- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-30
- Bylos Nr.
- N-575-2198-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo E. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūnas 2008 m. liepos 23 d. surašė E. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. liepos 23 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, pravažiuodamas pro stovintį automobilį nepasirinko saugaus šoninio tarpo iš dešinės ir kliudė jo kairį galinio vaizdo veidrodėlį. Nesustodamas iš įvykio vietos pasišalino, į policiją neatvyko ir nepranešė. Apgadintos dvi transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 171, 63 ir 271 punktų reikalavimus. Jo veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.
II.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu E. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – 100 Lt baudą, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, subendrinus administracines nuobaudas E. J. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, paskirtos baudos sumokėjimą išdėstant vienerių metų laikotarpyje sumokant lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį.
Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu E. J. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, prašė baudos sumokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpyje, baudą sumokant lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį. Taip pat nurodė, jog jis dirba vairuotoju, dėl šios priežasties jam būtinas vairuotojo pažymėjimas, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė. Teismas laikė, kad pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, Z. Z., J. J. paaiškinimais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu bei kita bylos medžiaga. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė – pažeidėjas dėl padaryto teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas E. J. skyrė minimalias nuobaudas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose.
III.
E. J. apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti; teismui nusprendus, kad jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, pakeisti paskirtą nuobaudą ir vietoj teisės vairuoti transporto priemones atėmimo paskirti piniginę baudą arba paskirtą administracinę nuobaudą sumažinti.
Nurodė, kad ATPK 130 straipsnyje 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas tik sąmoningais veiksmais, esant tariamo pažeidėjo tyčiai, t. y. vairuotojas turi suvokti, jog jis padarė autoavariją, ir sąmoningai iš jos pasišalinti. Teigė, kad aplinkybė, jog vairuodamas automobilį jis tariamai kliudė stovintį kitą automobilį ir jį apgadino jam tapo žinoma tik tuomet, kai tą pačią dieną mikroautobusų stovėjimo aikštelėje prie jo priėjo Z. Z. ir pareiškė, kad jis užkliudė jos automobilio veidrodėlį ir jį sudaužė. Tą pačią dieną apie tai jį informavo ir gatvėje sustabdęs policijos pareigūnų ekipažas, kuris paprašė nuvykti į Eismo priežiūros skyrių šiam klausimui išsiaiškinti. Paaiškino, jog 2008 m. liepos 23 d. maršrutiniu mikroautobusu važiavo Vingio g., Klaipėdoje. Vežami keleiviai paprašė sustoti prie šioje gatvėje esančios „Iki“ parduotuvės. Kadangi greta šaligatvio, ant važiuojamosios kelio dalies stovėjo krovininis mikroautobusas Volkswagen Caravelle, jis jį apvažiavo ir sustojo iš karto už jo esančioje automobilių stovėjimo juostoje. Nurodė, jog nepajuto, kad kliudė stovintį mikroautobusą Volskwagen Caravelle. Jokių aiškių susidūrimo žymių ant jo vairuojamo automobilio nebuvo. Teigė, kad darytose nuotraukose užfiksuota aplinkybė, jog vairuoto maršrutinio mikroautobuso Mercedes Benz dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis yra apibraižytas ir pritvirtintas varžtu, nereiškia, kad jis krovininį mikroautobusą kliudė ir šį transporto priemonių kontaktą pajuto. Fotonuotraukose užfiksuotas tvirtinimo varžtas į veidrodėlį buvo įsuktas seniai. Pažymėjo, jog maršrutinių mikroautobusų dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis yra labai dažnai lūžtanti detalė, kadangi jis yra pritvirtintas ant keleivių nuolat varstomų durų, todėl jis ir yra privirtintas savisriegiu varžtu. Nurodė, kad veidrodėlio apibraižymai taip pat galėjo atsirasti anksčiau, kadangi veidrodėlis yra nenaujas, pirktas iš naudotų automobilių detalių sąvartyno, jau kurį laiką eksploatuojamas. Laikė, jog kadangi 2008 m. liepos 23 d. automobilių kontakto nepajuto, kad pateko į autoįvykį nesuvokė, apie jį nieko nežinojo, todėl sąmoningai pasitraukti iš autoavarijos vietos negalėjo. Taigi akivaizdu, kad jo tyčios pasitraukti iš autoavarijos vietos nėra, todėl ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties taip pat nėra, o jo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip pasitraukimas iš autoavarijos vietos. Pažymėjo, jog byloje surinkti įrodymai gali būti tik pagrindas konstatuoti paties autoįvykio faktui, t. y. aplinkybei, jog apvažiuodamas krovininį mikroautobusą Volskwagen Caravelle jį kliudė. Tačiau nei vienas iš byloje surinktų ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarime nurodytų įrodymų nepatvirtina jo kaltės dėl pasitraukimo iš autoįvykio vietos, t. y. neįrodo, jog jis pajuto (galėjo pajusti) automobilių kontaktą, suvokė (galėjo suvokti), jog pateko į autoįvykį ir sąmoningai, siekdamas nuslėpti autoįvykio faktą bei išvengti atsakomybės, iš autoįvykio vietos pasitraukė. Nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas ir policijos pareigūno tarnybinis pranešimas surašyti remiantis subjektyviais nukentėjusiosios parodymais. Šiuos dokumentus surašęs policijos pareigūnas paties įvykio nematė, todėl konstatuoti, jog jis kliudė stovintį automobilį ir tą suvokęs sąmoningai iš autoįvykio vietos pasitraukė, policijos pareigūnas neturi pagrindo. Z. Z. paaiškinimų vertinti kaip objektyvių taip pat negalima, kadangi ji yra suinteresuotas asmuo. Tuo tarpu liudytojos J. J. paaiškinimų objektyvumu teismas neįsitikino, jos nekvietė į teismo posėdį, neišsiaiškino jos santykių su nukentėjusiąja, kas turi labai svarbią reikšmę nustatant objektyvias įvykio aplinkybes bei autoįvykio kaltininką. Manė, kad byloje esančios fotonuotraukos nėra ir negali būti laikomi dokumentais, įrodančiais jo kaltę dėl pasitraukimo iš autoįvykio vietos. Šiuose dokumentuose yra užfiksuoti tik transporto priemonių apgadinimai, tačiau net nėra nustatyta, ar šie apgadinimai atitinka vienas kitą ir tikrai yra būtent šių automobilių kontakto pasekmė. Pažymėjo, jog nei vienas objektyvus byloje esantis įrodymas nepatvirtina, jog būtent jo vairuojamas automobilis apgadino stovintį Volkswagen Caravelle, todėl teismas privalėjo imtis priemonių objektyviai nustatyti, ar jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Atkreipė dėmesį, jog ant fotonuotraukų esančio policijos pareigūno prierašo, jog veidrodėlio apibrozdinimas „akivaizdžiai yra padarytas neseniai“, negalima vertinti kaip fakto, jog šie apgadinimai atsirado būtent dėl to, kad jis veidrodžiu užkabino stovintį automobilį. Fotonuotraukas daręs policijos pareigūnas nėra ekspertas, galintis įvertinti apgadinimų pobūdį, jų senumą ir kitas panašaus pobūdžio reikšmingas aplinkybes. Byloje niekas netyrė, ar jo vairuojamo Mercedes Benz ir Volkswagen Caravelle veidrodėliai yra tokiame pat aukštyje, kad galėtų vienas kitą prasilenkiant užkabinti. Paaiškino, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė, jog jis savo kaltę pripažino, tačiau toks teiginys nėra teisingas. Jis teismo posėdžio metu pripažino, kad nurodytu laiku važiavo nurodytoje vietoje, matė ten stovintį krovininį mikroautobusą Volkswagen Caravelle, jį apvažiavo ir išleidęs keleivius nuvažiavo toliau. Tačiau nepripažino ir šiuo metu nepripažįsta savo kaltės dėl pasišalinimo iš autoįvykio vietos ar automobilio Volkswagen Caravelle apgadinimo. Taip pat pažymėjo, jog net ir darant prielaidą, kad jo veiksmuose yra tiek ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, tiek ATPK 130 straipsnyje 1 dalyje numatytų pažeidimų požymiai, skirdamas administracinę nuobaudą teismas neatsižvelgė į eilę nurodytų esminių atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nurodė, jog jo darbas išimtinai susijęs su naudojimusi transporto priemone – jis yra maršrutinio mikroautobuso vairuotojas. Teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas atims galimybę dirbti ir turėti pragyvenimo šaltinį – neturėdamas teisės vairuoti automobilį jis negalės vykdyti pavestų darbo funkcijų. Teismas nesudarė galimybės pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, todėl negalėjo objektyviai ir visapusiškai įvertinti administracinės nuobaudos skyrimui esminę reikšmę turinčių aplinkybių. Be to, jis išlaiko nepilnametę dukrą, praradęs darbą bei pragyvenimo šaltinį, jis neturės galimybės išlaikyti dukterį. Teigė, jog padaryta žala nėra didelė.
