- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-25
- Bylos Nr.
- 2A-2111-464/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- R. G., M. G.
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus,
teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. G. ir M. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo, skolos priteisimo ir be pagrindo įgyto turto, ir pagal atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei M. G. dėl be pagrindo įgyto turto, išvadą duodanti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai R. G. ir M. G. 2011-10-26 su ieškiniu (t.1, b.l. 1-3) kreipėsi į Vilniaus m. 3-ąjį apylinkės teismą, kurį 2012-04-19 ir 2013-08-27 patikslinę (t.1, b.l. 198-201, t.2, b.l.145-150) prašė: 1) pakeisti 2010-03-02 d. Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-1177-130/2010 ir patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas išlaikymo dalyje dėl sūnui R. G. nustatytos išlaikymo formos (būdo) ir priteisti iš atsakovo A. G. nuo sutarties 9 p. šalių susitarimu nustatytos datos - 2009-05-20 d. šalių sutartą 500 Lt išlaikymą sūnui R. G. periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki ieškinio pateikimo 2011-10-26 dienos; 2) priteisti iš atsakovo A. G. ieškovės M. G. naudai (nuo 2009-05-20 iki ieškinio pateikimo dienos 2011-10-26 d.) susidariusį 14 500 Lt išlaikymo įsiskolinimą; 3) nuo ieškinio pateikimo dienos (2011-10-26) pakeisti išlaikymo dydį ir priteisti iš A. G. nepilnamečio sūnaus R. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 927 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki pilnametystės, mokamomis kas mėnesį iki einamojo mėnesio 30 dienos, lėšų tvarkytoja paskiriant uzufrukto teise motiną M. G.; 4) priteisti iš atsakovo A. G. ieškovės M. G. naudai 32 629,17 Lt kaip be pagrindo įgytą turtą; 5) priteisti iš atsakovo A. G. ieškovės M. G. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad šalys santuokos nutraukimo bendru pareiškimu byloje iš esmės susitarė ir dėl išlaikymo sumos, ir dėl termino, nuo kurio teiktinas išlaikymas, tačiau vėliau visa išlaikymo suma buvo priteista ne vaikui, o jai turtu – bendrovės UAB „Milga“ akcijomis. Esant sudėtingoms psichologinėms aplinkybėms (besibaigiantiems šeimyniniams santykiams) ji neįvertino, kad tokia išlaikymo forma itin rizikinga, iš esmės perkeliama jai vienai, kad ji tiesiogiai priklauso nuo ekonominės verslo sėkmės. Mano, kad ne tik tėvai, bet ir teismas, priimdamas sprendimą, vaiko išlaikymui užtikrinti turėjo parinkti vaikui naudingiausią išlaikymo būdą. Pagal CK 3.201 str. jeigu po teismo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeičia aplinkybės, išlaikymo forma ir dydis gali būti pakeisti. Ieškinyje nurodyta faktinė aplinkybė - UAB „Milga“ bankroto bylos iškėlimas - iš esmės pakeitė aplinkybes po 2010-03-02 Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1177-130/2010 priėmimo, t.y. šalys manė, kad vaiko išlaikymas bus gaunamas bendrovei pelningai dirbant ir išmokant ieškovei, kaip akcininkei, dividendus. Tačiau minėta bendrovė jokių dividendų akcininkei per šį laikotarpį neišmokėjo, nes įmonė buvo nemoki. Ieškovės pajamos per mėnesį yra 2700 Lt, iš kurių pagal su kreditoriumi AB SEB banku sudarytą kredito sutartį Nr.l750318010314-16 grąžinus mėnesinę 1251,68 Lt įmoką, žiemos sezono metu sumokėjus už buto komunalines paslaugas, kurios per mėnesį sudaro apie 800 Lt, pragyvenimui su sūnumi lieka 648,32 Lt suma. Dėl to sūnus nebegali lankyti užklasinio ugdymo užsiėmimų, lankyti koncertų ar teatro, nors sūnus gabus muzikai, mokosi Algirdo muzikos mokykloje. Iš to sprendžia, kad tėvas sūnaus neišlaiko, neprisideda prie jos siekių suteikti vaikui gerą išsilavinimą, realizuoti turimus sugebėjimus bei pomėgius, dėl to kyla grėsmė vaiko interesams, Visa tai, ieškovės nuomone, ir sudaro pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, nustatant jį po 500 Lt kasmėnesinėmis išmokomis bei priteisiant susidariusį pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių iki ieškinio pateikimo 2011-10-26 dienos 14 500 Lt nemokėto išlaikymo įsiskolinimą, o vėliau padidinant iki 927 Lt kas mėnesį mokėtinos sumos. Dėl savo reikalavimo priteisti 32 629,17 Lt nurodo, kad jai po turto dalybų liko ne tik visų bendrovių akcijos, bet atiteko ir visi kreditoriniai įsipareigojimai, įgyti santuokos metu bei susiję su bendrovių vykdoma veikla. Jų dydis buvo aptartas teismo sprendime, kuriuo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o 65 258,34 Lt kreditų dalis buvo panaudota UAB „Milga“ veiklos įkūrimui ir veiklai vystyti. Puse šios sumos atsakovas nepagrįstai praturtėjo, taigi jo nepagrįstai sutaupyta 32 629,17 Lt suma priteistina ieškovei.
