Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. Š. ieškinį atsakovui A. S. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2020 m. balandžio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalį – įteikti asmeniškai atsakovui.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovas prašo priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Susipažinus su iš ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, jog palikėja J. S. S., gimusi (duomenys neskelbtini) d., mirė (duomenys neskelbtini) d. Palikėjai jos mirties dieną priklausė šis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), unikalūs statinių numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės L. P., ieškovas G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini). gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), yra palikėjos J. S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaikaitis. Tuo pagrindu ieškovui buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį G. Š. paveldėjo asmeninės nuosavybės teise ¾ turto, kurio savininkė buvo palikėja. Nustatyta, jog ieškovo paveldimą turtą, kuriam išduotas liudijimas, sudarė: 7/8 dalys nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo ? unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, jog palikėjos palikimą priėmę įpėdiniai, tai yra jos vaikai A. A., gimęs (duomenys neskelbtini) d., A. S., gimęs (duomenys neskelbtini) d. ir R. R., gimusi (duomenys neskelbtini) d., visas pavelėjimo teises perleido mirusios J. S. S. vaikaičiui G. Š., kuris minėto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įgijo ¾ dalis viso turto. Tuo tarpu likusią ¼ palikimo dalį priėmė įpėdinis (palikėjos sūnus) A. S., gimęs (duomenys neskelbtini) d., kuriam paveldėjimo teisės liudijimas į J. S. S. priklausančią ¼ dalį viso turto dar nėra išduotas.

Ieškovo teigimu, atsakovas nuo palikėjos mirties dienos ((duomenys neskelbtini) d.) iki šiol nėra kreipęsis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo bei jam atitekusios palikimo dalies įregistravimo viešame nekilnojamojo turto registre, dėl ko nekilnojamojo turto registre ¼ dalis palikėjos turto vis dar yra įregistruota palikėjos vardu.

Ieškovo teigimu, dėl tokių atsakovo pasyvių veiksmų ieškovui užkertamas kelias atidalyti jam priklausančią palikimo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovo teigimu, jis ne kartą kreipėsi į atsakovą žodžiu su prašymu užbaigti paveldėjimo procedūrą, tačiau atsakovas piktybiškai atsisako tai įgyvendinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsniu, asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, o įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, tai yra draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, pirmiausia turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis).

Pažymėtina, jog pagal CK 5.60 straipsnio 4 dalį neleidžiama atsisakyti palikimo, jei įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą, kad jis priima palikimą, arba prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Nagrinėjamu atvejus nustačius, jog įpėdinis A. S. priėmė palikimą, ką įrodo (duomenys neskelbtini) d. paveldėjimo teisės liudijimas, įpėdinis įgyja ne tik teises, susijusias su priimtu palikimu, bet ir pareigas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo; prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo; prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Vadovaujantis to paties įstatymo 29 straipsnio 1 punktu, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, jog asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti. Sutinkamai su aukščiau išdėstytu, laikytina, jog atsakovui nesikreipus į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir neįregistravus nekilnojamojo turto viešame registre, turtas lieka tinkamai neįregistruotas, dėl ko ne tik ieškovas, bet ir kiti galimi ateityje suinteresuoti asmenys neturės galimybės įgyvendinti su nekilnojamuoju turtu susijusių procedūrų.

Pažymėtina, jog vienas iš civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų yra neleistinumo piktnaudžiauti principas (CK 1.12 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, vengdamas atlikti jam kaip palikimą priėmusiam įpėdiniui tenkančią pareigą gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti nekilnojamąjį turtą nekilnojamojo turto registre bei sąmoningai ir gera valia stengdamasis neužbaigti paveldėjimo procedūros, sukelia neigiamų pasekmių kitiems palikimą priėmusiems asmenims, tai yra įpėdiniui (ieškovui), kuris dėl atsakovo piktybinio vengimo įgyvendinti jam su palikimu parėjusias pareigas, užkertamas kelias tinkamai atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Vadovaujantis CPK 273 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. CPK 771 straipsnis reglamentuoja teismo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymą.

Sutinkamai su aukščiau išdėstytu bei įvertinus tai, jog atsakovas per daugiau nei dešimt metų nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nerodė aktyvių veiksmų, rodančių jo kaip įpėdinio gerą valią, siekiant atlikti nekilnojamojo turto įregistravimą viešame registre, teismas sprendžia, jog atsakovui neįvykdžius įpareigojimo gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti nuosavybės teisę nekilnojamojo turto registre per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisė atlikti šiuos veiksmus atsakovo vardu suteiktina ieškovui atsakovo lėšomis.

Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiamos 75 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 6 punktas, 80 straipsnio 7 dalis). Ieškovas prašo atlyginti ir patirtas teisinės pagalbos išlaidas, kadangi ieškovą šioje civilinėje byloje atstovavo advokatas E. R. (pridedama (duomenys neskelbtini) d. atstovavimo sutartis). Teismas atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, išlaidos už advokato teisinę pagalbą negali būti priteisiamos tuo atveju, kai prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Įvertinus tai, jog byloje nėra pateiktas kvitas, patvirtinantis ieškovo patirtas išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinamas iš dalies, tai yra iš atsakovo ieškovei priteisiamos 75 Eur bylinėjimosi išlaidos (už valstybei sumokėtą žyminį mokestį), tuo tarpu išlaidos už advokato teisinę pagalbą iš atsakovo nėra priteisiamos.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 285 – 286 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovą A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini). per 20 (dvidešimt) dienų nuo byloje priimto sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po palikėjos J. S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) d., mirties, pateikiant visus tam būtinus dokumentus ir įregistruoti Valstybės įmonėje „Registrų centras“ savo nuosavybės teisę į paveldimą nekilnojamąjį turtą.

Atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neįvykdžius nustatyto įpareigojimo per teismo nustatytą terminą, suteikti ieškovui G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teisę gauti A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu paveldėjimo teisės liudijimą į mirusios J. S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą, ir įregistruoti A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paveldėtą nuosavybės teisę į paveldėtą nekilnojamąjį turtą paveldėtojo vardu Valstybės įmonėje „Registrų centras“.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 1-4 dalių bei 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.