Atsiliepimas
Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jo netenkinti. Nurodė, jog E. J. padarė grubų KET pažeidimą – padarė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. Pabrėžė, jog E. J. vengė atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantui administracinis kaltinimas suformuluotas ir jis nubaustas pagal du savarankiškus teisės pažeidimus, atitinkamai numačiusius (ATPK redakcija galiojusi pažeidimų padarymo metu), jog administracinę atsakomybę užtraukia: 1) KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) (ATPK 127 str. 2 d.); 2) pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET (ATPK 130 str. 1 d.).
Pažymėtina, jog asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje yra išaiškinamos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bei įvertinamos (ATPK 248, 257 str., 284 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas turi įvertinti tiek asmenį kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus.
Kaip yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (nutartis byloje Nr. N1‑1333/2007, skelbta Administracinių teismų praktikoje Nr. 2(12)), nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač asmenų žodinius paaiškinimus.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad E. J. tvirtina nepajutęs, jog kliudė stovėjusią transporto priemonę, kad apgadino kitą automobilį jam tapo žinoma tik tada, kai tą pačią dieną mikroautobusų stovėjimo aikštelėje prie jo priėjo Z. Z. ir nurodė, kad jis kliudė jos automobilį ir sudaužė veidrodėlį. Taip pat E. J. nurodo, jog savo kaltės teismo posėdžio metu nepripažino, tik nurodė, jog nurodytu laiku jis važiavo nurodytoje vietoje, matė ten stovintį krovininį mikroautobusą, jį apvažiavo ir išleidęs keleivius nuvažiavo toliau.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007, 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007).
Pažymėtina, kad E. J. su administraciniais teisės pažeidimais sutiko ir protokole pasirašė (b. l. 3), su autoavarijos vietos schema ir autoavarijos aplinkybėmis sutiko (b. l. 8), tačiau savo paaiškinime (b. l. 12) nurodė, jog mikroautobusų stovėjimo aikštelėje prie jo priėjo moteris, kuri nurodė, jog kažkas kliudė jos automobilio šoninį veidrodėlį ir, pasak liudytojų, tai buvo mėlynos spalvos mikroautobusas. Ji užsirašė automobilio numerį ir paskambino policijai. Pirmosios instancijos teismas 2008 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi (b. l. 21) nutarė pratęsti E. J. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo terminą ir atidėti bylos nagrinėjimą. Nutartyje pažymėjo, jog 2008 m. rugpjūčio 4 d. į teismo posėdį atvykęs E. J. nurodė, kad protokole nurodytos aplinkybės neatitinka faktinėms aplinkybėms, nes jis kliudė tik vieną automobilį ir iš įvykio vietos nepasišalino, apie tai sužinojo vėliau. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, nutarė bylos nagrinėjimą atidėti, į bylą kviesti suinteresuotus asmenis, aiškintis bylos aplinkybes. Tačiau pirmosios instancijos teismas 2008 m. rugpjūčio 12 d. priėmė nutarimą, kuriame nurodė, jog E. J. savo kaltę pripažino, daugiau jokių motyvų, kurių pagrindu buvo konstatuota, kad E. J. suprato sukėlęs eismo įvykį ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino, teismas nenurodė. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo atsakomybės klausimą, iš esmės apsiribojo tik byloje esančių įrodymų išvardijimu. Tačiau byloje nesant teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės išsamiai patikrinti, kokius apskritai paaiškinimus teisme davė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ar skunde apeliacinės instancijos teismui nurodytas aplinkybes jis nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kokie įrodymai byloje buvo betarpiškai tirti ir pan. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog byloje teismas nutarimą priėmė neapklausęs jokių liudytojų.
Įvertinus paminėtą, darytina išvada, kad byloje prieštaravimai tarp įrodymų nebuvo pašalinti, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo sudarytos galimybės dalyvauti betarpiškai tiriant įrodymus, užduoti klausimus jį kaltinantiems liudytojams. Dėl šių aplinkybių priimtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui pašalinti visas kilusiais abejones, t. y. rinkti papildomus įrodymus apelianto nurodytai įvykio versijai patikrinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
E. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.