Atsiliepimas
Atsakovas A. G. atsiliepimu (t.1, b.l.73-75, t.2, b.l.21-26) su ieškiniu nesutiko. Atsikirtimus grindė argumentais, kad šalims sutarus dėl išlaikymo vaikui dydžio - po 500 Lt per mėnesį, visą apskaičiuoto iki pilnametystės išlaikymo 25 650 Lt sumą jis jau kompensavo ieškovei, atsisakydamas dalies santuokoje įgyto turto. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad vaikui paliktą kaip išlaikymas turtą ji panaudojo išimtinai vaiko interesais, priešingai, neveikė apdairai ir rūpestingai, dėl ko UAB „Milga“ bankrutavo. Nesutinka su ieškinio teiginiais, kad tokia vaiko išlaikymo forma buvo rizikinga ar ieškovės reikiamai neįvertinta. Šalys santuokos nutraukimo byloje buvo atstovaujamos advokatų, be to, pati ieškovė iniciavo tokios susitarimo dėl išlaikymo ir turto padalijimo sudarymą, siekdama pelningai veikusios bendrovės akcijų. Ji nebuvo ir verslo naujokė - daugelį metų vertėsi įvairiais verslais, taigi puikiai suvokė verslo galimybes ir galėjo įvertinti riziką. Kadangi atsakovas įvykdė susitarimą dėl išlaikymo, nepagrįstas ir reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo. Taip pat ieškovė negali reikalauti pakeisti šalių sutartos ir teismo sprendimu nustatytos išlaikymo formos, nes, pirma, nėra CK 3.201 str. nurodytų esminių sąlygų pasikeitimo, antra, dėl bankroto bylos iškėlimo ji jau negalėtų grąžinti jam priklausančios dalies santuokinio turto (UAB „Milga“ akcijų), nebent grąžintų vaiko interesams nepanaudotą kitokio turto dalį ir jis su tuo sutiktų. Taip pat tvirtino, kad ir toliau bendrauja bei rūpinasi sūnumi, jam asmeniškai duoda po 100 Lt -200 Lt kas mėnesį kišenpinigių, nupirko kompiuterį bei iPadą, apie 3000 Lt kainuojančią akustinę ir elektrinę gitaras bei gitaros kubą, apmoka už sūnaus mokymąsi Algirdo muzikos mokykloje, kartu vasaroja Palangoje ir koncertuoja, tenkina kitus sūnaus poreikius, šis pinigų ir dovanų dar gauna ir iš atsakovo tėvų.
Šalies argumentai
Atsakovas A. G. priešieškiniu (t.2, b.l. 108-111) prašė priteisti iš ieškovės M. G. 25 650 Lt be pagrindo įgytą turtą ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-03-02 sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų esmę, atsakovas (vaiko tėvas) ir ieškovė (vaiko motina) susitarė, kad atsakovo prievolę mokėti vaikui 500 Lt išlaikymą kas mėnesį įvykdys ieškovė (motina), o atsakovas šias jos išlaidas kompensuos perleisdamas ieškovei savo akcijas, kadangi ieškovė norėjo tapti vienintele įmonės „Milga“ akcininke. Atsakovas šį susitarimą įvykdė visiškai ir perleido ieškovei 25 650 Lt vertės UAB „Milga“ akcijas. Ieškovė išlaikymo vaikui už atsakovą nebeteikia, reikalauja, kad mokėjimus toliau vykdytų pats atsakovas. Atsakovo perduotos akcijos tapo ne vaiko, o ieškovės asmeninė nuosavybė. Iš to daro išvadą, kad ieškovė pasisavino turtą, kuriuo atsakovas kompensavo būsimas ieškovės išlaidas vaikui išlaikyti, tačiau susitarimo dėl išlaikymo nevykdo, įgytą įmonę valdė nevykusiai, priiminėjo verslo požiūriu neteisingus sprendimus, nesugebėjo vystyti įmonės veiklos ir gauti dividendų.
Atsiliepimas
Ieškovai R. G. ir M. G. atsiliepimu (t.2, b.l. 128-130) su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Teigė, kad dėl įmonės UAB „Milga“ bankroto ir ieškovė neatgavo šiai įmonei paskolintų lėšų. Atsakovo nurodoma 25 650 Lt akcijų vertė nebuvo įvertinta specialistų. Priešieškinis nesusijęs su vaiko išlaikymo klausimu, turto padalijimo klausimas galėtų būti iš naujo keliamas tik atnaujinus procesą santuokos nutraukimo byloje. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose sutinka, kad vaiko išlaikymo asmeninę prievolę perkėlė ieškovei, taip pat sutinka, kad sūnui išlaikymas nebuvo suteiktas, o turtas atliko kompensacinę ieškovės patirtų išlaidų, skirtų vaiko išlaikymui, funkciją. Tuo tarpu išlaikymas yra priteisiamas vaikui, o ne motinai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2012-12-13 sprendimu (t.3, b.l. 76-81) ieškinį patenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė, t.y.: 1) pakeitė Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2010-03-02 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1177-130/2010 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių šalių susitarimu nustatytą išlaikymą; 2) priteisė iš atsakovo A. G. ieškovui R. G. 500 Lt periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį, nuo 2009-05-20 iki 2012-08-26; 3) priteisė iš atsakovo A. G. ieškovui R. G. 700 Lt periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį, nuo 2012-08-27 iki R. G. pilnametystės; 4) R. G. išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja (uzufruktore) paskyrė ieškovę M. G.; 5) priteisė iš atsakovo A. G. 842 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai; 6) priteisė iš ieškovės M. G. 979 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai. Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2012-12-19 nutartimi dėl rašymo apsirikimų ištaisymo (t.3, b.l. 85-86) iš naujo išdėstė sprendimo rezoliucinę dalį ir įtraukė sakinį, kad iš atsakovo A. G. priteisiama 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės M. G. naudai.