Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Naujojoje Akmenėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 8 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Naujojoje Akmenėje, nevedęs, dirbantis UAB „Meba“ apdailininku, teistas:

1995-01-17 Akmenės r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 225str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., vadovaujantis LR BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2002-03-12 Akmenės r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 16 str. 2 d., 271 str. 2d. laisvės atėmimu 3 mėn., vadovaujantis LR BK 47' str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ;

2002-10-30 Akmenės r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d., 42 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėn., vadovaujantis LR BK 42 str. 4 d. subendrinus su 2002-03-12 Akmenės r. apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 mėn.; 2003-01-16 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, pritaikius LR 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos" 4 str. 1 d. 2 p., bausmė sumažinta ¼ d., t.y. 1 mėn., ir galutinė bausmė paskirta 3 mėn. laisvės atėmimo. Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2003-04-01 nutartimi 2003-04-02 paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai neatlikęs 1 mėn. 4 d. laisvės atėmimo bausmės, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 129 str. 1 d. padarymu.

kad R. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2007 metų spalio 10 dieną, laikotarpyje nuo 21 val. iki 22 val., tiksliau nenustatytu laiku, žodinio konflikto su kartu girtavusiu S. A. metu, savo bute, esančiame Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini), vieną kartą metalinio vamzdžio galu smogė į galvos kairę pusę ant sofos sėdėjusiam S. A., tuo padarydamas jam muštinę žaizdą kairio smilkinio srityje, kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, kraujosruvą galvos minkštuose audiniuose, kaukolės pamato lūžius, kraujo išsiliejimus virš kietojo galvos smegenų dangalo ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir antrinėmis kraujosruvomis smegenų kamiene, dėl ko S. A. 2007 m. spalio 11 dienos rytą, apie 7 valandą, įvykio vietoje mirė. Šiais savo veiksmais R. M. tyčia nužudė S. A..

Kaltinamasis R. M. apklausiamas teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad 2007 m. spalio 10 d., pavakary, būdamas išgėręs, Naujosios Akmenės mieste susitiko taip pat jau išgėrusius pažįstamą S. A. ir jo draugę A. K.. Visi sutarė dar išgerti, todėl jis nupirko butelį naminės degtinės ir nusivedė pas save į namus, esančius (duomenys neskelbtini), N.Akmenėje. Visi trys sėdėjo svetainėje, šnekučiavosi, gėrė degtinę. A. K. žiūrėjo televizorių, o kai ateidavo eilė, išgerdavo ir vėl žiūrėdavo toliau, į jų pokalbį nesikišo, galėjo jų pokalbio negirdėti. Vienu metu jis su S. A. pradėjo ginčytis dėl kažkokių senų laikų, dėl judviejų senų vagysčių. Ginčas vyko neaštriai iki tol, kol S. jį (R. M.) pavadino „gaidžiu“. Tada jis (R. M.) liepęs S. atsiprašyti, nes reikėsią atsakyti už kiekvieną raidę, tačiau S. jį dar pavadino „pydaru“. Tada atsimena, kad jo rankose kažkaip atsirado vamzdis, nepamena iš kur jį paėmė. Tai buvo metalinio užuolaidų karnizo galas, tuščiaviduris, maždaug 2-3 cm diametro. Buvo labai įsiutęs ant S. už įžeidimą. S. A. sėdėjo ant sofos ir jis (R. M.) jam vamzdžiu smogė vieną smūgį į galvos kairę pusę. Kiek tiksliai buvo valandų,- neatsimena, buvo jau sutemę. A. K. pradėjo šaukti „ką darai?“. Tada jis pamatė savo rankoje vamzdį ir padėjo jį, vamzdžio neslėpė. Pats nesuprato savo pykčio protrūkio, nes nebuvo labai girtas. S. A. nenugriuvo, žaizdos jis nematė, tik matė kraują. Jis S. A. pasakęs, kad nueitų nusiprausti. S. nuėjo kartu su A. K. į vonią nusiprausti. S. A. jo atsiprašė ir jie dar kartu gėrė apie 1 val. Vėliau S. A. pasakė, kad nori prigulti ir atsigulė pirmas. S. A. nieko nesakė, „greitosios“ kviesti neprašė. Jis (R. M.) su A. K. baigė gerti degtinę ir atsigulė ant tos pačios sofos S. A. iš šonų. S. A. miegojo, knarkė. Ryte, po pusės septynių, suskambus žadintuvui, jis nuėjo praustis, ruoštis į darbą. A. K. taip pat buvo atsibudusi. Ji paklausė, ar jis neturi vaistų, nes S. A. karščiuoja. Jai liepęs pažiūrėti ant televizoriaus ar sekcijoje. S. A. knarkė, dar jis pasakęs, kad neknarktų. Jam būnant vonioje atbėgo A. K. ir pasakė, kad S. A. nebekvėpuoja. Tada jis liepė A. K. skambinti į „greitąją“, pats S. A. pradėjo daryti dirbtinį kvėpavimą. Medikai atvažiavo po kokių 10 minučių. Felčerė darė dirbtinį kvėpavimą, sakė reikia elektros šoko. Jis (R. M.) paskambino į „greitąją“, kad atvežtų „elektros šoką“. Pats nuėjo pas kaimyną pasiskolinti cigarečių. Grįždamas susitiko mediką su elektros šoko aparatu išeinantį iš jo buto, jo pasiteiravo apie S. A., bet šis nieko neatsakė. Grįžus į butą, felčerė pasakė, kad niekuo negali padėti, paskambino iš jo telefono į policiją ir pranešė apie lavoną. Mano, kad jei būtų buvęs blaivas, taip nebūtų atsitikę. Kai tvarkė kambarius, tą vamzdį, kuriuo sudavė S. A., išmetė eidamas link senamiesčio, miškelyje. Kriminalistams jis apytiksliai nurodė vietą, kur numetė vamzdį, bet jie nerado. Ikiteisminio tyrimo metu jis nenurodė, kad S. A. jį pavadino „pydaru“ dėl to, kad tyrėjas pasakė „kaip tai skambės teisme“. Su S. A. ir kitais draugais po paskutinės bausmės atlikimo stengėsi nebebendrauti. Su S. A. susitikdavo mieste, pasisveikindavo, porą kartų kartu išgėrė, artimi draugai nebuvo. Nusikaltimui girtumas turėjo įtakos, visi trys buvo išgėrę panašiai vienodai, bet ne iki sąmonės netekimo. Jis (R. M.) tikrai neturėjęs tikslo nužudyti S., nesiekė jo mirties, pasekmių nesuprato. Kai S. pavadino „gaidžiu“ ir „pydaru“, jis labai susijaudino. Viskas vyko labai staigiai po žodžio „pydaras“. Anksčiau S. artimųjų neatsiprašė, nes jį sulaikė policija. Dabar artimųjų atsiprašo, gailisi dėl to, kas įvyko, S. nužudyti nenorėjo, tam paskatų jokių neturėjo. Kad S. A. į jo namus atėjo sužalotas, jo pirminiai parodymai buvo neteisingi. Jis A. K. negrasinęs, kad ši duotų melagingus parodymus, tik pasakęs, kad sakytų, jog S. A. į jo namus atėjo sumuštas. Buvo pasimetęs, išsigandęs. A. K. tik pasakęs, kad „gražiai atrodys – draugas po žeme, o kitas – 10 metų kalėjime“. Turi du sūnus ir dukrą, visi nepilnamečiai, jie gyvena su vaikų mama G. I.. Su vaikų motina gyveno nesusituokę, bet padėjo išlaikyti vaikus. Gailisi, kad viskas taip susiklostė. Prašo skirti kuo švelnesnę bausmę.

Nukentėjusioji L. A. parodė, kad nužudytasis S. A. yra jos brolis, su kuriuo ji nuolat palaikė ryšius, nors ir gyveno atskirai. Kai ji mokėsi, o S. dirbo, tai ji skolinosi iš jo pinigų, jis paremdavo ją moraliai. Mano, kad dėl žodžių „gaidys“ ir „pydaras“ R. M. meluoja, nes brolis yra sakęs, jog tas, kuris yra „sėdėjęs“, taip nesakys kitam „sėdėjusiam“. Brolis buvo įkalinimo įstaigoje už ginklo paėmimą iš policininko. Jis grįžo po trijų metų – 1996 m. Nuo 1996 m. mokėsi Vilniuje, dirbo, padėdavo jai. Brolis buvo mūrininkas. Paskutinius 5 metus gyveno atskirai, tik užeidavo į svečius. Jis gyveno su A. K.. Su žmona S. išsiskyrė 2002 m. Ji (L. A.) gyvena kartu su mama, todėl brolis dažnai užeidavo, pasišnekėdavo, jį pavalgydindavo, išskalbdavo rūbus. Ateidavo apie 2 kartus per savaitę. Mama jau sena, todėl brolis ateidavo jos pažiūrėti arba skambindavo, vienas kitam padėdavo. Iš jos pinigų prašydavo, kai neturėdavo darbo. S. buvo linksmas, su humoru. Girtas jis stengdavosi pas jas nesirodyti. Spalio 10 d. buvo atėjęs linksmas, pavalgė, kitą dieną žadėjo ateiti suremontuoti dviratį, tačiau 2007-10-11 rytą jo nebesulaukė. Spalio 11 d. buvo atėję R. M. su A. K. ir pasakė, kad S. A. atėjo pas R. M. su žaizda, sumuštas. R. M. siūlė mašiną brolio parvežimui iš ekspertizės, bet vėliau jam neprisiskambinusi. Kai S. A. rengė, matė ant jo kūno sužalojimus, buvo sužalota akis, visa nugara buvo mėlyna. Mano, kad S. galėjo būti suduota daugiau smūgių. S. A. palaidojo su mama savo lėšomis ir iš gautos pašalpos. Nors dėl laidotuvių patyrė 306 Lt turtinės žalos, o taip pat patyrė didelę moralinę (neturtinę) žalą, kurią buvo įvertinusi 10000,- litų, netekdama vienintelio brolio, tačiau civilinio ieškinio atsisako, nes su R. M. nenori turėti jokių reikalų. R. M. neatėjo, net užuojautos nepareiškė. Dėl bausmės kaltinamajam palieka spręsti teismui

Liudytoja A. K. nurodė, kad ji buvo S. A. sugyventinė, apie trejus metus su juo gyveno kartu. Kaltinamąjį R. M. taip pat pažįsta, nes pastarasis su S. A. buvo geri draugai. S. A. bendravo su mama ir seserimi, užeidavo pas jas, mylėjo jas. Ir sesuo, ir mama S. rėmė finansiškai, duodavo pinigų vaistams. 2007 m. spalio 10 d. su S. A. buvo kartu, dieną šiek tiek išgėrė pas draugus. Su R. M. susitiko 2007 m. spalio 10 d., po pietų. Ar jis buvo išgėręs,- negali pasakyti. R. M. su S. A. buvo seniai nesimatę, tai R. M. pasikvietė į svečius, nusipirko 0,5 l degtinės. Nuėjo pas R. M. į jo butą, esantį (duomenys neskelbtini), N.Akmenėje. Ten visi trys sėdėjo ir jokių konfliktų iš pradžių nebuvo. Ji su S. A. sėdėjo greta ant sofos, o R. M. priešais, lyg tai fotelyje. Vyrai šnekėjosi apie senus reikalus, kai kartu dirbo. Į jų pokalbį ji nesikišo, žiūrėjo filmą. Tik prisimena, kai R. M. įėjo ir vieną kartą trenkė į galvą S. A., net neprisimena su kuo. Ką R. M. sakė, neprisimena. Buvo išgėrę, gal todėl ir neprisimena. Kad siūlytų į veidą, negirdėjo. Ji įsikišo, kad nutraukti konfliktą. S. reagavo ramiai, jis buvo sąmoningas. Vėliau nieko nevyko, S. A. nusiprausė ir pasakė, kad viskas gerai. Jos manymu, jie susitaikė, tą reikalą išsprendė tarpusavyje. Atrodo, kad jie išgėrė dar po taurelę. Visi trys miegojo pas R.M. Jis sakė niekur neiti, ištiesė sofą ir visi nuėjo miegoti. Ji pusę nakties beveik nemiegojo, o S. buvo ją apsikabinęs ir ji juto, kad jis karščiuoja. S. A. miegodamas knarkė, tačiau jis visada knarkdavo, todėl jokio įtarimo nebuvo. Ryte R. M. paprašė vaistų. Rytą S. dar miegojo, kvėpavo, jis buvo gyvas. Paskutinis atodūsis buvo, kai iškvietė „greitąją“, tai buvo apie 7.15 val. Jam pradėjo trūkti oro. R. M. darė dirbtinį kvėpavimą, kol atvažiavo „greitoji“. S. pradėjo kvėpuoti ir paskui buvo paskutinis atodūsis. Atvažiavę medikai konstatavo mirtį. Jie su R. M. buvo pasimetę, nepamena, apie ką kalbėjo. Ji R. M. klausė, kodėl trenkė S., bet jis pasakė, kad neįsivaizduoja dėl ko, buvo pasimetęs. Įvykio neaptarinėjo. Kai laukė atvykstančių policininkų, R. M. sakė pasakyti, kad S. sumušė turgelyje, kad paskui visi gėrė ir visi miegojo pas R.M. Jis negrasino, tik pasakė, kad jei jį išduos, tai po 10 metų, kai grįš, tai ji „atsiimsianti“. Iki įvykio S. A. sužalotas nebuvo, priepuolio nebuvo. Jis vartojo vaistus „Karsil“, skirtus stiprinti kepenis, girtavo, rimtai nesigydė. Ji su R. M. buvo nuėję pas S. seserį. Kalbėjo su ja R. M.. Teisybės jai nesakė, sakė tai, ką buvo susitarę. Laidotuvėse nedalyvavo, tiki, kad palaidojo jį mama ir sesuo. Prie laidotuvių išlaidų neprisidėjo, kiek kainavo S. palaidojimas,- nežino.

Liudytoja L. J. nurodė, kad kaltinamasis R. M. yra jos kaimynas, t.y. ji gyvena N.Akmenėje (duomenys neskelbtini), o jis (duomenys neskelbtini), virš jos buto. Apie įvykį atsimena tiek, kad buvo vakaras, ji žiūrėjo televizorių ir pas R. M. buvo stiprus garsas, lyg kėdė kristų, ar kas numestų kažką. Šauksmų, riksmų negirdėjo. Ryte, apie 6 val. eidama į darbą, pastebėjo, kad pradarytas balkonas. Su R. M. nesikalbėjo. R. M. išgerdavo, bet jis mažiau gėrė, nei jo sugyventinė. S. A. nepažinojo.

Be kaltinamojo R. M. prisipažinimo nužudžius S. A., jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios L. A., liudytojų L. J. ir A. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokole, specialistų išvadose, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuotais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Kaltinamasis R. M., apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu ( t.1, b.l. 102, 165) ir apklausiamas teisme kaltinamuoju nuosekliai patvirtino, kad 2007m. spalio 10 d. vakare, būdamas neblaivus ir girtaudamas su savo pažįstamu S. A. bei jo sugyventine A. K. savo bute, esančiame N.Akmenės mieste, (duomenys neskelbtini), susiginčijo su S. A. ir pasijutęs jo įžeistas dėl S. A. pasakytų žodžių „gaidys“ bei „pydaras“, sudavė metaliniu vamzdžiu ant sofos sėdinčiam S. A. į kairę galvos pusę, nuo ko pastarajam pradėjo iš galvos bėgti kraujas, vėliau S. A. atsigulė ant sofos, o 2007m. spalio 11 dienos rytą, apie 7 val., S. A. jo bute mirė.

Iš R. M. 2007-10-16 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad R. M., dalyvaujant gynėjui adv. A. J., parodė kambarį savo bute, esančiame N.Akmenės mieste, (duomenys neskelbtini), kuriame 2007-10-10 vakare girtavo su S. A. bei jo sugyventine A. K., sofą, ant kurios sėdinčiam S. A. metaliniu karnizo galu vieną kartą smogė į kairę galvos pusę ties smilkiniu, vietas, iš kur pasiėmė metalinį karnizo vamzdį ir kur jį vėliau padėjo (t.1, b.l. 103-110). Po įvykio nusikaltimo įrankį, t.y. metalinį vamzdį, išnešė iš savo namų ir išmetė krūmuose netoli N.Akmenės miesto stadiono, ką patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu 2007-11-21 (t.1, b.l. 114-116).

Šiuos R. M. parodymus patvirtina nuoseklūs liudytojos A. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (t.1, b.l. 53-56) ir teisme, o taip pat Liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti jos parodymai (t.1, b.l. 57-64). A. K. nurodė pati mačiusi, kaip 2007-10-10 vakare, apie 21-22 val., išgertuvių su ja ir S. A. metu, R. M. priėjo prie sofos iš priekio ir metaliniu strypu vieną kartą smogė greta jos ant sofos sėdinčiam S. A. į kairę galvos pusę, po ko S. A. iš galvos pradėjo bėgti kraujas, jis paprašė atsigulti, naktį karščiavo, knarkė, o 2007m. spalio 11 dienos rytą, apie 7 val., mirė. Patvirtino, kad S. A. pas R. M. 2007-10-10 atėjo nesužalotas, kitų asmenų, be jos, R. M. ir S. A. bute nebuvo.

Nors R. M. ir A. K. 2007m. spalio 11 d., apie 12 val., apklausti liudytojais teigė, kad 2007 m. spalio 10 d. S. A. sumušė nepažįstami asmenys ir į R. M. butą jis atėjo jau sumuštas, tačiau R. M. vėliau nurodė, kad taip jis norėjo išvengti atsakomybės, o A. K. nurodė, kad taip sakyti buvo prigrasinta R. M..

Liudytoja L. J. patvirtino 2007-10-10 vakare, jai žiūrint televizorių, R. M. bute girdėjusi triukšmą ir trenksmą, kurį, jos manymu, galėjo sukelti koks nors krintantis daiktas.

Nukentėjusioji L. A. patvirtino, kad rengdama savo brolį S. A. ant jo veido matė sužalojimus, kad 2007-10-11 buvo atėję R. M. ir A. K., kurie neneigė, jog S. A. 2007m. spalio iš 10 į 11 naktį buvo pas R. M., tik melavo, kad atėjo jau sumuštas.

2007-10-11, 8-8.45 val. įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini) bute, kurio kambaryje ant sofos-lovos rastas S. A. lavonas su kairės akies hematoma ir kruvinu randu virš kairės ausies, po galva ant pagalvės rasta iki 15 cm skersmens kraujo dėmė (b.l. 11-16).

Iš Specialisto išvados Nr. M 217/07 (13) matyti, kad S. A. mirtis įvyko nuo kraujo išsiliejimų virš kietojo smegenų dangalo, kuris komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir antrinėmis kraujosruvomis smegenų kamiene. S. A. kūne nustatyta muštinė žaizda kairio smilkinio srityje, kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, kaukolės pamato lūžiai, kraujo išsiliejimai virš kietojo galvos dangalo ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais (t.1, b.l. 20-24 ). Apklaustas liudytoju teismo med. ekspertas A. S., surašęs Specialisto išvadą Nr. M 217/07 (13), patikslino (t.1, b.l. 26-27, parodymai perskaityti teismo posėdžio metu), kad Specialisto išvadoje nurodytas S. A. mirties laikas 1-1,5 paros iki mirusiojo kūno tyrimo pradžios (2007-10-12, 10.30 val.) reiškia, kad jis galėjo mirti 2007-10-11 ryte. Nurodė, kad sužalojimai S. A. galėjo būti padaryti naktį iš 2007-10-10 į 2007-10-11. Patikslino, kad visi sužalojimai S. A. galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio metu kietu buku daiktu ir visi nustatyti sužalojimai gavosi nuo muštinės žaizdos kairio smilkinio srityje, nuo to atsirado ir kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, kraujosruva galvos minkštuose audiniuose. Ir nors kaukolės pamato lūžiai buvo dviejose linijose, o kraujo išsiliejimai - virš kietojo ir po minkštais galvos smegenų dangalais, tačiau visa tai galėjo būti padaryta kietu buku daiktu vienu trauminiu poveikiu.

Šios eksperto A. S. išvados patvirtina, kad S. A. mirė nuo vieno R. M. smūgio, suduoto 2007m. spalio 10 d. vakare S. A. metaliniu vamzdžiu į kairę galvos pusę.

Iš Specialisto išvados Nr. M 217/07 (13) matyti, kad S. A. kraujyje rastos 2,06 promilės, o šlapime rastos 2,94 promilės etilo alkoholio (t.1, b.1. 22-23), kas patvirtina R. M. ir A. K. parodymus, jog konflikto metu buvo girtaujama.

Šie objektyvūs įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad tarp kaltinamojo R. M. ir jo pažįstamo S. A. 2007m. spalio 10d. vakarą, laikotarpyje nuo 21 val. iki 22 val., dėl iškilusio nedidelio žodinio konflikto, S. A. buvo nužudytas kaltinamojo R. M. pastarajam tyčia suduodant metaliniu vamzdžiu vieną smūgį S. A. į galvą, todėl R. M. nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 1 dalį.

Iš kaltinamojo R. M. ir liudytojos A. K. parodymų matyti, kad santykiai tarp R. M. ir S. A. iki nusikaltimo padarymo buvo normalūs, jie buvo pažįstami nuo vaikystės, kartu augo, ir nors artimai nebendravo, tačiau susitikę pasišnekėdavo. Nusikaltimo padarymo dieną R. M. S. A. pasikvietė į savo namus, nupirko degtinės ir ja vaišino, po smūgio sudavimo abu susitaikė, R. M. pasiūlė pernakvoti jo bute, visi miegojo ant tos pačios sofos-lovos, todėl nėra pagrindo manyti, jog R. M. iš anksto siekė S. A. mirties, iš ko darytina išvada, kad išankstinės tyčios nužudyti S. A. kaltinamasis neturėjo. Tačiau nustatytos įvykio aplinkybės, t.y. smūgis metaliniu vamzdžiu nukentėjusiajam į galvą, į smilkinio sritį, rodo, kad kaltinamasis suprato, jog tokia savo veika kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė, kad gali atimti jam gyvybę, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Todėl darytina išvada, kad kaltinamasis R. M. nužudė S. A. veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.) be jokio aiškaus motyvo girtumo įtakoje.

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino padaręs nusikaltimą, t.y. nužudęs S. A., teisme atsiprašė nukentėjusiosios L. A. ir teismo salėje buvusios velionio motinos, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 str.1d. 2 p.).

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe taip pat pripažintina, kad kaltinamasis aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių, t.y. S. A. mirties (BK 59 str.1 d. 1 p.), nes 2007m. spalio 11 rytą, iš A. K. sužinojęs apie sunkią S. A. sveikatos būklę, pats darė S. A. dirbtinį kvėpavimą (širdies masažą), tuo pat metu nurodė A. K. iškviesti greitąją medicinos pagalbą, skambino gydymo įstaigai dėl elektros šoko aparato atvežimo. Šias aplinkybes byloje patvirtino kaltinamasis R. M. ir liudytoja A. K..

Nors R. M. teigė, kad metaliniu vamzdžiu S. A. jis smogė dėl to, kad pastarasis jį pavadino „gaidžiu“ ir „pydaru“, tačiau teismas nelaiko, kad R. M. nusikalstama veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai ir nepripažįsta šios aplinkybės kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Byloje nėra nustatyta, kad konfliktas tarp R. M. ir S. A. buvo kažkoks išskirtinis, netikėtas, nes abu gerai pažinojo vienas kitą, gyveno panašioje socialinėje aplinkoje, jokių itin įžeidžiančių R. M. nukentėjusiojo poelgių šio konflikto metu nenustatyta, o kaltinamojo pavadinimas „gaidžiu“ ir „pydaru“, negali būti vertinamas kaip elgesys, sukėlęs kaltinamojo didelį susijaudinimą, nes kaip nustatyta byloje, šie žodžiai buvo pasakyti bendro pokalbio kontekste ir nebuvo taikyti pagal prasmę tiesiogiai kaltinamajam. Nors kaltinamasis teigė neatsimenąs kaip jo rankose atsirado metalinis vamzdis, kuriuo jis smogė į galvą S. A., kad jam buvo užėjęs „pykčio priepuolis“, tačiau iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos komisijos specialisto išvados Nr.495 matyti, kad R. M. yra psichiškai sveikas ( t.1., b.l. 93), liudytoja A. K. patvirtino, kad iš karto po smūgio R. M. liepė S. A. eiti į vonią nusiplauti kraują, pasiūlė jiems su S. A. pernakvoti jo bute, kas patvirtina, jog R. M. nebuvo afekto būsenoje, todėl darytina išvada, kad kaltinamajam R. M. staigi ir neadekvati reakcija į S. A. pasakytus žodžius atsirado tik dėl jo girtumo, ką iš esmės pripažino pats kaltinamasis. Antra vertus, kaip rodo teisminė praktika, aplinkybė, jog R. M. iki nusikaltimo padarymo vartojo alkoholinius gėrimus, paneigia staigaus didelio susijaudinimo būsenos atsiradimo iki padarant nusikaltimą, galimybę. Nes net ir lengvo ar vidutinio girtumo laipsnis, kaip taisyklė, trukdo pripažinti asmenį esant fiziologinio afekto būsenoje. Apsvaigimo nuo alkoholio poveikyje savaime keičiasi situacijos suvokimas ir įvertinimas, sunkėja tinkamų sprendimų paieška, pervertinamos savo galimybės, susilpnėja savikontrolė, keičiasi emocinių išgyvenimų ir poelgių pobūdis.

R. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ką pripažino jis pats ir patvirtino liudytoja A. K., ir kas, remiantis įvykio aplinkybėmis, turėjo esminės įtakos šio nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. M., teismas atsižvelgia į visus bausmės skyrimo pagrindus, išvardintus LR BK 54 str. 2 dalyje, į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrąžinamus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei, t.y. žmogaus mirtį, nusikaltimas yra baigtas, R. M. yra šio nusikaltimo tiesioginis vykdytojas. Taip pat atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes (BK 61str.), į tai, kad R. M. iki nusikaltimo padarymo dirbo, kad nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, kad nors R. M. teistumai išnykę, bet jis buvo teistas 3 kartus už tyčinius nusikaltimus, baustas administracine tvarka (t.1, b.l. 70-72, 85-87), kas jį apibūdina kaip asmenį, linkusį pažeidinėti įstatymus. Todėl, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas mano, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai R. M. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę (LR BK 50 str.).

Kadangi byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, R. M. laikomas neteistu, tai laisvės atėmimo bausmė skirtina mažesnė nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis (pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 11 metų).

Nors R. M. nurodė, kad jis turi tris nepilnamečius vaikus ir pateikė jų gimimo liudijimus, tačiau pats patvirtino, kad visi trys vaikai gyvena atskirai su vaikų motina, byloje nėra jokių duomenų, kad R. M. išlaiko vaikus, todėl, teismo nuomone, ši aplinkybė bausmei įtakos neturi.

Nukentėjusioji L. A. buvo pareiškusi 10 000,- litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t.1, b.l. 31) ir 306,- Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, susijusios su S. A. laidotuvėmis, atlyginimo, tačiau teisiamojo posėdžio metu savo valia atsisakė abiejų ieškinių, todėl šis nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) atsisakymas priimtinas ir procesas dėl žalos atlyginimo priteisimo nutrauktinas.

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307-308 straipsniais, nusprendžia:

R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str.1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2008 m. balandžio 15 d., t.y. nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis LR BK 66str. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2007-10-16 iki 2008-04-15.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę R. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

Priimti nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) L. A. atsisakymą nuo 10 000,- litų civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 306,- litų civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo ir procesą dėl šios žalos atlyginimo nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam R. M. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.