Utenos apylinkės teismo nutartis

2016-06-02 · Civilinė byla Nr. e2YT-260-335/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-02
Bylos Nr.
e2YT-260-335/2016
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00181-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Roma Rimkienė
Pareiškėjas
D. C.
Suinteresuotas asmuo
V. D.
Advokatai
Darius Staškevičius
Civilinė byla Nr. e2YT-260-335/2016Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00181-2016-7
Procesinio spendimo kategorija: 3.2.7.1.; 3.4.4.19. (S)(S)MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. birželio 2 d.Molėtai
Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Roma Rimkienė,sekretoriaujant Sigitai Saugūnienei,dalyvaujant pareiškėjos D. C. atstovui advokatui Dariui Staškevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. C. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. D., V. D. dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama pratęsti įstatymo nustatytą terminą palikimui po A. M. mirties priimti. Nurodė, kad pareiškėja yra A. M. ir G. M. dukra. Jos tėvai (duomenys neskelbtini) Molėtų rajono teismo sprendimu nutraukė santuoką. (duomenys neskelbtini) A. M. mirė. Po jo mirties yra užvesta paveldėjimo byla pagal suinteresuotų asmenų V. D. ir V. D. pareiškimus, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jiems neišduotas, nes nepateikti giminystę įrodantys dokumentai. Pareiškėja yra vienintelė pirmos eilės įpėdinė. Palikimui priimti terminą pareiškėja praleido todėl, kad po tėvų skyrybų dar būdama nepilnametė kartu su motina išvyko gyventi į Lenkiją, kur gyvena iki šiol. Nuo tėvų skyrybų apie savo tėvą ji jokių žinių neturėjo. Apie tėvo mirtį sužinojo tik 2007 metų pabaigoje, kai įstatyme numatyti palikimo priėmimo terminai jau buvo pasibaigę. Kadangi pareiškėja augo ir gyveno Lenkijoje, o Lietuvoje nesilankė, todėl jokių ryšių su tėvu nepalaikė ir žinių apie jį neturėjo. Gyvendama Lenkijoje negalėjo žinoti apie Lietuvos teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą ir šios priežastys jos atstovo manymu yra svarbios ir objektyvios, dėl kurių ji praleido terminą palikimui priimti, todėl prašė jį pratęsti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas D. Staškevičius palaikė pareiškime išdėstytus argumentus ir motyvus. Papildomai nurodė, kad pareiškėjai apie tėvo mirtį pranešė motina. Dėl atsiradusio palikimo pareiškėja sužinojo iš S. B., kurio ir paprašė pagalbos tvarkant paveldėjimo procedūras. Atstovas paaiškino, kad suinteresuotų asmenų pareiškėja nepažįsta ir nežinanti, kas juos sieja su jos tėvu A. M..

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys V. D. ir V. D. teismo nustatytu terminu atsiliepimų į pareikštą pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį buvo informuoti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Liudytojas S. B. paaiškino, kad su A. M. buvo žemės sklypo bendraturčiai. Kadangi jam reikėjo tvarkytis žemės nuosavybės dokumentus, sužinojo, kad bendraturtis yra miręs, todėl pradėjo ieškoti jo įpėdinių. Taip surado pareiškėjos motinos telefono numerį ir su ja bendraujant ji patvirtino, jog jos dukra apie tėvo mirtį ir palikimą nieko nežinojo, todėl jo, S. B. paprašė padėti tvarkyti paveldėjimo dokumentus. Šią informaciją pareiškėjos motinai jis pateikė 2015 m.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad A. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra D. C. (D. M.), gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. A. M. mirė (duomenys neskelbtini). A. M. nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto: 966/2896 žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti 2006-12-22 į notaro biurą kreipėsi V. D. ir V. D., tačiau paveldėjimo byla nebaigta, kadangi jie nepateikė giminystę įrodančių dokumentų.

Pagal LR CK 5.50 str. tam, kad priimtų palikimą, įpėdinis turi išreikšti savo valią per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Remiantis LR CK 5.57 str., 5.50 str. nustatytą terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartyje konstatuota, kad klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (LR CK 1.5 str.). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodyto termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat tai, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan.

Iš pareiškėjos atstovo, liudytojo S. B. paaiškinimų bei rašytinių įrodymų teismas daro išvadą, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl objektyviai svarbių priežasčių. Po 1985-01-25 tėvų skyrybų, pareiškėjai dar būnant nepilnamete, jos išvykimas su motina gyventi į Lenkiją ir dėl to nutrūkę ryšiai su tėvu, sąlygojo aplinkybes, kad ji nežinojo apie tėvo mirtį, o taip pat ir apie palikimą ir dėl jo priėmimo teisinio įforminimo procedūrų, kreipimosi į notarą nustatyto termino. Būtent apie tėvo mirtį ji sužinojo tik 2007 m. pabaigoje, kai įstatyme nustatytas palikimo priėmimo terminas jau buvo pasibaigęs. Kaip minėta, pareiškėja ryšių su tėvu jam gyvam esant nepalaikė, todėl pripažintina, kad dėl susidėjusių gyvenimo aplinkybių ji laiku nesužinojo ir apie jo mirtį, ir apie palikimo atsiradimą, kas laikytina pakankamai svarbia priežastimi, lėmusia įstatymo nustatyto termino praleidimą.

Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, vertintina, kad termino praleidimas neturi varžyti asmens teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl jis pratęstinas palikimui priimti (CK 1.5 str., 5.57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 185 str., 578 str., teismas

nutaria:

D. C. pareiškimą tenkinti.

Pratęsti D. C., gim. (duomenys neskelbtini), įstatymų nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos tėvo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Roma Rimkienė