- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-14
- Bylos Nr.
- 2-2806-585/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Atsakovas
- Nacionalines žemes tarnybos, Vilniaus miesto savivaldybes administracijos, J. R.
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
Vilniaus apygardos teismo teisejas Vytautas Zelianka, sekretoriaujant Agnei Bajarunaitei, dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuraturos prokurorui Martynui Jovaišai, atsakovo Nacionalines žemes tarnybos atstovei Irenai Zaliauskienei, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybes administracijos atstovei Linai Vairei, atsakoves J. R. atstovui advokatui Mindaugui Paukštei, viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginancio viešaji interesa, ieškini atsakovams Nacionalinei žemes tarnybai, Vilniaus miesto savivaldybes administracijai, J. R., treciajam asmeniui nepareiškianciam savarankišku reikalavimu notarei Danguolei Bieliunaitei, del Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo panaikinimo, sandorio pripažinimo negaliojanciu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustate:
Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešaji interesa, kreipesi i teisma ieškiniu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005-05-05 sprendima Nr. 2.4-01-3049, kuriuo atsakovei J. R. atkurtos nuosavybes teises i 0.1047 ha žemes sklypa (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Nurode, kad priimant gincijama VAVA sprendima, galiojo Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2003 05 21 sprendimas Nr.01A-41-4, kuriuo patvirtintas Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio bei gretimu teritoriju detalusis planas. Šiame Vilniaus miesto tarybos sprendime nurodoma, kad sklypai ir pastatai, patenkantys i greitkelio raudonosiomis linijomis nužymetas ribas, paimami visuomenes poreikiams.
Prokuroras nurode, kad pagal Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 12str. nuosavybes teise neatkuriama, jeigu patvirtintuose detaliuose planuose toks turtas yra numatytas naudoti visuomenes poreikiams. Tokia nuostata yra imperatyvi, todel jos pažeidimas sudaro prielaidas gincijamo akto pripažinimui negaliojanciu. Kartu, prokuroro teigimu, turi buti panaikintos ir visos iš negaliojancio akto kilusios teisines pasekmes.
Žemesnės instancijos teismas
2006 09 20 Vilniaus miesto tarybos sprendimu buvo nuspresta už 630 000 Lt iš J. R. isigyti nuosavyben žemes sklypa, i kuri šiai atkurtos nuosavybes teises prokuroro gincijamu atsakovo VAVA 2005 05 05 sprendimu. 2006 10 20 pirkimo pardavimo sutartimi J. R. už 630 000 Lt pardave Vilniaus miesto savivaldybei. Prokuroras nurode, kad atsakove J. R., nuosavybes teises igijusi neteisetu pagrindu, neturejo teises sklypo perleisti Vilniaus miesto savivaldybes nuosavyben, todel tokia sutartis turi buti pripažinta negaliojancia, o pripažinus sutarti negaliojancia – turi buti taikoma restitucija, J. R. ipareigojant gražinti gautus 630000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovai su ieškiniu nesutiko.
Atsakovas VAVA ir jo teisiu peremeja Nacionaline žemes tarnyba nurode, kad nuosavybes teisiu atkurima vykde esant Vilniaus miesto savivaldybes informacijai, pateiktai pagal LR Vyriausybes 1997 09 29 nutarimu Nr.1057 patvirtintos LR pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta igyvendinimo tvarkos 106p. nuostatas, apie tai, kad ginco žemes sklypas yra laisvas ir nera kliuciu i ji atkurti nuosavybes teisiu. Pagal minimos Tvarkos 106p. Apskrities viršininkas sprendima natura atkurti nuosavybes teises i žeme, iki 1995 06 01 buvusia miestams priskirtose teritorijose, turejo priimti pagal savivaldybes administracijos patvirtintus žemes sklypu planus. Todel VAVA neturejo duomenu apie planuojama ginco žemes sklypo paemima visuomenes poreikiams ir neatliko jokiu neteisetu veiksmu.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybes taryba nurode, kad paemimo visuomenes poreikiams procedura, numatyta Žemes istatymo 45str.1d. yra labai sudetinga ir ilgai trunkanti. Todel, siekiant efektyvumo isisavinant lešas labai svarbaus visam Vilniaus miestui greitkelio statybai, buvo nuspresta Vilniaus miesto savivaldybes 2003 05 21 sprendima igyvendinti paprastesniu budu, pasiekiant iš esmes toki pati rezultata. Be to, išpirkimas visuomenes poreikiams galimas pagal 2003 06 25 Vyriausybes nutarima Nr. 841 „Del žemes, esamu pastatu ar kitu nekilnojamuju daiktu pirkimo arba nuomos ar teisiu i šiuos daiktus isigijimo tvarkos“. Nutarimo 19p. gali buti taikomas išperkant žemes sklypus, kuriuos numatoma naudoti Žemes istatymo 45str.1d. numatytoms reikmems - visuomenes poreikiams. Be to, Vyriausybes 2005 08 25 nutarimu Nr.924 reglamentuojamas tik privacios ir nuomojamos žemes paemimas visuomenes poreikiams, taciau nereglamentuotas faktiškai kitu asmenu naudojamos valstybines žemes paemimas. Žemes sklypai, skirti atsakoves J. R. nuosavybes teise valdomu pastatu eksploatavimui, nebuvo suformuoti, todel nebuvo galimas ju paemimas visuomenes poreikiams – galiimas tik suformuotu žemes sklypu paemimas. Atsakovas tai motyvuoja aiškindamas Žemes istatymo nuostata, apibrežiancia žemes sklypo savoka, nes pagal Žemes istatyma žemes sklypas – tai teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir iregistruota Nekilnojamojo turto registre). Atsakovas nurode, kad 2005 01 19 sprendimu Vilniaus miesto savivaldybes taryba ipareigojo Vilniaus miesto savivaldybes administracija neskelbiamu derybu budu išpirkti Vilniaus miesto savivaldybes tarybos nuosavyben nekilnojamuosius daiktus, esancius Vilniaus pietinio aplinkkelio teritorijoje, taip buvo pakeistas 2003 05 21 patvirtintas detalusis planas, todel neliko salygu Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 12str.1d.3p., draudžiancio nuosavybes teisiu atkurima, taikymui.
Be to, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybes administracija praše taikyti ieškinio senati, nurodydamas, kad prokuroras jau 2009 04 01 informavo Vilniaus miesto savivaldybe apie atliekama tyrima Valstybes kontroles išvadu pagrindu del ginco žemes sklypo perdavimo J. R. ir savivaldybei, todel 2009 05 15 pareikšdamas ieškini prokuroras praleido ieškinio senaties termina.
Šalies argumentai
Atsakove J. R. su ieškiniu nesutiko, nurode, kad gautus pinigus panaudojo iš savivaldybes išpirktame jos name gyvenusiems giminaiciams perkelti.
Del paemimo visuomenes poreikiams ir išpirkimo
Motyvuojamoji dalis
Pagal Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta istatymo 4 straipsnio 2 dali žeme gražinama natura turetoje vietoje pilieciui arba pilieciams bendrosios nuosavybes teise, išskyrus žeme, pagal šio istatymo 12 straipsni priskirta valstybes išperkamai žemei. Už žeme, pagal šio istatymo 12 straipsni priskirta valstybes išperkamai žemei, [...] valstybe atlygina pagal šio istatymo 16 straipsni (PNTINTAI 4str.3d.). Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta istatymo 12straipsnio 1dalies 3 punkte nustatyta, kad žeme iš istatymo 2str. nurodytu pilieciu išperkama valstybes, atlyginant pagal 16str., jeigu ji (žeme) iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal istatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar irenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingu žemes sklypu; kitu naudojamu ar nauju infrastrukturos objektu – ivairiu veiklos sriciu, aptarnaujanciu uki ir gyventojus, užtikrinanciu krašto, gyventoju sauguma, gamtos ir kulturos vertybiu apsauga, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kulturos vertybiu apsauga bei atlieku sutvarkymas, krašto, civiline ir priešgaisrine sauga) teritoriju; žemes sklypu, numatomu naudoti uostams ir ju irenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos itampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybines reikšmes statyboms, bendroms gyventoju reikmems, visuomeninei statybai bei rekreacijai. Nagrinejamu atveju ginco žeme yra (ir iki 1995 metu buvo) Vilniaus miesto ribose, o Vilniaus miesto tarybos 2003 05 21 sprendimu patvirtintas teritorijos detalusis planas nustate teritorijos, kurioje yra ginco žeme, naudojima projektuojamam statiniui – Vilniaus miesto pietiniam aplinkkeliui. Nustatydamas nenumatancia alternatyvu isakmia pareiga valstybei išpirkti tokiam objektui skirta naudoti žeme, istatymas ne tik nenumate galimybes, bet nenumatydamas ir itvirtino valstybes ar savivaldos institucijoms draudima tokia žeme panaudoti kitu (kitokiu) budu, jos neišpirkti, išpirkti ne ta tvarka, kuri nustatyta istatyme, taip pat šia tvarka pasinaudoti asmenims, kuriems istatymais nesuteikta atitinkama kompetencija veikti valstybes vardu išpirkimo procedurose.
Žeme, kurios nuosavybes teisiu atkurimo sieke atsakove J. R., pagal iki gincijamo sprendimo del nuosavybes teisiu atkurimo priemima patvirtinta detaluji plana buvo priskirta teritorijai, turinciai buti užimta statomu miesto aplinkkeliu, todel pagal Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta istatymo 12straipsni privalejo buti valstybes išpirkta šio istatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka, o atsakovei J. R., vadovaujantis to paties istatymo 4 straipsnio 2 dalimi, negalejo buti atkuriamos nuosavybes teises i ginco žeme.
Atsakovai nepagristai atsikirto, kad ginco žemes išpirkimui turejo buti taikomas Žemes istatymo 45, 46 straipsniai ir ju igyvendinimo tvarka nustatantis Vyriausybes 2000 01 20 nutarimas Nr.65 „Del žemes paemimo visuomenes poreikiams“. Žemes paemimas visuomenes poreikiams pagal Žemes istatymo 45 straipsnio prasme yra kita procedura, negu žemes išpirkimas taikant ribota restitucija pagal Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta istatyma. Nors šios proceduros yra panašios, ju negalima tapatinti.
Žemes paemimas pagal Žemes istatymo 45 straipsni vykdomas esant visuomenes poreikiui, t.y. bendram dideles toje teritorijoje gyvenancios asmenu bendruomenes dalies poreikiui. Toks paemimas yra specialus, istatyme nustatytas bendram visuomenes interesui igyvendinti reikalingas nuosavybes paemimo iš privataus asmens budas, tam tikra ekspropriacijos kaip kompensuojamos nacionalizacijos forma.
Tuo tarpu išpirkimas atlyginant pagal Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 16 straipsni yra valstybes nustatytos kompensacijos taikant nuosavybes teisiu atkurimo kaip ribotos restitucijos proceduras sumokejimas.
Todel vykdant žemes paemima, turi buti pirmiau atkurtos nuosavybes teises pagal atsakovu nurodomo Vyriausybes 2000 01 20 nutarimo Nr.65 „Del žemes paemimo visuomenes poreikiams“ 3 punkta, o išperkant pagal PNTINTAI 16 straipsni, sumokama valstybes nustatyta tvarka apskaiciuota suma pretendentui ir taip igyvendinamos pretendento teises i nuosavybes teisiu atkurima, bet nuosavybes teises natura negali buti atkuriamos, kaip tai numatyta PNTINTAI 4 straipsnio 2 dalyje.
Vienas šiu proceduru skirtumu yra tas, kad taikant žemes paemima turi buti sumoketa tikra paimamo turto rinkos kaina ir dar atlyginti nuostoliai (CK 4.100 straipsnio 3 dalis, CK 4.101 straipsnio 3 dalis, Žemes istatymo 46 ir 47 straipsniai), o išpirkimo taikant ribota restitucija atveju – valstybes nustatyta ir pagal Vyriausybes patvirtinta metodika apskaiciuojama kompensacija (Vyriausybes 1999 02 24 nutarimas Nr.205 „Del žemes ivertinimo tvarkos“). Del valstybes nustatyto dydžio kompensacijos mokejimo teisetumo taikant ribota nuosavybes teisiu atkurima pasisake Konstitucinis Teismas 1998 06 18 nutarime.
Todel atsakovai Vilniaus miesto savivaldybes administracija ir tuomete Vilniaus apskrities viršininko administracija neteisetai, esant patvirtintam detaliajam planui, kuriuo ginco žemeje buvo numatyta miesto aplinkkelio statyba, pažeisdami Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta istatymo 4 straipsnio 2 dali, prieme gincijamus administracinius aktus ir neteisetai atkure atsakovei J. R. nuosavybes teises i ginco žemes sklypa. Teismas atmeta atsakovo Vilniaus miesto savivaldybes argumentus, kad 2005 01 19 Vilniaus miesto savivaldybes tarybos sprendimu buvo pakeistas 2003 05 21 patvirtintas detalusis planas, kadangi detaliojo plano pakeitimui butinos specialios proceduros, ypac svarbios išviešinant busimus teritoriju planavimo dokumentus, aptariant juos ir galimus sprendinius su vietos bendruomene. Jokio kito, skirtingo nuo prokuroro pateiktojo detaliojo plano atsakovai byloje nepateike.
Neteisetai atkurus nuosavybes teises, atsakovei J. R. negalejo buti sumoketa ginco žemes sklypo rinkos verte neteisetai taikant paemimo visuomenes poreikiams proceduras, kadangi, kaip jau mineta, privalejo buti vykdomas išpirkimas ar kitoks Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatyme numatytas kompensavimo budas, o atsakovei mokama kompensacija turejo buti apskaiciuota pagal Vyriausybes patvirtinta metodika neatkuriant nuosavybes teisiu.
Pripažindamas, kad prokuroro ieškinys del Vilniaus apskrities viršininko administracijos administracinio akto neteisetumo yra pagristas teismo priimtais argumentais, teismas gincijama akta panaikina. Neteiseto administracinio akto pagrindu sudarytasis sandoris yra niekinis, todel yra absoliuciai negaliojantis (CK 6.225str.1d.), nustacius, kad sandorio dalykas teisiškai nebuvo sukurtas ir sutarties kaina nustatyta priešingai galiojanciai teisei (CK 1.80str.1d., CK 1.81str1d.). Kadangi valstybei nuosavybes teisemis priklausanti žemes sklypa atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei pardave asmuo, nesantis žemes savininku, konstatuojamas ir santykinio sandorio negaliojimo pagrindas (CK 6.307str.1d.).
Del restitucijos
Teismas gali netaikyti restitucijos, jeigu del jos taikymo vienos šalies padetis nepagristai ir nesažiningai pablogetu, o kitos atitinkamai pageretu (CK 6.145str.2d.). Pritaikius prokuroro reikalaujama restitucija, Vilniaus miesto savivaldybe, atlikusi neteisetus veiksmus, sažiningos atsakoves J. R. saskaita atgautu savo inicijuotu neteisetu proceduru pasekoje sumoketus pinigus. Spresdamas del restitucijos taikymo, teismas atsižvelgia i tai, kad nenustatytas atsakoves J. R. nesažiningumas, be to vertina ne tik kompensacijos, moketinos už žeme, dydi, o ir atsakoves bei susijusiu asmenu realias išlaidas, paemus atsakoves nama visuomenes poreikiams (nors ginco del šiu proceduru prokuroras neiškele), nauju bustu isigijimui ir persikelimui i naujus bustus, kadangi atskiras žemes ir namo paemimo vertinimas butu dirbtinis ir netikslus. Prokuroras neneige atsakoves J. R. paaiškinimu, kad gauti pinigai panaudoti kartu gyvenusiu asmenu persikelimui i naujus bustus, toki išpirkimui skirtu pinigu tiksla nurode ir atsakovas Vilniaus miesto savivaldybes administracija. Vertindamas visa – už nama ir nuosavybes teisiu i žeme atkurima atsakovei J. R. sumoketa suma, teismas tokia bendra suma laiko protinga ir teisinga, todel restitucijos gražinant atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei sumoketus pinigus netaiko del tokio restitucijos taikymo nesažiningumo ir neprotingumo. Abieju sandoriu (žemes sklypo ir namo bei statiniu) bendros kainos vertinimo butinuma patvirtina ir tas faktas, kad atsakoves J. R. namu valdos ribose buve vandenys, medžiu ir krumu želdiniai, daugiameciai sodiniai, turintys savarankiška verte ir buve atsakoves J. R. nuosavybeje, perleisti Vilniaus miesto savivaldybei prokuroro gincijama žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, bet ne namo pirkimo-pardavimo sutartimi. Papildomas restitucijos iš atsakoves J. R. netaikymo argumentas yra tas, kad atsakove J. R. akivaizdžiai turejo teise i pinigine kompensacija valstybei pagal istatyma atsisakant jai atkurti nuosavybes teises, bet nežinomas ir prokuroro neirodinetas išmoketos gincijamos sumos ir pagal istatyma priklausancios kompensacijos dydžiu santykis. Be to, atsakovei priklausysiancios kompensacijos ir faktiškai išmoketos sumos dydžiu sutapimo dalyje konstatuojamas viešojo intereso nebuvimas (plg. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2009 09 22 nutartis civilineje byloje 3K-3-306/2009), o tai yra savarankiškas pagrindas atmesti prokuroro ieškini, galima tik viešojo intereso gynimo tikslu.
