- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-02
- Bylos Nr.
- e2-4295-841/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01577-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Mataitienė
- Pareiškėjas
- D. Č., A. Č.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. Č. ir A. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjai teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dėl turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui akto ir pirkimo pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo. Pareiškėjai prašo iki ieškinio teismui pateikimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus – žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurių unikalūs (duomenys neskelbtini) perleidimo draudimo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Pagal (duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, o tais atvejais, kai ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).
Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį paduodamas tokį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams. Todėl laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio teismui pareiškimo gali būti taikomos tik nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjo teisėtiems interesams bei egzistuoja bendrasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, kad ateityje galbūt kils grėsmė, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo, galimai palankaus ieškovui, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėjas, teikdamas prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies pagrindu, pirmiausia privalo nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjai prašyme nurodė, kad šiai dienai negali pateikti teismui visų būtinų įrodymų ieškiniui dėl turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui akto ir pirkimo pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, pareikšti, nes negali nurodyti faktinių aplinkybių apie V. T. ir R. bei Ž. F. sudarytą žemės sklypų pirkimo- pardavimo sandorį, negali pateikti NŽT prie ŽŪM atsakymo į A. Č. prašymą dėl termino atnaujinimo, bei kitų dokumentų reikalingų bylos nagrinėjimui.
Teismo vertinimu nurodyta ieškinio nepateikimo priežastis, šiuo konkrečiu atveju, nėra pakankama prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo teismui pagrįsti. Pareiškėjai nenurodė jokių konkrečių ir objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ketinamu pareikšti ieškiniu. Priešingai, vien iš prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų, galima daryti išvadą, jog pareiškėjai ginčija antstolio T. U. 2015-10-15 turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui aktą, kuriuo V. G. buvo perduotas 13,64 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), 2015-11-17 pirkimo pardavimo sandorį, kuriuo šis sklypas buvo parduotas V. T., kuri sklypą padalijo į keturias dalis, kurių unikalūs (duomenys neskelbtini), po ko sklypus (duomenys neskelbtini), pardavė R. ir Ž. F.. Taigi, buvo ir yra galimybė pareikšti norimą ieškinį, o neturint duomenų apie V. T. ir R. bei Ž. F. sudarytą žemės sklypų pirkimo- pardavimo sandorį, yra galimybė teikti ieškinį ir prašyti teismo, kad jie būtų išreikalauti iš juos turinčių subjektų. Be to, atkreiptinas pareiškėjų dėmesys į tai, kad A. Č., kuri pateikė prašymą NŽT prie ŽŪM, nėra nei tarp pareiškėjų, nei tarp suinteresuotų asmenų. Pažymėtina, kad papildomus įrodymus, jeigu tokių bus, galima pateikti nagrinėjant bylą teisme, taip pat ieškovams priklauso teisė padidinti, sumažinti, patikslinti ieškinio dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis).
Paduodamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo dienos, pareiškėjas privalo sumokėti CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, su visuotinai pripažįstama proceso šalies pareiga inicijuojant procesą. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau VMI prie FM) sąskaitą.
Pareiškėjai su prašymu pateikė įrodymus, kad už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo į VMI prie FM sąskaitą sumokėjo 38,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 5 dalis, 7 dalis), bei į teismo depozitinę sąskaitą 200,00 Eur dydžio žyminio mokesčio užstatą (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 147 straipsnio 3 dalis).
Kaip jau minėta, žyminį mokestį administruoja VMI prie FM, todėl 200,00 Eur dydžio žyminio mokesčio užstatas turėjo būti sumokėtas į VMI prie FM, o ne į teismo depozitinę sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad už pateiktą prašymą nesumokėtas nustatyto dydžio žyminio mokesčio užstatas.
Nustatytų ir įvertintų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, todėl pareiškėjų prašymas netenkinamas ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 147 straipsnio 3 dalis).
Pareiškėjams išaiškintina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis), todėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinimas, neriboja jų teisės prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones pakartotinai patikslinus ir pagrindus prašymą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).
Pareiškėjui grąžintinas į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtas užstatas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147, 151 straipsniais, teismas
nutaria:
prašymą atmesti.
Grąžinti pareiškėjui D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio žyminio mokesčio užstatą, įmokėtą į Šiaulių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (2021-03-29, 194,00 Eur; 2021-03-30, 6,00 Eur). Šios nutarties dalies vykdymą pavesti Šiaulių apylinkės teismo Finansų skyriui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.