Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sauliaus transporto sistemos“ ieškinį atsakovui likviduojamai G. B. individualiai įmonei (suteiktas pavadinimas Mininga) dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Savo prievole, pagal sutartį, ieškovas įvykdė tinkamai ir laiku, t.y. laiku pateikė automašinas pakrovimui Lenkijoje-, dviem autofurgonais MAN ( 1-ojo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2-jo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pervežė iš Lenkijos Gdansko miesto į Rusijos miestą Maskvą, 40 tonų konditerijos gaminių.

Tačiau, dėl ieškovui nežinomų priežasčių, automobilis Man/valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1998-08-11 iki I998-08-23, viso 12 parų, prastovėjo Daugpilyje, Latvijoje, o automobilis MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovui irgi nežinomų priežasčių nuo 1998-08-08 iki l998-08-22, viso 13 parų, prastovėjo Sebežo muitinėje, Latvijoje. Per abu automobilius, bendras prastovų skaičius sudarė 25 paros.

Atsakovo G. B. įmonė 1998-08-24 ieškovo įmonei atsiuntė du raštus faksu, kuriais kaltę dėl prastovos apsiėmė sau ir įsipareigojo, už prastovas apmokėti ieškovo įmonei 8 400,- Lt (2 100,- USD).

Atsakovas G. B. individuali įmonė ieškovo įmonei už krovinių pervežimą, pagal 1998-08-03 pervežimo sutartis, taip ir nesumokėjo nei sulygtų 15 000,- Lt, nei 8 400,- Lt, už 25 prastovų paras ir gera valia savo prievolę ieškovo atžvilgiu vykdyti atsisako.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1964 m. CK 165 str. ir 446 str., bei LR CPK 156 str., ieškovas teismo prašė:

1. Priteisti ieškovui iš atsakovo G. B. individualios įmonės 23 400,- Lt.

2. Priteisti ieškovui iš atsakovo 1 170,- Lt ieškovo sumokėtas teismo išlaidas.

3. Areštuoti atsakovo turto, ieškinyje pareikštai sumai.

4. Kadangi didesnė dalis dokumentų buvo persiuntinėjama, tarp šalių, faksu, išsireikalauti iš atsakovo dokumentų originalus, susijusius su konkrečiu pervežimu, vykdytu 1998-08-03 pervežimo sutarties pagrindu.

Pasiruošimo bylos nagrinėjimui metu ieškovas atsižvelgiant į Šiaulių apygardos teismo 2011-04-22 nutartį, kuomet buvo panaikintas Šiaulių m. apylinkės teismo 2002-09-25 teismo sprendimas, pateikė teismui įrodymus dėl papildomai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ieškovas savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ir Šilutės rajono policijos komisariato pateiktą ikiteisminio tyrimo byla Nr. 94-1-00330-99.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas adv. P. Kazakevičius pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytus motyvus ir prašė teismo ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Paaiškinime atstovas akcentavo, kad ieškinio reikalavimo pagrįstumą įrodo ir ikiteisminio tyrimo byloje atliktos dvi ekspertizės, liudytojų A. G. ir V. K. apklausos metu duoti parodymai, o taip pat ir atpažinimo protokolai ir naujai į bylą pateikti įrodymai, kurie paneigia atsakovo argumentus. Ieškovo atstovas S. S. paaiškino, kad pats asmeniškai kalbėjo su atsakovo įmonės savininku ir siūlė jam siekti taikaus susitarimo dėl kilusio ginčo.

Atsakovas G. B. IĮ nepateikė teismui atsiliepimo dėl ieškovo ieškinio reikalavimų, tačiau atstovas teismo posėdžio metu nurodė, dėl ko nesutinka su ieškovo reikalavimais.

Atstovas teigė, kad duomenys esantys ikiteisminio tyrimo byloje negali būti laikomi įrodymais, kadangi jie neatitinka jiems keliamų įstatymo reikalavimų. Mano, kad turėtų būti skiriama ekspertizė jau civilinėje byloje, o remtis ankstesne ekspertize nėra pagrindo, tai yra ji niekinė. Nurodė, kad nors ir pateikti į bylą jo prašyti dokumentų originalai, tačiau juose nėra jokių duomenų, kad atsakovo užsakymu ieškovas vykdė pervežimą. O byloje esančios užsakymų kopijos negali būti laikomos įrodymais dėl ieškovo reikalavimų. Be to nurodė, kad atsakovo įmonė nebuvo pripažinta baudžiamojo proceso dalyviu, kuomet vyko ikiteisminis tyrimas. Teigė, kad ieškovas gal ir atliko pervežimą, tačiau ne atsakovo prašymu ar užsakymu. Todėl prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti ir nesukurti teismo precedento kai sprendimas yra grindžiamas dokumentų kopijomis, o ne originalais. Taip pat prašė teismo priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų savo atsikirtimams į ieškovo reikalavimą pagrįsti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismas dar 1998-12-14 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turto atžvilgiu (t.1, b.l.15).

Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl šalių santykiams taikytinų materialinių ir procesinių normų.

Materialiniams ginčo šalių santykiams taikytinos 1964 m. CK nuostatos, atsižvelgiant į 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4, 41 str. nuostatas. Procesiniams teisiniams santykiams taikytinos 2002 m. CPK nuostatos, atsižvelgiant į 2002-02-27 Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-743 6 str. 2d. nuostatą.

Dėl baudžiamosios ir civilinės atsakomybės santykio.

Baudžiamojoje byloje teisiamojo asmens veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu. Tuo tarpu civilinėje byloje asmens veiksmai vertinami civilinės atsakomybės požiūriu. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Todėl baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės požiūriu – neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje numatytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (LAT Civilinė byla Nr. 3K-7-874/2001 m.).

Baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės ir civilinėje byloje įrodinėtinos aplinkybės gali nesutapti. Baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas išteisinamasis nuosprendis dėl to, kad teisiamojo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, teismo nuosprendžiu nustatytos aplin­kybės netapačios aplinkybėms, kurias reikia nustatyti civilinėje byloje dėl žalos išteisintam as­meniui atlyginimo (LAT Civilinė byla Nr. 3K-7-381/2003 m.). Į šias aukščiau paminėtas nuostatas teismas atsižvelgia nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą.

Dėl šalių sutartinių santykių ir sutartinės atsakomybės.

Iš šalių paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas dabar jau likviduojama G. B. įmonė pateikė ieškovui 1998-08-03 dvi sutartis krovinio pervežimui, pagal kurias ieškovas įsipareigojo paraiškose nurodytus krovinius nugabenti į paskirties punktą, o atsakovas įsipareigojo už krovinio pervežimą sumokėti ieškovui nustatytą užmokestį (t. 1, b.l. 4, 5, 6, 7, 8). Taip pat atsakovo įmonė dviem garantiniais raštais įsipareigojo sumokėti ieškovui už pervežimo metu dėl prastovos ieškovo patirtus nuostolius. Todėl, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai prievoliniai santykiai.

Ieškovas UAB Sauliaus transporto sistemos savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, t.y. pervežė atsakovo pateiktus krovinius paraiškose nurodytais tarptautiniais krovinių pervežimų maršrutais bei terminais. UAB Sauliaus transporto sistemos pateikė likviduojamai G. B. įmonei reikalavimą už suteiktas ir atliktas krovinių vežimo paslaugas sumokėti 15 000 Lt ir 8 400 Lt už automobilių prastovas, tačiau atsakovas per sutartyse nustatytą 10 terminą (sutarties 7 p.) po krovinio pristatymo, už atliktus vežimus neatsiskaitė (t. 1, b.l. 5). Apie tai, kad ieškovas tinkamai įvykdė sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, matyti iš byloje esančių krovinių transportavimo dokumentų: 1998-08-03 tarp ginčo šalių sudarytų dviejų sutarčių dėl krovinio pervežimo; dviejų CMR važtaraščių Nr. 229, 231; dviejų garantinių raštų, vienas iš jų datuotas 1998-08-24; dviejų krovinio pristatymo muitinės kontrolei patvirtinimui liudijimų (t. 1, b.l. 5-10, t.2, b.l. 52,56).

