Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-03-26 · Civilinė byla Nr. 2A-168/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-26
Bylos Nr.
2A-168/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas pakeistas.
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Dalia Vasarienė, Marytė Mitkuvienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gretsch – Unitas Baltic“, Gretch-Unitas Baltic Euler Hermes Kreditversicherungs-Aktiengesellschaft Lietuvos filialas
Atsakovas
Euler Hermes Kreditversicherungs
Kategorijos
  • 73.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-168/2013Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01494-2010-6Procesinio sprendimo kategorija: 73.2.13. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gretsch – Unitas Baltic“ bei atsakovo Euler Hermes Kreditversicherungs – Aktiensgesellschaft apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gretsch – Unitas Baltic“ieškinį atsakovui Euler Hermes Kreditversicherungs – Aktiensgesellschaft, veikiančio per Euler Hermes Kreditversicherungs – Aktiensgesellschaft Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Gretsch – Unitas Baltic“ pareikštu atsakovui Euler Hermes Kreditversicherungs – Aktiengesellschaft ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 173 841,52 Lt draudimo išmokų ir 7 205,70 Lt palūkanų, viso 181 047,22 Lt, 6 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2005 m. gegužės 2 d. sudarė Prekinių kreditų draudimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo kompensuoti ieškovo nuostolius, atsiradusius dėl skolų, kurių nebeįmanoma susigrąžinti dėl Draudimo sutarties galiojimo metu atsitikusio draudimo įvykio, pirkėjams neatsiskaičius už šios sutarties galiojimo metu jiems pateiktas prekes ar suteiktas paslaugas. Atsakovas 2007 m. gegužės 18 d. buvo nustatęs draudimo apsaugą pirkėjui UAB „Kauno langai“ – 10 000 Lt kredito limitą bei 90 proc. apdraustąją dalį, 2007 m. birželio 22 d. padidintas kredito limitas iki 15 000 Lt, o 2008 m. lapkričio 17 d. atsakovo sprendimu atšaukta draudimo apsauga. Per draudimo galiojimo laiką ieškovas pardavė UAB „Kauno langai“ prekių, už kurias pirkėjas pilnai neatsiskaitė. Pirkėjo skola, kuriai taikytina draudimo apsauga, yra 7 790,60 Lt. Atsakovas draudimo išmoką išmokėti atsisakė, nurodant, kad draudimo apsauga nutrūko nuo 2008 m. rugsėjo 24 d. Atsakovas 2005 m. gegužės 27 d. buvo nustatęs draudimo apsaugą pirkėjui UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ – 356 000 Lt kredito limitą bei 85 proc. apdraustąją dalį, 2006 m. kovo 28 d. kredito limitas sumažintas iki 200 000 Lt, o 2009 m. sausio 27 d. atšaukta draudimo apsauga. Pirkėjas neapmokėjo dalies draudimo apsaugos laikotarpiu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų dalies ir liko skolingas 180 574,89 Lt. Atsakovas atsisakė išmokėti 6 546,49 Lt dydžio draudimo išmoką, nurodant, kad draudimo apsauga nutrūko nuo 2008 m. gruodžio 25 d., bei atsisakė išmokėti 174 028,40 Lt draudimo išmoką, nurodant, kad ieškovas pažeidė Draudimo sutarties 9 ir 10 punktų reikalavimus. Atsakovas 2005 m. birželio 9 d. buvo nustatęs draudimo apsaugą pirkėjui S. Papečkio PĮ – 1 000 Lt kredito limitą bei 85 proc. apdraustąją dalį, 2008 m. liepos 18 d. kredito limitas nustatytas 30 000 Lt, o 2008 m. lapkričio 27 d. atšaukta draudimo apsauga. Draudimo apsaugos laikotarpiu pirkėjas neapmokėjo dalies išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ir liko skolingas 14 824 Lt. Atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nurodant, kad ieškovas pažeidė Draudimo sutarties 9 ir 10 punktų reikalavimus. Ieškovas pirkėjų UAB „Kauno langai“ ir UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ bankroto ir restruktūrizavimo bylose yra pareiškęs minėtų pirkėjų skolų dydžio kreditorinius reikalavimus, pirkėjui S. Papečkio PĮ taip pat yra iškelta bankroto byla, kas, ieškovo manymu, patvirtina jo reikalavimų išmokėti draudimo išmokas pagrįstumą ir teisėtumą.

Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas vilkino draudiminių įvykių tyrimą, neteikė draudėjui informacijos apie jo eigą, sprendimus atsisakyti išmokėti draudimo išmokas priėmė pažeisdamas sutartus terminus, tuo jis pažeidė Draudimo sutarties bei Draudimo įstatymo nuostatas, pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis. Atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai taikė automatinio draudimo apsaugos pasibaigimo sąlygas. Nustatytas automatinis draudimo apsaugos nutrūkimas negali būti taikomas jau suteiktiems ir patenkantiems į esamą draudimo apsaugą prekiniams kreditams. Visos ieškinyje nurodomos pirkėjų neapmokėtos sąskaitos buvo išrašytos draudimo apsaugos galiojimo metu. Informaciją dėl draudiminio įvykio ieškovas atsakovui pateikė nepraleisdamas nustatytų terminų. Tuo tarpu atsakovas, atsisakydamas išmokėti draudimo išmokas, privalėjo įrodyti, kurie ieškovo veiksmai ar neveikimas turėjo įtakos draudiminiam įvykiui bei žalos dydžiui, tačiau to nepadarė, todėl jis nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė sumokėti ieškovui draudimo išmokas. Tuo atveju, jei teismas manytų, kad ieškovas pažeidė kurias nors Draudimo sutarties sąlygas, tai turėtų būti vertinama vadovaujantis Draudimo taisyklių 13 paragrafo nuostatomis, nustatančiomis atvejus, kuomet draudikas atleidžiamas nuo atsakomybės ir/ar turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką atitinkamų draudėjo pažeidimų atvejais, kuriais atsakovas nesivadovavo.

Atsiliepimas

Atsakovas Euler Hermes Kreditversicherungs – Aktiengesellschaft atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas savo reikalavimus iš esmės grindžia argumentu, jog atsakovas, priimdamas sprendimą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, privalėjo pagrįsti Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje numatytų aplinkybių egzistavimą bei, vadovaujantis to paties straipsnio 6 dalimi, šias aplinkybes įrodyti. Tokie ieškovo aiškinimai yra nepagrįsti, kadangi sudarytame Draudimo liudijime šalys susitarė netaikyti Draudimo įstatymo 75-97 straipsnių nuostatų, todėl nagrinėjamu atveju pakanka įrodyti, kad egzistuoja Draudimo sutartyje šalių susitartos sąlygos ir pagrindai, suteikiantys atsakovui teisę atsisakyti išmokėti ieškovui draudimo išmoką. Pagal Draudimo taisyklių 13.2 punktą, draudikas atleidžiamas nuo įsipareigojimo mokėti draudimo išmoką, nenutraukiant sutarties, jeigu draudėjas nevykdo kurių nors savo teisinių įsipareigojimų. Remiantis Draudimo taisyklių 11.1 bei 13.2 punktų ir Draudimo liudijimo 9.1 bei 10 punktų nuostatomis, atsakovas turėjo teisę nemokėti ieškovui draudimo išmokos, jeigu ieškovas per 60 dienų po pirminės kredito termino pasibaigimo datos nepateikė atsakovui pranešimo bei per 75 dienas – pavedimo išieškoti skolą, išskyrus atvejus, numatytus Draudimo taisyklių 11.2-11.6 punktuose. Remiantis sutarties nuostatomis, bent vieno iš šių pažeidimų konstatavimas sudarė pagrindą atsakovui atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, su kuo ieškovas sutiko, pasirašydamas Draudimo sutartį. Atmestini ieškovo argumentai, jog jo padaryti Draudimo sutarties pažeidimai yra tariamai nereikšmingi, formalūs ar neesminiai. Atsakovo teigimu, ieškovas iš esmės neneigia, kad pirkėjų UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ bei S. Papečkio PĮ paslaugų įmonės atvejais jis pažeidė Draudimo sutartyje numatytus įsipareigojimus informuoti atsakovą apie pirkėjų vėlavimus atsiskaityti bei laiku pavesti atsakovui skolos išieškojimą. Ieškovas apie pirkėjų vėlavimą apmokėti sąskaitas informavo atsakovą praleidęs Draudimo sutartyje nustatytus terminus, taip pat ieškovas pavėlavo pateikti pavedimus dėl nurodomų skolų išieškojimo. Tokiu būdu ieškovas pažeidė sutartį, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmokas.

