Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-04-12 · Administracinė byla Nr. I-1635-244/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-12
Bylos Nr.
I-1635-244/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
A. H.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1635-244/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04610-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.3; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 12 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska,dalyvaujant pareiškėjui A. H., pareiškėjo atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,atsakovės atstovei O. M.,vertėjai A. O.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. H. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. H. pateikė teismui skundą, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2016-10-26 raštą Nr. (23.1-08) RNA-32477 „Dėl išieškojimo, vykdant užsienio valstybės prašymą“ ir VMI prie FM 2016-12-05 sprendimą Nr. (23.31-08)491-418 (b. 1. 1–4, 67–72).

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2016-10-28 gavo skundžiamą raštą, kuriame nurodyta, kad 2016-10-18 VMI prie FM gavo Vokietijos Federacinės Respublikos Federalinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybos prie Hanoverio centrinės muitinės prašymą išieškoti iš pareiškėjo A. H. 238 549,95 EUR pajamų mokesčių ir su tuo susijusių sumų skolos, bei su minėtu prašymu susijusius dokumentus.

Pareiškėjas nurodo, kad Vokietijos prašančiosios institucijos pateiktas prašymas atsakovei įvykdyti mokestinę prievolę neatitinka 2010-03-16 Tarybos direktyvos 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (toliau – Direktyva) ir Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo (toliau – Savitarpio pagalbos įstatymas) numatytų prašymui vykdyti reikalavimą taikomų sąlygų, kadangi atsakovei nesuteikta informacija, jog prašančioji institucija išnaudojo reikalavimo įvykdymo galimybes savo valstybėje. Pažymi, kad pareiškėjui su atsakovės skundžiamu raštu ir lydinčiais dokumentais nebuvo pateiktas prašančios valstybės (Vokietijos) kompetentingos institucijos sprendimas, kurio pagrindu buvo patikslintas suvienodintas dokumentas, prašančiosios institucijos pateiktas atsakovei VMI. Pareiškėjo gautuose dokumentuose nesama duomenų, kad atsakovė apskritai yra tokį sprendimą gavusi. Prašančiajai institucijai kartu su patikslintu suvienodintu dokumentu nepateikus išieškojimą Lietuvoje vykdančiai atsakovei Vokietijos institucijos sprendimo, kurio pagrindu suvienodintas dokumentas buvo patikslintas, Vokietijos institucijos prašymas dėl išieškojimo Lietuvoje vykdymo laikytinas neatitinkančiu Direktyvos 15 str. 2 dalies, Savitarpio pagalbos įstatymo 12 str. 2 dalies reikalavimų, todėl vykdymui atsakovės priimtas nepagrįstai, o tokio prašymo pagrindu atsakovės priimtas 2016-10-26 Raštas dėl užsienio valstybės (Vokietijos) prašymo vykdymo taip pat yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atkreipia dėmesį, kad prašančios institucijos prašymas išieškoti iš pareiškėjo nurodytas mokestines nepriemokas atsakovei pateiktas 2016-09-26, todėl laikytina, jog yra suėjęs Savitarpio pagalbos įstatymo 16 str. 2 d. 1 punkte numatytas penkerių metų terminas reikalavimams, kuriems įvykdyti pradiniai suvienodinti dokumentai išduoti dar 2005-08-01 ir 2009-09-04. Teikti pagalbą Vokietijos institucijai išieškant iš pareiškėjo minėtus (senesnius kaip penkeri metai) reikalavimus atsakovė neturi teisinio pagrindo. Pradinis suvienodintas vykdymą leidžiantis dokumentas dėl vieno iš atsakovės pareiškėjui nurodytų įvykdyti reikalavimų - 42 755,51 Eur nepriemokos - buvo išduotas dar 2005-08-01 (kas suponuoja, kad būtent minėtą dieną reikalavimo vykdymas tapo galimas prašančioje valstybėje Vokietijoje). Vokietijos institucijos prašymo vykdyti reikalavimą pateikimo atsakovei VMI 2016-09-26 dieną nurodytas reikalavimas buvo akivaizdžiai senesnis kaip dešimties metu, todėl teikti pagalba atsakovė neturi teisinio pagrindo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam neaišku, kodėl atsakovės 2016-10-26 rašte nurodyta, kad VMI priimtas Vokietijos Federacinės Respublikos Federalinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybos prie Hanoverio centrinės muitinės prašymas išieškoti iš pareiškėjo A. H. 238 549,95 EUR pajamų mokesčių, o atsakovė 2016-12-05 sprendime nusprendžia išieškoti iš pareiškėjo 239 240,97 Eur sumą, kuri neatitinka užsienio institucijos prašyme nurodytos sumos. Kadangi atsakovė neturėjo teisinio pagrindo priimti Vokietijos Federacinės Respublikos Federalinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybos prie Hanoverio centrinės muitinės pateikto 2016-10-18 prašymo išieškoti iš pareiškėjo baudą, atitinkamai, vėlesnis atsakovės 2016-12-05 sprendimas išieškoti iš pareiškėjo 239 240,97 Eur sumą yra išvestinis ir tais pačiais pagrindais negali būti laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti (b. 1. 21–24, 78–82).