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LITEKO duomenimis, nustatė, kad 2011-02-04 Vilniaus apygardos teismo nutartimi c.b. Nr. B2-4126-603/2011 UAB „Milga“ iškelta bankroto byla. Iš BUAB „Milga“ bankroto administratoriaus 2012-04-17 pranešimo matyti, kad UAB „Milga“ nuo šios įmonės įsteigimo dienos iki bankroto iškėlimo dirbo nuostolingai, o UAB „Milga“ vienintelei akcininkei M. G. nuo 2009-12-14 iki bankroto bylos iškėlimo dividendai nebuvo mokami. Tai, teismo nuomone, reiškia, kad ieškovas R. G. išlaikymo turtu faktiškai negavo. Šiuo pagrindu teismas pakeitė 2010-03-02 Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1177-130/2010 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas išlaikymo dalyje dėl nustatytos išlaikymo formos (būdo), priteisdamas nuo 2009-05-20 šalių sutartą 500 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Dėl 14 500 Lt įsiskolinimo priteisimo nurodė, jog ieškovai negali reikalauti kartu ir įsiskolinimo, ir išlaikymo už tą patį laikotarpį. Nagrinėdamas reikalavimą nuo ieškinio padavimo priteisti didesnį - 927 Lt išlaikymą, teismas sprendė, kad abu tėvai turi pakankamai turto bei pajamų teikti didesnį išlaikymą, nei buvo jų susitartas. R. G. turi padidintų poreikių – lanko muzikos ir kompiuterinę mokyklas, už kurias reikia mokėti, be to, atsakovas nuo vaiko išlaikymo buvo praktiškai nusišalinęs, manydamas, jog jo pareiga jį išlaikyti pasibaigė priėmus 2010-03-02 Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo sprendimą. Remdamasis tokiais argumentais, teismas padidino periodinės išmokos dydį iki 700 Lt nuo 2012-08-27 (patikslinto ieškinio pateikimo dienos). Ieškovės reikalavimą dėl 32 629,17 Lt priteisimo ir atsakovo reikalavimą dėl 25 650 Lt priteisimo teismas atmetė, nurodęs, jog šiuo atveju netaikytinas nepagrįsto praturtėjimo institutas. Šalių reikalavimai kildinami iš teismo sprendimo, todėl nėra nepagrįsto praturtėjimo sąlygų. Taip pat nėra pagrindo nurodytų reikalavimų tenkinti kitais pagrindais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas A. G. 2013-01-17 apeliaciniu skundu (t.3, b.l. 92-98) prašo panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2012-12-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik ieškovės nurodytais argumentais, tačiau neanalizavo ir neatsižvelgė į atsakovo nurodomus argumentus. Todėl buvo netinkamai įvertintas šalių susitarimas dėl išlaikymo vaikui ir iš atsakovo nepagrįstai antrą kartą priteistas tas pats išlaikymas. Atsakovas perleido ieškovei turėtas 25 650 Lt vertės UAB „Milga“ akcijas, taip jai kompensuodamas už visą vaiko išlaikymo terminą - iki vaikui sukaks 18 metų. Tai reiškia, kad jis suteikė 25 650 Lt išlaikymą, dėl to sprendimas, kuriuo iš apelianto pakartotinai priteistas 500 Lt išlaikymas, iš esmės prieštarauja teisingumo principui. Apeliantui negali kilti prievolė pakartotinai suteikti tą patį išlaikymą sūnui dėl to, kad ieškovė elgėsi nerūpestingai, neapdairiai, nesąžiningai ir suteikto turto (akcijų) vertę prarado. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apelianto perduotos įmonės akcijos tapo ne vaiko, o ieškovės asmenine nuosavybe, ieškovė tapo vienintele įmonės akcininke ir tik ji pati turėjo teisę priimti sprendimus dėl dividendų išmokėjimo. Neskirti dividendų ir taip negauti įmonės pelno dalies buvo ieškovės sprendimas.
2. Pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo pakeitė išlaikymo dydį, nes tėvų turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, o vaiko poreikiai nepadidėjo. Toks teismo sprendimu priteistas vaiko išlaikymo dydis neatitinka tikrųjų vaiko poreikių bei dabartinių apelianto finansinių galimybių. Teismas nevertino, kad pati ieškovė pati ne karto teismo posėdyje pabrėžė, kad vaiko poreikiai nuo ankstesnio teismo sprendimo priėmimo nepadidėjo. Šį reikalavimą ieškovė pateikė ir pradėjo pirkti daugiau prekių bei kaupti kvitus tik po to kai apeliantas pateikė byloje priešieškinį. Ji sąmoningai patyrė daugiau išlaidų, į vaiko poreikių skaičiuotę įtraukė su vaiko poreikiais nesusijusias išlaidas. Teismas nepagrįstai vertino, kad apeliantas nusišalino nuo vaiko išlaikymo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantas duoda vaikui kišenpinigius, perka dovanas, perveda į sąskaitą po 200 Lt/mėn. Apeliantas šiuo metu yra bedarbis, teismas jo turtinę padėtį nustatinėjo atsižvelgdamas į anksčiau įgytą turtą, ankstesnes pajams, o ne dabartines. Apeliantas dėl savo turtinės padėties nėra pajėgus mokėti 700 Lt dydžio išlaikymo. Tuo tarpu ieškovės turtinė padėtis po santuokos nutraukimo pagerėjo, ji turi mažiau įsipareigojimų kreditoriams, negu atsakovas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nepagrįstai atmetė apelianto priešieškinį dėl 25 650 Lt priteisimo iš ieškovės kaip be pagrindo įgyto turto. Apelianto manymu, yra visos sąlygos konstatuoti nepagrįstą ieškovės praturtėjimą. Pirma, susitarimo, kad apelianto perleidžiamas turtas bus skirtas būtent ieškovei, nebuvo. 2010-03-02 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 9 p. turtas skirtas vaiko išlaikymui, o ne ieškovei. Ieškovė įmonės akcijas turėjo perleisti vaikui arba sumokėti 25 650 Lt, tačiau to neatliko, akcijas pasisavino, todėl vaikas išlaikymo negavo. Antra, apeliantas akcijas perleido teisėtai, tikėdamasis, kad ieškovė vykdys pareigą teikti išlaikymą vaikui, už kurį jai buvo visiškai kompensuota. Trečia, ieškovė jau negalėtų grąžinti šių akcijų apeliantui, nes 50 proc. UAB „Milga“ akcijų vertė pasikeitė ir po 2011-02-04 bankroto bylos iškėlimo jos tapo bevertėmis. Ieškovė pražudė turtą, todėl turi atlyginti pinigais tikrąją akcijų vertę. Ketvirta, apeliantas akcijas ieškovei perleido savo interesais ir rizika, nes pasitikėjo ieškove, manė, jog ieškovė veiks išimtinai vaiko interesais bei tinkamai vykdys pareigą teikti išlaikymą vaikui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nevykdė pareigos teikti išlaikymo vaikui, už kurį jai apeliantas kompensavo, netvarkė vaikui skirto turto išimtinai vaiko interesais. Sprendime nėra pateikta motyvų, kodėl toks ieškovės elgesys yra pateisinamas.
Atsiliepimas
Ieškovai M. G. ir R. G. 2013-02-13 atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.3, b.l. 104-111) prašo Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2012-12-13 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
1. Atsakovas pripažino, kad egzistuoja jo įsiskolinimas sūnui nuo 2009-05-20, nes faktiškai jokio turto vaikas negavo, ir ginčo šioje reikalavimo dalyje nei dėl išlaikymo dydžio, nei dėl išlaikymo formos pakeitimo, nei dėl termino, nuo kada gali būti priteistas išlaikymas, nebuvo. Todėl apeliacinis skundas yra ne tik, kad nesąžiningas, net ir negrįstas, nes teismas šioje reikalavimo dalyje tarp šalių nesant ginčo, rėmėsi teismo protokole užfiksuotu apelianto atstovų reikalavimo pripažinimu bei teigimu, jog išlaikymas 2010-03-02 sprendime jau nustatytas ir ieškovė turi teisę paimti vykdomąjį raštą. Apeliacinėje instancijoje šis ieškinio reikalavimas ginčijamas, nurodant iš naujo aplinkybes, dėl kurių pirmosios instancijos teisme ginčo nebuvo.
2. Apeliaciniame skunde santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 9 p. apeliantas aiškina plečiamai, šalių sutartą nepilnamečiam vaikui išlaikymą turtu akcijomis išaiškina kaip ieškovės pareigą už jį teikti išlaikymą. Ieškovei po santuokos nutraukimo atiteko ir visi sutuoktinių kreditoriniai įsipareigojimai, įgyti santuokos metu bei susiję su bendrovės vykdoma veikla. Nustatant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, šalys pasidalindamos turtą ir aptardamos nepilnamečio vaiko išlaikymą turtu – akcijomis – M. G. paliko didesnę kreditorinių įsipareigojimų dalį.
3. Ieškovė nuo 2009-05-20 viena vykdė prievolė tinkamai išlaikyti nepilnametį sūnų R. G., kuris patvirtino, kad pilną išlaikymą teikia mama. Jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovas periodiškai ir reikšmingai prisidėjo prie vaiko išlaikymo, į bylą nepateikta. Ieškovė negalėjo priimti atsakovo pageidaujamo sprendimo dėl dividendų išmokėjimo, nes pagal finansinius bendrovės rezultatus, tai jai imperatyviai draudė įstatymas. Atsakovui kaip UAB „Milga“ akcininkui, perleidžiant akcijas, buvo gerai žinoma, jog jis vaiko išlaikymui nesąžiningai perleidžia nepelningai dirbančios bendrovės akcijas.
4. Teismas išlaikymą suma nuo prašomos priteisti 927 Lt sumos sumažino iki 700 Lt ir dėl tokio sprendimo nenurodė jokių argumentų, nors byloje nustatyta, kad atsakovas turi pakankamai turto bei gauna nemažas pajamas, kad galėtų teikti sūnui būtiną išlaikymą. Apeliantas nenurodė, kurios jo vienintelio vaiko išlaikymui skirtos sumos yra nepagrįstos ir ženkliai galėtų įtakoti vaiko išlaikymo dydį. Apelianto didžiausios pajamos yra ne iš darbo sutartinių santykių, o iš veiklos pagal verslo liudijimą ir pagal autorines sutartis, jo turtinė padėtis gera, jis įsigijo nekilnojamojo turto. 500 Lt yra tik minimali būtiniems gyvybiniams poreikiams tenkinti reikalinga suma. Vienintelis apelianto sūnus, turintis geras pajamas gaunantį tėvą, kuris vengdamas vykdyti įstatyminę ir moralinę prievolė net tapo bedarbiu, turi teisę gauti jam reikalingą išlaikymą. Teismas, įvertinęs vaiko poreikius ir tėvo turtinę padėtį, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kad nepilnametis sūnus turi gauti didesnį nei minimalų išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Kilusio byloje šalių ginčo esmė – ar šiuo konkrečiu atveju egzistavo faktinis bei teisinis pagrindas CK 3.201 str. nuostatų taikymui, kuomet teismo sprendimu buvo patvirtintas pačių vaiko tėvų pasiektas susitarimas dėl nepilnamečio vaiko poreikių apimties ir skyrium gyvenančio tėvo išlaikymo teikimo formos (būdo). Minėta teisės norma numato teismo teisę pagal vaiko motinos ar tėvo ieškinį sumažinti arba padidinti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo vaikui dydį, taip pat pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po sprendimo priėmimo iš esmės pasikeičia šalių turtinė padėtis arba jeigu atsiranda papildomos vaiko priežiūros išlaidos. Taigi dėl šios teisės normos taikymo prielaidų teisėjų kolegija ir pasisako, atsižvelgdama į apeliaciniu skundu suformuotas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (CPK 320 str. 1 d.).
Byloje nustatyta, kad Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2010-03-02 sprendimu (t.1, b.l. 5-9; c.b. Nr.2-1177-130/2010, b.l. 85-87, 92-96) teismas nutraukė šalių santuoką bendru sutuoktinių sutikimu bei patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria jiedu išsprendė visus su santuokos nutraukimu susijusius turtinius bei neturtinius klausimus. Šalių sutartimi (9 p.) buvo sulygta, kad apeliantas savo nepilnamečiam sūnui R. G., gim. (duomenys neskelbtini), suteikia 500 Lt dydžio per mėnesį išlaikymą, o viso išlaikymo vertė iki R. pilnametystės (už 51,3 mėn.) atitinka 26 500 Lt sumą. Taip pat šalys susitarė, kad šis išlaikymas yra suteikiamas perleidžiant dalį A. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, t.y. A. G. atsisako 50 proc. UAB „Milga“ akcijų, kurių vertė šalių susitarimu yra lygi 25 650 Lt. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis aplinkybe, kad UAB „Milga“ bankrutuoja, nusprendė, kad R. G. išlaikymo turtu negavo, todėl priteisė iš apelianto po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų už laikotarpį nuo 2009-05-10 iki 2012-08-26, o už paskesnį laikotarpį iki vaiko pilnametystės - po 700 Lt. Apeliaciniu skundu tokia teismo išvada ginčijama - apeliantas tvirtina savo prievolę vaikui pagal šią sutartį įvykdęs ir išlaikymą suteikęs, o teismas išlaikymą priteisęs pakartotinai. Taigi vertinant skundo argumentų pagrįstumą, pirmiausiai išnagrinėtinas šalių susitarimo turinys ir išspęstinas klausimas, ar apeliantas įvykdė tai, kas jam teko pagal sutartį ir teismo sprendimą.
Sutuoktiniai, siekdami pasinaudoti savo teise patiems susitarti dėl visų su santuokos nutraukimu pagal bendrą jų pareiškimą susijusių padarinių, kas kartu yra ir privaloma sąlyga santuokai šiuo teisiniu pagrindu pasibaigti (CK 3.51 str., 3.52 str.), gali kompleksiškai išspręsti visus jų turtinius ir su vaiku susijusius klausimus. Teismo funkcija tokiu atveju apsiriboja sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio patikrinimu tik tiek, kad ja nebūtų pažeidžiama viešoji tvarka, sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio, sutuoktinių kreditorių teisės bei teisėti interesai. Tokių pažeidimų nenustačius, teismas, vadovaudamasis CK 3.53 str. 3 d. nuostatomis, sprendimu nutraukia santuoką ir patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinių tinkamai sudarytos sutarties sąlygas teismas perkelia į teismo sprendimą ir toks teismo sprendimas jau įgyja res judicata galią. Pažymėtina, kad sutuoktiniams neradus kompromiso ir nesusitarus dėl bet kokios iš privalomai įstatymu įtvirtintų sutarties sąlygų, t.y. nepateikus įstatymo reikalavimų atitinkančios sutarties (CPK 539 str. 2 d.), jie apskritai negali pasinaudoti šia supaprastinta tvarka santuokai nutraukti.
Nagrinėjamos bylos atveju sutuoktiniai tokią sutartį sudarė, vaiko išlaikymo klausimą derindami su turto bei įsipareigojimų kreditoriams padalijimo klausimais. Santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs teismas teisinių kliūčių, dėl kurių negalėtų patvirtinti sutarties, nenustatė: kreditorių sutikimas prievolių modifikavimui ir pasidalijimui buvo gautas (c.b. Nr.2-1177-130/2010, b.l. 48-49); šalys susitarė, kaip bus padalintas jų santuokoje užgyventas turtas; šalys suderino vaiko poreikių klausimą ir susitarė dėl apeliantui tenkančios dalies juos tenkinant – 500 Lt per mėnesį; šalys apskaičiavo išlaikymo sumą visam išlaikymo laikotarpiui ir ją susiejo su UAB „Milga“ pusės akcijų verte (25 650 Lt); šalys nurodė, kad tokiu atveju apeliantas atsisako (nereikalauja) jam tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalies - 50 proc. UAB „Milga“ akcijų ir taip (atsisakydamas jam priklausančio turto dalies) kompensuoja ieškovei už vaiko išlaikymą. Kaip nurodyta, tokios kategorijos bylose teismas nėra įpareigotas vertinti visų sutuoktinių susitarimo detalių ar konkrečių jo nuostatų, t.y. kodėl vienaip ar kitaip yra pasidalijamas santuokoje įgytas turtas, kam ir koks šio turto aktyvas bei pasyvas atitenka, kodėl sutuoktiniai susitaria dėl jų sutartyje įvardijamo konkretaus išlaikymo dydžio ar dėl konkrečios jo suteikimo tvarkos (formos). Teismui pakanka tik įsitikinti, kad sutarties sąlygos nepažeidžia vaiko, pačių sutuoktinių arba jų kreditorių (prievolių jiems pasidalijimo atveju), interesų, ar išlaikymo dydis yra protingas, ar išlaikymo mokėjimas nesiejamas su tam tikromis įvyksiančiomis/neįvyksiančiomis sąlygomis. Šalių santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs teismas, tuo įsitikinęs, sutartį patvirtino.
Byloje nesama jokių duomenų, galinčių paneigti išvadą, kad minėtą savo sutartinę pareigą apeliantas įvykdė ir akcijas perleido ieškovei. Nei sutarties 9 p. sąlygos formuluotė, nei vėlesnis UAB „Milga“ bankrotas nesuponuoja vertinimo, kad apeliantas apskritai nusišalino nuo vaiko išlaikymo pareigos, o vaikas teismo sprendimu nustatyto išlaikymo apskritai negavo ir dėl to būtina pagal CK 3.201 str. 3 d. pakeisti sprendimu nustatytą išlaikymo būdą, priteisiant išmokas pinigais už laikotarpį, buvusį iki pareiškimo padavimo byloje dėl santuokos nutraukimo bendru šalių sutarimu. Viena vertus, šioje sutartyje bei ją patvirtinančiame teismo sprendime nenurodoma, kad turtas (bendrovės akcijos) atitenka nuosavybėn būtent pačiam vaikui, kaip turtu suteikiamas išlaikymas. Bendrovės 100 proc. akcijų savininke po santuokos nutraukimo tapo ir jas asmeninės nuosavybės teise valdė išimtinai ieškovė (t.1, b.l. 189). Be to, abi šalys vienodai aiškina buvusio jų susitarimo turinį. Antai ieškovė nurodė ieškinyje, kad išlaikymo suma buvo priteista ne vaikui, o turtu – akcijomis – jai pačiai (t.1, b.l. 2). Analogiškai šį susitarimą interpretuoja ir apeliantas, savo procesiniuose dokumentuose, įskaitytinai ir apeliaciniame skunde (t.3, b.l. 93) bei teismo posėdyje (t.3, b.l. 61, 63) tvirtinęs, kad susitarta buvo ne dėl išlaikymo formos turtu, o tik dėl jo prievolės įskaitymo turtu, t.y. ieškovei pageidaujant, jis jai perleido nuosavybėn atsakovui priklausančią bendro turto dalį, t.y. minėtas 25 650 Lt vertės akcijas, taigi šių akcijų verte kompensavo jai už vaiko išlaikymą tokiai pačiai sumai. Vadinasi, esant tokio turinio susitarimui dėl vaiko išlaikymo dydžio ir formos, t.y. apeliantui kompensuojant jam tenkančią išlaikymo pareigos 25 650 Lt sumą adekvačiu būdu - vertybinių popierių verte (sutarties 9 p.), ieškovei, atitinkamai, neatsiranda pareiga sumokėti apeliantui už jo turto dalies UAB „Milga“ akcijų verte sumažėjimą. Tokiu atveju sutaupytas lėšas ji palaipsniui turėjo skirti vaiko poreikių patenkinimui, taip vykdydama pagal judviejų pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių jai atitekusią tėvo pareigos dalį.