Atsakovas pažymėjo, kad Draudimo taisyklių 6 punktas aiškiai numato, kad kai kokia nors apdrausta ar neapdrausta sąskaita pasibaigus Draudimo liudijimo 8.1 p. terminui nėra apmokėta, po to išrašytos mokėtinos sąskaitos nėra draudžiamos. Ši sutartinė nuostata yra aiški ir nedviprasmiška, nereikalaujanti jokio papildomo paaiškinimo. Dėl šių priežasčių, remiantis Draudimo taisyklių 6 punkto nuostatomis, draudiminė apsauga pirkėjams UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ bei UAB „Kauno langai“ išrašytoms sąskaitoms nebebuvo taikoma. Todėl atsakovas pagrįstai, remdamasis Draudimo sutarties nuostatomis, atsisakė išmokėti draudimo išmokas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 5 d. sprendimu ieškovo UAB „Gretsch – Unitas Baltic“ ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisė iš atsakovo Euler Hermes Kreditversicherungs – Aktiengesellschaft, veikiančio per Euler Hermes Kreditversicherungs-AG Lietuvos filialą, ieškovo naudai 161 265,74 Lt dydžio draudimo išmoką, 7 205,70 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (161 265,74 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. birželio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 225 Lt dydžio žyminį mokestį bei 4 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas, įvertinęs Draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 7 straipsnio 3 dalies 14 punkto, 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 75 straipsnio 4 dalies, šalių sudarytą Prekinių kreditų draudimo sutartį, draudimo liudijimus (polisus), padarė išvadą, jog šalių sudaryta sutartis laikytina didelės rizikos draudimo sutartimi bei šalys, pasinaudodamos sutarčių laisvės principu, buvo susitarusios netaikyti DĮ 75-97 straipsnių nuostatų ir savo sutartinius teisinius santykius reglamentuoti Prekinių kreditų draudimo taisyklių Nr. 002 (toliau – Taisyklės) nuostatomis.

Atlikęs Taisyklių 13 punkto teisinę analizę teismas nustatė, jog Taisyklių 13.2 punktas numato draudiko teisę nemokėti draudimo išmokos, jei draudėjas nevykdo bet kokio savo įsipareigojimo, išskyrus, kai draudėjas nėra už tai atsakingas, t. y. numato draudėjo atsakomybę tik esant jo kaltei. Taisyklių 13.3 punktas numato pasekmes, kai draudėjas nevykdo įsipareigojimų, susijusių su rizikos sumažinimu ar išvengimu. Taisyklių 13.4 punktas numato pasekmes, kai draudėjas nevykdo savo įsipareigojimų jau atsitikus draudiminiam įvykiui, t. y. nesusijusius su rizikos sumažinimu ar išvengimu. Teismas padarė išvadą, jog Taisyklių 13.3 bei 13.4 punktai yra detalizuojantys Taisyklių 13.2 punktą, nustatantys jo taikymo papildomas sąlygas.

Spręsdamas šalių ginčą teismas atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, kad, esant draudimo teisiniams santykiams, viena iš šalių – draudikas – yra specifinis civilinių santykių subjektas, kuriam taikomi padidinti įstatymų, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Dėl to teismas padarė išvadą, kad Draudimo sutarties sąlygos, kurias pasiūlė draudikas (atsakovas), nagrinėjamu atveju turi būti aiškinamos ieškovo naudai.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaudamasis CK 6.193 straipsniu bei remdamasis sisteminiu ir gramatiniu Taisyklių 13.2, 13.3, 13.4 punktų aiškinimu, teismas padarė išvadą, jog, draudėjui nevykdant įsipareigojimų draudikui, susijusių su rizikos sumažinimu ar išvengimu, t. y. iki atsitikus draudiminiam įvykiui, pasekmės dėl tokio įsipareigojimų nevykdymo turi būti nustatomos vadovaujantis Taisyklių 13.3 punktu.

Remdamasis Taisyklių 11.1 punktu bei konkrečia tarp šalių sudaryta sutartimi, teismas sprendė, kad pirkėjo tariamas nemokumas buvo laikomas įvykusiu draudiminiu įvykiu, kai visi ar dalis apdraustų prekinių kreditų lieka neapmokėti pasibaigus draudimo liudijimo 14 punkte nurodytam laikotarpiui, kuris prasideda nuo pranešimo apie neapmokėtas skolas datos ir, jei ir kai draudėjas sudarė išieškojimo sutartį. Todėl draudėjo pavėluotas pranešimas apie tariamą pirkėjo nemokumą (mokėjimo uždelsimą) bei pavėluotas pavedimas dėl skolos išieškojimo yra draudėjo įsipareigojimų nevykdymas iki atsitikus draudiminiam įvykiui, susijęs su rizikos sumažinimu ir išvengimu. Teismas sprendė, jog ieškovui (draudėjui) pažeidus sutartinius įsipareigojimus ir pavėluotai pranešus atsakovui (draudikui) apie pirkėjo tariamą nemokumą (atsiskaitymo uždelsimą) bei pavėluotai pateikus pavedimą išieškoti skolą, kartu su Taisyklių 13.2 punktu taikytinas ir Taisyklių 13.3 punktas. Tai reiškia, jog aptariamu pagrindu atsisakant išmokėti draudimo išmoką, draudikas turėjo pagrįsti draudėjo įsipareigojimų nevykdymo įtaką draudiminio įvykio atsiradimui arba draudiko mokamos draudimo išmokos dydžiui.

Teismas nustatė, kad atsakovas, 2009 m. rugpjūčio 18 d. sprendime Nr. DC-5194 bei 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendime Nr. DC-5696, atsisakydamas mokėti draudimo išmoką, savo atsisakymo nepagrindė tuo, jog draudėjo (ieškovo) įsipareigojimo laiku informuoti draudiką nevykdymas turėjo įtakos draudiminio įvykio atsiradimui arba draudiko mokamos draudimo išmokos dydžiui. Teismas konstatavo, jog draudiminiam įvykiui – tariamam pirkėjų nemokumui (savalaikiam neatsiskaitymui su ieškovu) neturėjo įtakos paskesni draudėjo (ieškovo) veiksmai, o būtent nesavalaikis draudiko informavimas. Remdamasis bylos duomenimis teismas taip pat nustatė, jog pirkėjų įsiskolinimų, kuriems buvo taikoma draudiminė apsauga, dydis pagal neatsiskaitytas sąskaitas nepadidėjo per laikotarpį iki draudėjas pranešė apie tai draudikui, todėl, vadovaudamasis Taisyklių 13.3 punktu, sprendė, kad draudikas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes draudėjo įsipareigojimų nevykdymas neturėjo įtakos draudiminio įvykio atsiradimui arba draudiko mokamos draudimo išmokos dydžiui. Teismas pažymėjo, kad atsakovas draudimo išmokų dydžio neginčijo. Teismas tenkino ieškovo reikalavimą dalyje priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 13 341,60 Lt dydžio draudimo išmoką (90 procentų neapmokėtos S. Papečkio PĮ paslaugų įmonės 14 824, 00 Lt skolos su PVM) bei dalyje priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 147 924,14 Lt dydžio draudimo išmoką (85 procentus neapmokėtos UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ 174 028,40 skolos su PVM). Taip pat tenkino ieškovo reikalavimą priteisti įstatymu nustatytas 6 procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.210 str.) nuo neišmokėtų sumų, skaičiuojant atitinkamai nuo 2009 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. DC-5194 bei 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. DC-5696, kuriais buvo atsisakyta išmokėti draudimo išmokas, priėmimo dienos iki ieškinio pateikimo dienos bei priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.