Atsakovė paaiškino, kad vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 28 straipsnio nuostatomis vykdė Vokietijos Federacinės Respublikos Federalinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybos prie Hanoverio centrinės muitinės 2016-10-18 prašymą vykdyti reikalavimą dėl 239 240,97 Eur skolos išieškojimo iš A. H.. Atsakovė informavo pareiškėją dėl galimo ateityje išieškojimo, jei pareiškėjas nelikviduos įsiskolinimo. Atsakovė mano, kad skundžiamas 2016-10-26 raštas Nr. (23.1-08) RNA-32477 yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui nesukeliantis jokių teisinių pasekmių. Atsakovė pareiškėjo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų nėra atlikusi.

Atsakovė pažymėjo, kad prašyme vykdyti reikalavimą ir/arba imtis prevencinių priemonių 3 puslapio 6 punkte yra nurodyta „Data, nuo kurios leidžiamas išieškojimo vykdymas: 2015/08/06“, o to paties dokumento 4 puslapio 7 punkte yra nurodytas „Senaties terminas: 2020/12/31“. VMI prie FM atsisakyti teikti pagalbą Vokietijos Federacinės Respublikos Federalinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybai prie Hanoverio centrinės muitinės neturėjo teisinio pagrindo, kadangi penkerių metų terminas nėra suėjęs. Atsakovės teigimu, 2016-10-26 raštas atitinka MAĮ 33 straipsnio 1 dalies 8 punkte reglamentuojamas mokesčių administratoriaus pavestas funkcijas, todėl naikinti VMI prie FM priimto 2016-10-26 rašto Nr.(23.31-08) RNA-32477 dėl išieškojimo, vykdant užsienio valstybės prašymą, kuris pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, nėra teisinio pagrindo.

Atsakovė atkreipė dėmesį, kad VMI prie FM 2016-10-18 buvo gautas Vokietijos Federacinės Respublikos Federalinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybos prie Hanoverio centrinės muitinės prašymas išieškoti iš A. H. 238 549,95 Eur pajamų mokesčio ir su juo susijusių sumų skolos bei su prašymu susiję dokumentai. Prašymo vykdyti reikalavimą ir/arba imtis prevencinių priemonių 7 puslapyje bei patikslinto suvienodinto dokumento, leidžiančio vykdyti reikalavimus, vadovaujantis Tarybos Direktyva 2010/24/ES, 6 puslapyje nurodyta ta pati reikalavimo suma 238549,95 Eur, kuri susideda iš 153 624,45 Eur bendros pagrindinių reikalavimų sumos ir 84 925,50 Eur bendros palūkanų sumos iki prašymo išsiuntimo dienos. VMI prie FM priimant ginčijamą 2016-12-05 sprendimą prievolė 84 925,50 Eur buvo sumažinta 0,33 Eur dėl įskaitymo ir prisiskaičiavo 691,35 Eur delspinigių. Bendra ginčijamo sprendimo išieškoma suma sudaro 239 240,97 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-10-26 rašto Nr. (23.1-08) RNA-32477 „Dėl išieškojimo, vykdant užsienio valstybės prašymą“ ir VMI prie FM 2016-12-05 sprendimo Nr. (23.31-08)491-418, kuriuo nuspręsta išieškoti iš pareiškėjo A. H., 239 240,97 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad VMI prie FM 2016-10-18 gavo Vokietijos Federacinės Respublikos Federalinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybos prie Hanoverio centrinės muitinės prašymą išieškoti iš pareiškėjo A. H. 238 549,95 Eur pajamų mokesčio ir su juo susijusių sumų skolos bei su prašymu susijusius dokumentus. (b. 1. 25 – 40).