Kita vertus, toks šalių tarpusavio susitarimas, įtvirtintas minėtoje sutartyje, neprieštaravo jokioms imperatyvioms teisės normoms ar viešai tvarka, ir priešingai nei tvirtina ieškovė, jis nepažeidė abiejų tėvų išlaikymo pareigos lygybės principo, nereiškė ir apelianto asmeninės prievolės perkėlimo kitam asmeniui. Su ieškove sudarytu susitarimu apeliantas neatsisakė įstatyme nustatytos jam pareigos mokėti nepilnamečiui vaikui išlaikymą, tačiau pagal šį šalių susitarimą tokią jo prievolę mainais už atitiekusią ieškovei konkrečią apeliantui priklausiusio ir perleisto jai turto dalį, įvertintą konkrečia pinigų suma, atitinkančią išlaikymo sumą, už apeliantą turėjusi vykdyti ieškovė. Panašaus, nors ir nevisiškai tapataus, turinio sutuoktinių susitarimą jo teisėtumo bei pagrįstumo aspektais jau yra vertinęs kasacinis teismas, pripažindamas, kad susitarimo dėl tarpusavio atsiskaitymo atveju šalis saisto prievolės pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-20 nutartis c.b. Nr. 3K-3-605/2012). Esant tokiai faktinei bylos situacijai ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad apeliantas neįrodė periodiško ir reikšmingo prisidėjimo prie sūnaus išlaikymo, nėra teisiškai aktualūs, jie prieštarauja šalių susitarimui dėl abipusių prievolių įskaitymo ir domėn nepriimami. Todėl nesant tokios apelianto periodinių išmokų teikimo pareigos bei nenustačius, jog susitarta dėl išlaikymo vaikui suteikimo turtu (akcijomis), pirmosios instancijos teismas neturėjo prielaidų konstatuoti tokios apelianto prievolės pažeidimo fakto ir šiuo pagrindu spręsti dėl poreikio pakeisti išlaikymo formą.
Kitokio šios bylos faktinių aplinkybių vertinimo nesuponuoja ir ieškovės akcentuojama aplinkybė, kad UAB „Milga“ yra bankrutuojanti įmonė (t.2, 140-143), o jos lūkesčiai išlaikyti sūnų iš gaunamo pelno nepasiteisino. Jai atitekusio santuokinio turto, šiuo konkrečiu atveju - akcijų vertės sumažėjimas ar praradimas dėl bet kokių priežasčių (ir dėl bankroto, kuris, apelianto nuomone, buvo sukeltas dirbtinai, t.3, b.l. 15), neleidžia pakartotinai spręsti tų pačių reikalavimų, kurie jau buvo kompleksiškai išspręsti pačių sutuoktinių ir patvirtinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Įstatymu nustatyta tvarka nepakeitus šalių sutarties sąlygų ar jų nenuginčijus, vien atitekusio ieškovei mainais už apelianto išlaikymo pareigos vykdymą turto vertės sumažėjimas pats savaime nesudaro pagrindo antrą kartą spręsti dėl apelianto išlaikymo pareigos vaikui nustatymo, nes jis tokią pareigą yra įvykdęs įskaitymu. Kolegija nesutinka ir su ieškovės teiginiais dėl aiškiai nesąžiningo apelianto elgesio, žinant, kad mainais už vaiko išlaikymą perleidžia jai nepelningai veikiančios įmonės akcijas. Kaip matyti, ieškovė pati pripažino gyvenanti su apeliantu skyrium nuo 2008-11-06 (c.b. Nr.2-899-608/2010, b.l. 4), o šis apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino nusišalinęs nuo įmonės valdymo dar iki šalims pradėjus gyventi skyrium. Todėl kalbėti apie apelianto galimybę įvertinti verslo perspektyvas, kaip esą patvirtinančią akivaizdų jo nesąžiningumą, duomenų nepakanka. Tuo tarpu apelianto argumentus, kad tokia susitarimo dėl išlaikymo sąlyga atsirado būtent ieškovės iniciatyva, šiai panorus iš verslo dalininkės tapti vienintele šio verslo savininke, kad ši turėjusi ir verslo patirties, patvirtina tiek sutarties turinys (ieškovė anksčiau buvo įsigijusi ir asmeninę įmonę UAB „Akvita“), tiek įrodymai apie įgytas dar vienos bendrovės – UAB „LTM GARMENTS“ akcijas netrukus po santuokos nutraukimo (t.3, b.l. 18a-19,50-52, 56-58), tiek bylos dėl santuokos nutraukimo bendru pareiškimu procesinė eiga. Toje civilinėje byloje, siekiant gauti kreditoriaus sutikimą modifikuoti bendrąsias sutuoktinių prievoles, procesas užtruko beveik 9 mėnesius, dar daugiau, joje buvo sudaryti net 3 sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių variantai (c.b. Nr. 2-1177-130/2010, b.l. 6-10, 32-34, 85-87). Taigi ieškovė turėjo laiko įvertinti ir verslo perspektyvas (pelningai ar nepelningai veikiančios, mokios ar nemokios bendrovės akcijų ji siekia), ir suformuoti savo valią dėl tinkamiausio vaikui išlaikymo būdo. Tačiau nors kitos sutarties sąlygos vienaip ar kitaip buvo tikslinamos, susitarimas dėl vaiko išlaikymo dydžio ir būdo (formos) nei viename sutarties variante nepakito – jis buvo susietas būtent su bet kokių apelianto teisių į 50 proc. UAB „Milga“ akcijų atsisakymu mainais už viso išlaikymo vaikui vertę. Pastebėtina ir tai, kad nurodytos santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu ieškovė teisme buvo iniciavusi ir dar vieną civilinę bylą dėl išlaikymo priteisimo po 850 Lt kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2008-11-06, kurioje ieškinio atsisakė vos teismui patvirtinus sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (c.b. Nr.2-899-608/2010, b.l. 75). Tai aiškiai patvirtina, kad kitokios vaiko išlaikymo alternatyvos vis tik egzistavo, juolab, abi šalys buvo atstovaujamos advokatų ir sutartį ne kartą keitė, o priešingi ieškovės teiginiai, esą kito pasirinkimo tuomet ji neturėjusi, nėra pagrįsti.
