Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-07-17 · Baudžiamoji byla Nr. T-1015-1202/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-17
Bylos Nr.
T-1015-1202/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37145-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justas Pažarskis
Nuteistasis
V. S.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-1015-1202/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37145-2022-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.2.1; 2.5.17 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. liepos 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. birželio 12 d. gautas nuteistojo V. S. prašymas ((duomenys neskelbtini) kalba, vertimas gautas 2023 m. birželio 29 d.), kuriame jis prašo peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį (Nr. 1-774-1078/2022) ir pritaikyti baudžiamojo įstatymo pakeitimus, kurie įsigaliojo nuo 2023 m. birželio 1 d. bei sušvelninti jam paskirtą bausmę.

V. S. teistas:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme,

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 7 mėnesių laisvės atėmimu, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo,

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 20 parų arešto bausme.

Prokuroras atsiliepimo į teikimą nepateikė, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Teismas pažymi, jog įsiteisėjęs nuosprendis privalo būti netrukdomai vykdomas (BPK 346 straipsnio 1 dalis). Intervencija į nuosprendį, o nagrinėjamu atveju – į nuosprendžiu paskirtą bausmę galima tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas nuteistojo teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas.

Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. priimtas BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau – ir 2023 m. balandžio 27 d įstatymas), kuris lengvina kai kurių nuteistų asmenų teisinę padėtį.

Susipažinus su nuteistojo V. S. prašymu, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo duomenimis, nustatyta, kad nagrinėjamu atveju yra aktualūs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d., 2022 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiai ir 2022 m. lapkričio 11 d. baudžiamasis įsakymas, kuriais V. S. buvo paskirtos bausmės.

V. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą dėl to, kad jis pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą. Nusikalstamos veikos, dėl kurios V. S. pripažintas kaltu, padarymo metu (2020 m. rugsėjo 12 d.) galiojusioje BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2013 m. liepos 2 d. įstatymas Nr. XII-500) buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija numatė alternatyvias baudos arba arešto, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmes. Nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančioje naujoje BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) taip pat numatyta baudžiamoji atsakomybė už atvirą vagystę. Šiuo metu galiojanti BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija numato, alternatyvias viešųjų darbų arba baudos arba laisvės apribojimo arba arešto arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmes. Baudžiamuoju įstatymu, kuris sušvelnina bausmę, pripažintinas toks įstatymas, kuris sumažina BK straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės minimalią, maksimalią arba abi šias ribas arba sumažina BK bendrosios dalies straipsnyje numatytą bausmės rūšies minimalią, maksimalią arba šias abi ribas, arba numato BK straipsnio sankcijoje naują vieną arba kelias alternatyvias švelnesnes bausmių rūšis. Palyginus BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijas, matyti, kad pagal naująją įstatymo redakciją yra sumažinta maksimali laisvės atėmimo bausmės riba ir yra numatyta viena nauja alternatyvi švelnesnė bausmės rūšis – viešieji darbai. Kadangi V. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį yra paskirta laisvės apribojimo bausmės rūšis, naujoje straipsnio redakcijoje atsiradus papildomai švelnesnei bausmės rūšiai, naujoji BK 178 straipsnio 2 dalies redakcija laikytina švelninančia jo teisinę padėtį. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Bausmės individualizavimo metu yra įvertinama baudžiamajame įstatyme numatytų aplinkybių visuma, kas reiškia, kad naujai priimtas bausmę švelninantis įstatymas savaime konkretaus asmens teisinės padėties švelninti negali. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendyje teismas įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė, kad V. S. skirtina laisvės apribojimo bausmės rūšis. Keisti V. S. paskirtą bausmės rūšį nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Teismas skirdamas V. S. laisvės apribojimą atsižvelgė ir į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nuteistojo asmenybę. Pasikėsinta padaryti tyčinę apysunkę nusikalstamą veiką nuosavybei todėl daryt, nuteistasis turi (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu, V. S. nėra pagrindo skirti švelnesnę viešųjų darbų bausmės rūšį pagal naują BK 178 straipsnio 2 dalies redakciją, taip pat nėra pagrindo formaliai perkvalifikuoti V. S. veiksmus pagal naują straipsnio redakciją. Pažymėtina, kad laisvės apribojimo bausmė neperžengia ir šiuo metu galiojančios BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės ribų, todėl švelninti šios bausmės vien dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo nėra pagrindo.

V. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą dėl to, kad panaudodamas smurtą pagrobė svetimą turtą. Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės peržiūrėti ir sušvelninti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytas reguliavimas nebuvo koreguotas ir nepasikeitė, o BK 190 straipsnyje pasikeitusios turto verčių išraiškos V. S. veiksmų kvalifikavimui įtakos neturi, nes plėšimo požymių turinti veika kvalifikuojama neatsižvelgiant į pagrobto turto vertę.

V. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą dėl to, kad jis pagrobė svetimą turtą 616,01 Eur vertės. Pagal iki 2023 m. gegužės 31 d. galiojusią BK 190 straipsnio redakciją, kurioje pateikti nedidelės ir didelės turto vertės išaiškinimai, asmenys už vagystę, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, buvo traukiami baudžiamojon atsakomybėn, kai pagrobtas turtas viršydavo 5 MGL (250 Eur) dydį ir nesiekdavo didelės turto vertės (250 MGL). Pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančią BK 190 straipsnio redakciją, kurioje pateikti nedidelės ir didelės turto vertės išaiškinimai, asmenys už vagystę pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tada, kai pagrobto turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur) ir nesiekia didelės turto vertės (400 MGL). V. S. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už svetimo turto pagrobimą, kurio vertė 616,01 Eur (12,3 MGL), t. y. kuri, tiek pagal seną, tiek ir pagal naują BK 190 straipsnio redakciją viršija nedidelės vertės turto ribą (pagal seną redakciją buvo 5 MGL (250 Eur), o pagal naują 10 MGL (500 Eur)). Taigi šiuo atveju V. S. teisinė padėtis šioje veikoje nesikeičia, jos perkvalifikuoti nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad taikant 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 nuostatas V. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d., 2022 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiais ir 2022 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtų bausmių švelninti nėra pagrindo, todėl nuteistojo prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 5 ir 6 dalimis, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo V. S. prašymą dėl bausmės sušvelninimo atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Justas Pažarskis