Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2017-07-17 · Byla Nr. M1-106-446/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-17
Bylos Nr.
M1-106-446/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02653-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Nukentėjusysis
M. N., S. S.
Advokatai
Genadijus Lukminas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. M1-106-446/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02653-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4; 1.2.14.4.1; 2.10.9; 2.10.11 (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 17 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Remigijai Bielskienei,dalyvaujant prokurorei Birutai Dapkuvienei,

nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui E. R., jo gynėjui advokatui Genadijui Lukminui,

nukentėjusiesiems M. N., S. S.,ekspertui S. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo E. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini) Kelmės rajone, lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, vedusiam, aukštesniojo išsilavinimo, dirbančiam pagal verslo liudijimą taksi vairuotoju, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistam, įtariamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. R. 2017 m. sausio 17 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės „Stilsena" prekybos centro ,,Tau" patalpoje, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai vertė M. N. duoti prekių - degtinės 10 vnt. ir dešrų, nurodydamas, kad ji už jas sumokės, o pastarajai atsisakius duoti minėtų prekių, mokėti už jas ir iškvietus apsaugos darbuotoją, pagrasino žodžiais sakydamas ,,jog jai gerai nesibaigs, kad lauks jos", tokiu būdu sudarė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Be to, E. R. 2017 m. sausio 17 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės ,,Sakera“ patalpoje, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai vertė S. S. duoti pinigų, nenurodydamas sumos, o pastarajam atsisakius duoti pinigus, pagrasino žodžiais sakydamas „ jog jis yra mažas žmogus, tačiau už jo yra žmonės žvėrys“, tokiu būdu sudarė nukentėjusiajam pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

E. R. prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir paaiškino, kad nukentėjusioji M. N. – jo sutuoktinės brolio žmona, S. S. – gerai jam pažįstamas verslininkas. M. N. atžvilgiu turi nuoskaudų dėl įvairių praeities įvykių, todėl norėdamas ją pamokyti, padaryti jai psichologinį spaudimą, 2017 m. sausio 17 d. buvo nuvykęs į jos darbovietę, reikalavo gėrimų, kitokių prekių. Prekės, kurių jis reikalavo iš M. N., jam nebuvo reikalingos, gali būti, kad jis jų net nebūtų paėmęs. Kodėl jis iš S. S. reikalavo pinigų, nežino, su juo jis nepiktuoju. Jis pripažįsta, kad jam sakė kaltinime nurodytus žodžius, tačiau savo poelgio paaiškinti negali.

Nukentėjusioji M. N. parodė, kad E. R. – jos vyro sesers sutuoktinis, su juo nesusipykusi. 2017 m. sausio 17 d. pirmą kartą atvykęs į parduotuvę „Tau“, kur ji dirba direktore, E. R. pareikalavo dviejų brangių butelių alkoholinio gėrimo ir dviejų pačių brangiausių saldainių dėžučių. Ji patarusi jam išsirinkti pačiam, jam pasakius, kad už tai ji sumokėsianti, tai padaryti atsisakiusi. E. R. iš parduotuvės išėjo. Po kurio laiko sugrįžęs ėmė reikalauti, kad ji sukrautų jam tašę gėrimų, brangių dešrų, saldainių. Ji taip pat atsisakiusi. E. R. raginęs ją kuo skubiau taip padaryti, tačiau ji jam nepaklususi, E. R. vėl išvykęs. Kai E. R. trečią kartą sugrįžo į parduotuvę, ji iškvietė apsaugos darbuotojus. Įėjęs į jos kabinetą E. R. vėl reikalavo sudėti jam tašę gėrimų ir maisto produktų, reikalavo jos už viską sumokėti.

Ji aiškiai jam pasakiusi, kad tašės jam nedės ir už jo prekes nemokės, tuomet E. R. jai pagrasinęs, kad jai negerai baigsis. E. R. buvo blaivus, kalbėjo ramiai, tačiau jai toks E. R. elgesys pasirodė neįprastas, nebūdingas jam, todėl ji išsigando.