Atsakovas likviduojama G. B. įmonė pretenzijų dėl 1998-08-03 sutarčių krovinio pervežimui įvykdymo nereiškė, tačiau susidariusį įsiskolinimą neigia. Atsakovas savo įsipareigojimus ieškovui neigė ir ikiteisminio tyrimo metu, Šilutės rajono policijos komisariatui iškėlus baudžiamąją bylą atsakovo įmonės savininkui G. B., A. G., V. K. dėl sukčiavimo, pareiškiant jiems įtarimus padarius nusikaltimą numatytą 1964 m. BK 274 str 1d. Vėliau įtariamųjų veika buvo perkvalifikuota pagal 1964 m. BK 277 str. 1d. Ikiteisminio tyrimo metu 1999-04-27 buvo atliktą rašysenos ekspertizė, pagal kurią nustatyta, jog tikėtina, kad rankraštinius įrašus kopijas, esančias 1998-08-03 sutartyje dėl krovinio pervežimo automašina (duomenys neskelbtini) parašė atsakovo darbuotoja A. G. Taip pat tikėtina, kad rankraštinius įrašus kopijas, esančius 1998-08-03 sutartyje dėl krovinio pervežimo automašina (duomenys neskelbtini) parašė V. K. Be to G. B. vardu esantys 1998-08-24 garantiniuose raštuose dėl automašinos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) prastovų apmokėjimą parašė V. K. (B.B. t.1, b.l.119-123). Po to ikiteisminio tyrimo metu 1999-05-05 atlikus kitą rašysenos ekspertizę irgi nustatyta, kad sutartyse ir garantiniuose raštuose panaudotas atsakovo įmonės antspaudas ir atsakovo įmonėje naudojami firminiai blankai (B.B. t.2, b.l.2-5). Taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklausiant atsakovo įmonės darbuotoją A. G. pastaroji patvirtino, kad buvo susitikusi ir bendravo su ieškovo įmonės atstovu S. S. (B.B. t.3, b.l.113-114). Įmonės savininkas irgi duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad bendravo su ieškovo atstovu S. S. pervežimo reikalais, nurodė koks įmonės fakso numeris (B.B. t.3, b.l. 139-140). Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas dėl to, kad suėjo įtariamųjų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas, o ne dėl kitų baudžiamosios atsakomybės nebuvimo pagrindų (B.B. t. 3, b.l. 149-150).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (1964 m. CK 165 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįvykdė prievolės atsiskaityti su ieškovu už atliktas paslaugas, pastarojo ieškinys yra tenkintinas priteisiant iš atsakovo 24 570, 00 Lt skolos ir bylinėjimosi išlaidas ieškovui (1964 m. LR CK 166 str., 168-169 str.).

Kaip jau minėta iš byloje esančių sutarčių, garantinių raštų, CMR važtaraščių matyti, kad atsakovas pateikė užsakymą ieškovui dėl krovinio perveržimo. Atsakovas sutartyse pasirašė kaip užsakovas, o ieškovas kaip vežėjas, t.y. akceptavo pateiktą sutartį ir įsipareigojo paimti krovinį iš nurodytos vietos bei nurodytu maršrutu jį pristatyti į paskirties vietą.

Atskirai pastebėtina, kad krovinio priėmimo vežti momentas siejamas su CMR konvencijos 9 str. 1 p. numatyta taisykle, jog važtaraštis yra prima facie įrodymas, kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, iki tol, kol bus įrodyta priešingai. Tai reiškia, kad nuo to momento, kai vežėjas, priėmęs krovinį, pasirašo CMR važtaraštyje, pradeda galioti jo atsakomybės už krovinį prezumpcija. Net jei važtaraštis nesurašytas, pati vežimo sutartis galioja, tačiau užsakovas negali remtis CMR konvencijos 9 str. 1 p. numatyta prezumpcija, kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon ir šį faktą privalo įrodinėti kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

Byloje esant surašytiems CMR važtaraščiams, atsakovas užsakymą dėl krovinio pervežimo iš pradžių neigė tuo, kad tai yra tik šių dokumentų kopijos, o ne originalai. Tačiau ieškovas paneigdamas šį atsakovo motyvą, pateikė teismui CMR važtaraščių originalus, o taip pat krovinio pristatymo liudijimus (t. 2, b.l. 46, 48, 52, 56). Tokiu atveju laikytina, kad ieškovas pateikė teismui dar vieną tinkamą įrodymą, patvirtinantį atsakovo įsipareigojimą ieškovui (CPK 185 str.).

Pagal byloje esančius krovinio pristatymo liudijimus, matyti, kad ieškovo gabentas krovinys perduotas užsakovo nurodytam gavėjui (t. 2, b.l. 53,57). Tai patvirtina ir ikiteisminio tyrimo byloje esantys ieškovo įgaliotų asmenų parodymai (B.B.t. 1, b.l. 47-48).

Byloje esančiuose aukščiau minėtuose rašytiniuose įrodymuose yra pakankamai duomenų, kad vežėjas vykdė atsakovo užsakymą ir dėl netinkamo jo organizavimo atliekant muitinės procedūras dar patyrė ir papildomų nuostolių. Minėti rašytiniai įrodymai, paneigia atsakovo įrodinėjamas aplinkybes, kad krovinio vežėjas vykdė ne jo užsakymą. Atsižvelgiant į tai, kad vežėjas savo įsipareigojimą atsakovui įvykdė, o pastarasis už krovinio pervežimą nesumokėjo, teismas daro išvadą, kad pakanka pagrindų atsakovo sutartinei atsakomybei atsirasti.

Šios kategorijos bylose teismui nesuteikta teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 179 str.), todėl teismas vertina tik šalių pateiktus įrodymus.

