Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nevedęs, turintis mažametę dukrą, iki suėmimo nedirbęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, paskiriant 6 metų laisvės atėmimo bausmę;

2) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 2 dalį subendrintos apėmimo būdu ir E. S. skirta subendrinta bausmė – 4 (keturi) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesiai, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 5 (penkeri) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo;

3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 145 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, E. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 10 punktais, E. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, su intensyvia priežiūra, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu, paskiriant pareigas: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, E. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios;

4) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirta 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmė;

5) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį ir paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir per 6 (šešis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir per 6 (šešis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą;

6) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. sumažintą bausmę – 1 (vienerius) laisvės atėmimo. Šį bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta iš dalies ją sudedant su bausme, paskirta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 26 d. baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, prie griežtesnės, šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės, pridedant dalį švelnesnės, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – 30 dienų laisvės atėmimo, ir skirta subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 1 (vienas) mėnuo laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę subendrinus su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, vadovaujantis 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, prie griežtesnės, 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 21 d. nuosprendžiu skirtos bausmės – 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 21 d. nuosprendį, nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 4 d.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Iš 2024 m. liepos 20 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota G. A. apžiūra. Ji parodė skaudamas ir sužalotas kūno vietas: kaklą, lūpas, plaukuotą galvos sritį, pilvą. Ant kaklo matosi nedidelis paraudimas. Ant viršutinės lūpos, kairėje pusėje yra patinimas, kraujosruva. Asmens plaukuotoje galvos srityje yra apčiuopiamas patinimas. Ant pilvo yra matoma nedidelė žaizdelė. Ant veido aplink lūpas, nosį ir marškinėlius yra matomos raudonos spalvos dėmės, kurios panašios į kraują (1 t., b. l. 85–92).

2024 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniame pranešime dėl papildomos nusikalstamos veikos ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-27843-24 nurodyta, kad 2024 m. liepos 20 d. apie 01.20 val. (duomenys neskelbtini), tarp G. A. ir jos buvusio sugyventinio E. S. kilo konfliktas, kurio metu E. S. ne mažiau 15 kartų rankomis ir kojomis trenkė G. A. į įvairias kūno vietas. Po to E. S., naudodamas fizinę jėgą, abejomis rankomis smaugė G. A. kaklą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, taip pat rankomis suėmęs tampė ir G. A. plaukus. Konflikto metu E. S., pasiėmęs virtuvės kambaryje buvusį virtuvinį peilį, prirėmė jį G. A. prie pilvo ir sukėlė jai fizinį skausmą, taip pat padarė matomą sužalojimą. Konflikto metu įvykio vietoje taip pat buvo ir dabartinis G. A. sugyventinis L. R.. Tarp L. R. ir E. S. taip pat buvo kilęs konfliktas, vyko grumtynės, kurių metu buvo naudotas fizinis smurtas prieš L. R.. Tyrimo metu apklausta nukentėjusioji G. A. paaiškino, kad E. S. jos atžvilgiu ne tik panaudojo fizinį smurtą ją sumušdamas ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau pagrasino, kad ją ir jos vaikus papjaus. Be to Kauno apskrities VPK RV 1-ojo skyriaus tyrėjo E. J. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2024 m. liepos 20 d. apie 15.00 val. buvo sulaikytas E. S.. 2024 m. liepos 20 d. 17.50 val., (duomenys neskelbtini), vedant E. S. link tarnybinio automobilio ir talpinant į laikino sulaikymo kamerą, vyras teigė, kad išleistas į laisvę susiras L. R. ir G. A., ir tada dar ne tiek juos sužalos, pasakė žodžiais: „jiems bus (necenzūrinis žodis), aš juos papjausiu“. Be to Kauno apskrities VPK reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyr. tyrėjos K. S. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad jai ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-27843-24 atliekant procesinius veiksmus su įtariamuoju E. S., šis teigė, kad nukentėjusiesiems „dabar bus (necenzūrinis žodis)“, teigė, kad jei ne jis „užlenks“, tai padarys jo draugai, kai tik jį paleis. E. S. teigė, kad „nuvarysiu ir pagainiosiu juos“, taip pat sakė, kad L. R. geriau galėjo „užsilenkti“. Tokie įtariamojo E. S. išsireiškimai, atsižvelgus į jo ankstesnes padarytas smurtines nusikalstamas veikas, tikėtina, kad gali galimai būti realiai įgyvendinti prieš L. R. ir G. A., nes prieš juos jau buvo panaudoti smurtinio pobūdžio veiksmai (1 t. b. l. 10).

Iš 2024 m. liepos 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1513/2024(02) matyti, kad G. A. nustatyti minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos kairės ausies kaušelyje ir kairio smilkinio srityje, kairiame žande, viršutinėje lūpoje su lūpos gleivinės žaizdele, kairėje krūtinės pusėje, kairio peties srityje, dešiniame žaste, abiejose blauzdoje padaryti kietu buku daiktu. Pjautinė odos žaizdelė pilvo viršutinėje dalyje padaryta vienu smūgiu, duriančiu – pjaunančiu įrankiu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai kairio smilkinio srityje, veide, krūtinė kairėje pusėje, kairio peties srityje, padaryti greičiausia smūgiuojant kumščiu ir suduodant mažiausiai penkis smūgius. Kraujosruva dešinio žasto vidiniame paviršiuje greičiausia išsivystė nuo vieno poveikio suspaudžiant šią sritį pirštais. Poodinės kraujosruvos blauzdoje greičiausiai padarytos dviem spyriais. Sužalojimai padaryti mažiausiai devyniais smūgiais (1 t., b. l. 97–99).

Iš 2024 m. liepos 20 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo užfiksuotų aplinkybių matyti, kad 2024 m. liepos 20 d. apie 01.25 val. (duomenys neskelbtini), E. S. peiliu sužalojo L. R., kuris, iškvietus greitąją medicinos pagalbą, buvo pristatytas į Lietuvos sveikatos medicinos universiteto ligoninės skubios pagalbos skyrių, stacionarizuotas į kraujagyslių chirurgijos skyrių, kuriame skubos atlikta operacija (1 t., b. l. 7).

Iš 2024 m. rugpjūčio 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1737/2024(02) matyti, kad L. R. konstatuota durtinė dešinio žasto žaizda su priekinės apsukinės žasto arterijos pažeidimu. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas aštriu duriančiu daiktu paveikus dešinį žastą, galimai vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 119–121).

Pranešėjas: gerai (1 t., b. l. 153, 154).

III. Įrodymų vertinimo motyvai

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia aptartas nusikaltimas padaromas tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori. Netiesiogine tyčia šis nusikaltimas padaromas, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Objektyviai ši veika pasireiškia aktyviais veiksmais pranešant žmogui, kad jis bus nužudytas arba sunkiai sužalotas ar susargdintas. Tai gali būti pranešama žodžiu, raštu, telefonu, gestais ir kt. Grasinimai nukentėjusiajam gali būti išsakyti tiesiogiai, per kitus asmenis, viešais pasisakymais, pareiškimais. Grasinimui taikomas realumo kriterijus, kuris yra susijęs ne su kaltininko ketinimu įvykdyti grasinimus, o su nukentėjusiojo suvokimu – kaip jis vertino grasinimų realumą, ar turėjo objektyvų pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia.

Nukentėjusioji G. A. dėl aplinkybių, kad bute (duomenys neskelbtini), ją sumušė ir peiliu sužalojo bei grasino būtent E. S., buvo kategoriška ir nuosekli. Nukentėjusioji paaiškino, kad E. S. buvo neblaivus, bute jokių kitų asmenų, be jos, L. R. ir E. S., tuo metu nebuvo. Paaiškino, kad kaltinamasis, atėjęs į butą, iš karto pradėjo prie jos kabinėtis, stumdyti, tampyti, moralizuoti, pradėjo grasinti, sudavė smūgius į galvą, smaugė, spardė, dėl to buvo praradusi sąmonę, įrėmė į pilvą peilį ir sužalojo, bandė peilį įremti į kaklą, vadino ją necenzūriniais žodžiais, tampė už plaukų, kumščiu smūgius sudavė į veidą, krūtinę, ranką ir kitas vietas, sudavė ne mažiau 15 smūgių. Kai pavyko jį atstumti, E. S. ėjo į kambarį, sakydamas, kad viską išdaužys, kad papjaus vaikus, ją ir save pribaigs. Ji jį dar bandė sulaikyti, tuomet jis jėga ją parvertė svetainėje ant lovos, trenkė jai į veidą ir pradėjo smaugti, buvo užgulęs ją ir tuo metu ji prarado sąmonę, o kai atsigavo, kambaryje nieko nebuvo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai.

Taigi atlikus nukentėjusiosios ir jos medicininių dokumentų tyrimą, nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios akivaizdžiai prieštarautų G. A. parodymams dėl sužalojimų laiko ir aplinkybių, trauminių poveikių skaičiaus, smurtinių veiksmų pobūdžio. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas L. R., nors dėl nukentėjusiosios G. A. sužalojimų jokių aplinkybių nurodyti negalėjo, tačiau jis patvirtino, kad bute be jo, G. A. ir E. S., daugiau nieko nebuvo, taip pat patvirtino, kad G. A. pradėjo konfliktuoti su E. S..

Pirmiau aptarti įrodymai yra gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi, vieni kitus papildo ir jų visuma leidžia daryti išvadą, kad E. S. žodinio konflikto su buvusia sugyventine G. A. metu, šiai sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, smaugė ir šiais fizinio smurto veiksmais padarė nukentėjusiajai sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiosios parodymai dėl sužalojimų laiko ir aplinkybių atitinka specialisto pateiktas išvadas, kitus įrodymus byloje, iš esmės savo kaltės dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų neneigia ir E. S., todėl aptariamu atveju nekyla abejonių, kad nukentėjusiajai nustatytas sveikatos sutrikdymas priežastiniu ryšiu yra susijęs su kaltinamojo neteisėtais veiksmais – fizinio smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimu. Kaltinamojo panaudoto fizinio smurto intensyvumas, smūgių skaičius, sveikatai (gyvybei) pavojų keliančio įrankio (peilio) panaudojimas smurtavimo metu, suponuoja išvadą, kad kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo panaudoto smurto nukentėjusiajai gali būti sutrikdyta sveikata ir to norėjo. Taigi kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Nukentėjusiosios parodymai apie konflikto metu panaudoto fizinio smurto pobūdį bei intensyvumą, ankstesnį E. S. smurtinį elgesį bei jo būdą, tai, kad E. S., smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, panaudojo ir sveikatai (gyvybei) pavojingą įrankį (peilį), kurį buvo įrėmęs nukentėjusiajai į pilvą, psichologinė būsena atvykus pareigūnams, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad tuo metu, kai E. S. pagrasino papjauti nukentėjusiąją, vaikus ir nusižudyti pats, nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą šį grasinimą vertinti kaip realų. Tokią išvadą leidžia daryti ir liudytojų K. S. ir E. J. parodymai bei 2024 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniame pranešime dėl papildomos nusikalstamos veikos nurodytos aplinkybės, iš kurių matyti, kad 2024 m. liepos 20 d. apie 15.00 val. sulaikius E. S., šis pareigūnų atžvilgiu nebuvo agresyvus, nesipriešino, tačiau demonstravo agresiją nukentėjusiųjų (G. A. ir L. R.) atžvilgiu, išsireikšdamas, kad išėjęs į laisvę juos susiras, juos papjaus, „užlenks“, jiems bus „(necenzūrinis žodis)“ ir pareigūnams tokie E. S. grasinimai pasirodė realūs.

Pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kaip nurodyta pirmiau, nėra būtina nustatyti, kad kaltinamasis iš tikrųjų ketino įvykdyti savo grasinimus. Teisiškai reikšminga aplinkybė veikos, kaip nusikalstamos BK 145 straipsnio 1 dalies prasme, vertinimui yra tai, kaip išsakytus grasinimus suprato ir vertino asmuo, kuriam buvo grasinta. Šiuo atveju pirmiau aptarti įrodymai patikimai įrodo, kad nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog E. S. grasinimai yra realūs ir jis gali juos įvykdyti. E. S., fizinio smurto naudojimo prieš nukentėjusiąją metu išakydamas ir grasinančio pobūdžio žodžius, nebejotinai suprato, kad dėl tokių jo veiksmų ir žodžių nukentėjusioji jaus baimę, išgąstį, nerimą, tuo labiau, kad buvo grasinama ne tik pačiai nukentėjusiajai, bet ir jos vaikams, ir norėjo tokios nukentėjusiosios būsenos. Taigi nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia.

Dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Būtini objektyvieji BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai yra: pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas, neveikimas), kuri gali pasireikšti fiziniu, mechaniniu, psichologiniu ar kt. poveikiu; žalingi padariniai – sveikatos sutrikdymas (sužalojimas ar susargdinimas); priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jo pavojinga veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą ir nori tokių padarinių (tiesioginės tyčios atveju), arba nors tokių padarinių nenori ir jų nesiekia, tačiau sąmoninai leidžia jiems kilti (netiesioginės tyčios atveju).

L. R., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas, paaiškino, kad 2024 m. liepos 20 d. su G. A. pas draugus vartojo alkoholinius gėrimus, grįžus į G. A. namus, ji pradėjo konfliktuoti su E. S., kažkuriuo momentu, galimai laiptinėje, pamatė, kad jam iš rankos fontanu bėga kraujas ir jis išėjo kviestis pagalbos, gatvėje susistabdė automobilį, kurio vairuotojas iškvietė medikus ir jį pristatė į klinikas. Taip pat nurodė, kad nematė, ar jį sužalojo E. S., tačiau jokių kitų asmenų pas G. A. namuose nebuvo, o įvykio aplinkybių neatsimena, nes buvo neblaivus. Dėl šių aplinkybių kaltinamasis E. S. detalesnių parodymų taip pat nedavė, pripažino, kad jis galėjo sužaloti nukentėjusįjį, tačiau nurodė, kad buvo neblaivus ir visko, kas vyko, neatsimena.

Nors nei nukentėjusysis, nei kaltinamasis įvykio aplinkybių tiksliai neatsiminė, aplinkybę, kad nukentėjusįjį kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis peiliu sužalojo E. S., įrodo kiti bylos duomenys. Iš liudytojo M. G. parodymų matyti, kad 2024 m. liepos 20 d., po 24.00 val., jis važiavo (duomenys neskelbtini), pastebėjo vaikiną, kuris stabdė automobilius, sustojęs pastebėjo, kad vaikinui iš kažkurios rankos bėgo kraujas, jis ranką buvo užspaudęs, bet kai ranką patraukė, kraujas pradėjo bėgti čiurkšle. Iš karto iškvietė greitąją, sustabdė kraujavimą, sulaukė pareigūnų. Taip pat matė link namo vedančius kraujo pėdsakus.

Ant šaligatvio link (duomenys neskelbtini) namo buvo matomos kraujo dėmės, kurios tęsėsi iki (duomenys neskelbtini) namo 5-o buto durų, raudonos spalvos dėmės ir tiškalai buvo ir bute (koridoriuje ant grindų, durų, virtuvėje ant šaldytuvo, ant virtuvės grindų, svetainėje ant pagalvės ant minkšto kampo, ant sienos, komodos. Virtuvėje ant kriauklės surastas peilis. Šias aplinkybes, kurios aprašytos 2024 m. liepos 20 d. įvykio vietos apžiūros protokole, užfiksavo į įvykio vietą atvykę pareigūnai. Nukentėjusioji G. A., nors tikslių L. R. sužalojimo aplinkybių nurodyti negalėjo, vis tik ji nurodė aplinkybę, kad kažkuriuo momentu L. R. ją lyg bandė ginti nuo E. S., tačiau kada ir kaip jis buvo sužalotas, tikrai negali pasakyti, nes nematė, bet matė, kad nuo E. S. rankos varvėjo kraujas. Iš kitų objektų (BPC skambučio) apžiūros protokole nurodytų aplinkybių matyti, kad 2024 m. liepos 20 d. 01:43:16 BPC buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) reikalinga policija, kadangi vyrui kraujuoja iš rankos, greičiausiai įdurta peiliu, neaišku kur užpuolikas.

Pirmiau aptarti iš skirtingų įrodymų šaltinių gauti duomenis neprieštarauja vieni kitiems ir vieni kitus papildo, yra gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, todėl jais nesivadovauti nėra pagrindo. Jų visuma, teismo vertinimu, patikimai įrodo, kad nukentėjusįjį L. R. peiliu sužalojo kaltinamasis E. S.. Tokią išvadą leidžia daryti ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1737/2024(02) pateiktos išvados dėl L. R. padarytų sužalojimų. Atlikus L. R. medicininių dokumentų tyrimą, L. R. konstatuota durtinė dešinio žasto žaizda su priekinės apsukinės žasto arterijos pažeidimu, sužalojimas padarytas aštriu duriančiu daiktu paveikus dešinį žastą galimai vienu trauminiu poveikiu, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodomu laiku – 2024 m. liepos 20 d. Taigi atlikus medicininį tyrimą nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios suponuotų pagrindą vertinimui, jog L. R. galėjo būti sužalotas kitomis aplinkybėmis, nei nustatyta šioje byloje.

Įvertinus pirmiau aptartų įrodymų visumą, darytina išvada, kad E. S. kaltė dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam L. R. įrodyta, jo veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. E. S., durdamas žmogaus sveikatai (gyvybei) pavojingu įrankiu (peiliu) suprato, kad tokia veika yra pavojinga, kad jis peiliu gali sužaloti nukentėjusįjį ir sutrikdyti jam sveikatą, ir to siekė. Įvertinus paminėta bei tai, kad kaltinamasis nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo agresyviai nusiteikęs net ir tuo metu, kai po kurio laiko buvo sulaikytas pareigūnų, darytina išvada, jog jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. Kaltinamasis E. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tris nusikalstamas veikas, kurios pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas laikomos nesunkiais nusikaltimais. E. S. kaltę dėl visų pareikštų kaltinimų pripažino, teisiamajame posėdyje nurodė, kad gailisi, vis tik tai nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikomas kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius taip parodydamas savo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Tik esant abiem sąlygoms – prisipažinimui ir nuoširdžiam gailėjimuisi, yra pagrindas komentuojamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimui. Aptariamu atveju vien tik prisipažinimas ir deklaratyvus pareiškimas dėl gailėjimosi, kaltinamajam neatsiprašius nukentėjusiųjų ir nesant jokių duomenų, rodančių kaltinamojo nuoširdų gailėjimąsi dėl įvykdytų nusikaltimų, neigiamą savo elgesio vertinimą, išgyvenimą dėl kilusių pasekmių nukentėjusiesiems, nelaikytinas pagrindu šioje byloje konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą.

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie fizinį asmenį nurodyta, kad E. S. iki šioje byloje vertinamų nusikaltimų padarymo buvo teistas penkis kartus, elgesiui būdingas smurtinių nusikaltimų modelis (teistas už kvalifikuotą nužudymą, fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat už seksualinį prievartavimą), taip pat teistas už grasinimą nužudyti, sukčiavimą. Nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje E. S. padarė nepraėjus nei vienam mėnesiui po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 21 d. teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo jam už BK 182 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė (į probuojamųjų asmens duomenų registrą E. S. įtrauktas 2024 m. liepos 12 d.). Be kita ko, E. S. buvo teistas dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų prieš tą pačią nukentėjusiąją, kaip ir šioje byloje. Naujas tyčines nusikalstamas veikas E. S. padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (iš kalėjimo, atlikęs pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, paleistas 2023 m. gruodžio 8 d.), todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgus į kaltinamojo paaiškinimus, kad dėl savo neblaivumo įvykio metu, jis visų aplinkybių neatsimena, atsakomybę sunkinančia aplinkybe taip pat pripažįstama tai, jog kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, kad E. S. administracine tvarka baustas už sukčiavimą, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 104–106). Iš bylos duomenų matyti, kad paskutinis E. S. darbo laikotarpis fiksuotas nuo 2024 m. kovo 4 d. iki 2024 m. kovo 7 d. (2 t., b. l. 111), nuo 2024 m. kovo 8 d. iki 2024 m. gegužės 29 d. kaltinamasis buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius (2 t., b. l. 112). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis paaiškino, kad anksčiau buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, iki suėmimo nedirbo.

