- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-12
- Bylos Nr.
- TS-123-548/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21055-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Nuteistasis
- L. V.
- Advokatai
- Lolita Narmontienė, Lolita Namontienė
- Kategorijos
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.5.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. V. atstovės advokatės Lolitos Narmontienės skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam L. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka L. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apygardos teismo 2024 m. sausio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2024 m. spalio 3 d., pabaiga – 2027 m. balandžio 2 d.
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. lapkričio 4 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam L. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Asmuo teistas 3 kartus už sveikatos sutrikdymą, šiuo metu atlikta dar nedidelė bausmės dalis. Vyrauja smurtiniai nusikaltimai, stebimas teisės pažeidėjui būdingas nusikalstamo elgesio veikimo modelis. Nuteistasis yra linkęs elgtis agresyviai ir naudoti smurtą viešose vietose, fiksuoti probacijos pažeidimai. Bausmės atlikimo metu baustas už alkoholio vartojimo atvejį 2025 m. sausio 22 d. Asmeniui trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių, jis nurodo, kad problemas spręsti smurtu buvo normalu. Nuteistasis dalyvavo įvairiose programose, orientuotose į elgesį, tačiau nuteistojo keliamos didelės žalos rizikos lygis visuomenei išliko vidutinis. Nenustatyti apsauginiai veiksniai. Dėl šių priežasčių komisija, mano, kad netikslinga lygtinai paleisti nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistojo L. V. atstovė advokatė Lolita Namontienė pateikė teismui skundą, kuriuo prašo lygtinio paleidimo komisijos nutarimą panaikinti ir įpareigoti komisiją iš naujo svarstyti lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam L. V.. Skunde nurodo, kad atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio elgesio rizika. Tačiau taip pat nurodyta, kad nuteistajam leista vykdyti individualią medienos gaminių gamybos veiklą, kuri yra prilyginta darbinei veiklai. 2025 m. rugpjūčio 29 d. gautas dokumentas, kad nuteistasis pilnai atlygino žalą pagal turėtą civilinį ieškinį, pripažįsta kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo, taip pat nuo 2025 m. spalio 10 d. bausmę atlieka lengvoje grupėje. Komisija pažymėjo, kad nuteistasis aktyviai įsitraukė į resocializacijos procesą, tačiau nurodant, kad buvo baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimo atvejį 2025 m. sausio 22 d. daro nepagrįstas išvadas, kad piktnaudžiavimo alkoholiu sritis išlieka aktuali pakartotinio nusikalstamo elgesio raiškos kontekste bei, kad nuteistojo keliamos didelės žalos lygis visuomenei išlieka vidutinis, yra nesuvaldytų dinaminių kriminogeninių veiksnių, nenustatyti apsauginiai veiksniai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad alkoholio vartojimo atvejis buvo vienintelis, įvykęs beveik prieš metus, jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis arti ribos, iki kurios leidžiama vairuoti lengvąjį automobilį. Kadangi kitų alkoholio vartojimo atvejų nebuvo, darytina išvada, kad programa „Psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencija“ turi rezultatų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad komisijai nurodant, kad nuteistojo keliamos didelės žalos lygis visuomenei išlieka vidutinis, yra nesuvaldytų dinaminių kriminogeninių veiksnių ir nenustatyti apsauginiai veiksniai, lieka neaišku kuo remiantis padarytos tokios išvados, kai tuo tarpu nuteistasis, įsitraukęs į resocializacijos procesą, itin aktyviai ir nuoširdžiai jame dalyvauja. Nuteistasis dirba, atlygino žalą pagal civilinį ieškinį, baigė programą „Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“, 12 savaičių trukmės programą „Tik tu ir aš“, kas savaitę eina individualių konsultacijų pas psichologą, lanko taip vadinamus būrelius – dailės, kryžiažodžių sprendimo, kas savaitė lankosi vietos koplyčioje, aktyviai dalyvauja visuose vykstančiuose renginiuose, laikosi vidaus tvarkos taisyklių, nedaro drausminių pažeidimų, yra teigiamai vertinamas administracijos, turi gyvenamąją vietą ir socialinį pagrindą išėjimui. Akivaizdu, kad komisijos išvados neatitinka tikrųjų aplinkybių ir nukrypsta nuo BVK reikalavimų, komisija nepakankamai įvertino nuteistojo elgesį, neteisingai vertino bausmės atlikimo eigą, nepaisė jo resocializacijos rezultatų bei nuteistojo akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, taip pat neatsižvelgė į nuteistojo galimybes integruotis į visuomenę. Be to atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis sėkmingai vykdė ir vykdo priemones, kurias komisija rekomenduoja savo nutarime
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. V. atstovės advokatės Lolitos Narmontienės skundas atmestinas.