Restitucija taikoma šalis gražinant i pradine padeti prievoliniame teisiniame santykyje. Tuo tarpu, kai sandorio šaliu ir treciojo asmens - savininko nesieja prievoliniai santykiai, taikoma vindikacija (plg. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2011 04 05 nutartis civilineje byloje Nr.3K-3-149/2011).
Nustacius, kad Vilniaus miesto savivaldybe neteisetai išpirko ir užvalde valstybes nuosavybes teise valdoma žeme, taikoma ne prokuroro reikalaujama restitucija, o vindikacija (CK 4.95str.), ginco žemes sklypa gražinant valstybei, kadangi pardavejai žemes sklypas negali buti gražintas, pripažinus negaliojanciu ir sprendima del nuosavybes teisiu jai atkurimo.
Teismas netiria ar savivaldybe arba valstybe patyre nuostoliu vykdant ginco proceduras, taip pat netiria, kas gali buti atsakingas už tokius nuostolius, taciau bendru atveju galimai valstybes ir/arba savivaldybes patirti nuostoliai gali buti išieškomi iš asmenu, atsakingu del tokiu nuostoliu atsiradimo.
Del ieškinio senaties
Prokuroras i teisma kreipesi 2009 05 15, po to, kai Valstybes kontrole 2009 03 12 raštu informavo LR generaline prokuratura apie galimus pažeidimus, susijusius su žemes paemimu visuomenes poreikiams, LR generaline prokuratura 2009 03 24 rašta persiunte Vilniaus apygardos prokuraturai, kuri 2009 04 15 iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir 2009 04 30 iš Vilniaus miesto savivaldybes administracijos gavo papildomai pareikalautus dokumentus ir paaiškinimus.
Tokie prokuroru veiksmai vertinami kaip protingi, operatyvus ir veiksmingi, o visoms pasirengimo kreiptis i teisma nuo pirmojo pranešimo apie galima viešojo intereso pažeidima proceduroms užtrukus du menesius, kreipdamasis i teisma per 15 dienu po paskutiniu reikalautu dokumentu ir paaiškinimu gavimo, prokuroras nepraleido 30 dienu ieškinio senaties termino.
Del bylinejimosi išlaidu
Bylinejimosi išlaidos priteisimos iš atsakovu Vilniaus miesto savivaldybes administracijos ir Nacionalines žemes tarnybos (CPK 93str., 96str.). Priteisiamas iš Vilniaus miesto savivaldybes administracijos žyminis mokestis nustatomas pagal 2006 10 26 sandorio kaina, o iš Nacionalines žemes tarnybos – pagal 2005 05 05 sprendime nurodyta sklypo verte. Taip pat iš šiu atsakovu lygiomis dalimis valstybei priteisiamos teismo patirtos procesiniu dokumentu iteikimo išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 3str., CPK 5str., CPK 49str.,CPK 176 – 185str.str., CPK 269 - 270 str.str., LR CK 1.5, CK 1.138, CK 1.80 str., CK 1.81str.1d., CK 6.145 str.,
nusprende:
ieškini iš dalies patenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005-05-05 sprendima Nr.2.4-01-3049 ,,Del nuosavybes teisiu i žeme atkurimo Vilniaus mieste pilietei J. R.“, kuriuo J. R. buvo atkurtos nuosavybes teises i 0.1047 ha žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini).
Pripažinti negaliojancia nuo sudarymo dienos Vilniaus m. 7-ojo notaru biuro notares D.Bieliunaites 2006-10-26 patvirtinta pirkimo-pardavimo sutarti (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kuria J. R. pardave Vilniaus miesto savivaldybes tarybai 0.1047 ha žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini).
Valstybes nuosavyben gražinti 0.1047 ha žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybei perduota pagal 2006-10-26 pirkimo-pardavimo sutarti.
Likusioje dalyje ieškini atmesti.
Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybes administracijos 18930 Lt bylinejimosi išlaidas valstybei.
Priteisti iš Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos 470 Lt bylinejimosi išlaidas valstybei.
Sprendimas per trisdešimt dienu nuo jo paskelbimo gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teisma.