Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Egidijos Smalakienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui A. B., pareiškėjų A. Š., M. J. ir S. Š. atstovei advokatei Rūtai Survilienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. B., A. Š. M. J. ir S. Š. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas A. B. ir pareiškėjų atstovė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai atsižvelgiant į skunde išdėstytus argumentus (žr. teismo posėdžio protokolą).

Į teismo posėdį atsakovės atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka (II t., b. l. 7).

Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka (II t., b. l. 8).

Pareiškėjai ginčija Komisijos sprendimus, VMI prie LR FM Sprendimus ir Kauno AVMI sprendimus bei prašo juos panaikinti kaip neteisėtus ir nepagrįstus (I t., b. l. 8-23, 24-51, 53-71).

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra minėtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, o ginčo objektas – akcizo mokesčio etilo alkoholiui apskaičiavimo tvarka ir sąlygos.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, LR alkoholio kontrolės įstatymas ir kiti teisės aktai, susiję su minėtų įstatymų įgyvendinimu.

LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 3 str. 2 d. įtvirtinta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Kaip jau minėta, šioje byloje ginčas kilo dėl Komisijos, VMI prie LR FM ir Kauno AVMI priimtų sprendimų. Pareiškėjai mano, kad jie yra neteisėti ir nepagrįsti, nes pareiškėjams savanoriškai kreipusis į Muitinės laboratoriją su prašymu nustatyti produkto sudėtyje turinčio 98,5 proc. tūrio etilo alkoholio, 1-1,5 proc. propilenglikolio, ir 0,3-0,4 g/100 alkoholio- bitrekso, ji nurodė, kad tokios sudėties produkto KN kodas yra 3824 90 98 ir tai nėra akcizų objektas.

Iš Komisijos bylose esančių rašytinių įrodymų matyti, kad įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu konstatuota, jog pareiškėjai iš anksto susitarę, veikdami bendrininkų grupėje, pažeisdami Įstatymo 2, 4, 7, 15 str. ir LR alkoholio kontrolės įstatymo 13 str. nustatytą tvarką, nebūdami akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkais, registruotais arba neregistruotais prekybininkais bei įmonės, turinčios LR Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka alkoholio produktų atitiktį patvirtinančius dokumentus, atstovais, įgijo, laikė, gabeno, gamino ir naudojo akcizais apmokestinamas prekes, t. y. 20 750 litrų denatūruoto ir nedenatūruoto etilo alkoholio mišinius, kurių vertė yra 784 359 Lt. Muitinės laboratorijos specialistams tirti buvo pateikti ankščiau nurodyto 20 750 litrų skysčio mėginiai ir padaryta išvada, kad visų tyrimui pateiktų skysčių KN kodas yra 3824 90 98 ir jie laikytini akcizo objektais.

Byloje nustatyta ir tai, kad pareiškėjui A. B. adresuotame 2007-10-04 Muitinės laboratorijos atsakyme Nr. 2B-01-437 „Dėl prekės kodo nustatymo“ nurodyta, jog pateikto produkto KN kodas yra 3824 90 98, tačiau jame nėra nurodyta, kad minėtas produktas nėra akcizo objektas.

Pagal LR mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 2 str. 23 d., mokestis yra mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. Minimo įstatymo 2 str. 18 d. mokestinė prievolė apibrėžiama kaip mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu.

Prekių apmokestinimą akcizais, kontrolės ir gabenimo ypatumus reglamentuoja Įstatymas.