Teismo vertinimu, Taisyklių 3.9 punktas aiškiai nustatė, kad Taisyklių 6 punkte numatytas atvejis yra savarankiškas automatinės draudimo apsaugos nutrūkimo pagrindas tolimesniam prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, todėl pasibaigus draudimo liudijime 8.1 punkte nustatytam terminui ir esant neapmokėtoms sąskaitoms, naujai išrašytoms sąskaitoms draudimo apsauga negaliojo. Šios sutartinės nuostatos yra aiškios ir nedviprasmiškos, nereikalaujančios jokio papildomo paaiškinimo, jų turinys nekelia abejonių, todėl teismas sprendė nesant pagrindui taikyti CK 6.193 straipsnio 4 dalyje formuluojamas sutarčių aiškinimo taisykles.Remdamasis Taisyklių 6 punkto nuostatomis teismas sprendė, kad draudiminė apsauga pirkėjams UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ bei UAB „Kauno langai“ išrašytoms sąskaitoms (po atitinkamai 2008 m. gruodžio 25 d. ir 2008 m. rugsėjo 24 d.) pagrįstai nebebuvo taikoma.

Teismas atmetė kaip nepagristus ieškovo argumentus, jog bankroto bylos iškėlimas UAB „Kauno langai“ bei restruktūrizavimo bylos iškėlimas UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ patvirtina jo reikalavimą išmokėti draudimo išmoką, remiantis Taisyklių 11.2 bei 11.3 punktais, t.y., kad šios aplinkybės laikytinos draudiminiais įvykiais. Minėtos faktinės aplinkybės atsirado po automatinio draudimo apsaugos nutrūkimo, t. y. kai draudiminė apsauga jau nebuvo taikoma, todėl, teismo vertinimu, jos nelaikytinos draudiminiais įvykiais. Teismas konstatavo, jog atsakovas pagrįstai, remdamasis Draudimo sutarties nuostatomis, atsisakė išmokėti draudimo išmokas pirkėjams UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ bei UAB „Kauno langai“ sąskaitoms, išrašytoms po atitinkamai 2008 m. gruodžio 25 d. ir 2008 m. rugsėjo 24 d.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Gretsch – Unitas Baltic“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą ieškovas grindžia šiais esminiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas automatinio draudimo apsaugos nutrūkimo sąlygą, pažeidė CK 6.193, 6.1014 straipsniuose ir DĮ 77 straipsnyje įtvirtintas normas.Automatinis draudimo apsaugos nutrūkimas yra viena iš esminių draudimo sutarties sąlygų, kadangi ji nustato, kada draudimo apsauga negalioja ir negali būti mokama draudimo išmoka (CK 6.987 str.). Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl draudimo sutarties sąlygų aiškinimo ir taikymo.Teismas priėjo prie išvados, jog Taisyklių 3.9 ir 6 punktai yra aiškūs ir nedviprasmiški, remdamasis pažodiniu šių punktų sąlygų aiškinimu. Tačiau sisteminis sutarčių aiškinimo principas reikalauja bet kurią sutarties sąlygą aiškinti atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą – sutarties esmę, tikslą, jos sąlygų tarpusavio ryšį (CK 6.193 str.).Sistemiškai aiškinant atsakovo parengtas Taisykles darytina išvada, kad automatinio nutrūkimo sąlyga taikoma tik sąskaitoms faktūroms, kurios nepatenka į suteikto kredito limito ribas ir tik tuo atveju, jei apmokėjus ankstesnes sąskaitas faktūras įvyko 3.5, 6 ar 11 punktuose nustatytos sąlygos arba sutartis nustojo galioti. Automatinio draudimo apsaugos nutrūkimo sąlyga gali būti taikoma tik esant šioms sąlygoms: 1) draudikas suėjus 6 punkte nustatytiems terminams atskirai raštu nepatvirtino, jog draudimo apsauga galioja. Draudikas, priimdamas sprendimus dėl kredito limito suteikimo, jo padidinimo, sumažinimo patvirtina draudimo apsaugos atitinkamam pirkėjui tęstinumą. Draudiko sprendimas atšaukti kredito limitą taip pat patvirtina, jog iki sprendimo dėl kredito limito atšaukimo draudimo apsauga galiojo, todėl automatinio draudimo apsaugos nutrūkimo sąlyga negali būti taikoma; 2) automatinis draudimo apsaugos nutrūkimas galioja tik tiems prekiniams kreditams (skoloms) kurie yra už draudimo apsaugos ribų, t.y. viršijus kredito limitą. Nagrinėjamu atveju šių abiejų sąlygų nebuvo. Nei Taisyklių 11, nei 12 punktuose nekalbama apie automatinį draudimo apsaugos nutrūkimą, kaip pagrindą leidžiantį mažinti apdraustus nuostolius ar nemokėti draudimo išmokos, priešingai, apdraustą nuostolį atsakovas siejo su atitinkamam pirkėjui suteiktu kredito limitu.Automatino draudimo apsaugos nutrūkimo sąlygos taikymas sąskaitoms, kurios neviršija suteikto kredito limito, pažeistų CK 6.1014 straipsnio ir DĮ 77 straipsnio nuostatas.Draudikas aiškiai sutartyje neįtvirtino, jog automatinio draudimo nutrūkimo sąlyga bus taikoma net ir tuo atveju, kai nėra viršytas atitinkamam pirkėjui suteiktas kredito limitas, todėl, vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, toks nedraudiminių įvykių aiškinimas yra nepagrįstas, o kilus ginčui dėl sutarties sąlygos aiškinimo, ji turi būti aiškinama sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies (draudėjo) naudai ir sutarties sąlygas pasiūliusios šalies (draudiko) nenaudai.Pažymėtina, jog jei sutiktume su atsakovo ir teismo išvada, jog automatinio draudimo apsaugos nutrūkimo sąlyga taikoma bet kokioms ieškovo išrašytoms ir pirkėjo sutartyje nustatytu terminu neapmokėtoms sąskaitoms faktūroms, nepaisant to, ar buvo viršytas kredito limitas ar ne, lieka neaišku, nuo kada turėtų būti pradedama skaičiuoti automatinio draudimo apsaugos nutrūkimo sąlyga. Nagrinėjamu atveju neaišku kokiomis Taisyklių nuostatomis vadovaujantis atsakovas, skaičiuodamas automatinio draudimo apsaugos nutrūkimo sąlygą, pirminiu atskaitos tašku pirkėjo UAB „Kauno langai“ atveju laikė 2008 m. gegužės 27 d. sąskaitą faktūrą Nr. 104221, pirkėjo UAB Sabonio klubas ir partneriai“ – 2008 m. rugpjūčio 27 d. sąskaitą Nr. 6815032, o ne bet kurią kitą anksčiau arba vėliau išrašytą sąskaitą faktūrą. Vadinasi būtent ieškovo automatinio draudimo apsaugos nutrūkimo sąlygos aiškinimas, ją siejant su suteiktu kredito limitu ir draudiko sprendimu dėl kredito limito suteikimo, pakeitimo ar atšaukimo yra logiškas, teisingas ir pagrįstas draudimo sutarties sąlygomis.

