- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-10-20
- Bylos Nr.
- e1-1310-1199/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Kaltinamasis
- A. K.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-tojo skyriaus prokurorės Jūratės Žvironienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau vieną kartą teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2023 m. rugpjūčio 27 d., apie 21.07 val., Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Čekoniškių k., Čekoniškių g., ties namu Nr. 65, vairuodamas jam priklausantį automobilį Volvo XC90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, t. y. atsitrenkė į kelio ženklą, nurodantį gatvės pavadinimą „Čekoniškių g.“ ir jį nuvertė, bei pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems asmenims iškart po eismo įvykio vartoti alkoholį, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) arba bus atsisakyta tai atlikti, pasišalinęs iš eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį, kai 2023 m. rugpjūčio 27 d. 23.48 val. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,48 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir veikos kvalifikavimas
Kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę visiškai. Nurodė, kad žino, jog kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Pranešime apie įtarimą nurodytu metu 2023 m. rugpjūčio 27 d. apie 21.00 val. būdamas blaivus vairavo jam priklausančią transporto priemonę – automobilį Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau vartojo alkoholį iš karto po to, kai padarė eismo įvykį ir nelaukė, kol bus išsiaiškintos aplinkybės, patikrintas blaivumas arba atsisakyta tai padaryti. 2023 m. rugpjūčio 27 d., galėjo būti apie 20.30– 21.00 val., kai jis įsėdo į savo automobilį Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pradėjo važiuoti nuo parduotuvės, esančios Čekoniškių k., Mickevičiaus gatvėje, link savo namų (duomenys neskelbtini). Automobilis prieš tai jam buvo pradėjęs trūkčioti, bet, nenorėdamas palikti jo nakčiai prie parduotuvės, visgi nusprendė važiuoti namo. Nuo parduotuvės Čekoniškių kaime iki jo namų yra apie (duomenys neskelbtini) atstumas. Tuo metu buvo blaivus. Tik pradėjus važiuoti, automobilis vėl ėmė trūkčioti, pavažiavęs gal 500 metrų kaltinamasis perjungė automobilį nuo dujų prie benzino. Po tokio jo veiksmo automobilis per staigiai, tiesiog nevaldomai, ėmė greitėti ir tuo momentu iš kairės pusės krūmų iššoko stirna, todėl A. K. staigiai suko automobilio vairą į dešinę ir trenkėsi į kelio ženklą dešinėje kelio pusėje. Galėjo nuversti kelio ženklą. Koks tai buvo ženklas, tiksliai negali pasakyti, galbūt gatvės pavadinimas, bet jis nėra tikras. Automobilio nesustabdė, bet pasuko vairą į kairę ir grįžo į kelio važiuojamąją dalį. Kad nuvertė kelio ženklą, pajautė, suprato, tačiau nesustojo, nes labai išsigando. Nuvažiavo link namų. Jis žino, kad padarius eismo įvykį, t. y. nuvertus kelio ženklą ir padarius žalą, privalėjo likti įvykio vietoje ir pranešti policijai apie tai, taip pat privalėjo po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų iki kol bus patikrintas blaivumas arba atsisakyta tai atlikti, taip numatyta Kelių eismo taisyklėse. Jis to nepadarė ir dėl to kaltas. Buvo jau sutemę. Automobiliu nuvažiavo namo. Kaip stipriai apgadintas jam priklausantis automobilis, iš karto nepažiūrėjo. Iš tų nervų, streso iš karto atsidarė butelį degtinės ir išgėrė 100 gramų. Išėjo į lauką ir apžiūrėjo, kad sudaužytas automobilio bamperis, kairės pusės priekinis žibintas, kairės pusės sparnas ir kapotas. Neatkreipė net dėmesio, kad nėra priekinio valstybinio numerio. Toliau gėrė degtinę. Išgėrė ne mažiau kaip pusę litro degtinės ir prisigėręs nuėjo miegoti. Vidurnaktį jį prižadino žmona V. K. ir pasakė, kad namų kieme yra policija. Dabar negali pasakyti, ką jam sakė policininkai, dėl ko jie atvyko, bet jam davė pūsti į alkotesterį. Jis sutiko pasitikrinti alkotesteriu neblaivumą, du kartus nustatyta daugiau nei 2 prom. neblaivumas, su alkotesterio parodymais sutiko. Policininkas jo klausė, ar jis važiavo Čekoniškių gatve automobiliu, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis patvirtino, kad tai jo automobilio valstybinis numeris, jis prisipažino, kad vairavo jis, atsitrenkė į kelio ženklą, jį nuvertė ir nesustojęs nuvažiavo namo. Prisigėrė iš karto po to, kai, padaręs eismo įvykį, nuvažiavo namo. Policijai nepranešė, nors tokią pareigą turėjo. Alkoholinių gėrimų prisigėrė iš streso. Policininkas jam atidavė įvykio vietoje pamestą automobilio valstybinį numerį. Prašo vadovautis šiais parodymais. Jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Kur yra šiuo metu jo vairuotojo pažymėjimas, nežino (el. b. l. 53–56).
