Kauno apygardos teismo nutartis

2019-11-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-804-245/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-07
Bylos Nr.
1S-804-245/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-53111-2015-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė
Nuteistasis
M. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-804-245/2019Teisminio proceso Nr1-01-1-53111-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Z. (toliau – M. Z.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. spalio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 95-537 taikyti nuteistajam M. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. Z. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartimi pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiais paskirta ir neatlikta subendrinta bausme, ir galutinė bausmė jam paskirta 4 metai laisvės atėmimo.

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžiu M. Z. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. spalio 1 d.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. vasario 1 d., pabaiga – 2020 m. sausio 29 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 95-537 nutarta taikyti nuteistajam M. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartimi Komisijos nutarimą buvo atsisakyta patvirtinti.

4. Nuteistasis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 95-537 bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kaip vieną iš lygtinio paleidimo netaikymo motyvų nurodė nuteistojo anksčiau įvykdytas nusikalstamas veikas ir neįsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nuosprendį. M. Z. nurodo, kad skundo pateikimo metu minėtas nuosprendis yra išnagrinėtas apeliacine tvarka ir įsiteisėjęs, o jam paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė jau atliekama. Nuteistasis nurodo, kad padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis ir pavojingumas negali būti pripažįstamas pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas, nes ši aplinkybė nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir neišnyksta atlikus bausmę. M. Z. taip pat nesutinka su teismo argumentu, kuriuo teigiama, kad asmeniui taikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, gali būti neįmanoma užtikrinti probacijos sąlygų vykdymo. Nuteistojo teigimu, lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.

4.2. Skunde teigiama, kad atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčius pataisos įstaigoje, pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, motyvaciją, šios aplinkybės visiškai atitinka pataisos įstaigos pateiktą socialinio tyrimo išvadą, kurios pagrindu Komisija priėmė sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. M. Z. teigimu, Komisija atsižvelgė į visus lygtinio paleidimo taikymui reikalingus motyvus ir aplinkybes.

4.3. Nuteistasis nurodo, kad Komisija teikia tik pagrįstą socialinio tyrimo išvadą, pateikdama visapusišką vertinimą. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama ir įtikinanti. M. Z. teigimu, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Komisijos nutarimas yra pagrįstas nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetetingų specialistų išvadomis ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas. Nuteistasis nurodo, kad vykdo individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvauja elgesio pataisos programose.

4.4. M. Z. teigimu, teismas nevertino jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, kurios yra palankios taikant jam lygtinį paleidimą, tačiau išskirtinį dėmesį teikė nustatytos tvarkos ir reikalavimų pažeidimams. Nuteistojo teigimu, nors jis bausmės atlikimo metu (per beveik 4 laisvės atėmimo bausmės metus) padarė keturis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus (drausmine tvarka buvo baustas 2 kartus), tačiau tai, jo manymu, nerodo akivaizdaus nepaklusimo nustatytai pataisos įstaigos vidaus tvarkai, kadangi nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nustatytų pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių jis nepažeidinėja.

4.5. Skunde nurodoma, kad teismas pažymi, jog nuteistasis pagal pataisos įstaigai pateiktus vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 12526,81 Eur, o yra išmokėjęs tik 221,51 Eur. Tais atvejais, kai nuteistasis turi turto ar jo įgyja įkalinimo metu, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, žalos atlyginimas išieškomas priverstine tvarka. Šiuo metu, nuteistajam dirbant, išmokos mokamas iš jo darbo užmokesčio pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus. Jam neturint turto, toks įstatymų taikymas yra vienintelė galimybė pataisos įstaigoje dengti priteistą ieškinį, todėl šiuo pagrindu motyvuojant ir priimant teismo sprendimą – netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, sudaro tik teorinę, o ne realią galimybę jam vėl grįžti į visuomenę.

4.6. M. Z. teigimu, teismas skundžiamoje nutartyje išskyrė vienintelį egzistuojantį kriminogeninį veiksnį, tačiau visai neatsižvelgė į pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinančius veiksnius.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo M. Z. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Nuteistasis M. Z. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (54 balai pagal OASys), jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas. Per visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį 4 kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, iš jų 2 kartus buvo baustas drausmine tvarka, 9 kartus paskatintas, dabar galiojančių drausminių nuobaudų neturi. 2018 m. birželio 14 d. nuteistajam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, nuo 2018 m. birželio 28 d. jis dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vieną kartą buvo išleistas trumpalaikei trijų parų išvykai į namus, vieną kartą paskatintas, leidžiant atostogų metu parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus. 2019 m. sausio mėnesį dalyvavo renginyje, skirtame alkoholio prevencijai.

9. Nors aukščiau išvardintos aplinkybės leidžia manyti, kad nuteistasis savo elgesį kreipia teigiama linkme, tačiau svarbu atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, susijusias su nuteistojo mąstymu bei elgesiu, lėšų tvarkymu, gyvenimo stiliumi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. Z. nusikalstamo elgesio motyvas – finansinės naudos siekimas, o byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pataisos įstaiga yra gavusi vykdomuosius patvarkymus 12526,81 sumai, iš kurių nuteistasis yra padengęs 221,52 Eur. Iš bylos medžiagos matyti, kad anksčiau nuteistasis buvo teistas iš esmės už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, kas ne tik parodo, kad M. Z. ilgesnį laikotarpį nesugeba išlaikyti tinkamo savo elgesio, atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, bet leidžia daryti išvadą, kad ateityje nuteistasis būdų pragyvenimui ir esantiems finansiniams įpareigojimas įvykdyti gali siekti neteisėtais būdais. Nuteistasis taip pat yra paminėjęs ir retus, tačiau nekontroliuojamo pykčio protrūkius. Jis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, kaip jis vertina problemą ir to, kaip supranta, kokiu būdu jis prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Nuteistasis dažnai kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas atrasti jokių alternatyvų. Asmuo apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (54 balai pagal OASys). Šios aukščiau aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistasis, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, daro pažangą, tačiau apibendrinant visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes darytina išvada, kad nėra pakankamo pagrindo teigti, kad M. Z., būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš nusikalstamo elgesio riziką sudarančių 54 balų 40 yra statiniai, todėl nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo šią riziką mažinti, toliau vykdydamas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

10. Teismas pažymi, kad nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendį, jo atžvilgiu Kauno apylinkės teisme 2019 m. sausio 18 d. buvo priimtas dar vienas nuosprendis, kuriuo nuteistajam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis yra įsiteisėjęs. Ši aplinkybė, nuteistojo skundą nagrinėjančio teismo manymu, itin neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir parodo jo polinkį nusikalsti. Teismas, remdamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad nuteistojo M. Z. pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kas padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

11. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo M. Z. skundą ir naikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo M. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 8 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanutė GiačaitėDaiva Jankauskienė