Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, Iv-2693-815/2010

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2010-10-22
Bylos Nr.: Iv-2693-815/2010
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01851-2010-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Ernestas Spruogis
Pareiškėjas: K. L.
Atsakovas: Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo: Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui

Kategorijos

1.1Teisės aktai viešojo ar vidaus administravimo srityje, jų aiškinimas ir taikymas
16.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-2693-815/2010(Proceso Nr. 3-61-3-01851-2010-1)Procesinio sprendimo kategorija 1.1; 16.8; 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, sekretoriaujant Editai Sakalinskaitei, dalyvaujant pareiškėjui – K. L., pareiškėjo – K. L. atstovės – Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovei – šios profesinės sąjungos teisininkei Dovilei Mikučionytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo – K. L. skundą atsakovui – Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas – K. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1-5) kreipėsi į teismą, prašydamas:

1.1. panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas, ir atsakovas) 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 5-S-2972 „Dėl teikimų vyresniojo inspektoriaus laipsniui suteikti“ (toliau – ir sprendimas Nr. 5-S-2972);

1.2. įpareigoti Policijos departamentą suteikti pareiškėjui aukštesnį specialų nekarinį vyresniojo inspektoriaus laipsnį.

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad yra statutinis valstybės tarnautojas – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato (toliau – ir Utenos apskrities VPK Ignalinos r. PK) Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio (toliau – ir VTS KPP) specialistas, į vidaus tarnybą priimtas 1993 m. vasario 17 d., nuo 2003 m. gegužės 1 d. jam suteiktas specialus nekarinis inspektoriaus laipsnis. Utenos apskirties VPK 2010 m. gegužės 4 d. teikimu kreiptasi į Policijos departamentą dėl aukštesnio specialiojo nekarinio vyresniojo inspektoriaus laipsnio suteikimo pareiškėjui, tačiau sprendimu Nr. 5-S-2972 atsisakyta suteikti šį laipsnį, motyvuojant, jog pareiškėjas neturi aukštojo išsilavinimo, kuris, pasak atsakovo, yra būtinas aukštesniam vidurinės grandies pareigūno laipsniui įgyti. Su tokia Policijos departamento pozicija pareiškėjas nesutinka, mano, jog sprendimas Nr. 5-S-2972 yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas dėl netinkamo (per siauro, lingvistinio) Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas) 1 straipsnio 5 dalyje ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 13 bei 14 straipsniuose įtvirtintų materialiųjų teisės normų aiškinimo bei taikymo, todėl naikintinas, pateikia tokius argumentus.

2.1. Statuto 14 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1V-52 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų specialių nekarinių laipsnių suteikimo ir pervardijimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punkte įtvirtintas baigtinis kriterijų aukštesniam policijos laipsniui gauti sąrašas: 1) einamos pareigos; 2) pareigūno kvalifikacija; 3) nuopelnai einant pareigas, 4) ištarnavimas inspektoriumi – ne mažiau kaip 2 metus; tarp nurodytų kriterijų išsilavinimo reikalavimas nenurodytas, todėl pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju jis neturėjo būti taikomas, o kadangi visus kitus išvardytus kriterijus jis atitinka, jam turėjo būti suteiktas aukštesnis vidurinės grandies pareigūno, t. y. vyresniojo inspektoriaus laipsnis.

2.2. Pažymėtina, kad iki Įgyvendinimo įstatymo ir Statuto įsigaliojimo policijos pareiginių laipsnių sąrašas bei jų suteikimo tvarka buvo nustatyta 1990 gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 27 straipsnyje; nors Policijos įstatymo galiojimo metu 27 straipsnis buvo ne kartą keičiamas, tačiau policijos pareiginių laipsnių suteikimo tvarka iš esmės išliko nepakitusi – jie buvo suteikiami kvalifikacinį egzaminą išlaikiusiems policijos pareigūnams, juos skiriant į konkrečias pareigas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2006 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-2149-06), „laipsniai, suteikiami policijos pareigūnams, buvo vadinami pareiginiais ir buvo siejami ne su asmeniu, o priklausė nuo užimamų pareigų (skirtingai nei šiuo metu galiojančiame Vidaus tarnybos statute)“. Taigi, iki Statuto įsigaliojimo konkretaus policijos pareiginio laipsnio įgijimas / suteikimas) buvo neatsiejamai susijęs su užimamomis pareigomis.

2.3. Nuo 2003 m. gegužės 1 d., įsigaliojus Įgyvendinimo įstatymui bei Statutui, policijos pareigūnų pareiginiai laipsniai, kuriuos šie pareigūnai turėjo iki Statuto įsigaliojimo, buvo prilyginti pareigūnų specialiems nekariniams policijos laipsniams ir pervardyti pagal Statuto 13 straipsnį; be to, buvo nustatyta ir Statuto 14 straipsnyje įtvirtinta visiškai nauja pareigūnų specialių laipsnių sistema bei visiems pareigūnams vienoda šių laipsnių suteikimo tvarka, pagal kurią konkretaus pareigūno laipsnio įgijimas (suteikimas) buvo susietas ne tik su užimamomis pareigomis, bet ir su asmeniu. Užtikrinant vidaus tarnybos tęstinumą, Įgyvendinimo įstatyme buvo numatytos tam tikros pereinamosios nuostatos bei išimtys: Įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, jog pareigūnai, kurie neturi einamoms pareigoms eiti būtino išsilavinimo, tokį išsilavinimą privalo įgyti per 5 metus nuo Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo, priešingu atveju jie skiriami į pareigas, atitinkančias jų turimą išsilavinimą, o jei su tuo nesutinka – atleidžiami iš vidaus tarnybos, tačiau toks išsilavinimo įgijimo reikalavimas netaikomas pareigūnams, kurie iki Statuto įsigaliojimo turi ne mažesnį kaip 10 metų vidaus tarnybos stažą. Taigi, Įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 5 dalyje yra numatyta išimtis, leidžianti vidaus tarnybos sistemos pareigūnams užimti pareigas neturint reikiamo išsilavinimo šioms pareigoms užimti, kai iki Statuto įsigaliojimo jie turėjo ne mažesnį kaip 10 metų vidaus tarnybos stažą.

2.4. Nors nuo 2003 m. gegužės 1 d. pareigūnų specialūs nekariniai vidaus tarnybos laipsniai nebėra neatsiejami nuo einamų pareigų, tačiau tam tikra užimamų pareigų ir turimų laipsnių tarpusavio priklausomybė išliko – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1V-52 buvo nustatytos tam tikros aukštesnių pareigūnų laipsnių įgijimo einant konkrečias pareigas ribos: pagal šiuo įsakymu patvirtintą sąrašą Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų specialių nekarinių policijos laipsnių priklausomybė nuo pareigūno einamų atitinkamų pareigų, aukščiausias pareiškėjo užimamą vyresniojo tyrėjo pareigybę atitinkantis specialus nekarinis policijos laipsnis yra vyresniojo inspektoriaus laipsnis. Taigi, tiek pareiškėjo turimas inspektoriaus laipsnis, tiek siekiamas įgyti vyresniojo inspektoriaus laipsnis yra susijęs su pareiškėjo užimamomis pareigomis; be to, šiems laipsniams įgyti pagal Statuto 14 straipsnio 5 dalį ir 6 dalies 1 punktą yra keliamas aukštojo išsilavinimo reikalavimas, tačiau pareiškėjas inspektoriaus laipsnį įgijo kartu su užimamos pareigomis ir Statuto įsigaliojimo metu turėjo 10 metų tarnybos vidaus reikalų sistemoje stažą, todėl jo turimo specialaus pareigūnų nekarinio laipsnio atžvilgiu aukštojo išsilavinimo reikalavimas nėra taikomas.

2.5. Akivaizdu, jog praktikoje Įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 5 dalyje numatyta išimtis taikoma ne tik užimamoms pareigoms eiti būtino išsilavinimo, bet taip pat su einamomis pareigomis neatsiejamai susijusių iki Įgyvendinimo įstatymo ir Statuto įsigaliojimo turėtų pareiginių laipsnių (Įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka prilygintų pareigūnų specialiems nekariniams vidaus tarnybos laipsniams ir pervardytų pagal Statuto 13 straipsnį) atžvilgiu. Todėl, nors Įgyvendinimo įstatyme nėra nuostatų, skirtų reguliuoti klausimus, susijusius su aukštesnių policijos laipsnių suteikimu pareigūnams, jiems einant atitinkamas pareigas, kurias jie užima po Statuto įsigaliojimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad iki Įgyvendinimo įstatymo ir Statuto įsigaliojimo konkretaus policijos pareiginio laipsnio įgijimas (suteikimas) buvo neatsiejamai susijęs su užimamomis pareigomis, pareiškėjo nuomone, ši išimtis pagal analogiją ir esamą praktiką taikytina sprendžiant ir aukštesnių specialiųjų nekarinių laipsnių suteikimo klausimą.

2.6. Iki šiol nėra vienodos administracinių teismų praktikos dėl Įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 5 dalyje numatytos išimties taikymo aukštesnių policijos laipsnių suteikimo klausimams spręsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. sausio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-97/2009 konstatavo, jog tai, kad pareiškėjas Įgyvendinimo įstatymo įsigaliojimo momentu (2003 05 01) turėjo didesnį nei 10 metų darbo stažą vidaus tarnyboje bei kad pareiškėjas eina iš esmės tas pačias pareigas, kurias ėjo iki minėto įstatymo įsigaliojimo, lemia, jog aplinkybės, apibūdinančios pareiškėjo tarnybą, atitinka sąlygas, numatytas Įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 5 dalyje, leidžiančias eiti pareigas, neturint aukštojo išsilavinimo, reikalingo šioms pareigoms užimti, tai savo ruožtu lemia, kad pareiškėjo atžvilgiu yra netaikomas ir Statuto 14 straipsnio 5 dalies reikalavimas dėl aukštojo išsilavinimo, suteikiant atitinkamą laipsnį pagal einamas pareigas. Tačiau 2009 m. kovo 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-407/2009 (ja rėmėsi ir atsakovas) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija buvo priešinga: teismas konstatavo, kad Statute nėra nuostatų, kurios būtų skirtos reguliuoti klausimus, susijusius su aukštesnių policijos laipsnių suteikimu pareigūnams, jiems einant atitinkamas pareigas, kurias jie užima po Statuto įsigaliojimo, tai lemia, kad šiems klausimams (aukštesnių policijos laipsnių suteikimo) spręsti Įgyvendinimo įstatymas netaikytinas, o taikytinas Statutas, šiuo konkrečiu atveju – Statuto 14 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos.

2.7. Pareiškėjo nuomone, remiantis teisėtų lūkesčių, pagarbos įgytoms teisėms, vidaus tarnybos tęstinumo principais, taip pat loginiu, sisteminiu, istoriniu ir teleologiniu teisės aiškinimo metodais, nagrinėjamu atveju turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-438-97/2009.

II

Atsakovas – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 11-12) nurodo, jog su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.

1. Policijos departamentas gavo teikimą dėl vyresniojo inspektoriaus laipsnio suteikimo Utenos apskrities VPK pareigūnui inspektoriui K. L.; patikrinus teikime pateiktus duomenis nustatyta, kad pareiškėjas 1992 m. baigė Vilniaus aukštesniąją technikos mokyklą, jo išsilavinimas – aukštesnysis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas šiuo metu neturi aukštojo išsilavinimo, teikimas dėl vyresniojo inspektoriaus laipsnio suteikimo pareiškėjui buvo grąžintas Utenos apskrities VPK.

Motyvuojamoji dalis

2. Statuto 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vidaus tarnybos vyresniajam puskarininkiui ar viršilai aukštesnis laipsnis gali būti suteikiamas tik kai jie pakelia kvalifikaciją, įgyja aukštąjį išsilavinimą ir yra paskiriami į atitinkamas pareigas, to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad inspektoriaus laipsnis suteikiamas atitinkamas pareigas einantiems asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, atitinkančią pareigybių aprašymo reikalavimus, 6 dalyje – jog aukštesnis vidurinės grandies pareigūnų laipsnis suteikiamas, atsižvelgiant į pareigūno kvalifikaciją, nuopelnus einant atitinkamas pareigas, kai jis ištarnauja inspektoriumi ne mažiau kaip 2 metus. Atsižvelgus į šias nuostatas, suteikiant pareigūnams aukštesnį vidurinės grandies pareigūnų laipsnį, taikytinas reikalavimas įgyti aukštąjį išsilavinimą. Tą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-438-407/2009.

III

Trečiasis suinteresuotas asmuo – Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 16-17) pateikia tokius argumentus.

1. Specialūs nekariniai laipsniai pareigūnams suteikiami vadovaujantis Statuto ir Taisyklių nuostatomis. Vadovaujantis Statuto 13 straipsnio 11 dalimi, visi policijos laipsniai skirstomi į 4 grandis, kiekvieną grandį sudaro atitinkamos policijos pareigūnų laipsnių grupės. Statuto 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vidaus tarnybos vyresniajam puskarininkiui ar viršilai aukštesnis laipsnis gali būti suteikiamas tik kai jie pakelia kvalifikaciją, įgyja aukštąjį išsilavinimą ir yra paskiriami į atitinkamas pareigas, to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vidaus tarnybos leitenanto ar inspektoriaus laipsnis suteikiamas atitinkamas pareigas einantiems asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, atitinkančią pareigybių aprašymo reikalavimus, 6 dalyje įtvirtinta, jog aukštesnis vidurinės grandies pareigūnų laipsnis suteikiamas, atsižvelgiant į pareigūno kvalifikaciją, nuopelnus einant atitinkamas pareigas, kai jis ištarnauja vidaus tarnybos leitenantu, inspektoriumi ne mažiau kaip 2 metus, ar vidaus tarnybos vyresniuoju leitenantu, vyresniuoju inspektoriumi ne mažiau kaip 2 metus.

2. Vadovaudamasis Taisyklių 8 punktu, Utenos apskrities VPK nusiuntė teikimą Lietuvos policijos generaliniam komisarui dėl vyresniojo inspektoriaus laipsnio suteikimo pareiškėjui, tačiau gautame Policijos departamento 2010 m. gegužės 20 d. sprendime Nr. 5-S-2972, be kita ko, nurodyta, kad patikrinus duomenis nustatyta, jog pareiškėjo išsilavinimas ir kvalifikacija neatitinka Statuto 14 straipsnio reikalavimų, remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. A-438-407/2009, kuriame konstatuota, kad aukštesni vidurinės ar aukštesniosios grandies specialieji pareigūnų nekariniai policijos laipsniai atitinkamas pareigas einantiems pareigūnams gali būti suteikti tik jiems įgijus aukštąjį išsilavinimą.

Kita vertus, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-97/2009 pareigūnams, kurie iki Įgyvendinimo įstatymo įsigaliojimo turėjo ne mažesnį kaip 10 metų vidaus tarnybos stažą, netaikomas reikalavimas dėl reikiamo išsilavinimo įgijimo užimti pareigoms, kurias jie ėjo iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. 2003 m. gegužės 1 d. Pareiškėjas pradėjo dirbti vidaus tarnybos sistemoje nuo 1993 m. vasario 17 d.

3. Utenos apskrities VPK, atsižvelgdamas į skirtingą teismų praktiką, susijusią su specialių nekarinių laipsnių pareigūnams suteikimu, siekdamas pareiškėjo atžvilgiu nepažeisti Statuto 3 straipsnyje įtvirtintų vidaus tarnybos principų, be kita ko, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principų, išsiuntė teikimą dėl vyresniojo inspektoriaus laipsnio suteikimo pareiškėjui.

IV

1. Teismo posėdyje pareiškėjo – Kazimiero Leleikos atstovės – Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovė – šios profesinės sąjungos teisininkė Dovilė Mikučionytė (2010 m. sausio 4 d. įgaliojimas Nr. (duomenys neskeltbini)), remdamasi pareiškėjo skunde pateiktais argumentais, prašė pareiškėjo skundą tenkinti, nurodė, kad jai yra žinoma vėliausia teismų praktika, tačiau teisinis reglamentavimas – Įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 ir 5 dalys – turėtų būti aiškinamas ne lingvistiškai, o plačiau: teismai neįsigilina į buvusį reglamentavimą, būtent į tai, kad tie laipsniai iki Statuto įsigaliojimo buvo neatsiejamai susiję su pareigomis.

2. Teismo posėdyje pareiškėjas – K. L., remdamasis skunde nurodytais argumentais, prašė skundą tenkinti.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:

1.1. Pareiškėjas vidaus tarnyboje dirba nuo 1993 m. vasario 17 d., tarnybą pradėjo Ignalinos rajono policijos komisariato (toliau – ir Ignalinos r. PK) Savivaldybės policijoje jaunesniuoju inspektoriumi, vėliau dirbo Ignalinos r. PK Apsaugos policijos poskyrio prie Viešosios policijos banko apsaugos policininku, nuo 1995 m. sausio 16 d. – Visagino m. policijos komisariato Viešosios policijos padaliniuose, nuo 1996 m. sausio 30 d. – Ignalinos r. policijos komisariato Kelių policijos vyresniuoju policininku, nuo 1996 m. lapkričio 22 d. – Kelių policijos jaunesniuoju inspektoriumi, nuo 2000 m. liepos 1 d. – Kelių policijos inspektoriumi, nuo 2003 m. gegužės 1 d. – Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio inspektoriumi, nuo 2003 m. gruodžio 8 d. – Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio vadu, nuo 2006 m. balandžio 10 d. – Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio specialistu, nuo 2008 m. spalio 1 d. pareigybė pervadinta į Utenos apskrities VPK Ignalinos r. PK VTS KPP specialisto, kur K. L. dirba iki šiol (Utenos apskrities VPK 2010 m. balandžio 19 d. teikimas „Dėl vyresniojo inspektoriaus laipsnio suteikimo K. L.“ (toliau – ir Teikimas) (tarnybos byla (b. l. 73-75))).

1.2. Pareiškėjas 1992 m. baigė Vilniaus aukštesniąją technikos mokyklą, įgijo radijo ryšių ir transliavimo specialisto specialybę, t. y. turi aukštesnįjį išsilavinimą (skundas (b. l. 1-5); atsakovo atsiliepimas (b. l. 11-12); Teikimas (tarnybos byla (b. l. 73-75))).

1.3. Teikime (tarnybos byla (b. l. 73-75)) pareiškėjo tiesioginis vadovas – Utenos apskrities VPK Ignalinos r. PK viršininkas D. Š. pateikė išvadą, jog siūlo pareiškėjui suteikti vyresniojo inspektoriaus laipsnį, vyresnysis vadovas – Utenos apskrities VPK viršininkas L. P. pateikė išvadą, jog teikia pareiškėją vyresniojo inspektoriaus laipsniui suteikti.

1.4. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. gegužės 20 d. sprendime Nr. 5-S-2972 „Dėl teikimų vyresniojo inspektoriaus laipsniui suteikti“ (b. l. 6, 14, 18), be kita ko, nurodė:

1.4.1. Patikrinus teikime pateiktus duomenis nustatyta, kad K. L. išsilavinimas aukštesnysis, 1992 m. jis baigė Vilniaus aukštesniąją technikos mokyklą.

1.4.2. Statuto (Žin., 2003, Nr. 42-1927) 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vidaus tarnybos vyresniajam puskarininkiui ar viršilai aukštesnis laipsnis gali būti suteikiamas tik kai jie pakelia kvalifikaciją, įgyja aukštąjį išsilavinimą ir yra paskiriami į atitinkamas pareigas, to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vidaus tarnybos leitenanto ar inspektoriaus laipsnis suteikiamas atitinkamas pareigas einantiems asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, atitinkančią pareigybių aprašymo reikalavimus, 6 dalyje – aukštesnis vidurinės grandies pareigūnų laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į pareigūno kvalifikaciją, nuopelnus einant atitinkamas pareigas, kai jis ištarnauja vidaus tarnybos leitenantu, inspektoriumi – ne mažiau kaip 2 metus. Atsižvelgus į šias nuostatas, suteikiant pareigūnams aukštesnį vidurinės grandies pareigūnų laipsnį, taikytinas reikalavimas įgyti aukštąjį išsilavinimą.

1.4.3. Tai, kad asmeniui Statuto 14 straipsnio 6 dalies tvarka suteikiant aukštesnį vidurinės grandies laipsnį, be šioje dalyje nustatytų reikalavimų, turi būti paisoma šio straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo dėl aukštojo išsilavinimo įgijimo, konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-438-407/2009.

1.4.4. Atsižvelgdamas į tai, kad K. L. šiuo metu neturi aukštojo išsilavinimo, Policijos departamentas grąžina teikimą dėl vyresniojo inspektoriaus laipsnio suteikimo K. L..

2. Sprendžiant, ar pareiškėjo – K. L. skundas yra pagrįstas, būtina įvertinti teisinį reguliavimą, susijusį su nagrinėjamoje administracinėje byloje susijusiomis aplinkybėmis, o būtent su tuo, kad šioje byloje ginčas yra kilęs dėl policijos vyresniojo inspektoriaus laipsnio suteikimo pareiškėjui.

2.1. Pažymėtina, kad analogiškoje savo aplinkybėmis administracinėje byloje Nr. A-438-97/2009 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. sausio 19 d. nutartyje konstatavo, kad: laipsnių vidaus tarnybos pareigūnams suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas; pagal šio statuto 14 straipsnio 5 dalį vidaus tarnybos leitenanto ar inspektoriaus laipsnis vidaus reikalų centrinės ar profesinio mokymo įstaigos vadovo įsakymu suteikiamas atitinkamas pareigas einantiems asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, atitinkančią pareigybių aprašymo reikalavimus; iš šios teisės normos matyti, kad joje yra nustatyta viena iš būtinų sąlygų gauti (suteikti) inspektoriaus ir / ar vyresniojo inspektoriaus laipsnį – turėti aukštąjį išsilavinimą; pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 5 dalį (2006 m. liepos 19 d. redakcija) pareigūnams, kurie iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo turėjo ne mažesnį kaip 10 metų vidaus tarnybos stažą, netaikomas reikalavimas dėl reikiamo išsilavinimo įgijimo užimti pareigoms, kurias jie ėjo iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2003 m. gegužės 1 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. sausio 19 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-438-97/2009, padarė išvadą, kad pareiškėjo atžvilgiu yra netaikomas ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio 5 dalies reikalavimas dėl aukštojo išsilavinimo, suteikiant atitinkamą laipsnį pagal einamas pareigas.

2.2. Taip pat ypač pažymėtina, kad analogiškose savo aplinkybėmis administracinėse bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 5 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A822-318/2009, 2009 m. sausio 27 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje A143-144/2009, 2008 m. gruodžio 5 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A502-1969/2008, padarė bendrą išvadą, kad Statuto 14 straipsnio 6 dalies nuostatos reiškia, jog pareigūno aukštojo (nebūtinai aukštojo universitetinio) išsilavinimo turėjimas yra būtina sąlyga suteikti jam aukštesnį vidurinės grandies pareigūno laipsnį, inter alia policijos vyresniojo inspektoriaus laipsnį. Minėtuose baigiamuosiuose aktuose taip pat konstatuota, kad Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatos nenumato išimties iš taisyklės, kad aukštojo išsilavinimo turėjimas yra būtina sąlyga suteikti aukštesnį vidurinės grandies pareigūno laipsnį; kad Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas buvo skirtas sureguliuoti teisinius santykius konkrečiam laikotarpiui, kai įsigaliojo Vidaus tarnybos statutas, tačiau šio įgyvendinimo įstatymo nuostatų taikymas negali tęstis nepagrįstai ilgą laiką, tai yra, jis nėra skirtas reglamentuoti teisinių santykių, kurie susiklosto praėjus ilgesniam laiko tarpui po Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo.

2.3. Pažymėtina, kad ir šioje administracinėje byloje, kaip ir Lietuvos administracinio teismo administracinėse bylose Nr. A-438-97/2009, Nr. A822-318/2009, A143-144/2009, Nr. A502-1969/2008, yra analogiškos aplinkybės: pareiškėjas vidaus tarnybos pareigūnu dirba nuo 1993 m. vasario 17 d. (Teikimas, tarnybos byla (b. l. 73-75)); nuo 2003 m. gegužės 1 d. K. L. pareiginis laipsnis pervadintas į inspektoriaus (tarnybos byla, b. l. 36, 37); Utenos apskrities VPK 2010 m. balandžio 19 d. teikime „Dėl vyresniojo inspektoriaus laipsnio suteikimo K. L.“ (tarnybos byla, b. l. 73-75), be kita ko nurodyta, kad K. L. 1992 m. baigė Vilniaus aukštesniąją technikos mokyklą, įgijo radijo ryšių ir transliavimo specialisto specialybę. Todėl kyla klausimas, kokią administracinę doktriną, suformuluotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo baigiamuosiuose aktuose, taikyti nagrinėjamoje administracinėje byloje, t. y. kokiais teismo precedentais remtis šioje administracinėje byloje.

2.4. Teismas pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatavo: „Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.“ Teismas šioje administracinėje byloje remsis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota administracinėse bylose Nr. A822-318/2009, A143-144/2009, Nr. A502-1969/2008, nes vėliausias precedentas yra suformuluotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A822-318/2009, be to, teismo požiūriu, itin įtikinantis argumentas yra tas, jog Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatos nenumato išimties iš taisyklės, kad aukštojo išsilavinimo turėjimas yra būtina sąlyga suteikti aukštesnį vidurinės grandies pareigūnų laipsnį, jog Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas buvo skirtas sureguliuoti teisinius santykius konkrečiam laikotarpiui, kai įsigaliojo Vidaus tarnybos statutas, tačiau šio įgyvendinimo įstatymo nuostatų taikymas negali tęstis nepagrįstai ilgą laiką, tai yra, jis nėra skirtas reglamentuoti teisinių santykių, kurie susiklosto prajus ilgesniam laiko tarpui po Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo.

2.5. Apibendrinant konstatuotina, kad Statuto 14 straipsnio 6 dalies nuostatos reiškia, jog pareigūno aukštojo (nebūtinai aukštojo universitetinio) išsilavinimo turėjimas yra būtina sąlyga suteikti jam aukštesnį vidurinės grandies pareigūnų laipsnį, inter alia policijos vyresniojo inspektoriaus laipsnį.

3. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nesant ginčo dėl to, kad pareiškėjas – K. L. yra įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą – 1992 m. baigė Vilniaus aukštesniąją technikos mokyklą, įgijo radijo ryšių ir transliavimo specialisto specialybę (žr. Teikimą, tarnybos byla (b. l. 73-75)), t. y. nėra įgijęs aukštojo išsilavinimo, konstatuotina, kad pareiškėjo skundas atsakovui – Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 5-S-2972 „Dėl teikimų vyresniojo inspektoriaus laipsniui suteikti“ panaikinimo bei įpareigojimo Policijos departamentui suteikti pareiškėjui specialų nekarinį policijos vyresniojo inspektoriaus laipsnį atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo – K. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis