Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėja Fausta Vitkienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atsakovei R. M. dėl įmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tarnyba, įvertinusi, kad atsakovės metinės pajamos viršija pirmąjį lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, 2023 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-15699-1195/2023 dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje sprendžiamas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, priteisimo iš atsakovės.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad atsakovė 2023 m. liepos 26 d. pateikė Tarnybai prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-15699-1195/2023. Prašyme nurodė sutinkanti apmokėti 50, 30 ar 15 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.

Tarnyba, įvertinusi, kad atsakovės metinės pajamos viršija pirmąjį lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, 2023 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-15699-1195/2023 dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinę teisinę pagalbą atsakovei paskyrė teikti advokatą R. R.

Advokatas R. R. Tarnybai pateikė 2023 m. lapkričio 23 d. prašymą išmokėti užmokestį už atsakovei suteiktą antrinę teisinę. Tarnyba advokatui išmokėjo už atsakovei teiktą antrinę teisinę pagalbą.

Tarnyba 2023 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė atsakovei apie pareigą apmokėti išlaidų dalį bei paprašė minėtą sumą sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų. Pakartotinai apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas pranešė atsakovei 2024 m. sausio 31 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė šių išlaidų iki šiol nesumokėjo.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pateikusi Tarnybai raštuose nurodytą informaciją ar skundusi šiuos raštus teisės aktų nustatyta tvarka. Tarnyba raštus atsakovei siuntė adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė prašyme suteikti jai antrinę teisinę pagalbą nurodė kaip savo faktinės gyvenamosios vietos bei korespondencijos adresą bei el. paštu (duomenys neskelbtini).

Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnyje įtvirtintos pareiškėjų, kurie kreipiasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo pareigos: 1) bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 2) teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją; 3) nedelsdamas pranešti institucijoms, priimančioms sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, ar teismui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos jo teisei gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 4) kai antrinė teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip metus, kasmet nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos pateikti šį sprendimą priėmusiai institucijai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – ir teisingumo ministras) nustatytos formos metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti (toliau – deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti). Ši deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip praėjus 5 darbo dienoms nuo metų pabaigos; 5) laikydamasis šio ir kitų įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos, apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.

Pagal Įstatymo 19 straipsnį prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kai prašymą padeda užpildyti ar užpildo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys asmenys, pareiškėjui turi būti išaiškinta jo pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jis turi būti supažindintas su galima preliminaria išlaidų suma, apskaičiuojama teisingumo ministro nustatyta tvarka (1 d.). Pareiškėjas apmoka 50, 70 arba 85 procentus teisingumo ministro nustatyta tvarka apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą sumokėti, ir mokėjimo terminą. Jeigu pareiškėjas šių išlaidų neapmoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjo motyvuotu prašymu tarnyba priima sprendimą dėl mokėtinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos išdėstymo dalimis (2 d.). Pareiškėjas, turintis apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, turi apmokėti ir 50, 70 arba 85 procentus kitų bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir proceso išlaidų) laikydamasis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos (3 d.).

Įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pareiškėjas turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tačiau jis neatlieka pareigos laikantis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos apmokėti 50, 70 arba 85 procentus bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant civilines, administracines ir administracinių nusižengimų bylas, baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius arba 50, 70 arba 85 procentus išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, taip pat 50, 70 arba 85 procentus išlaidų, susijusių su dalyvavimu konstitucinės justicijos byloje ir jos nagrinėjimu, ir dėl to atitinkama byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės ar nepradedamas išieškojimas, pareiškėjas privalo per tarnybos nustatytą terminą grąžinti suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą. Jeigu pareiškėjas šių išlaidų negrąžina, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-176 patvirtintų Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 14 punkte nustatyta, kad pranešimas apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas rengiamas apskaičiavus advokatui užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Advokatams užmokestis apskaičiuojamas bei išmokamas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Tam, kad advokatui, teikiančiam antrinę teisinę pagalbą, būtų išmokėtas užmokestis už teiktą antrinę teisinę pagalbą, jis turi pateikti Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, dokumentus, patvirtinančius antrinės teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas išlaidas (Taisyklių 33 punktas). Prašyme turi būti nurodytas sprendimas, kuriuo remiantis buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, aprašyta advokato suteikta antrinė teisinė pagalba ir nurodytas faktinis antrinis teisinės pagalbos teikimo laikas. Jeigu faktinis advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas viršija Taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtą laiką, advokatas turi teisę kreiptis į Tarnybą su prašymu priimti sprendimą dėl papildomo užmokesčio. Tokiu atveju faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas turi būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar antrinę teisinę pagalbą gavusio asmens parašu.

Nagrinėjamuoju atveju antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma yra apskaičiuota vadovaujantis advokato R. R. prašymu ir pateiktais dokumentais – Sprendimu.

Atsižvelgiant į pareiškimo turinį ir byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovei pagal Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, 24 straipsnio 5 dalimi kilo pareiga sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Atsakovė nepateikė atsiliepimo, taip pat nėra duomenų ir įrodymų, kad būtų skundusi Tarnybos sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, bei kad yra sumokėjusi apskaičiuotą antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą. Esant šioms aplinkybėms, Tarnybos prašymas priteisti iš atsakovės 158,34 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti valstybei 4,30 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų išieškojimu. Dėl šios sumos priteisimo nurodo, kad šias išlaidas sudaro pranešimų atsakovei registruotu paštu siuntimo išlaidos, šioms išlaidoms pagrįsti pateikiamos išrašytos UAB „Samus“ PVM sąskaitos faktūros.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Pagal ABTĮ įprastai pralaimėjusi šalis apmoka proceso išlaidas laimėjusiai šaliai (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Vertinant prašomų iš atsakovės priteisti išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui galima iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, numatytas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tais atvejais, kai, pirmiausia, šios išlaidos buvo patirtos administraciniame procese, t. y. susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu, antra, šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus.

Įvertinus tai, konstatuotina, kad, pirma, pranešimų siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo neįeina į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas, antra, prašymas priteisti 4,30 Eur dydžio išlaidas pakankamai nepagrįstas, kadangi pareiškėja nepateikė įrodymų, jog šias išlaidas patyrė (apmokėjo) bei šios išlaidos patirtos būtent už pranešimų atsakovei siuntimą. Be to, pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas įeina į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, todėl būtų neteisinga iš atsakovės priteisti nurodytas pranešimų apie viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus siuntimo išlaidas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto, kaip būtinas bylos nagrinėjimo išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis). Pagal ABTĮ bylos nagrinėjimo išlaidoms priskiriamos ABTĮ 39 straipsnio 1-3 punktuose nurodytos išlaidų rūšys. Administracinių bylų teiseną reglamentuojantis įstatymas nenumato procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų, skirtingai nei civilinį procesą reguliuojantis įstatymas, numatantis platesnį išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašą (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies ir Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies lyginimas). Viešojo administravimo subjektas privalo informuoti apie savo priimtus sprendimus (šiuo atveju apie konkrečią sumokėtiną antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą). ABTĮ nenumato tokių informavimo apie priimtus sprendimus išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų bei atitinkamai jų priteisimo iš priešingos šalies.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjai iš atsakovės 4,30 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išieškojimu, todėl ši prašymo dalis netenkintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos valstybės naudai 158,34 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 34 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Likusios pareiškėjos prašymo dalies netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.