Nukentėjusysis S. S. parodė, kad 2017 m. sausio 17 d. į jo darbovietę UAB "Sakera" apie 15 val. atėjo pažįstamas E. R.. Su juo pažįstami apie 30 metų, jam nėra skolingas. E. R. paprašius pasikalbėti, išėjo iš kabineto. E. R. jam pasakė, kad atėjo laikas susimokėti, tačiau už ką, jis nepasakė. Jis E. R.pasakė, kad jam nesąs skolingas, todėl pinigų nemokės. Tuomet E. R. pasakė, kad jis yra mažas žmogus, tačiau už jo yra žmonės žvėrys. E. R., pasitikslinęs, kad tikrai jam neduos pinigų, išėjo. E. R. reikalavimus suprato kaip reketavimą ir grasinimus, kad su juo kažkas gali susidoroti.

Liudytoja S. G. parodė, kad dirba AB "Sakera" buhaltere. 2017 m. sausio 17 d. į darbovietę atėjo jai gerai iš matymo pažįstamas E. R.. Direktorius su E. R. išėjo iš kabineto pasikalbėti. Kabineto durys buvo praviros, ji pokalbio neklausė ir negirdėjo apie ką jie kalbėjosi, tačiau girdėjo, kaip E. R. direktoriui sakė, kad reikės mokėti. Direktorius, sugrįžęs į kabinetą, pasakė, kad E. R. reikalavęs pinigų.

Turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui panaudojant psichinę prievartą. Būtinasis veikos požymis – psichinės prievartos panaudojimas, kuris gali pasireikšti įvairiais grasinimais prieš nukentėjusį. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar nukentėjusiajam kaltininko išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis.

Aptartų įrodymų visuma suponuoja išvada, kad E. R. be teisinio pagrindo reikalaudamas iš nukentėjusiosios M. N. prekių, iš S. S. pinigų, kartu su reikalavimais išsakė žodžius, reiškiančius susidorojimo grėsmę. Tokiu būdu E. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje.

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte (2 t., b. l. 1-4) nurodyta, kad E. R. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – kliedesinis sutrikimas. E. R. nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo juos valdyti, jis šiuo metu negali visiškai suvokti savo veiksmų esmės ir negali visiškai juos valdyti, gali būti apklaustas teismo posėdžio metu, tačiau negalėtų būti nuteistas, kadangi dėl esamo lėtinio psichikos sutrikimo yra ne nusikalstamos veikos, o visuomenei pavojingos veikos subjektas. E. R. tikslinga taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Ekspertas S. R. teismo posėdžio metu patvirtino ekspertizės išvadas, nurodė, kad neteisėtos E. R. veikos yra sąlygotos liguistų kliedesinių įsitikinimų. Jo psichikos liga – lėtinė, neturinti polinkio progresuoti, taikant medikamentinį gydymą bus užkertamas kelias liguistiems kliedesiniams įsitikinimams pasireikšti ir kartotis. Dėl psichikos sutrikimo E. R. priverstinis gydymas būtinas, jo būsena nekelia abejonių, kad jis geranoriškai gydysis, vartos vaistus, lankysis pas psichiatrą, todėl jo elgesio stabilumas gali būti užtikrintas ambulatoriniu stebėjimu.

BK 17 straipsnio 1dalyje numatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

Iš ekspertizės akto ir eksperto parodymų teismo posėdyje matyti, kad E. R. konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas, dėl ko jis negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti tiek nusikalstamos veikos padarymo, tiek šiuo metu, jam rekomenduojama skirti priverčiamąsias medicininio poveikio priemones – priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis. Visuma aptartų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad E. R. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas padarė būdamas nepakaltinamumo būklėje, nes jų padarymo metu dėl psichikos sutrikimo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės (suvokti veikos pavojingumo) ir jų valdyti. Šiuo metu jo sveikatos būklė nėra pakitusi, jam reikalingas specialus gydymas ambulatorinėmis sąlygomis, kurį rekomenduoja ekspertai, todėl jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. R. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartį apeliaciniu skundu gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji ir prokuroras per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė