Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-09-11 · Administracinė byla Nr. A-438-598-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-09-11
Bylos Nr.
A-438-598-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Sigita Rudėnaitė (pirm.), Algirdas Taminskas, Romanas Klišauskas (pran.)
Pareiškėjas
V.V., B.Ž., E.V., R.V., V.Z., D.V.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos teritorinei muitinei
Trečiasis asmuo
Klaipėdos teritorinei muitinei
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A8 – 598 /2006Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. rugsėjo 11 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,

sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,proceso dalyviams ir jų atstovams nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V.V. ir B.Ž. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E.V. ir R.V. prašymus atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Klaipėdos teritorinei muitinei dėl žalos padarytos neteisėtais valstybės tarnautojų veiksmais atlyginimo, pareiškėjų B.Ž., V.Z., V.V., D.V. prašymus atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl žalos padarytos neteisėtais valstybės tarnautojų veiksmais atlyginimo, pareiškėjo V.V. prašymą atsakovui Klaipėdos teritorinei muitinei, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai E.V. ir R.V. su prašymais kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Klaipėdos teritorinės muitinės jiems padarytą turtinę žalą dėl neišmokėto atlyginimo dalies už laikotarpį nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. imtinai: E.V. 11271,30 Lt, R.V. 10809,21 Lt.

Pareiškėjai B.Ž., V.Z., V.V., D.V. su prašymais taip pat kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos jiems padarytą turtinę žalą dėl neišmokėto atlyginimo dalies už laikotarpį nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. imtinai: B.Ž. 17367,65 Lt, V.Z. 16418,15 Lt, V.V. 19920,51 Lt, D.V. 13015,91 Lt.

Pareiškėjas V.V. su prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Klaipėdos teritorinės muitinės nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. dėl indeksavimo koeficiento taikymo neišmokėtą 14796,03 Lt darbo užmokesčio dalį.

Pareiškėjai nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr.686 „Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų antrą pusmetį", Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr.53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio apskaičiavimo taisyklių", Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalies nuostata jiems nuo 2002 m. liepos l d. iki 2004 m. birželio 30 d. imtinai buvo išmokėtas ne visas darbo užmokestis, nes jį apskaičiuojant buvo taikomas indeksavimas, todėl dėl ne nuo jų valios priklausančių priežasčių pareiškėjai patyrė žalą, buvo pažeista jų turtinė teisė. Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnis).

Be to, pareiškėjų teigimu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams" pripažinta, kad LR Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr.686 „Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį" ir šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos valstybės tarnautojo darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 metų II pusmetį taisyklės prieštaravo bei Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr.53 „Dėl Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių" l ir 2 punktai ir šiuo nutarimu patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio l ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio l daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Kaip nurodė pareiškėjai, Konstitucinio teismo įstatymo 72 straipsnis negali būti pagrindu siaurinamai aiškinant Konstitucijos 7 straipsnį, nes tai reikštų, kad įstatymas, nors ir prieštaraujantis Konstitucijai galioja. Be to šiame straipsnyje pasisakoma tik dėl įstatymo galiojimo į ateitį ir nepasisakoma dėl įstatymo negaliojimo teisinių pasekmių. Pareiškėjai išdėstė nuomonę, kad įstatymo negaliojimo atveju turėtų būti taikomos sandorių negaliojimą reglamentuojančios teisės normos (CK 1.78, 1.80, 1.8 straipsniai). Pareiškėjai pabrėžė, jog kreipėsi į Klaipėdos teritorinę muitinę, tačiau geruoju išmokėti dėl indeksacijos neišmokėtą darbo užmokesčio dalį (patirtą žalą) jiems buvo atsisakyta.

Šalies argumentai

Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujantis atsakovą Lietuvos Respubliką, nurodė, jog su pareiškėjų prašymų reikalavimais nesutinka ir prašo jų netenkinti.

Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paaiškino, kad pareiškėjams darbo užmokesčio indeksavimo koeficientas buvo taikomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr.686 „Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų antrą pusmetį", 2003 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių" nuostatomis. Konstituciniam teismui 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažinus, kad minėti Vyriausybės nutarimai prieštarauja konstitucijai, indeksavimas nebuvo taikomas. Taigi Klaipėdos teritorinės muitinės įsakymai dėl darbo užmokesčio nustatymo ir mokėjimo policijos pareigūnams atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teigimu, kol nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodami šio akto nekonstitucingumu, jų veiksmai buvo teisėti, o žala pagal CK 6.271 straipsnį gali būti padaryta tik neteisėtais valstybės tarnautojų veiksmais.

Atsiliepimas

Klaipėdos teritorinė muitinė, atstovaujanti atsakovą Lietuvos Respubliką, atsiliepimuose į pareiškėjų prašymus nurodė, kad prašo juos atmesti. Paaiškino, kad Klaipėdos teritorinės muitinės darbuotojų turtinė teisė buvo pažeista dėl nepakankamo prievolės mokėti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto dydžio algą vykdymo ir finansavimo iš valstybės biudžeto. Šiuo atveju Klaipėdos teritorinė muitinė tik vykdė teisės aktus, kuriuos priėmė Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2005 m. birželio 6 d. sprendimu pareiškėjų prašymus atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas pabrėžė, jog Valstybės tarnautojo darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 metų II pusmetį taisyklėse buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį tais atvejais, kai valstybės ar savivaldybės institucijai nepakanka paskirtų lėšų valstybės tarnautojui darbo užmokesčiui mokėti, valstybės tarnautojams yra apskaičiuojamas - taikant indeksavimo koeficientą -mažesnis darbo užmokestis negu priklauso pagal įstatymus arba jais remiantis išleistus kitus teisės aktus ir jiems už jų atliktą darbą gali būti išmokėta tik dalis pagal įstatymus arba jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausančio darbo užmokesčio. Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalyje (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) nustatytas iš esmės toks pat valstybės tarnautojų darbo užmokesčio apskaičiavimo principas, koks nustatytas Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr.686 „Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį" patvirtintose Valstybės tarnautojo darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 metų II pusmetį taisyklėse.

Vyriausybė, vadovaudamasi Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalimi, 2003 m. sausio 17 d. priėmė nutarimą Nr.53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių", kuriuo patvirtino Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles. Šiose taisyklėse vėl buvo nustatytas iš esmės toks pats valstybės tarnautojų darbo užmokesčio apskaičiavimo principas - taikant indeksavimo koeficientą, kuris taikomas, jeigu nustatytas valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui lėšų poreikis viršys Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, jog Klaipėdos teritorinėje muitinėje 2002-2004 metais trūkstant lėšų darbo užmokesčiui, Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2002 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 224, 2002 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 261, 2002 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 314, 2002 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 345, 2002 gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 376, 2002 m. gruodžio 21d. įsakymu Nr. 394, 2003 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. RŽ3-35, 2003 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. RŽ3-134, 2003 m. liepos 30 d. Nr. RŽ3-214, 2003 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. RŽ3-353, 2004 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. RŽ3-45, 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. RŽ3-226 buvo taikomi skirtingi indeksavimo koeficientai skaičiuojant valstybės tarnautojams darbo užmokestį. Klaipėdos teritorinės muitinės pažymos patvirtina, kad pareiškėjams dėl indeksavimo koeficiento taikymo nuo 2002 m. liepos l d. iki 2004 m. birželio 30 d. buvo neapskaičiuota ir neišmokėta atitinkama atlyginimo dalis.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog 2004 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su jais susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams" rezoliucinės dalies 8, 13 ir 14 punktais minėti teisės aktai pripažinti prieštaraujantys Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio l ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio l daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tačiau, kaip nurodė teismas, įstatymų leidyboje galioja įstatymų teisėtumo prezumpcijos principas - įstatymas laikomas atitinkančiu Konstituciją iki tol, kol nebus pareikšta oficiali Konstitucinio teismo pozicija šiuo klausimu. Tai reiškia, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Konstitucijos viršenybės teisės sistemoje ir konstitucinio teisėtumo garantas Lietuvoje yra Konstitucinis Teismas. Konstitucijos 102 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas išimtinę teisę spręsti, ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, suteikia Lietuvos Respublikos Konstituciniam teismui. Kol nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisęs aktą, motyvuojant šio akto nekonstitucingumu. Vadovaudamasis šiomis nuostatomis teismas konstatavo, kad Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkas 2002-2004 metų laikotarpiu taikydamas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimui indeksavimo koeficientus, veikė teisėtai, o įsakymai dėl indeksavimo koeficientų taikymo nėra panaikinti ar nuginčyti teismine tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio ketvirtoje dalyje nurodyta, jog neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendiniai nėra įvykdyti. Kaip nurodoma teismo sprendime, šiuo atveju Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo grindžiamas reikalavimas, įsigaliojo 2004 m. gruodžio 18 d., o pareiškėjams darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas taikant indeksavimo koeficientą iki Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo teisės aktų nuostatos dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo principo taikant indeksavimo koeficientą buvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Ne visas darbo užmokestis jiems buvo mokamas taip pat tik iki šio nutarimo įsigaliojimo. Ši aplinkybė patvirtinama pareiškėjų bei atsakovo atstovų paaiškinimais. Remiantis išdėstytu, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatų teismas nagrinėjamoje byloje netaikė.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Klaipėdos teritorinė muitinė pareiškėjams darbo užmokestį mokėjo vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, todėl muitinės darbuotojų veiksmai laikytini teisėtais, o esant teisėtiems veiksmams civilinė atsakomybė neatsiranda. CK 6.246 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlygintina tik įstatymų nustatytais atvejais. Galimybė išieškoti įstatymų leidėjo padarytą žalą Lietuvos Respublikos įstatymuose nenumatyta, t.y. įstatymų leidybai taikomas valstybės civilinės atsakomybės imunitetas.

III.

Apeliaciniais skundais pareiškėjai V.V. ir B.Ž. prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. birželio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundus tenkinti. Apeliaciniai skundai grindžiami šiais argumentais:

1. Konstitucijos 107 straipsnio l dalies nuostata reiškia tai, jog oficialiai paskelbus Konstitucinio teismo sprendimą, nustatantį, kad atitinkamas aktas prieštarauja Konstitucijai, vėliau teismas spręsdamas konkrečią bylą neturi teisės taikyti prieštaraujantį Konstitucijai teisės aktą. Šioje byloje Klaipėdos apygardos administracinis teismas taikė prieštaraujantį Konstitucijai aktą, t. y. pažeidė imperatyvias (adresuotas teismui) nuostatas, numatytas Konstitucijos 107 straipsnio l dalyje, 110 straipsnio l dalyje. Tuo tarpu Konstitucijos 110 straipsnio l dalyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.

2. Pareiškėjų nuomone, byloje yra pakankamai įrodymų, kad neteisėti veiksmai sukėlė jiems turtines pasekmes. Konstitucijos 30 straipsnio l dalyje nustatyta, kad asmuo, kuriuo konstitucinės teisės ar laisvės pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą. Pareiškėjų teigimu, jeigu pirmosios instancijos teismo pateikiamas teisės aiškinimas būtų pripažintas tinkamu, būtų paneigta asmens konstitucinė teisė į teisminę gynybą nuo neteisėtų valstybės veiksmų, numatyta ne tik Konstitucijoje, bet ir Lietuvos Respublikos ratifikuotose tarptautinėse sutartyse, visų pirma, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Šiuo atveju Konstitucinio Teismo nutarimo ir pateiktų byloje įrodymų pagrindu Klaipėdos apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo konstatuota, kad nors pareiškėjų nuosavybės teisės pažeistos, tačiau nėra mechanizmo apginti jas, atstatyti pažeistas žmogaus teises.