2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl Taisyklių 2, 11, 12, 13 ir 4.2. punktuose įtvirtintų draudimo sutarties sąlygų taikymo ir aiškinimo vertinant automatinio draudimo apsaugos nutrūkimo sąlygą, ieškovo argumentus atmetė, tačiau motyvus, dėl kurių šie teisiniai argumentai atmetami nenurodė, todėl pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teismas taip pat nevertino ieškovo pateiktų UAB „Kauno langai“ ir UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ atsiskaitymo istorijų, jose pateiktų duomenų santykio su Taisyklėse įtvirtinta automatinio draudimo apsaugos nutrūkimo sąlyga, todėl pažeidė CPK 185, 263 straipsniuose įtvirtintas teisės normas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Euler Hermes Kreditversicherungs – Aktiengesellschaft, veikiantis per Euler Hermes Kreditversicherungs – Aktiengesellschaft Lietuvos filialą, prašo ieškovo skundą atmesti. Atsiliepimą atsakovas grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovo argumentai, kad automatinis draudimo apsaugos nutrūkimas netaikomas jau suteiktiems ir patenkantiems į esamą draudimo apsaugą kreditams bei kad draudimo apsauga nutrūksta tik draudikui (atsakovui) informavus draudėją (ieškovą) apie draudimo apsaugos nutrūkimą, yra akivaizdžiai neteisingi ir prieštarauja šalių sudarytos Draudimo sutarties nuostatoms.Taisyklių 3.9 punktas aiškiai numato savarankiškus atvejus, kuriems esant draudimo apsauga pasibaigia. Taisyklių 6 punkte numatytas atvejis sudaro savarankiško automatinės draudimo apsaugos nutrūkimo pagrindą. Be to, šis Taisyklių punktas aiškiai nurodė, kad draudimo apsauga negalioja prekiniams kreditams, kylantiems iš tolimesnio prekių tiekimo ar paslaugų teikimo. Tai reiškia, kad atsiradus Taisyklių 3.9 punkte numatytiems atvejams, vėliau, t. y. po šių atvejų atsiradimo išrašytoms sąskaitoms draudimo apsauga negaliojo.Taisyklių 6 punktas aiškiai numato, kad kai kokia nors apdrausta ar neapdrausta sąskaita pasibaigus Liudijimo 8.1 punkto terminui nėra apmokėta, po to išrašytos mokėtinos sąskaitos nėra draudžiamos. Nei nurodytas Taisyklių punktas, nei bet kuri kita Draudimo sutarties nuostata nenumato ir nedaro nei tiesioginės, nei netiesioginės nuorodos, kad Taisyklių 6 punktas galėtų būti taikomas tik tiems kreditams (sąskaitoms), kurie viršija kredito limitą. Be to, toks Taisyklių 6 punkto aiškinimas prieštarauja ir elementariai logikai, kadangi kredito limito viršijimas ir taip yra savarankiškas pagrindas netaikyti draudimo apsaugos (Taisyklių 2 p.).Taisyklių 6 punktas taip pat aiškiai numato, kad sąskaitos, pasibaigus Liudijimo 8.1 punkte numatytam terminui, yra nedraudžiamos. Akivaizdu, kad esminė sąlyga automatiniam draudimo apsaugos nutrūkimui pagal Taisyklių 6 punktą yra Liudijimo 8.1 punkte numatyto termino pasibaigimas, o ne pranešimo apie draudimo apsaugos nutrūkimą pateikimas. Tokio pranešimo pateikimas, remiantis Taisyklių 3.9 punktu, sudaro kitą savarankišką draudimo apsaugos pasibaigimo pagrindą, įtvirtintą Taisyklių 3.5 punkte, kuriotapatinimas su Taisyklių 6 punkte numatytu automatiniu draudimo apsaugos nutrūkimu yra nepagrįstas (Taisyklių 3.9 p.).Taisyklių 6 punktas visiškai aiškiai ir nedviprasmiškai numato sąlygą, kuriai esant draudimo apsauga automatiškai nutrūksta. Todėl atmestini ieškovo argumentai, kad šiai nuostatai turėtų būti taikomos sutarčių aiškinimo taisykles. Atsakovo įsitikinimu, aiškios sutartinės nuostatos nereikalauja jokio papildomo aiškinimo.

2.Atsižvelgiant į kredito draudimo sutarties teisinę prigimtį bei šalių susitarimą netaikyti DĮ 75-97 straipsnių nuostatų, Draudimo sutartyje šalys turėjo teisę susitarti ir susitarė (Taisyklių 2, 3.5, 3.9, 6 punktai) dėl konkrečių atvejų, kuriems esant draudimo apsauga pasibaigia. Be to, šiuo konkrečiu atveju yra kalbama ne apie draudiminių įvykių, kuriems esant draudikas gali būti atleistas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką, buvimą ar nebuvimą, bet apie draudimoapsaugos galiojimo sąlygas, dėl kurių sutartinio reglamentavimo joks teisės aktas draudimo sutarties šalims nedraudžia susitarti. Todėl DĮ 77 straipsnio ir CK 6.1014 straipsnio nuostatos šiuo atveju yra neaktualios. Juolab, kad CK 6.1014 straipsnyje yra įtvirtinta dispozityvi teisės norma, kurios 5 dalis numato, kad šalys turi teisę susitarti dėl kitų atleidimo nuo draudimo išmokos mokėjimo pagrindų. Be to, CK 1014 straipsnio 6 dalis numato, kad įstatymai gali numatyti kitus atleidimo nuo draudimo išmokos mokėjimo atvejus. Atsakovo nuomone, DĮ 75 straipsnio 4 dalis, numatydama didelės rizikos draudimo sutarčių šalių teisę netaikyti DĮ V skyriaus nuostatų, iš esmės įtvirtina šalių teisę laisvai susitarti dėl atvejų, kai draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką draudėjui.