Dėl pateiktų įrodymų vertinimo.

Teismas, įvertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, spręsdamas apie gautų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, jų tarpusavio ryšį bei pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos procesiniame įstatyme (CPK 185 straipsnis). Procesinio įstatymo suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

Teisminio nagrinėjimo eigoje gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias. Tai turto įvertinimo, defektų nustatymo, įrengimų ir mechanizmų ištyrimo ar kitokie aktai, kurie yra surašyti atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų po ištyrimo. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu - eksperto išvada - Civilinio proceso kodekso 91 straipsnio prasme. Tačiau toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo, – rašytinį įrodymą,- kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Civilinio proceso kodekso 197 straipsnis). Dėl to teismas ieškovo pateiktas dvi ekspertizes baudžiamojoje byloje būtent ir vertina nurodytu aspektu, tuo pačiu atmesdamas atsakovo atstovo argumentus, kad šios ekspertizės esą yra niekinės. Tokiais pat principais teismas vertina ir kitus baudžiamojoje byloje esančius rašytinius įrodymus, kurių atsakovas leistinais įrodymais nepaneigė.

Pažymėtina, kad įstatymas rašytinei dokumento formai prilygino ir dokumentus perduodamus telekomunikacijų galiniais įrenginiais (CPK 198 str. 2d.). Šio įrenginio sąvoka pateikta Telekomunikacijų įstatymo 2 str. 11d. Todėl atsakovo atstovo argumentas, kad tokiu būdu perduoti dokumentai nelaikytini įrodymais byloje atmestinas.

Civilinio proceso teisės doktrina rašytinius įrodymus skirsto į pirminius (originalus) ir antrinius (kopijas, nuorašus). CPK 114 str. 1d. nustato, kad rašytinius įrodymus pagrindžia jų originalai ar kopijos (nuorašai). Taigi įstatymas nenurodo pareigos pateikti vien pirminius (originalius) įrodymus, nes juos pateikiantis asmuo ne visada turi galimybę pristatyti pirminį įrodymą. Be to atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų kopijos yra suklastotos. Todėl teismas šiuos įrodymus laiko tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, įvertinus vien tai, kad krovinių pervežimas tarptautiniais maršrutais paprastai vyksta jos šalims apsikeičiant sutartimis (užsakymais) per telekomunikacijų galinius įrenginius.

Taigi iš šioje byloje šalių pateiktų įrodymų, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog vežėjas (ieškovas) vykdė sutartinius įsipareigojimus ne pagal su juo sudarytas sutartis ir garantinius raštus bei priėmė ir pervežė ne jo nurodytą krovinį. Ieškovas pateikė teismui įrodymus paneigiančius atsakovo atsisakymą sumokėti už vežėjo suteiktas paslaugas dėl krovinio pervežimo ir už jo prastovos metu patirtus nuostolius, todėl esant atsakovo sutartinei atsakomybei ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai (CPK 178 str.).

Dėl laikinosios apsaugos priemonės.

Teismui patenkinus ieškovo ieškinį atsakovui, byloje taikyta laikinoji apsaugos priemonė pagal 1998-12-14 nutartį paliktina galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 5 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo.

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šioje byloje ieškinį patenkinus visiškai ieškovui iš atsakovo priteistina 1 170,00 Lt žyminio mokesčio ir 4 980,00 Lt išlaidų (be PVM, kadangi ieškovas šį mokesti susigrąžina iš valstybės per PVM atskaitą) advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 2 d. ir LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintos rekomendacijos Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas).

Vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 3 p. bei 96 str. 2 d., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamos 21,00 Lt dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

nuspren dž i a:

Ieškovo UAB „Sauliaus transporto sistemos“ ieškinį atsakovui likviduojamai G. B. individualiai įmonei dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui UAB „Sauliaus transporto sistemos“ (į/k 177322837) iš atsakovo likviduojamos G. B. individualios įmonės (į/k 145307318) 23 400,00 Lt (dvidešimt tris tūkstančius keturis šimtus litų) skolos už pervežimo paslaugas.

Priteisti ieškovui UAB „Sauliaus transporto sistemos“ (į/k 177322837) iš atsakovo likviduojamos G. B. individualios įmonės (į/k 145307318) 1 170,00 Lt žyminio mokesčio ir 4 980,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso: 6 150,00 Lt (šešis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt litų).

Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5560) iš atsakovo likviduojamos G. B. individualios įmonės (į/k 145307318) 21,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Laikinąją apsaugos priemonę taikytą Šiaulių m. apylinkės teismo 1998-12-14 nutartimi palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių m. apylinkės teismą.