Kaltinamojo A. K. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. K. parodė, kad A. K. yra jo tėvas. Jam žinoma, kad tėvui yra įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl to, kad jis neblaivus vairavo transporto priemonę. Jis duoti parodymus sutinka. Žino, kad įvykis, apie kurį kalbės, buvo 2023 m. rugpjūčio mėnesio gale, galėjo būti 27 d. Įvykio dieną jis buvo savo tėvų name. Apie 21 val., ar kiek vėliau, tiksliai negali pasakyti laiko, į namus sugrįžo tėvas A. K.. Jam grįžus, jie šiek tiek pabendravo, kaip kam sekasi, kas pas ką naujo ir pan., padavė vienas kitam ranką. Tėvas A. K. neatrodė girtas ar išgėręs alkoholio, nesvirduliavo, joks alkoholio kvapas nuo jo nesijautė. Kai jis tėvą pažįsta, ant jo matosi net kai jis išgeria tik 50 gramų alkoholio, tačiau tuo kartu neatrodė, kad būtų pavartojęs bent kiek alkoholio. Toliau tėvas A. K. kalbėjosi su mama V. K.. Po to, kai tėvas A. K. grįžo namo, jis išvyko iš tėvų namų maždaug per 10 minučių. Jis negirdėjo, ką tėvas A. K. kalbėjo motinai V. K., negirdėjo, ar jis minėjo, ar pasakojo padaręs kokį eismo įvykį. Išėjęs į lauką, namo kieme nematė, kaip atrodo tėvo automobilis Volvo XC90. Tada jis išvažiavo savo automobiliu ir važiuodamas Čekoniškių kaimu pastebėjo nuverstą kelio ženklą, tai buvo kelio ženklas su gatvės pavadinimu. Kai vyko apie 18 val. pas motiną V. K., tai tuo metu nepastebėjo, kad būtų nuverstas tas kelio ženklas. Po kelių dienų jis vėl aplankė savo motiną V. K.. Namo kieme, eidamas į daržinę, apžiūrėjo stovėjusį tėvo A. K. automobilį Volvo XC90 ir matė, kad apgadintas automobilio priekis, pažeistas nedaug, skilęs bamperis ir vienas žibintas pažeistas. Kai tėvas A. K. grįžo namo iš darbo, jis su juo pasikalbėjo, klausė kas atsitiko, kodėl jo automobilis apgadintas. Jis papasakojo, kad važiuodamas „nunešė stulpą“ ir parvažiavo namo (el. b. l. 83–86).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja V. K. parodė, kad A. K. yra jos sutuoktinis. Jai žinoma, kad jam įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikaltimo padarymo. Parodymus duoti sutinka. Dienos tiksliai nepasakys, tai buvo rugpjūtį, kuomet pas juos į namus atvyko policininkai dėl A. K. padaryto eismo įvykio. Tą dieną jis namo grįžo vakare apie 21 val. Pamatė, kad jis labai susinervinęs. Paklausė, kas nutiko, jis pasakė kad sudaužė mašiną, tačiau paprašė jo nekalbinti, nelįsti prie jo, pasakė, kad nenori šiuo metu kalbėti. Todėl ji jo ir nekalbino. Jis buvo blaivus. Jis iš karto nuėjo į kambarį, atsidarė barą, pasiėmė butelį degtinės ir ėmė gerti. Dar sūnus namie buvo, bet jis labai greitai išvažiavo. Puslitrinį degtinės butelį A. K. išgėrė gal per valandą ir nuėjo miegoti. Ji buvo išėjusi į kiemą apžiūrėti automobilio. Vyras naudojasi automobiliu Volvo XC90. Kadangi buvo jau tamsu lauke, matė tik tiek, kad apgadintas automobilio priekis, nukritusi apsauga, daugiau tuo kartu nieko nepastebėjo. Nuėjo miegoti. Vidurnaktį pabudo nuo beldimosi į langą, pamatė, kad namų kieme policija. Ji atidarė duris ir paklausė, kokiu tikslu jie atvyko. Policininkas paklausė, ar čia gyvena K., ji patvirtino, o jie pasakė, kad jis padarė eismo įvykį ir pasišalino. Ji pažadino savo sutuoktinį ir jis išėjo į lauką, ten kalbėjosi su policininkais. Būdama namuose per langą matė, kaip jis pūtė į alkotesterį. Po to, A. buvo atėjęs trumpam į namus pasiimti asmens tapatybės kortelės, jis prasitarė, kad automobiliu padarė eismo įvykį, t. y. kad numušė kelio ženklą ir dėl to čia atvyko policija (el. b. l. 164–167).
2023 m. rugsėjo 20 d. adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėjus pilkos spalvos automobilį Volvo XC90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio valdytojas savininkas yra A. K., nustatyta, kad automobilis apgadintas – apgadinti priekinis bamperis, kairės pusės priekinis žibintas, kairės pusės priekinis sparnas, nulūžusi vairuotojo durelių užrakinimo spynelė, nepritvirtintas priekinis valstybinis numeris (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) guli ant žemės prie automobilio) (el. b. l. 108–110).
2023 m. spalio 10 d. apžiūrėjus policijos pareigūnų kūno kameromis darytus vaizdo įrašus nustatyta, kad, policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, ant žolės gulėjo kelio ženklas, žymintis gatvės pavadinimą „Čekoniškių g.“; vėliau užfiksuota, kaip policijos pareigūnai gyvenamojo namo kieme kalbasi su A. K.. Paklaustas, ką gali paaiškinti dėl eismo įvykio, jis nurodo, kad automobilio nevairavo, tačiau kas vairavo, nurodyti negali. Teigia, kad sumokės už sugadintą kelio ženklą. A. K. sutinka pasitikrinti girtumą, jam alkotesteriu nustatomas 2,51 prom. neblaivumas; vėliau A. K. patvirtino, kad vairavo jis, problemų nenori, paaiškino, kad važiavo iš Čekoniškių, klausia, kokį ženklą numušė. Policininkas paaiškina, kad numuštas Čekoniškių gatvės ženklas. A. K. paaiškino, kad šventė, nes anūkė prieš mėnesį gimė. Alkotesteriu antrą kartą patikrinus A. K. blaivumą, nustatytas 2,48 prom. neblaivumas; A. K. atliekamas neblaivumo nustatyto testas, prašomas paeiti pėda po pėdos, užsimerkęs paliesti rankų pirštais nosies galą. A. K. nurodo, kad alkoholį vartojo prieš 5–6 valandas (el. b. l. 173–176).
2023 m. rugsėjo 20 d. perklausus Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateiktą skambučio graso įrašą, nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 27 d., 21.27 val., paskambinęs vyras nurodė, kad prieš 20 min. automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), trenkėsi į stulpą žymintį ,,Čekoniškių“ gatvės pavadinimą, jį nulaužė ir pasišalino. Praneša gyventojas, valstybinis numeris guli ant žemės (el. b. l. 151–154).
2023 m. rugpjūčio 27 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys ir alkotesterio duomenys patvirtina, kad A. K. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. 2023 m. rugpjūčio 27 d. 23.36 val. alkotesteriu „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB 0318, patikros sertifikatas 1937248, A. K. nustatytas 2,51 prom. neblaivumas, 2023 m. rugpjūčio 27 d. 23.48 val. – 2,48 prom. neblaivumas. A. K. su alkotesterio tikrinimo rezultatais sutiko (el. b. l. 11, 12–14).
2023 m. rugpjūčio 27 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad automobilis Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas – sudaužytas jo priekis (sulankstytas priekinis dangtis, kairysis žibintas, priekinis bamperis, kairysis sparnas, posparnis) (el. b. l. 15–18).
VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad keleivinis automobilis VOLVO XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas A. K. (el. b. l. 98).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje A. K. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra įrodyta visiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pats kaltinamasis, kad 2023 m. rugpjūčio 27 d. apie 21.07 val. Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Čekoniškių k., Čekoniškių g., ties namu Nr. 65, jis vairavo transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, pasišalinęs iš eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, kai 2023 m. rugpjūčio 27 d. 23.48 val. policijos pareigūnams patikrinus A. K. neblaivumą, jo iškvėptame buvo nustatyta 2,48 promilės etilo alkoholio koncentracija. Be paties A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jo kaltę patvirtina pirmiau aptarti įrodymai: liudytojų A. K. ir V. K. parodymai, kuriuose liudytojai parodė, kad A. K. po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus ir pripažino sukėlęs eismo įvykį; neblaivumo nustatymo aktas, patvirtinantis, kad A. K. buvo nustatytas 2,48 promilių neblaivumas; kitų objektų apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuotos įvykio aplinkybės ir kita bylos medžiaga. A. K. veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šio kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius.
A. K. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad dėl siūlomos bausmės rūšies ir dydžio sutinka (el. b. l. 216–217).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę A. K., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. A. K. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. K. teistumų neturi (el. b. l.197–200), administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje nebaustas (el. b. l.99–100), dirbantis (el. b. l. 103–105), profesinio išsilavinimo. Byloje nėra duomenų apie A. K. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Tačiau, teismo vertinimu, prokurorės pasiūlyta bausmė savo dydžiu nagrinėjamu atveju yra per griežta. Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgia į tai, kad, nors praeityje A. K. ir buvo teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimo padarymą, tačiau šiuo metu teistumas yra išnykęs, kaltinamasis laikomas neteistu, jam 2018 m. vasario 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą sumokėjo iki jam nustatyto termino pabaigos (2018 m. rugsėjo 12 d., kai turėjo sumokėti iki 2019 m. sausio 20 d.), administracine tvarka per pastaruosius metus nebaustas. Be to, byloje nėra paneigti kaltinamojo paaiškinimai, kuomet jis nurodo, kad eismo įvykį sukėlė dėl į kelią išbėgusios stirnos. Ši aplinkybė nepašalina kaltinamojo veikos baudžiamumo, tačiau teismas atsižvelgia į ją nustatydamas kaltinamajam skirtinos baudos dydį. Juo labiau, kad eismo įvykio vieta yra iš tikrųjų miškingoje vietovėje. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą kaltinamajam skirtina 102 MGL bauda. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. K. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme.
Byloje nustatyta, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – variuodamas transporto priemonę pasišalino iš eismo įvykio bei iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Pažymėtina, kad kaltinamasis padarė šiurkštų teisės pažeidimą. Įvertinus tai, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, A. K. tikslinga uždrausti naudotis šia specialiąja teise (BK 68 straipsnis).
Nustatant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į pirmiau aptartas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, kaltinamojo veiksmų pavojingumą, sukeltų pasekmių sunkumą ir sprendžia, kad A. K. nustatytinas mažesnis nei nurodomas pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, trejų metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 14 d., t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, A. K. paskyrimo dienos (el. b. l. 71–74). Teismo vertinimu, tokios trukmės šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra pakankamas tam, kad būtų įgyvendinta kaltinamajam skiriamos bausmės paskirtis.
BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.
To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023, konstatavo, kad privalomos sąlygos atsakomybei pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kilti yra neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo fakto, o tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės neįmanomas. Šios pozicijos laikomasi formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-495/2022, 2K-171-387/2022). <...> Šioje nutartyje nurodyta, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme padaręs eismo įvykį ir vartojęs alkoholį iki neblaivumo patikrinimo ar atsisakymo tai atlikti vairuotojas prilyginamas vairavusiam transporto priemonę neblaiviam ir todėl jam taikytina įstatymu nustatyta už šią veiką atsakomybė, įskaitant baudžiamojo poveikio priemonių taikymą <...>. BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
Byloje nustačius, kad nusikaltimo padarymo metu A. K. vairavo jam priklausantį automobilį Volvo XC90, VIN: Y(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis transporto priemonės savininkas A. K. (el. b. l. 98)), iki neblaivumo patikrinimo vartojo alkoholį, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, ši transporto priemonė iš kaltinamojo konfiskuotina (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).
2023 m. rugsėjo 20 d. prokurorės nutarimu laikinai apribotos A. K. nuosavybės teisės į automobilį Volvo XC90, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, tačiau leidžiant juo naudotis (el. b. l. 135–138). Atsižvelgiant į tai, kad A. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Volvo XC90, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas A. K. nuosavybės teisių apribojimas į jam nuosavybės teise priklausantį, pirmiau nurodytą automobilį, paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikintinas.
A. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 63–66) ir specialiosios teisės sustabdymas (el. b. l. 71–74), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 102 MGL (5 100 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. K. galutinę 68 MGL (3 400 Eur) dydžio baudą, įpareigojant A. K. šią baudą sumokėti per du mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 14 d.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, pranešti apie šią A. K. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Volvo XC90, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
A. K. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Volvo XC90, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.
A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per du mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;
2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
5) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
6) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
7) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
8) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.