Įstatymo 2 str. 1 d. įtvirtinta, kad akcizais yra apmokestinamas etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, apdorotas tabakas, energetiniai produktai ir elektros energija. Pagal Įstatymo 4 str. 1 d., akcizais apmokestinamos prekės, už kurias akcizai dar nesumokėti, privalo būti gaminamos, perdirbamos, maišomos, saugomos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje. Įstatymo 7 str. 1 d. numatyta, kad asmuo, kuris nėra akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas, turi teisę iš kitos valstybės narės verslo tikslams gauti akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, tačiau jis neturi teisės laikyti (gaminti, perdirbti, maišyti, saugoti), taip pat išgabenti akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Įstatymo 8 str. 1 d. 6 p. nustato, kad prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už akcizais apmokestinamas prekes, pagamintas Lietuvos Respublikoje ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, išskyrus atvejus, kai pagal šį Įstatymą akcizais apmokestinamų prekių gamyba (maišymas ar perdirbimas) neprivalo vykti akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje. Įstatymo 8 str. 7 d. įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, pagaminusiam akcizais apmokestinamas prekes. Įstatymo 9 str. 7 d. nurodyta, jeigu asmuo, pažeisdamas Įstatymo 4 str. 1, 5, 6 ir 7 d. reikalavimus, bet kokiu būdu pagamina akcizais apmokestinamas prekes ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prekių pagaminimo pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną už taip pagamintas prekes akcizų sumą, apskaičiuotą taikant akcizų tarifus, galiojusius prekių pagaminimo dieną. Akcizų deklaracija pateikiama vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje asmuo registruotas mokesčių mokėtoju. Pagal Įstatymo 15 str. 1 d., akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, iš kitos valstybės narės akcizais apmokestinamų prekių sandėlio gali būti: atgabenamos į Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlį (toliau šiame straipsnyje – sandėlis-gavėjas); atgabenamos Lietuvos Respublikoje registruotam prekybininkui; atgabenamos Lietuvos Respublikos neregistruotam prekybininkui; atgabenamos jas eksportuojant per Lietuvos Respubliką.

Remiantis 1992-02-25 Tarybos direktyvos 92/12/EEB Dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės (92/12/EEB) (toliau – Direktyva) 5 str. 1 d., šios Direktyvos 3 str. 1 d. nurodyti produktai, tarp kurių yra ir alkoholis bei alkoholiniai gėrimai, tampa akcizų objektu (akcizais apmokestinamu produktu) juos pagaminus 2 str. apibrėžtoje Bendrijos teritorijoje arba jų importo į tą teritoriją metu. Direktyvos 6 str. 1 d. reglamentuoja, kad akcizas tampa mokėtinu, kai produktai išleidžiami vartojimui. Pagal Direktyvos 6 str. 1 d. 2 paragrafą, akcizais apmokestinamų produktų išleidimas vartojimui yra: bet koks šių produktų išgabenimas, įskaitant ir neteisėtą, iš laikino akcizo mokėjimo atidėjimo režimo; bet kokia šių produktų gamyba, įskaitant ir neteisėtą, kitaip nei taikant šiems produktams laikino akcizo mokėjimo atidėjimo režimą; šių produktų importas, įskaitant ir neteisėtą, jeigu jiems nebuvo pritaikytas laikino akcizo mokėjimo atidėjimo režimas.

LR alkoholio kontrolės įstatymo 13 str. įtvirtinta, kad importuoti vyną, vynuogių misą (toliau – vyno produktai) ir žemės ūkio kilmės etilo alkoholį leidžiama tik įmonėms, turinčioms Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą importo licenciją. Importuoti šio straipsnio 1 dalyje nenurodytus kitus alkoholio produktus leidžiama tik įmonėms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informavusioms apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją. Importavusios alkoholio produktus, įmonės privalo laikytis šio Įstatymo III skyriaus trečiajame skirsnyje nustatytų realizavimo, laikymo, gabenimo reikalavimų. Importuoti alkoholio produktus įmonėms leidžiama tik tuo atveju, kai jos turi užsienio valstybės kompetentingos institucijos pripažintų subjektų (laboratorijos, kitos institucijos ar alkoholio produktų gamintojo) išduotus alkoholio produktų atitiktį patvirtinančius dokumentus, kuriuose taip pat privalo būti pateikti ir deklaruojami kokybės bei nekenksmingumo rodikliai, o importuojant vyno produktus – jų gabenimo dokumentą ir dokumentą, nurodantį vyno produktų analizės duomenis. Atvejai, kada importuojant vyno produktus nereikalaujama turėti šių dokumentų, nustatyti Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose. Įvežti alkoholio produktus leidžiama juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams bei atstovybėms. Įvežę alkoholio produktus, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės privalo laikytis šio Įstatymo III skyriaus trečiajame skirsnyje nustatytų realizavimo, laikymo, gabenimo reikalavimų.