3. Ieškovo argumentas, kad nėra aišku, nuo kada turi būti skaičiuojamas automatinio draudimo apsaugos nutrūkimo pradžios momentas, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Remiantis Taisyklių 6 punktu ir Liudijimo 8.1 punktu, draudimo apsauga nustoja galioti praėjus iš viso 120 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos. Vadinasi, draudimo apsauga nutrūksta kai bent viena ieškovo išrašyta sąskaita yra neapmokama ilgiau nei 120 dienų. Per nurodytą terminą neapmokėta sąskaita ir yra draudimo apsaugos nutrūkimo momento apskaičiavimo taškas. Pažymėtina, kad pirkėjo UAB „Kauno langai“ atveju tokia buvo 2008 m. gegužės 27 d. sąskaita Nr. 104221, o pirkėjo UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ atveju – 2008 m. rugpjūčio 27 d. sąskaita Nr. 6815032.Nei viena iš ieškovo sąskaitų, kurios buvo išrašytos iki aukščiau minėtų sąskaitų išrašymo datų, nebuvo pavėluotos apmokėti ilgiau nei 120 dienų.Pirkėjų vėlavimas apmokėti ieškovo ankstesnes sąskaitas nelėmė draudimo apsaugos nutrūkimo Taisyklių 6 punkto pagrindu. Tuo tarpu,vėlavimas apmokėti po 2008 m. gegužės 27 d. sąskaitos Nr. 104221 ir 2008 m. rugpjūčio 27 d. sąskaitos Nr. 6815032 išrašytas sąskaitas nebeturi reikšmės, kadangi jų apmokėjimo metu draudimo apsauga, ilgiau nei 120 dienų neapmokėjus sąskaitos Nr. 104221 ir sąskaitos Nr. 6815032. jau buvo nutrūkusi ir negaliojo. Dėl nurodytų priežasčių, remiantis Taisyklių 6 punkto nuostatomis, draudiminė apsauga pirkėjams UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ bei UAB „Kauno langai“ išrašytoms sąskaitoms, išrašytoms po nurodytų datų, t. y., atitinkamai 2008 m. gruodžio 25 d. ir 2008 m. rugsėjo 24 d. nebebuvo taikoma. Todėl atsakovas pagrįstai, remdamasis Draudimo sutarties nuostatomis, atsisakė išmokėti draudimo išmokas dėl sprendimuose atsisakyti išmokėti draudimo išmokas nurodytos skolos dalies, o pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį pagristai atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniu skundu atsakovas Euler Hermes Kreditversicherungs – Aktiengesellschaft, veikiantis per Euler Hermes Kreditversicherungs – Aktiengesellschaft Lietuvos filialą, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkinta ieškovo ieškinio reikalavimų dalis, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo ieškinį patenkintų reikalavimų dalyje atmesti. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia tuo, kad nors pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad didelės rizikos draudimo sutarčių atveju yra būtina vertinti šalių susitarimo turinį, t. y. šalių sulygtas draudimo sutarties nuostatas, tačiau skundžiamame sprendime teismas konkrečias šalių sudarytos Draudimo sutarties nuostatas vertino netinkamai, o į tam tikras nuostatas apskritai neatsižvelgė. Teismas nepagrįstai taikė Taisyklių 13.3 punktą bei nepagrįstai neįvertino 11.1 punkto, kuris specifiškai reglamentuoja pareigos pavesti išieškoti skolą pažeidimo pasekmes ir draudiko teises, konstatavus minėtą pažeidimą. Pagal Taisyklių 11.1 punktąpareigos pavesti skolos išieškojimą pažeidimo atveju, teisę į draudimo išmoką draudėjas turi tik tuo atveju, jei įvyko vienas iš Taisyklių 11.2 – 11.6 punktuose išvardintų draudiminių įvykių.Taisyklių 11.1 punktas laikytinas specialiąja nuostata (lexspecialis), turinčia taikymo viršenybę Taisyklių 13.3 punkto atžvilgiu. Ieškovui bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neginčijant pareigos pavesti skolos išieškojimą atsakovui (ar susijusiai įmonei) pažeidimo, teismas, kuris skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, privalėjo taikyti Taisyklių 11.1 punktą, o ne 13.3 punktą.Taigi, esant draudimo sutartyje nustatyto termino pavesti išieškojimą draudiko nurodytam asmeniui pažeidimui, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo vertinti pažeidimo ryšio su pasekmėmis. Teismas, vadovaujantis Taisyklių 11.1 punktu, ieškovo reikalavimus būtų galėjęs tenkinti tik tuo atveju, jei būtu nustatyta, kad draudimo išmoka turėjo būti mokama Taisyklių 11.2 – 11.6 punktuose išvardintų draudiminių įvykių pagrindu. Tačiau, priešingai, pirmosios instancijos teismas, ne tik nenustatė nei vieno iš Taisyklių 11.2 – 11.6 punktuose išvardintų pagrindų egzistavimo, tačiau visiškai pagrįstai konstatavo, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylos pirkėjams iškėlimas nagrinėjamu atveju nelaikytinas draudiminiu įvykiu.Taisyklių 13.3 punktas gali būti taikomas tik įsipareigojimų rizikai sumažinti ar išvengti nevykdymo atveju.Ieškovo (draudėjo) įsipareigojimas informuoti apie vėluojančius pirkėjų mokėjimus ir, ypač, įsipareigojimas pavesti skolos išieškojimą atsakovui, negali būti laikomos draudėjo įsipareigojimais rizikai sumažinti ar išvengti, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimo dalį nepagrįstai motyvavo Taisyklių 13.3 punkto nuostatomis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas UAB „Gretsch – Unitas Baltic“ prašo atsakovo skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovo nuomone DĮ 82 straipsnyje įtvirtintos normos yra imperatyvios, todėl dėl jų netaikymo šalys negalėjo susitarti. Įvertinus Taisyklių 9 ir 13 punktų nuostatas, darytina išvada, kad į savo parengtas Taisykles atsakovas perkėlė nuostatas, kurios yra įtvirtintos DĮ 75 straipsnio 6 ir 7 dalyse.Todėl net ir teismui pripažinus, jog DĮ 82 straipsnio 6, 7 dalių normos nėra imperatyvios, sutartinės atsakomybės taikymo sąlygos (pažeidimas, kaltė, priežastinis ryšys ir nuostoliai) turėjo būti nustatinėjamos vadovaujantis Taisyklių 9 ir 13 punktais. Byloje kilo ginčas dėl to, ar taikant Taisyklių 11.1 punkte įtvirtintą sąlygą neturi būti taikomos ir 9.2, 13.3 punktų nuostatos. Kilus ginčui dėl DĮ 75-97 straipsnių taikymo, taip pat Taisyklių 9.2, 11.1 bei 13 punktų aiškinimo, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi – sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies, t. y. ieškovo, naudai. Ieškovo įsitikinimu, prekinio kredito draudimo priskyrimas didelės rizikos draudimo grupei taip pat nereiškia, jog turi būti suabsoliutinama draudiko teisė atsisakyti mokėti draudimo išmoką, esant bet kokiam draudimo sutarties pažeidimui. Susiklosčiusi teismų praktika vienareikšmiškai akcentuoja, jog DĮ 82 straipsnio 6, 7 dalyse yra įtvirtinta apsauga nuo draudiko piktnaudžiavimo teise visiškai ar iš dalies atsisakyti išmokėti draudimo išmoką.Atsakovas Taisyklėse įtvirtino, jog be šioje sutartyje nurodytų taisyklių, ji yra aiškinama ir taikoma pagal Lietuvos Respublikos teisę (Taisyklių 18.4 punktas). DĮ 75 straipsnio 1 dalis nustato, jog draudimo sutarties šalių ikisutartiniams santykiams, draudimo sutarties sąlygoms, santykiams, atsirandantiems iš draudimo sutarties ir su ja susijusiems, taikomos CK normos. Todėl net sutinkant, jog teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai netaikė DĮ 82 straipsnio 6, 7 dalių, teismas privalėjo vadovautis CK 6.246 – 6.249 straipsniais, kurie įpareigoja sprendžiant ginčą įvertinti sutartį pažeidusios šalies kaltę, priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių pasekmių.Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pareigos pavesti išieškoti skolą atveju taikomas tik Taisyklių 11.1 punktas ir negali būti taikomas 13.3 punktas.Taisyklių 9.2 punktas, kuris aiškiai įtvirtina, kad jei draudėjas nepaveda draudikui ar trečiajai šaliai vykdyti skolos išieškojimo, draudikas sutinkamai su Taisyklių 13 punktu, atleidžiamas nuo įsipareigojimo mokėti draudimo išmoką draudėjui dėl šių nuostolių, paneigia atsakovo argumentą, kad taisyklių 11 punktas yra speciali norma 13.3 punkto atžvilgiu ir, kad įsipareigojimo pavesti skolą išieškojimui pažeidimo atveju Taisyklių 13.3 punktas nėra taikomas.

2.Atsakovo teiginys, kad Taisyklių 11.3 punkte įtvirtina sąlyga suteikia teisę draudikui nemokėti išmokos tik konstatavus pavėluotą pavedimą išieškoti skolą ir nevertinant šio pažeidimo įtakos draudiminiam įvykiui bei mokėtinos draudimo išmokos dydžiui, reiškia, jog atsakovas laiko, tai esmine draudimo sutarties sąlyga, dėl kurios netinkamo vykdymo turi teisę nemokėti draudimo išmokos. Nei CK, nei DĮ, nei tarp šalių sudarytoje sutartyje nėra įtvirtintos nuostatos, jog pavedimo išieškoti skolą nesavalaikis įvykdymas yra esminė draudimo sutarties pažeidimo sąlyga, suteikianti teisę atsakovui atsisakyti mokėti draudimo išmoką.Taisyklių 11.1 punktas aiškiai įtvirtina, jog pavėlavus pavesti skolos išieškojimą draudikui, draudėjas turi teisę į draudimo išmoką pagal Sutartį tik jei įvyko vienas iš Taisyklių 11.2-11.6 punktuose išvardintų draudiminių įvykių. Vadinasi, atsakovas klysta, pavėlavimą pavesti draudikui ar jo nurodytai trečiajai šaliai išieškoti skolą (Taisyklių 9.2 punktas) traktuodamas kaip esminį draudimo sutarties pažeidimą, kadangi esant esminiam draudimo sutarties sąlygos pažeidimui draudimo išmoka negalėtų būti mokama. Tuo tarpu atsakovas įtvirtino, jog esant šiam pažeidimui vis tiek draudimo išmoka gali būti mokama esant Taisyklių 11.2.-11.6 punktuose įtvirtintoms sąlygoms. Šis pažeidimas nėra esminis, o draudimo išmoka turėtų būti mokama įvertinus pažeidimo įtaką draudiminiam įvykiui ir mokamos draudimo išmokos dydžiui.