VMI prie FM 2016-10-26 raštu Nr. (23.1-08) RNA-32477 pranešė pareiškėjui apie 2016-10-18 gautą Vokietijos Federacinės Respublikos Federalinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybos prie Hanoverio centrinės muitinės prašymą išieškoti iš pareiškėjo 238 549,95 Eur pajamų mokesčio ir su juo susijusių sumų skolą (b. 1. 5, 41).

VMI prie FM 2016-12-05 priėmė sprendimą Nr.(23.31-08) 491-418, kuriuo nusprendė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nustatyta tvarka išieškoti iš pareiškėjo A. H. 239 240,97 Eur sumą (b. 1. 43).

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 28 str. 1 d. centrinis mokesčių administratorius su užsienio valstybių mokesčių administracijomis (kompetentingomis institucijomis) bendradarbiauja tarptautinių sutarčių ar susitarimų pagrindu. MAĮ 28 str. 2 d. 3 p., be kita ko, nustato, kad, jei kitaip nenumato tarptautinė sutartis ar susitarimas, pagalba užsienio valstybės mokesčių administracijai (kompetentingai institucijai) teikiama, jei užtikrinamas bendradarbiavimo abipusiškumas ir patenkinus kreipimąsi nebus pažeisti Lietuvos Respublikos ar jos asmenų teisėti interesai.

Pagal Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo (toliau – ir Savitarpio pagalbos įstatymas) 10 str. 1 d. Lietuvos Respublikos institucija vykdo išieškojimą Lietuvos Respublikoje prašančiosios institucijos naudai gavusi prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje. Suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą ir taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, kurių imamasi Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos institucija turi turėti informaciją, kad prašančioji institucija prieš teikdama prašymą vykdyti išieškojimą atliko tam tikras išieškojimo vykdymo procedūras, išskyrus atvejus, jeigu: 1) akivaizdu, kad prašančiosios institucijos valstybėje narėje nėra turto mokesčių išieškojimui įvykdyti arba kad taikant tokias procedūras nebus galima atgauti visos reikalaujamos sumos, ir prašančioji institucija turi konkrečios informacijos, įrodančios, kad Lietuvos Respublikoje atitinkamas asmuo turi turto; 2) taikant išieškojimo vykdymo procedūras, prašančiosios institucijos valstybėje narėje atsirastų neproporcingai didelių sąnaudų (Savitarpio pagalbos įstatymo 10 str. 4 d.). Savitarpio pagalbos įstatymo 10 str. 6 d. nustatyta, kad suvienodintas dokumentas, kurį pateikia prašančioji institucija, negali būti kokiu nors būdu pildomas, keičiamas ar pripažįstamas Lietuvos Respublikos institucijoje. Lietuvos Respublikos institucija, vykdydama prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą, atlieka jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, kurias taiko tiesioginiams asmenų įsiskolinsimams išieškoti (Savitarpio pagalbos įstatymo 11 str. 1 d.).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog prašančiosios institucijos valstybėje buvo taikomos atitinkamos reikalavimo įvykdymo procedūros, todėl atsakovė priimdama Vokietijos institucijos prašymą dėl reikalavimo išieškojimo iš pareiškėjo Lietuvoje pažeidė Savitarpio pagalbos įstatymo 10 str. 4 d. reikalavimus.

Prašančioji institucija Vokietijos Federalinė muitų išieškojimo vykdymo tarnyba prie Hanoverio centrinės muitinės pateikė VMI prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo remiantis leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje. Iš bylos medžiagos matyti, kad prašyme vykdyti reikalavimą nurodyta, kad dėl reikalavimo yra išduotas dokumentas, leidžiantis vykdymą prašančioje valstybėje, reikalavimas neužginčytas (b. l. 6). Teismas atkreipia dėmesį, kad Savitarpio pagalbos įstatymo 10 str. 4 d. 1 p. nurodyta išimtis, kada Lietuvos Respublikos institucija neprivalo turėti informacijos, kad prašančioji institucija prieš teikdama prašymą vykdyti išieškojimą atliko tam tikras išieškojimo vykdymo procedūras. Lietuvos Respublikos institucija neprivalo turėti informacijos apie tam tikras išieškojimo vykdymo procedūras prašančioje valstybėje, jei akivaizdu, kad prašančiosios institucijos valstybėje narėje nėra turto mokesčių išieškojimui įvykdyti arba, kad taikant tokias procedūras nebus galima atgauti visos reikalaujamos sumos, ir prašančioji institucija turi konkrečios informacijos, įrodančios, kad Lietuvos Respublikoje atitinkamas asmuo turi turto. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas turėtų turto prašančioje valstybėje (Vokietijoje) turto išieškojimui, tokios informacijos nepateikė nei prašančiosios valstybės (Vokietijos) institucija, nei pareiškėjas. Per teismo posėdį pareiškėjas patvirtino, kad neturi turto Vokietijoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė pažeidė Savitarpio pagalbos įstatymo nuostatas dėl senaties taikymo.

Pareiškėjas teigia, kad prašančioji institucija kartu su patikslintu suvienodintu dokumentu nepateikė atsakovei Vokietijos institucijos sprendimo, kurio pagrindu suvienodintas dokumentas buvo patikslintas, todėl Vokietijos institucijos prašymas dėl išieškojimo Lietuvoje vykdymo laikytinas neatitinkančiu Direktyvos 15 str. 2 dalies, Savitarpio pagalbos įstatymo 12 str. 2 dalies reikalavimų. Teismas kritiškai vertina tokius pareiškėjo teiginius. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje pripažįstama, kad suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą ir taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, kurių imamasi Lietuvos Respublikoje. Savitarpio pagalbos įstatymo 10 straipsnio 6 dalis nustato, kad suvienodintas dokumentas, kurį pateikia prašančioji institucija, negali būti kokiu nors būdu pildomas, keičiamas ar pripažįstamas Lietuvos Respublikos institucijoje. Be to, Savitarpio pagalbos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato, kad ginčus dėl prašančiosios institucijos reikalavimo, dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančiojoje valstybėje narėje, suvienodinto dokumento, pagalbos prašymo nagrinėja prašančiosios institucijos valstybės narės įstaigos. Lietuvos Respublikos institucija turi informuoti suinteresuotą asmenį, kuris Lietuvos Respublikos institucijai vykdant išieškojimą ginčija prašančiosios institucijos veiksmus ar dokumentus, kad ginčijimą jis turi teikti prašančiosios institucijos valstybės narės įstaigai pagal toje valstybėje narėje galiojančius teisės aktus.

Pagal Savitarpio pagalbos įstatymo 15 straipsnio 2 dalį ginčai dėl išieškojimo procedūros Lietuvos Respublikoje arba dėl Lietuvos Respublikos institucijos pateikto pranešimo apie su reikalavimais susijusių dokumentų galiojimą nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka.

Atsakovė neturėjo teisės vertinti nei dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančioje valstybėje narėje, nei suvienodintame dokumente nurodytų duomenų teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-731/2014, LVAT 2014 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-954/2014).). Pabrėžtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje laikomasi analogiškos pozicijos, kad valstybės narės, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, teismai iš principo neturi teisės nagrinėti, ar pretenzijos vykdymą leidžiantis dokumentas yra vykdytinas (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimo M. K. byloje, C-233/08, 44 p.). Atsakovė gavusi iš prašančiosios institucijos patikslintą suvienodintą dokumentą neturėjo pareigos reikalauti Vokietijos institucijos sprendimo, kurio pagrindu suvienodintas dokumentas buvo patikslintas, taip pat neturėjo vertinti suvienodinto dokumento teisėtumo.

Pareiškėjas nurodo, kad prašančios institucijos prašymas išieškoti iš pareiškėjo nurodytas mokestines nepriemokas atsakovei pateiktas 2016-09-26, todėl, jo teigimu, yra suėjęs Savitarpio pagalbos įstatymo 16 str. 2 d. 1 punkte numatytas penkerių metų terminas reikalavimams, kuriems įvykdyti pradiniai suvienodinti dokumentai išduoti dar 2005-08-01 ir 2009-09-04. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad vienas iš atsakovės pareiškėjui pateiktų įvykdyti reikalavimų buvo išduotas dar 2005-08-01, todėl yra senesnis nei dešimt metų.

Savitarpio pagalbos įstatymo 16 straipsnio 2 d. 1 p. nurodyta, kad Lietuvos Respublikos institucija atsisako teikti pagalbą (išskyrus keitimąsi informacija be išankstinio prašymo), jeigu pagalbos prašoma dėl daugiau kaip penkerių metų senumo reikalavimų, šį terminą skaičiuojant nuo vykdytino reikalavimo datos prašančiojoje valstybėje narėje iki pirminio prašymo suteikti pagalbą pateikimo datos. Byloje nustatyta, kad reikalavimo nustatymo data – 2015-06-54, o data, nuo kurios leidžiamas išieškojimo vykdymas – 2015-08-06 (b. l. 8), todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad yra suėjęs Savitarpio pagalbos įstatymo 16 str. 2 d. 1 punkte numatytas penkerių metų terminas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad prašyme vykdyti reikalavimą ir/arba imtis prevencinių priemonių 7 skyriuje nurodyta, kad senaties terminas yra 2020/12/31, todėl pareiškėjo atsakovė negalėjo atsisakyti teikti pagalbą Vokietijos Federacinės Respublikos Federalinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybai prie Hanoverio centrinės muitinės.

Pareiškėjas nurodo, kad 2016-10-26 rašte nurodyta, kad VMI priimtas Vokietijos Federacinės Respublikos Federalinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybos prie Hanoverio centrinės muitinės prašymas išieškoti iš pareiškėjo A. H. 238 549,95 EUR pajamų mokesčių, o atsakovė 2016-12-05 dienos sprendime nusprendžia išieškoti iš pareiškėjo 239 240,97 Eur sumą.

Atsakovė paaiškino, kad prašymo vykdyti reikalavimą ir/arba imtis prevencinių priemonių 7 puslapyje bei patikslinto suvienodinto dokumento, leidžiančio vykdyti reikalavimus, vadovaujantis Tarybos Direktyva 2010/24/ES, 6 puslapyje nurodyta reikalavimo suma 238 549,95 Eur, kuri susideda iš 153 624,45 Eur bendros pagrindinių reikalavimų sumos ir 84 925,50 Eur bendros palūkanų sumos iki prašymo išsiuntimo dienos. VMI prie FM priimant ginčijamą sprendimą prievolė 84925,50 Eur buvo sumažinta 0,33 Eur dėl įskaitymo ir prisiskaičiavo 691,35 Eur delspinigių. Bendra ginčijamo 2016-12-05 sprendimo išieškoma suma sudaro 239240,97 Eur.

Teismas daro išvadą, kad ginčijamas VMI 2016-12-05 sprendimas Nr. (23.31-08)491-418 atitinka bendruosius individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus ir laikytinas pakankamai motyvuotu, kadangi jame aiškiai nurodytas jo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindas, jis priimtas tam įgalioto subjekto, pasirašytas, taigi nėra pagrindo jį panaikinti.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. (23.31-08)491-418 panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas pažymi, kad ginčijamas Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-10-26 raštas Nr. (23.1-08) RNA-32477 „Dėl išieškojimo, vykdant užsienio valstybės prašymą“ negali būti laikomas savarankišku bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyku, yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui nesukeliantis jokių teisinių pasekmių.

Apibendrinant darytina išvada, kad pareiškėjo ginčijamas Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-10-26 raštas Nr. (23.1-08) RNA-32477 „Dėl išieškojimo, vykdant užsienio valstybės prašymą“ nesudaro savarankiško bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyko (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas). Remiantis išdėstytais argumentais, administracinės bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-10-26 raštą Nr. (23.1-08) RNA-32477 „Dėl išieškojimo, vykdant užsienio valstybės prašymą“ nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Nutraukti bylos dalį pagal pareiškėjo A. H. reikalavimą panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. spalio 26 d. raštą Nr. (23.1-08) RNA-32477 „Dėl išieškojimo, vykdant užsienio valstybės prašymą“.

Kitą pareiškėjo A. H. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Liudmila Zaborovska