3. Konstitucijos preambulėje konstatuota, kad Konstitucija yra priimama siekiant teisingos visuomenės. Konstitucijos 109 straipsnio l dalyje nustatyta, kad teismas vykdo teisingumą. Taigi teisingumo principas įtvirtintas Konstitucijoje, o teismas, pareiškėjų manymu, šioje byloje privalėjo teisingumą įvykdyti. Kaip nurodo pareiškėjai, šioje byloje konkuruoja vertybės - teisinės valstybės principas, demokratijos principas, asmens teisių pripažinimas kaip ypatingos vertybės, galimybės asmeniui gintis nuo neteisėtų valstybės veiksmų konkuruoja su ne itin reikšmingais valstybės materialiniais interesais, valstybės apsauga nuo jos pačios teisinio broko - prieštaraujančių Konstitucijai teisės aktų - pasekmių. Anot pareiškėjų, pirmosios vertybės yra reikšmingesnės, o pirmosios instancijos teismas, netinkamai pasirinkęs gintinas vertybes, šioje byloje neįvykdė teisingumo.

4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjų prašymuose buvo nurodyta, jog žala atsirado dėl neteisėtų antikonstitucinių Vyriausybės nutarimų priėmimo bei vykdymo. Teismas neįvertino esminio pareiškėjų prašymo pagrindo -Vyriausybės veiksmų teisėtumo priimant antikonstitucinius nutarimus. LR CK 6.271 straipsnis numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. 2004 m. gruodžio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams" įrodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 686 „Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį" ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. 53 „Dėl Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių" yra valdžios institucijos neteisėti aktai. O tai, pareiškėjų teigimu, reiškia, kad byloje įrodyti visi atsakovo civilinės atsakomybės pagrindai.

Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo pareiškėjų apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimus į apeliacinius skundus grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais bei motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Iš pareiškėjų skundų teismui matyti, kad jų reikalavimo dalyką iš esmės sudaro reikalavimas priteisti jiems neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. Šiam reikalavimui pagrįsti nurodo faktinį skundo pagrindą – atitinkamų teisės normų antikonstitucinį pobūdį.

Tokiu būdu, šios aplinkybės ir sudaro pareiškėjų skundų pagrindus ir dalykus, o atitinkamų teisės normų pritaikymas skundo reikalavimui teisiškai pagrįsti, nėra susijęs su skundo pagrindo ir dalyko pakeitimu.

Dėl ko teismas, teisiškai vertindamas skundo pagrindą ir dalyką, nėra saistomas su pareiškėjo pateiktu teisiniu vertinimu. Iš bylos matyti, kad ginčas yra kilęs iš valstybės tarnybos teisinių santykių, kurių reguliavimo sritis yra glaudžiai susijusi su darbo teisiniais santykiais (Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis).

Civilinio kodekso 1.1. straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai, o Civilinio kodekso normos šiems santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai.

Iš to kas pasakyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas byloje kilusio ginčo teisiniams santykiams nepagrįstai taikė Civilinio kodekso normas, reguliuojančias žalos atlyginimo institutą, o tuo pačiu, nepagrįstai traktavo, jog tinkamu atsakovu byloje gali būti Lietuvos Respublikos valstybė.

Tinkamu atsakovu bylose dėl darbo užmokesčio priteisimo yra darbo užmokestį mokanti institucija, nagrinėjamu atveju – Klaipėdos teritorinė muitinė, taigi konstatuotina, kad patikslintais skundais pareiškėjai reiškė reikalavimus netinkamam atsakovui.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnyje yra įtvirtintas aktyvus administracinio teismo vaidmuo padedant proceso dalyviams realizuoti jų procesines teises:

„Teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises“. Įstatymo 54 straipsnyje nustatyta, kad „jei teismas, nagrinėdamas bylą nustato, kad skundas (prašymas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė arba netinkamam atsakovui, tai turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu“.

Kaip matyti iš bylos procesinių dokumentų, pirmosios instancijos teismas nesiūlė pareiškėjams pakeisti netinkamo atsakovo ir nepaaiškino netinkamos šalies nepakeitimo procesinių pasekmių. Šis procesinės teisės pažeidimas kolegijos vertinamas kaip galėjęs lemti neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės, todėl yra pagrindu skundžiamam sprendimui panaikinti visa apimtimi ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. birželio 6 d. sprendimą ir perduoti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasSigita RudėnaitėAlgirdas Taminskas