3. Bankroto bei restruktūrizavimo bylų iškėlimas patvirtina ieškovo reikalavimo išmokėti draudimo išmoką pagrįstumą. Taisyklėse nėra numatoma iki kada galimas draudiminio įvykio, numatyto Taisyklių 11.2 bei 11.3 punktuose atsiradimas ir, kad prašymas išmokėti draudimo išmoką būtinai privalo būti pateiktas jau įvykus šiam draudiminiam įvykiui. Taisyklėse nurodoma, kad įvykus įvykiui išmoka privalo būti išmokama net jei nebuvo pateiktas pavedimas išieškoti skolą, ar jis buvo pateiktas pavėluotai. Teismo išvada, kad pirkėjų bankrotas ir restruktūrizavimas nagrinėjamoje byloje nelaikytinasdraudiminiu įvykiu yra nepagrista ir priimta netinkamai pritaikius DĮ 2, 3 ir 27 straipsnius.Sprendimus dėl draudimo išmokos priteisimo gali priimti ir draudimo išmoką mokėti tik draudimo įmonė (DĮ 2 str. 26 d., 3 str. 1 d., 27 str. 1 d.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai – sprendimai dėl draudimo išmokų, buvo priimti ne atsakovo, o UAB „Euler Hermes Services Lietuva“, kuri nėra draudimo įmonė ir neturėjo teisės priimti tokio pobūdžio sprendimų. Vadinasi, net ir bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas nebuvo priėmęs sprendimo dėl draudimo išmokos. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, jog pirkėjams yra iškeltos bankroto ir restruktūrizavimo bylos, todėl teismas, vadovaudamasis Taisyklių 11.2 punktu, privalėjo ieškovo ieškinį tenkinti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Pagal LR Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp Euler Hermes Kreditversicherungs – Aktiengesellschaft, veikiančio per Euler Hermes Kreditversicherungs AG Lietuvos filialą, ir UAB „Gretsch – Unitas Baltic“ pagal prekinių kreditų draudimo taisykles Nr. 002 (t. 1, b.l. 27 – 35), 2005 m. gegužės 2 d. buvo sudaryta prekinių kreditų draudimo sutartis Nr. 330.961 (draudimo liudijimas (polisas) Serija EH Nr. 00316, taikytinas laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 2 d. iki 2008 m. gegužės 1 d. (t. 1, b.l. 21 – 23); draudimo liudijimas (polisas) Serija EH Nr. 00533, taikytinas laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 2 d. iki 2009 m. gegužės 1 d. (t. 1, b.l. 24 – 27).

2007 m. gegužės 18 d. atsakovas patvirtino draudimo apsaugą pirkėjui UAB „Kauno langai“, draudimo apsauga įsigaliojo nuo 2007 m. gegužės 11 d., kredito limitas – 10.000 Lt, prašomas kredito limitas – 20.000 Lt, apdraustoji procentinė dalis – 90 % (t. 1, b. l. 43). 2007 m. birželio 11 d. padidintas kredito limitas iki 15.000 Lt (t. 1, b.l. 42). 2008 m. lapkričio 17 d. atsakovas atšaukė kredito limitą aukščiau nurodytam pirkėjui. Ieškovas UAB „Gretsch – Unitas Baltic“ 2009 m. kovo 31 d. pateikė prašymą atsakovui išmokėti draudimo išmoką 7.790,60 Lt sumai (t. 1, b.l. 51 – 52). Atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką dėl pirkėjo UAB „Kauno langai“. Šis atsisakymas buvo įformintas 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu dėl draudimo išmokos Nr. DC-5373 (t. 1, b.l. 73 – 74). Sprendimas motyvuotas tuo, kad buvo nustatytas draudiminės apsaugos automatinis nutrūkimas 2008 m. spalio 1 d. (t. 1, b. l. 73). Šiame sprendime nurodyta, kad sąskaita Nr. 104221 (2008 m. gegužės 27 d.) nebuvo apmokėta per 45 dienas, todėl draudiminė apsauga automatiškai nutrūko 2008 m. rugsėjo 24 d., pasibaigus draudimo liudijimo 8.1 punkte numatytam 75 dienų terminui.

2005 m. gegužės 27 d. atsakovas patvirtino draudimo apsaugą pirkėjui UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ (t. 1, b.l. 40). Draudimo apsaugos pradžia – 2005 m. gegužės 2 d., kredito limitas – 356.000 Lt, apdraustoji dalis – 85 %. 2006 m. kovo 28 d. Kredito limitą atsakovas sumažino iki 200.000 Lt (t. 1, b. l. 39). 2009 m. sausio 27 d. kredito limitas ir draudimo apsauga atšaukti. Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos (t. 1, b.l. 54 - 55). Atsakovas atsisakė išmokėti 6.546,49 Lt dydžio draudimo išmoką (t. 1, b.l. 71 – 72). Atsisakymą išmokėti draudimo išmoką atsakovas argumentavo tuo, kad buvo nustatytas draudiminės apsaugos automatinis nutrūkimas nuo 2008 m. gruodžio 25 d. Kadangi sąskaita Nr. 6815032 nebuvo apmokėta per 45 dienas, draudiminė apsauga automatiškai nutrūko 2008 m. gruodžio 25 d., pasibaigus draudimo liudijimo 8.1 punkte numatytam terminui (75 dienų).

2005 m. birželio 9 d. atsakovas buvo nustatęs draudimo apsaugą pirkėjui S. Papečkio paslaugų įmonei (t. 1, b. l. 50). Nustatyta draudimo suma – 1.000,00 Lt bei 85 % apdraustoji dalis. 2007 m. birželio 20 d. atsakovas padidino kredito limitą iki 12.000 Lt sumos ir apdraustąją dalį iki 90 %(t. 1, b.l. 49). 2007 m. rugsėjo 17 d. padidino kredito limitą iki 20.000 Lt sumos ir apdraustąją dalį iki 90 % sumos (b.l. 48). 2007 m. spalio 16 d. padidino kredito limitą iki 30.000 Lt sumos; 2007 m. lapkričio 19 d. iki 50.000 Lt sumos (b.l. 46 – 47). 2008 m. liepos 18 d. atsakovas sumažino kredito limitą iki 30.000 Lt sumos (b.l. 45). Atsakovas 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu atšaukė kredito limitą nurodytam pirkėjui (b.l. 44). Ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu išmokėti draudimo išmoką (b.l. 66 – 67), tačiau atsakovas 2009 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu atsisakė ją išmokėti (b. l. 69 – 70). Atsisakymą išmokėti draudimo išmoką atsakovas argumentavo tuo, kad vadovaujantis taisyklių 10 p. draudėjas įsipareigojo nedelsdamas pranešti draudikui apie bet kurio savo pirkėjo nemokumą. Atsakovas nurodė, kad draudimo liudijimo 9 punkte yra numatytas 60 dienų terminas šiai draudėjo pareigai įvykdyti. Draudėjas privalėjo informuoti draudiką apie pirkėjo nemokumą 2008 m. lapkričio 11 d. (seniausios sąskaitos apmokėjimo termino pabaiga – 2008 m. rugsėjo 12 d. + 60 dienų pranešimo terminas). Draudėjas informavo draudiką apie pirkėjo nemokumą 2008 m. lapkričio 26 d., t.y. 15 dienų vėliau nei privaloma pagal draudimo sutartį.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl ieškovo atliktų draudimo sutarties pažeidimų vertinimo ir prekinių kreditų draudimo taisyklėse numatytų konkrečių sąlygų taikymo ir aiškinimo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad nagrinėjamu atveju kartu su taisyklių 13.2 punktu taikytinas ir taisyklių 13.3 punktas, nustatantis, jog jeigu draudėjas nevykdo įsipareigojimų draudikui rizikai sumažinti ar išvengti, draudikas nesirems teise atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, jei šių draudėjo įsipareigojimų nevykdymas neturėjo įtakos draudiminio įvykio atsiradimui arba draudiko mokamos draudimo išmokos dydžiui. Todėl, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, aptariamu pagrindu atsisakant išmokėti draudimo išmoką, draudikas privalėjo pagrįsti draudėjo įsipareigojimo nevykdymo įtaką draudiminio įvykio atsiradimui arba draudiko mokamoms draudimo išmokos dydžiui. Teismas sprendė, kad vadovaujantis 13.3 punktu, draudikas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes draudėjo įsipareigojimų nevykdymas neturėjo įtakos draudiminio įvykio atsiradimui arba draudiko mokamos draudimo išmokos dydžiui. Tuo tarpu atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Taisyklių 11.1 punkto, kuris specifiškai reglamentuoja pareigos pavesti išieškoti skolą pažeidimo pasekmes ir draudiko teises, konstatavus minėtą pažeidimą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi Taisyklių 10.1, 11.1, 11.2 – 11.6 punktų turinį, su nurodytu apelianto teiginiu sutinka. Taisyklių 10.1 punkte, kuriame numatyti draudėjo įsipareigojimai draudikui, numatyta, kad draudėjas privalo nedelsdamas pranešti draudikui raštu, faksu arba tiesioginio elektroninio ryšio būdu apie bet kurio savo pirkėjo nemokumą. Draudėjas privalo užpildyti Draudiko pateiktą pranešimo apie pirkėjo nemokumą formą ir pateikti ją draudikui. Draudėjo pranešimas, pateiktas taisyklių 11.1 numatytu atveju (tariamo nemokumo), neatleidžia draudėjo papildomai nedelsiant pranešti draudikui apie kiekvieną taisyklių 11.2 – 11.6 nurodytą aplinkybę. Taisyklių 10.3 punkte numatyta, kad po prašymo suteikti kredito limitą pateikimo, draudėjas privalo nedelsdamas pranešti draudikui raštu, faksu arba tiesioginio elektroninio ryšio būdu apie bet kurį atvejį, nurodytą taisyklių 10.2.2 – 10.2.4. Draudėjas privalo draudikui pranešti apie apmokėjimo uždelsimus pagal Taisyklių 10.2.1 ne vėliau kaip per Liudijimo 9 punkte numatytą terminą. Tuo tarpu pagal Liudijimo 10 p. pavedimas išieškoti skolą turi būti pateikiamas per 75 dienas po pirminės kredito termino pasibaigimo datos.

Atkreiptinas dėmesys, kad Taisyklių 11.1 punkte yra išsamiai detalizuojamos pasekmės, kai netinkamai vykdoma pareiga pavesti išieškoti skolą. Šiame punkte numatyta, kad kai draudėjas nepateikia pavedimo išieškoti skolą arba tai padaro vėliau nei nurodytą dieną, jis turi teisę į draudimo išmoką pagal sutartį tik jei įvyko vienas iš Taisyklių 11.2 – 11.6 išvardintų draudiminių įvykių, apie kurį draudėjas nedelsiant informavo draudiką. Taigi Taisyklių 11.1 punktas akivaizdžiai numato, kad praleidus terminą pavesti išieškoti skolą, draudėjas gali įgyti teisę į draudimo išmoką tik išimtiniais atvejais, t.y. esant taisyklių 11.2 – 11.6 punktuose numatytoms sąlygoms. Taigi nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta, ar egzistuoja Taisyklių 11.2 – 11.6 punktuose išvardinti pagrindai. Iš bylos medžiagos matyti,kad iš paties ieškovo į bylą pateiktuose prašymuose dėl draudimo išmokų mokėjimo draudiminis įvykis, kurio pagrindu visų skolininkų atveju ieškovas prašė išmokėti draudimo išmoką, buvo ne pirkėjo (skolininko) bankrotas (Taisyklių 11.2 punktas), ar restruktūrizavimas (Taisyklių 11.3 punktas), bet pirkėjo tariamas nemokumas, kuris yra numatytas Taisyklių 11.1 punkte. Pirkėjo UAB „A.Sabonio klubas ir partneriai“ atveju prašymas dėl draudimo išmokos mokėjimo atsakovui buvo pateiktas 2009 m. birželio 8 d. (t. 1, b.l. 54 – 55). O pagal Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis šiam pirkėjui iškelta restruktūrizavimo byla 2009 m. liepos 8 d., t.y. po prašymo išmokėti draudimo išmoką pateikimo. Vadinasi, šiuo atveju pagrindo, numatyto Taisyklių 11.2 – 11.6, nenustatyta. UAB „Kauno langai“ atžvilgiu prašymas dėl draudimo išmokos mokėjimo atsakovui buvo pateiktas 2009 m. kovo 31 d. (b.l. 51 – 52). Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Kauno langai“ bankroto byla iškelta 2009 m. gegužės 27 d., t.y. taip pat po prašymo išmokėti draudimo išmoką pateikimo. Sauliaus Papečkio paslaugų įmonės atžvilgiu pateiktas prašymas išmokėti draudimo išmoką atsakovui pateiktas 2009 m. kovo 2 d (t. 1, b.l. 66 – 67). Kauno apygardos teismo nutartimi šiai įmonei bankroto byla iškelta tik 2010 m. kovo 8 d., t.y. daugiau nei po metų prašymo išmokėti draudimo išmoką pateikimo. Tai reiškia, kad ir šiuo atveju pagrindo, numatyto Taisyklių 11.2 – 11.6 punktuose, nenustatyta. Teisėjų kolegija vertina, kad vėlesnis Taisyklių 11.2 ir 11.3 punktuose numatytų įvykių atsiradimas neturėjo jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos ieškovui išmokėjimo. Kadangi 11.2 punktas yra specialioji Taisyklių nuostata Taisyklių 13.2, 13.3, 13.4 punktų atžvilgiu, kuriame nėra numatyta pareiga įvertinti pažeidimo įtaką draudiminiam įvykiui ir mokamos draudimo išmokos dydžiui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad draudikas šiuo atveju turėjo pagrįsti draudėjo įsipareigojimų nevykdymo įtaką draudiminio įvykio atsiradimui arba draudiko mokamos draudimo išmokos dydžiui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš esmės nebuvo pagrindo ieškovui išmokėti draudimo išmokas. Nurodytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteista iš atsakovo ieškovui draudimo išmoka, naikintina.

Nesutiktina su apelianto UAB „Gretsch – Unitas Baltic“ teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas automatinio draudimo apsaugos nutrūkimo sąlygą, pažeidė LR Civilinio kodekso 6.193, 6.1014, LR Draudimo įstatymo 77 straipsnyje įtvirtintas normas. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad automatinis draudimo apsaugos nutrūkimas netaikomas jau suteiktiems ir patenkantiems į esamą draudimo apsaugą kreditams. Be to, anot apelianto, draudimo apsauga nutrūksta tik draudikui (atsakovui) informavus draudėją (ieškovą) apie draudimo apsaugos nutrūkimą. Taisyklių 3.9 punktas numato, kad Draudimo apsauga negalioja apdraustojo pirkėjo prekiniams kreditams, kylantiems iš tolimesnio prekių tiekimo ar paslaugų tiekimo, jei draudimo apsauga yra atšaukiama pagal taisyklių 3.5 p. ar 6 p., arba įvyksta Taisyklių 11 p. numatytas draudiminis įvykis arba apsibaigia Liudijimo galiojimas. Taisyklių 6 p. numato, kad mokėtinos sąskaitos už prekes ir paslaugas, pateiktas ar suteiktas po to, kai ankstesnės apdraustos ar neapdraustos pirkėjo sąskaitos yra neapmokėtos, pasibaigus Liudijimo 8.1 punkte numatytam terminui, yra nedraudžiamos, nepriklausomai nuo to, ar draudėjas pranešė draudikui apie sąskaitų neapmokėjimą, nebent draudikas atskirai raštu patvirtino draudimo apsaugos galiojimo tęstinumą. Toks automatinis draudimo apsaugos nutrūkimas netaikomas jau suteiktiems ir patenkantiems į esamą draudimo apsaugą prekiniams kreditams. Teisėjų kolegija, išanalizavusi minėtas taisyklių punktų nuostatas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios sutartinės nuostatos yra aiškios ir nedviprasmiškos, nereikalaujančios jokio papildomo paaiškinimo, jų turinys nekelia abejonių, todėl nėra pagrindo taikyti LR Civilinio kodekso 6.193 str. 4 d. formuluojamas sutarčių aiškinimo taisykles. Taisyklių 6 punktas aiškiai numato, kai kokia apdrausta ar neapdrausta sąskaita pasibaigus Liudijimo 8.1 p. terminui nėra apmokėta, po to išrašytos mokėtinos sąskaitos nėra draudžiamos. Kaip teisingai nurodo ieškovas, esminė sąlyga automatiniam draudimo apsaugos nutrūkimui pagal Taisyklių 6 p. yra Liudijimo 8.1 p. numatyto termino pasibaigimas, o ne pranešimo apie draudimo apsaugos pranešimą pateikimas. Taigi atmestini apelianto argumentai, susiję su automatinio draudimo apsaugos nutrūkimo sąlygų taikymu.

Ieškovas nurodo, kad jei ir pripažįstant, kad automatinio draudimo apsaugos nutrūkimo sąlyga taikoma bet kokios ieškovo išrašytoms ir pirkėjo sutartyje nustatytu terminu neapmokėtoms sąskaitoms faktūroms, nepaisant to, ar buvo viršytas kredito limitas ar ne, lieka neaišku, nuo kada turėtų būti pradedama skaičiuoti automatinio draudimo apsaugos nutrūkimo sąlyga. Nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Taisyklių 6 p. numato, kad mokėtinos sąskaitos už prekes ar paslaugas, pateiktas ar suteiktas po to, kai ankstesnės apdraustos ar neapdraustos pirkėjo sąskaitos yra neapmokėtos, pasibaigus Liudijimo 8.1 p. numatytam terminui, yra nedraudžiamos. Taigi Taisyklių 6 p. aiškiai numato momentą, nuo kada turi būti pradedama skaičiuoti automatinio draudimo apsaugos nutrūkimo sąlyga, t.y. pasibaigus Liudijimo 8.1 p. nustatytam terminui. Liudijimo 8.1 punktas numato, draudimo apsaugos nutrūkimas prekiniams kreditams, atsirandantiems iš tolimesnio prekių ar paslaugų tiekimo – po 75 dienų nuo pirminės kredito termino pasibaigimo datos (t. 1, b.l. 22). Tuo tarpu kaip pats ieškovas patvirtino sąskaitų suvestinėse pirkėjų UAB „Sabonio klubas ir partneriai“, UAB „Kauno langai“ atžvilgiu buvo nustatytas 45 dienų apmokėjimo terminas (t. 1, b. l. 53, 56 – 65), o pirkėjo S. Papečkio paslaugų įmonės atžvilgiu – 30 dienų (t. 1, b.l. 68). Taigi pirkėjų UAB „Kauno langai“ ir UAB „Sabonio klubas ir parneriai“ atžvilgiu vadovaujantis Taisyklių 6 punktu, draudimo apsauga nustoja galioti praėjus 120 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos (75 dienos + 40 dienų). Vadinasi, kaip teisingai nurodo atsakovas, vėlavimas apmokėti po 2008 m. gegužės 27 d. sąskaitos Nr. 6812162 (t. 1, b.l. 53) UAB „Kauno langai“ atveju ir po 2008 m. rugpjūčio 27 d. sąskaitos Nr. 6815031 UAB „A. Sabonio klubas ir partneriai“ atžvilgiu, nebeturi reikšmės, kadangi jų apmokėjimo metu draudimo apsauga ilgiau nei 120 dienų neapmokėjus minėtų sąskaitų, jau buvo nutrūkusi ir negaliojo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria kitoje dalyje ieškinys atmestas, paliktina galioti nepakeista.

Nesutiktina su apelianto UAB „Gretsch – Unitas Baltic“ teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR Civilinio proceso kodekso 185, 265 straipsnių ir 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino Taisyklių 2, 11, 12 ir 13 bei 4.2 p. įtvirtintų draudimo sutarties sąlygų taikymo ir aiškinimo vertinant automatinio draudimo apsaugos nutrūkimo sąlygą nepasisakė. Teismas motyvų, dėl kurių teisiniai argumentai buvo atmesti, nenurodė, todėl, apelianto nuomone, teismas pažeidė LR Civilinio proceso kodekso 270 straipsnio 4 dalį. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta LR Civilinio proceso kodekso 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jei sprendimo (nutarties) motyvuojamoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2013 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013). Nors pirmosios instancijos teismas išsamiau nepasisakė dėl sutarties sąlygų taikymo ir aiškinimo vertinant automatinio draudimo apsaugos nutrūkimo sąlygą, tačiau tai savaime šioje dalyje nesudaro pagrindo daryti išvadą apie priimto sprendimo šioje dalyje neteisėtumą ir pagrįstumą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ginčo atveju netinkamai aiškino šalių sulygtas konkrečias draudimo sutarties sąlygas, todėl nepagrįstai tenkino dalį ieškovo reikalavimų ir priėmė iš dalies naikintiną sprendimą. Dėl šių priežasčių apelianto Euler Hermes Kreditversicherungs – Aktiengesellschaft apeliacinis skundas tenkintinas, sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas iš atsakovo Euler Hermes Kreditversicherungs – Aktiengesellschaft priteisė 161.265,74 Lt dydžio draudimo išmoką, 7.205,70 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (161.265,74 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2010-06-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4.225 Lt dydžio žyminį mokestį bei 4.000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Kita sprendimo dalis paliekama galioti nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 d. nuostatos numato, kad šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo priteisti iš ieškovo UAB „Gretsch – Unitas Baltic“ atsakovo Euler Hermes Kreditversicherungs – Aktiengesellschaft bylos nagrinėjimo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju bylos baigtis yra naudinga atsakovui. Byloje pateiktas vienintelis atsakovo bylinėjimosi išlaidas patvirtinantis įrodymas – 2011 m. rugpjūčio 3 d. (dokumento Nr. 4937) mokėjimo nurodymas, kuriuo sumokėtas 4.370,00 Lt dydžio žyminis mokestis už apeliacinį skundą (t. 2, b.l. 7). Esant nurodytoms aplinkybėms, šios išlaidos iš ieškovo priteistinos atsakovo naudai (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

Iš pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimų, matyti, kad šios išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme sudaro iš viso 25,00 Lt. Todėl minėtos išlaidos iš ieškovo UAB „Gretsch – Unitas Baltic“ priteistinos į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš atsakovo Euler Hermes Kreditversicherungs – Aktiengesellschaft, veikiančio per Euler Hermes Kreditversicherungs-AG Lietuvos filialą, ieškovo naudai 161.265,74 Lt dydžio draudimo išmoką, 7.205,70 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (161.265,74 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2010-06-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4.225 Lt dydžio žyminį mokestį bei 4.000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Gretsch – Unitas Baltic“ (juridinio asmens kodas 110785664) atsakovo Euler Hermes Kreditversicherungs - Aktiengesellschaft naudai 4.370,00 Lt (keturi tūkstančiai trys šimtai septyniasdešimt litų 00 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovo UAB „Gretsch – Unitas Baltic“ (juridinio asmens kodas 110785664) į valstybės biudžetą 25,00 Lt (dvidešimt penki litai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teisėjai Marytė MitkuvienėDalia VasarienėVigintas Višinskis