Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ten pat deklaruota gyvenamoji vieta, teistas 3 kartus:

1) 2006 m. lapkričio 23 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį – bauda.

2) 2017 m. rugsėjo 29 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimo bausme. BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsniu subendrinta su 2006 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta baudos dalimi – galutinė - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir 211,43 eurų bauda;

3) 2018 m. rugsėjo 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – arešto bausme, BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsniu subendrinta ir galutinė – arešto bausmė ir 211,43 eurų bauda; Arešto bausmę atliko, bauda nesumokėta; teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. C., 2019 m. gruodžio 3 d. apie 21.00 val., namo esančio (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto metu savo sugyventinei E. M. sugriebė už plaukų ir laikydamas ją, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį, pataikydamas į apatinę lūpą, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai kraujosruvą apatinės lūpos gleivinės kairėje ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. C. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 3 d. grįžo iš Norvegijos. Su sugyventine E. M. nuėjo į parduotuvę bei nusipirko alkoholio, nes norėjo atšvęsti sugrįžimą. Apie 21.00 val., būnant namuose, (duomenys neskelbtini), su sugyventine vartojo alkoholį. Tada ar ji kažkam paskambino ar jai paskambino, todėl pagalvojo, kad turi kitą draugą. Iš pavydo lauke, namo kieme paėmė jai už plaukų ir trenkė kumščiu į lūpą. Kartu su ja gyveno jau 4 metus, vedė bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. Labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios. Įvykio metu buvo neblaivus, sutiktų gydytis nuo alkoholizmo.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Nukentėjusiosios E. M. protokolu – pareiškimu, kuriame ji nurodė, jog 2019 m. gruodžio 3 d. apie 21.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu D. C. trenkė kumščiu vieną kartą į apatinę lūpą, tempė už plaukų (b. l. 13).

Nukentėjusiosios E. M. apklausos protokoluose nurodyta, jog 2019 m. gruodžio 3 d. apie 21.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu sugyventinis D. C. trenkė kumščiu vieną kartą į apatinę lūpą, tempė už plaukų. Civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų jam neturi (b. l. 22, 25-26, 29).

Specialisto išvadoje Nr. G3278/2019(02) nurodyta, kad E. M. konstatuota kraujosruva apatinės lūpos gleivinės kairėje, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 43).

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji E. M. parodė, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis ją sužalojo sugyventinis D. C. (b. l. 131-135).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai.

Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

Byloje ištirtų ir aukščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, jog, D. C., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. gruodžio 3 d. apie 21.00 val., namo esančio (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto metu savo sugyventinei E. M. sugriebė už plaukų ir laikydamas ją, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį, pataikydamas į apatinę lūpą, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai kraujosruvą apatinės lūpos gleivinės kairėje, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų, be jokios priežasties. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamo veiksmų objektą vertinamas kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sugyventinę (BPK 38 straipsnis), panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas fizinį skausmą, ką patvirtina nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada, byloje esanti rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bylos duomenimis nustatyta, jog nusikalstama veika buvo padaryta 2019 m. gruodžio 3 d., o ne kaip nurodyta kaltinime 2019 m. gruodžio 6 d., todėl šis kaltinimo netikslumas tikslinimas.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Teismas, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 straipsnis), jis teistas, bausmę atlikęs (b. l. 108-111), baustas administracine tvarka (b. l. 105, 120-121), Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje nėra, tačiau įrašytas į Priklausomybės ligų priežiūros grupę dėl alkoholio vartojimo (b. l. 127), nedirba, Užimtumo tarnyboje registruotas (b. l. 123, 124). Nukentėjusioji nurodė, jog pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinio ieškinio nereiškia, atleidžia, bet nori, kad jis prie jos nesiartintų. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą mažesnio nei vidutinio dydžio. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ankstesniu nuosprendžiu kaltinamajam buvo skirta bausmė – areštas, tačiau savo tikslų kaltinamojo atžvilgiu šios rūšies bausmė nepasiekė. Pastarasis vėl padarė nusikaltimą, todėl skirti švelnesnę bausmę kaltinamajam, netikslinga. Kaltinamasis kaltu prisipažino, savo veiksmus įvertino savikritiškai, civilinio ieškinio nėra, nukentėjusiosios atsiprašė, ieškosi darbo, turi gyvenamąją vietą, tai rodo kad jo asmenybė nėra tiek pavojinga, kad būtų reikalas skirti realią laisvės atėmimo bausmę ir jį izoliuoti nuo visuomenės. Teismas mano, kad kaltinamasis gali vis dar taisytis būdamas laisvėje ir tik tuomet jei nepateisins teismo pasitikėjimo, jis bus izoliuojamas nuo visuomenės. Todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau vykdymas atidėtinas minimaliam laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Taigi šiuo laikotarpiu kaltinamasis turi įrodyti, jog geba laikytis įstatymų ir ateityje nebenusikals. Nustatydamas įpareigojimo rūšį, teismas sprendžia, kad labiausia bausmės paskirtį atitiks paskyrus įpareigojimus: gydytis nuo alkoholizmo (nurodė, jog sutinka), pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; viso bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 punktas, 8 punktas ir 10 punktas).

Baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis 65 straipsniu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2018 m. rugsėjo 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu subendrinta ir neatlikta baudos (211,43 Eur). Kaltinamasis patvirtino, jog šios baudos nėra sumokėjęs.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gruodžio 5 d. 16.05 val. iki 2019 m. gruodžio 6 d. 11.57 val. (1 diena), kuris įskaitytinas į bausmės laiką (b. l. 52-54).

Kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri yra būtina siekiant apsaugoti nukentėjusios teisėtus interesus į saugumą nuo sugyventinio galimo agresyvaus elgesio ateityje.

Nukentėjusioji teisme nurodė, jog kaltinamasis jau trečią kartą prieš ją smurtauja, nori, jog pastarasis prie jos nesiartintų, neketina su juo toliau gyventi. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo padarytos veikos pobūdį, nustatytas bylos aplinkybes, siekiant užtikrinti nukentėjusiosios interesų apsaugą, bei baudžiamojo proceso tikslams pasiekti mano, jog teisinga ir tikslinga yra kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau kaip 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) metrų atstumu, šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina (b. l. 92-93).

Kardomąją priemonę – gyventi skyrium, nesiartinti prie nukentėjusiosios, nebendrauti su nukentėjusiąją, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti (b. l. 100-101).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsniu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2018 m. rugsėjo 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu subendrinta ir neatlikta baudos bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 211,43 Eur (dviejų šimtų vienuolikos eurų 43 ct) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 punktu, 8 punktu ir 10 punktu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, D. C. paskiriant įpareigojimus:

1) per vieną mėnesį, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti gydytis nuo alkoholizmo;

2) pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) viso bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 72² straipsniu D. C. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu, paskirti D. C. baudžiamojo poveikio priemonę – nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, 6 (šešis) mėnesius D. C. įpareigoti gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios E. M. arčiau kaip 150 ( vieną šimtą penkiasdešimt) metrų atstumu.

Kardomąją priemonę – gyventi skyrium, nesiartinti prie nukentėjusiosios, nebendrauti su nukentėjusiąją, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. gruodžio 5 d. 16.05 val. iki 2019 m. gruodžio 6 d. 11.57 val. (1 diena).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.