Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2023-10-27 · Civilinė byla Nr. e2-3734-405/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-10-27
Bylos Nr.
e2-3734-405/2023
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00270-2023-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Lisauskienė
Ieškovas
J. S.
Atsakovas
E. S., J. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3734-405/2023Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00270-2023-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.3.4; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.5 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 27 d.Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė,sekretoriaujant V. V.,dalyvaujant ieškovei J. S.,atsakovams E. S. (E. S.), J. M. (J. M.),

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. S. ieškinį E. S., J. M. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J. S. ieškiniu prašo pripažinti, kad E. S. nėra jai (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus A. S. (A. S.) tėvas, nustatyti, kad A. S. tėvas – J. M..

Teismo posėdyje atsakovai E. S. ir J. M. nurodė, kad ieškinį pripažįsta, užpildė ir pasirašė standartinę ieškinio pripažinimo formą.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas – ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2003). Ieškovui pripažinus ieškinį, nebelieka ginčo, kurio nagrinėjimui skirtos rungimosi principu pagrįstos ieškinio teisenos taisyklės. Dėl šios priežasties, kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 str. 2 d. nurodytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 140 str. 2 d.) ir surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus (CPK 268 str. 5 d.).

Nustatyta, kad atsakovų ieškinio pripažinimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl ieškinio pripažinimas priimamas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Ieškovė J. S. paaiškino, kad ieškinį palaiko, nes jai gimusio vaiko tėvas – J. M., su kuriuo kartu gyvena ir veda bendrą ūkį nuo 2022 m. sausio mėn. Sūnus gimė (duomenys neskelbtini). Santuoka su atsakovu E. S. nutraukta. Vaiką augina kartu su tikruoju vaiko tėvu, nori įteisinti tėvystę.

Atsakovas E. S. paaiškino, kad su ieškiniu sutinka, vaikas tikrai ne jo, nes su ieškove jau iki santuokos nutraukimo ilgą laiką kartu negyveno.

Atsakovas J. M. paaiškino, kad su ieškiniu sutinka, Nuo 2022 m. gyvena kartu su J. S., jiems gimė sūnus, augina vaiką kartu su vaiko motina ir nori, kad jis būtų užregistruotas vaiko tėvu, o vaikas turėtų jo pavardę

Ieškinys tenkinamas.

Nustatyta, kad ieškovei J. S. (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus A. S. tėvu gimimo įraše įrašytas atsakovas E. S. tuo pagrindu, kad vaiko gimimo metu ieškovė ir atsakovas E. S. buvo susituokę. CK 3.150 str. 1 d. nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, be kita ko, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovei gimusio sūnaus A. S. tėvas – ne atsakovas E. S.. Ši aplinkybė patvirtinama ir byloje esančiais duomenimis. Nustatyta, kad ieškovės J. S. ir atsakovo E. S. santuoka nutraukta Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2YT-12156-405/2022). Minėtame sprendime konstatuota, kad J. S. ir E. S. gyvena atskirai daugiau nei metus, be to, sprendimu nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2018 m. sausio 1 d., todėl vertinama, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė J. S. ir atsakovas E. S. kartu negyveno nuo 2018 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad atsakovas E. S. negali būti ieškovei J. S. (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko tėvu.

Nustatyta, kad vaiką augina ieškovė ir atsakovas J. M., kurie iki vaiko gimimo (nuo 2022 m. sausio mėn.) kartu apsigyveno ir tvarko bendrą ūkį, gimus vaikui, kartu jį augina. Atsakovas E. S. su ieškovei gimusiu vaiku jokių ryšių nepalaikė. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis išimtinai vaiko interesais, siekiant realizuoti vaiko teisę žinoti savo tėvus (CK 3.161 str. 2 d.), vertinama, kad tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus, nes vaikas nuo gimimo gyvena kartu su savo tikruoju tėvu, nuginčijus tėvystę gimimo įraše bus nurodyta tikroji vaiko kilmė, todėl yra pagrindo pripažinti, kad atsakovas E. S. nėra ieškovei gimusio vaiko tėvas.

Kasacinio teismo pasisakyta, kad nuginčyti tėvystę būtina tuo atveju, kai siekiama nustatyti kito asmens tėvystę. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-1075/2021).

Ieškovė prašo nustatyti, kad jai gimusio sūnaus tėvas – atsakovas J. M.. Atsakovas J. M. ieškinį pripažino, iš ieškovės ir atsakovo J. M. paaiškinimų nustatyta, kad jie kartu gyvena nuo 2022 m. sausio mėn., gimus sūnui kartu jį augina, nori įteisinti tėvystę. Byloje negauta duomenų, paneigiančių ieškovės ir atsakovo nurodomas aplinkybes, kad atsakovas J. M. yra vaiko A. S. tėvas, tėvystės nustatymas atitinka geriausius vaiko interesus, todėl nustatoma, kad ieškovei (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus A. tėvas – J. M..

Pagal LR CPK 93 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartimi ieškovei atidėtas 107 Eur dydžio žyminio mokesčio mokėjimas iki sprendimo priėmimo.

LR CPK 93 str. 4 d. nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nustatyta, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo atsirado ne dėl atsakovo E. S., kuris ieškinį pripažino, veikimo ar neveikimo, bet išimtinai dėl ieškovės neveikimo, kuri, apsigyvenusi su kitu asmeniu ir besilaukdama kūdikio, iš karto nesikreipė dėl santuokos nutraukimo, todėl ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo E. S. nepriteisiamos. Ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo J. M. taip pat nėra pagrindo, kadangi jis ieškinį pripažino, įteisinti tėvystės negalėjo, nes tėvu įregistruotas kitas asmuo. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo ieškovei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų, todėl iš ieškovės į valstybės biudžetą priteisiamas 107 Eur dydžio žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 268, 270, 392 str., LR CK 3.148, 3.149 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti, kad E. S. (duomenys neskelbtini) nėra J. S. (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti, kad J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) – J. S. (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Priteisti iš J. S. 107 (vieną šimtą septynis) Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, gavėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėja Nijolė Lisauskienė