Byloje nustatyta, kad denatūruoto ir nedenatūruoto etilo alkoholio mišinių įgijimo, gaminimo, laikymo, gabenimo ir naudojimo faktai yra nustatyti įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu.

Taigi, remdamasi byloje ištirtų rašytinių įrodymų visuma, nurodytų teisės normų sistemine analize, teisėjų kolegija sprendžia, kad akcizais apmokestinamo produkto teisėtas ar neteisėtas pagaminimas už akcizo mokėjimo laikino atidėjimo režimo ribų suponuoja prievolę mokėti taikytiną akcizą, todėl mokesčių administratorius teisėtai konstatavo, kad pareiškėjams kilo prievolė sumokėti akcizo mokestį bei su juo susijusias sumas.

Vadovaujantis MAĮ 72 str. 1 d., mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokestį remdamasis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, surašydamas patikrinimo aktą šio įstatymo nustatyta tvarka.

Kadangi įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjai įgijo, laikė, gabeno, gamino ir naudojo akcizais apmokestinamas prekes, todėl teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis minėta MAĮ 72 str. 1 d., pagrįstai rėmėsi baudžiamajame teismo įsakyme nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir apskaičiavo mokėtiną akcizą.

Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjų argumentus, kad net ir nustačius, kad rastas skystis yra akcizo objektas, tačiau vietos mokesčių administratorius, apskaičiuodamas akcizą, nepagrįstai taikė nacionalinį papildomą kodą XI07, nes Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007-03-29 įsakymas Nr. 1B-240, kuriuo patvirtintas nacionalinių papildomų Lietuvos Respublikos integruoto tarifo kodų sąrašas, įsigaliojo tik nuo 2007-05-02.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai akcizais apmokestinamąsias prekes įgijo, laikė gabeno, gamino ir naudojo nuo 2007-05-25 iki 2007-05-31, kol buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Šios faktinės aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai pagrįstai teigti, kad mokesčių administratorius apskaičiuodamas pareiškėjams mokėtiną akcizą, teisėtai taikė tuo metu galiojusį nacionalinį papildomą integruoto tarifo kodą XI07.

Pagal MAĮ 96 str. 1 d. 2 p., delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje). Minimo įstatymo 139 str. 1 d. įvirtinta, jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.

Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis paminėtomis MAĮ nuostatomis, pagrįstai pareiškėjams apskaičiavo akcizo mokesčio delspinigius ir paskyrė 10 procentų dydžio akcizo mokesčio baudas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad pareiškėjai neįrodė, t. y. teismui nepateikė jokių prejudicinę galią turinčių rašytinių įrodymų, kad skundžiami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, vadovaudamasi teisingumo bei protingumo kriterijais, teisėjų kolegija pagrįstai sprendžia, kad Komisija, VMI prie LR FM ir Kauno AVMI tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, jų priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl skunde nurodytais motyvais ir kitais motyvais, vadovaujantis LR ABTĮ 89 str. nuostatomis, naikinti skundžiamų sprendimų nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Komisija, atsakovė ir tretysis suinteresuotas asmuo, priimdami skundžiamus sprendimus, neviršijo teisės aktų jiems suteiktos kompetencijos, sprendimai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių Komisija, VMI prie LR FM ir Inspekcija buvo įsteigtos ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).

Atmetus pareiškėjų skundą anksčiau nurodytais motyvais, teismas pastebi, kad jis nepasisako dėl kitų pareiškėjų skunde nurodytų argumentų dėl LR CK nuostatų pažeidimo apskaičiuojant delspinigius, dėl baudžiamojo teismo įsakymo prejudicinės galios, nes jie nagrinėjamos bylos kontekste pripažintini teisiškai nereikšmingais.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str., kolegija

nusprendė:

pareiškėjų A. B., A. Š., M. J. ir S. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.