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad L. V. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, o tai iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nusiteistojo nusikalstamo elgesio pokytį viso bausmės atlikimo metu, nuteistojo pastangas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo kontekste. Vis tik, nagrinėjamu atveju sutinkamai su komisijos nutarime išdėstytais argumentais ir bylos medžiaga, materialusis pagrindas, dabartiniame pataisos procese, nuteistojo elgesyje dar nėra nustatytas, dėl ko lygtinis paleidimas jo atžvilgiu netaikomas, o tokia teismo išvada grindžiama sekančiai.
Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad atlikus nuteistojo L. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika, o be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja net vienuolika dinaminių kriminogeninių veiksnių (buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas / pavojingas elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, emocijų valdymo problemos, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, priežiūros / apribojimų pažeidimai, būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiama linkme. Toks gausus dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis nuteistojo elgesyje neleidžia spręsti apie jo teigiamas elgesio korekcijas, tuo labiau, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, riziką vertinant vidutine, yra nepakitęs nuo pirminio vertinimo, kuris buvo atliktas 2024 m. gruodžio 17 d., kas tik sustiprina teismo manymą, jog nuteistasis nededa pakankamų pastangų mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Visa tai atskleidžia per menką nuteistojo įsitraukimą į resocializacijos procesą, kas neleidžia spręsti ir dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumo. Be to, tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Vis tik, sutinkamai su bylos duomenimis bei pritariant komisijos nutarime nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, jog nuteistojo elgesys nėra tiek pozityvus ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, kad būtų pagrindas spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo efektyvumą. Pabrėžtina, kad vertinant nuteistojo L. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką nėra įvardinti asmens apsauginiai veiksniai, kurie mažintų pakartotinio nusikalstamumo riziką.
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis turi gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju, iki nusikalstamos veikos užsiėmė gana stabilia darbine veikla, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais, turi gyvenimo draugę. Su artimaisiais ryšį palaiko bendraudamas priklausančiais telefoniniais skambučiais, jie atvyksta į pasimatymus. Nuteistasis vykdo individualią veiklą, 2025 m. rugpjūčio 29 d. gautas pranešimas apie tai, kad jis pilnai atlygino žalą pagal turėtą civilinį ieškinį, dalyvauja resocializacijos procese, baigė programas „Tik tu ir aš“, „Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“, lanko būrelius, lankosi pas psichologą. Sutiktina, kad šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau jos atskleidžia tik tai, jog nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau jo elgesys jokia prasme nėra absoliučiu pagrindu lygtinio paleidimo taikymui. Todėl nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, nuteistajam esmingai koreguojant ir eliminuojant problemines sritis, kurios turi reikšmės jo nusikalstamo elgesio raiškai.
Be kita ko, išskirtinai neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir aplinkybės susijusios su drausminėmis nuobaudomis įkalinimo įstaigoje. Nustatyta, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę vieną kartą baustas už alkoholio vartojimo atvejį 2025 m. sausio 22 d. BVK 50 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra nurodyta, kad nuteistiesiems atliekantiems laisvės atėmimo bausmę draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitokias psichiką veikiančias medžiagas arba toksines priemones, taip pat be gydytojo leidimo vartoti medikamentus. Šis nuteistojo padarytas drausminės tvarkos pažeidimas, siekyje būti paleistam lygtinai, itin neigiamai charakterizuoja asmenį. Įvertinus tai, kad drausminę tvarką vartodamas alkoholinius gėrimus nuteistasis yra pažeidęs dar sąlyginai neseniai, spręstina, kad šiuo atveju dar nėra pagrindo daryti išvadą, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals ir, kad jo atžvilgiu taikoma probacija bus efektyvi.
Atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka tik nuo 2024 m. spalio 3 d. Teismo vertinimu, šiuo metu yra praėję dar per mažai laiko, kad būtų galima spręsti, jog nuteistojo elgesyje atsispindi akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Šiuo atveju, nuteistojo neatliktos bausmės dalis kitų jį charakterizuojančių duomenų kontekste, kurie nėra išimtinai teigiami, dar nesudaro pagrindo spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymas jau būtų efektyvus. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Visumoje duomenų, teismas dar negali daryti išvados, kad L. V. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nuteistojo elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti problemines sritis iš nuteistojo elgesio.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo L. V. atstovės advokatės Lolitos Narmontienės skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo L. V. atstovės advokatės Lolitos Narmontienės skundo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.