Įvertinus pirmiau aptartų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą, tyčinį nusikalstamų veikų pobūdį ir padarymo aplinkybes, taip pat atsižvelgus į tai, kad E. S. ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės įtakos jo elgesiui neturėjo, nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė, esant dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms ir nenustačius lengvinančių aplinkybių, jam skirtina griežčiausios rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, šios bausmės dydį nustatant didesnį už BK 140 straipsnio 2 dalies, 145 straipsnio 1 dalies, 138 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą šios bausmės vidurkį. Kaltinamajam kaltę pripažinus ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, E. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu. Kadangi šio nuosprendžio priėmimo dieną yra įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. nuosprendis, kuriuo E. S. paskirta subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrinamos kaltinamajam palankesniu dalinio sudėjimo būdu. Į bausmės laiką taip pat įskaitytina bausmė (jos dalis) atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. nuosprendį.

IV. Civilinis ieškinys

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, prašydama iš E. S. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai priteisti 581,48 Eur turtinei žalai atlyginti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą. Ieškinyje nurodyta, kad turtinė žala atsirado dėl nukentėjusiajam L. R., kuris buvo sužalotas, taikyto gydymo. Su ieškiniu pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad suteiktos medicinos paslaugos kainavo 581,48 Eur (1 t., b. l. 169–172).

Teisė pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje įtvirtinta BPK 109 straipsnyje, kuriame numatyta galimybė reikalauti iš kalto asmens atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl išlaidų, kurios susidarė teikiant gydymo paslaugas L. R., kuriam diagnozuota žasto žaizda. Kartu su ieškiniu pateikti ir ieškinio reikalavimą pagrindžiantys įrodymai. Kaltinamasis, kaip nurodyta pirmiau, savo kaltės neneigė, pripažino jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, tarp jų ir aplinkybes dėl L. R. padaryto sužalojimo peiliu, jo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir kitais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, kurių visuma patvirtina ir priežastinio ryšio buvimą tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam. Atsižvelgus į tai, kad sveikata L. R. buvo sutrikdyta neteisėtais kaltinamojo veiksmais ir būtent dėl to L. R. buvo suteiktos medicinos (gydymo) paslaugos, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pripažįstamas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkinamas visiškai, ieškinio sumą turtinei žalai atlyginti priteisiant iš kaltinamojo.

IV. Kiti klausimai

Kaltinamajam E. S. 2024 m. liepos 22 d. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas, paskutinį kartą – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi 1 mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 20 d. Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios įsiteisėjus nuosprendžiui, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, kaltinamojo suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. liepos 20 d. iki bausmės vykdymo pradžios pagal įsiteisėjusį nuosprendį, įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2024 m. lapkričio 18 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad E. S. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 356,25 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Įvertinus tai, kad gynėjas kaltinamajam E. S. buvo paskirti esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, t. y. ne jo iniciatyva, o teismui pripažinus gynėjo dalyvavimą būtinu, atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį (kaltinamasis nedirba, turto neturi), taip pat į tai, kad kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo E. S. nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 7 vnt. vatos tamponų su galimai biologinės kilmės pėdsakais, daktiloskopinė plokštelė su avalynės pėdsakais, juodos spalvos marškinėliai, peilis, kvitas su raudonos spalvos dėmėmis, cigaretės „Malboro“ nuorūka, kurie saugomi Kaune, Radvilėnų pl. 1C (1 t., b. l. 50––52), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo ir 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, ir paskirti nuteistajam E. S. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. S. 1 (vienerių) metų 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 1 (vienerių) metų 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę įskaityti nuteistojo E. S. suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. liepos 20 d. iki bausmės vykdymo pradžios pagal įsiteisėjusį nuosprendį, taip pat bausmę (jos dalį), atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. nuosprendį, su jame nurodytais įskaitymais.

Nuteistajam E. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios pagal įsiteisėjusį nuosprendį, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš nuteistojo E. S. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 581,48 Eur turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo E. S. nepriteisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 7 vnt. vatos tamponų su galimai biologinės kilmės pėdsakais, daktiloskopinę plokštelę su avalynės pėdsakais, juodos spalvos marškinėlius, peilį, kvitą su raudonos spalvos dėmėmis, cigaretės „Malboro“ nuorūką, saugomus Kaune, Radvilėnų pl. 1C, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.