Teisėjų kolegija, apibendrindama argumentus, sutinka su apeliacinio skundo dalimi, kad apeliantui negali kilti prievolė pakartotinai suteikti tą patį (po 500 Lt per mėnesį) išlaikymą sūnui, nes tokia jo prievolė pasibaigė įskaitymu, patiems sutuoktiniams kompleksiškai išsprendus turto padalijimo ir išlaikymo klausimus, neatskiriamai juos susiejus. Bylą nagrinėjęs teismas šį ieškinio reikalavimą išsprendė neteisingai, todėl sprendimas pakeistinas, reikalavimą atmetant (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Apeliantas skundžia teismo sprendimą ir toje dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas padidino išlaikymą nuo 500 Lt iki 700 Lt kasmėnesinės sumos (faktiškai 200 Lt), teigdamas, kad įstatyminių sąlygų - tėvų turtinės padėtis esminio pasikeitimo ar vaiko poreikių padidėjimo šiuo atveju nėra, be to, toks teismo sprendimu priteistas vaiko išlaikymo dydis neatitinka apelianto finansinių galimybių. Nors, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, įstatymų leidėjo valia galima pakeisti tas sutarties ir teismo sprendimo dalis, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ar jų gyvenamosios vietos nustatymu, taip pat buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu, tokiu atveju ieškinio dalykas yra ne naujas šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau padaryta pačių tėvų susitarimu ir susitarimas teismo pripažintas neprieštaraujančiu nei vaiko, nei tėvų interesams), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia tokia susitarimo sudarymo ir teismo sprendimo priėmimo metu, Būtina nustatyti, kad iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo/motinos turtinė padėtis. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties ar vaiko poreikių nežymus pasikeitimas nesudaro prielaidų keisti teismo sprendimu įtvirtintą išlaikymo dydį.
Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas sprendime įtakojančiomis išlaikymo padidinimą nurodė šias aplinkybes: vaikas lanko kompiuterių ir muzikos mokyklą, už kuriuos reikia mokėti; dėl mamos finansinių galimybių ribojamas vaiko poreikis lankyti kompiuterių mokyklą; apelianto turtinė padėtis yra gera, tačiau nuo vaiko išlaikymo pareigos jis buvo nusišalinęs, manydamas, jog jo pareiga išlaikyti sūnų pasibaigė priėmus 20010-03-02 sprendimą; R. yra vienintelis apelianto vaikas, todėl 700 Lt sumos per mėnesį išlaikymas būtų proporcingas ir užtikrintų vaiko interesus. Tačiau tokios išvardintos aplinkybės dar nereiškia, kad po 2009-03-02 priimto teismo sprendimo iš esmės pakito tėvo (motinos) turtinė padėtis ar esmingiau pakito vaiko poreikiai, kas, atitinkamai, sudarytų prielaidas vertinti išlaikymo dydžio pakeitimo pagal CK 3.201 str. 1 d. būtinybę. Abu tėvai turi (tačiau ir turėjo) turto, turi (tačiau ir turėjo) kreditorinių įsipareigojimų. Ieškovė dirba ir gauna pajamas iš įmonės, kurios akcijas įsigijo nuosavybėn po santuokos nutraukimo (UAB „LTM GARMENTS“). Apeliantas deklaruoja oficialiai esantis bedarbis, tačiau ir tai nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, atsižvelgiant į jo profesiją, žinomumą, dalyvavimą įvairiuose muzikiniuose projektuose ir pan. Neabejotina, kad toks jo teisinis (bedarbio) statusas neeliminuoja pajamų iš muzikinės veiklos, leidybos ar susijusių su autoriaus bei gretutinėmis teisėmis, gavimo, nors apeliantas apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir nenorėjo to pripažinti, teigdamas apie neatlygintinį dalyvavimą renginiuose. Vadinasi, tėvų turtinės padėties esminio pasikeitimo aspektu abiejų šalių finansinė situacija nėra kitokia, lyginant su buvusia santuokos nutraukimo momentu, ir ši privaloma CK 3.201 str. taikymui viena iš sąlygų nenustatyta.
Pasisakytina ir antrosios sąlygos - dėl vaiko poreikių pokyčių. Pirmiausia pažymėtina, kad abiems šalims sutarus dėl vaiko poreikių, kuriuos turėtų patenkinti tėvo skirta išlaikymo dalis – 500 Lt per mėnesį arba 26 500 Lt už 51,3 mėn., bei kolegijai pripažinus, kad mainais už įmonės vertybinius popierius abiejų tėvų prievolę apsiėmė vykdyti pati ieškovė, nėra pagrindo tvirtinti, kad išlaikymo R. G. visą šį laiką negavo - jį suteikė (arba turėjo suteikti) ieškovė, o tokio išlaikymo vertė buvusi (turėjusi būti) apie 1000 Lt per mėnesį, sutinkant su jos pačios teiginiais, kad tėvų išlaikymo vaikams pareiga pagal įstatymą yra vienoda. Vaiko poreikių nuo 2010-03-02 (teismo sprendimo data) iki 2012-08-27 (skundžiamu sprendimu nustatytas padidinto išlaikymo momentas) galimą neženklų pasikeitimą, atsiradus papildomų išlaidų ugdymui (kitokių poreikių pasikeitimas neįrodinėtas), kompensavo apelianto iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skiriamos sūnui po 100 Lt, o vėliau ir po 200 Lt per mėnesį sumos jo asmeninėms išlaidoms. Dėl tokių nedidelės vertės nuolat teikiamų lėšų, kurios skirtos vaiko būtiniems poreikiams užtikrinti ir kuriomis savarankiškai disponuoja pats vaikas (kišenpinigių), priskyrimo prie vaikui teikiamo išlaikymo yra pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis c.b. Nr. 3K-3-114/2010). Nurodytų piniginių lėšų gavimą, neįskaitant kitų pirkinių, ieškovas R. G. yra patvirtinęs tiek pirmosios instancijos (t.2, b.l. 102-104), tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose. Taigi minėtą aplinkybę nustačius, nebuvo faktinių ar teisinių prielaidų sprendimu padidinti išlaikymą faktiškai tokia pačia - 200 Lt suma (700 Lt -500 Lt), ką padarė pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai sprendęs dėl tėvo nusišalinimo nuo vaiko išlaikymo prievolės. Todėl ir ši sprendimo dalis pakeistina, atmetant ir šį ieškinio reikalavimą (CPK 330 str. 1 d.).
Nors šalys nurodo, kad, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, apeliantas liovėsi savanoriškai mokėti į sūnaus sąskaitą, ir tokioje situacijoje R. G. poreikių neženklų pasikeitimą (tikėtiną jų padidėjimą) kompensavo pirmosios instancijos teismo 2012-04-23 nutartimi (t.1, b.l. 206-207) priteistas iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo laikinas išlaikymas po 400 Lt. Nustačius, kad šiuo konkrečiu bylos atveju laikino išlaikymo priteisimu buvo kompensuoti būtent padidėję R. G. poreikiai, lyginant su jų patvirtinimu 2010-03-01 teismo sprendimu, be to, esant įstatyminiam draudimui sprendimo įvykdymo atgręžimo tvarka spręsti priteistų vaikui ( taigi jo poreikiam patenkinti ir sunaudotų) lėšų grąžinimo klausimą (CPK 762 str. 3 d.), šio instituto taikymas teisiškai neaktualus net ir pripažinus, kad tenkinti ieškinio reikalavimams prielaidų nebuvo. Kadangi iki pilnametystės R. G. liko vos pusantro mėnesio (2013-08-10), jo poreikių padidėjimo klausimas už laikotarpį po Vilniaus apygardos teismo sprendimo priėmimo iki pilnametystės nespręstinas.
Taip pat pažymėtina tai, kad turto (akcijų) verte šalių susitarimu buvo įskaitytas išlaikymas tik iki R. G. sueis 18 metų, o po šio momento jau gali būti sprendžiamas paramos reikalingam pilnamečiam vaikui reikalavimo ar jos priteisimo teisme klausimas. Dėl tokios paramos priteisimo sąlygų taip pat yra išsamiai pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 nutartis c.b. Nr. 3K-7-204/2009).
Su kitais apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamu sprendimu teismas nepagrįstai atsisakė patenkinti apelianto priešieškinį dėl 25 650 Lt priteisimo iš ieškovės kaip be pagrindo įgyto turto, kolegija nesutinka. Sąlygų konstatuoti nepagrįstą ieškovės praturtėjimą šių akcijų verte nėra, sutikus su apelianto procesine pozicija byloje bei nustačius, kad ši vertė visiškai atitiko ieškovės prisiimtą sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsipareigojimą teikti išlaikymą sūnui, įskaitytinai ir apeliantui tenkančia dalimi, taip pat pripažinus, kad vaikas visą šį laiką buvo išlaikomas. Šį reikalavimą teismas išsprendė teisingai, taigi atmesto priešieškinio dalyje sprendimas paliktinas nepakeistas.
Atmetus visa apimtimi tiek ieškinį, tiek priešieškinį, šalims jų turėtos pirmosios instancijos teisme išlaidos (žyminio mokesčio bei teisinės pagalbos išlaidos) nekompensuotinos. Todėl išspręstinas ne tik skundžiamo sprendimo, bet ir 2012-12-19 nutarties dėl rašymo ar aritmetinių klaidų apsirikimo ištaisymo (t.3, b.l. 85-86), pakeitimo klausimas. Minėta nutartimi rezoliucinė teismo sprendimo dalis buvo išdėstyta naujai, papildant ją sakiniu dėl 2000 Lt su atstovavimu susijusių išlaidų ieškovės naudai iš atsakovo priteisimo. Kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį ir į tai, kad kurių nors neišspręstų reikalavimų, dėl kurių šalys pateikė įrodymus, arba tų, dėl kurių teisės taikymo aspektu teismas pasisakė, tačiau rezoliucinėje dalyje nenurodė priteistos sumos dydžio, klausimas iškeliamas ir nagrinėjamas per papildomo sprendimo priėmimo institutą (CPK 277 str. 1 d. 1 p. – 3 p.), o ne per rašymo apsirikimų ištaisymą (CPK 276 str.).
Iš šalių priteistinas žyminis mokestis valstybei, kurio mokėjimas kiekvienam jų buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo (t.2, b.l. 114, 162) (CPK 84 str.). Pirmosios instancijos teismas taip pat neišsprendė procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų, kurių šios instancijos teisme susidarė 96,90 Lt, kompensavimo valstybei klausimo. Kolegija ištaiso ir šią klaidą, padalindama jas šalims lygiomis dalimis – po 48,45 Lt (CPK 92 str., 96 str.).
Apeliacinės instancijos teisme turėtos pašto išlaidos 10 Lt sumos neviršija, todėl pagal CPK 96 str. 6 d. jos iš šalių nepriteisiamos. Tačiau iš apelianto, pripažinus tą apeliacinio skundo dalį, kuria ginčijamas jo priešieškinio išsprendimas, nepagrįsta, priteistinas už apeliacinį skundą nesumokėtas 770 Lt žyminis mokestis. Šio mokesčio sumokėjimas teismo 2013-01-22 nutartimi (t.3, b.l. 100) jam buvo atidėtas iki šios bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka (CPK 84 str., 96 str.).
Ieškovė, prašydama priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, pateikė įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme turėtas 2000 Lt atstovavimo išlaidas. Apeliantas turėtų išlaidų faktą bei dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme nepateikė. Taigi spręstina tik apie tokių išlaidų priteisimą ieškovei. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus pusę apeliacinio skundo reikalavimų (susijusių su ieškovės ieškiniu), atitinkama dalis ieškovės turėtų ir apeliacinės instancijos teismo pripažintų pagrįstomis išlaidų jai kompensuotinos (CPK 98 str.). Sprendžiant dėl jų dydžio pagrįstumo, kolegija atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, nustatytus kriterijus. Už atsiliepimo į skundą surašymą bei atstovės dalyvavimą teismo posėdyje kolegija pagrįsta pripažįsta 1000 Lt šių išlaidų dalį, ir proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai iš apelianto ieškovės naudai priteisia 500 Lt už atstovavimą.
Laikinas išlaikymas vaikui, minėta, buvo nustatytas iki pirmosios instancijos sprendimo įsiteisėjimo (t.1, b.l. 206-207), taigi po Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo nutrauktinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį iš dalies pakeisti ir ieškinį atmesti visiškai.
Atmestų priešieškinio reikalavimų dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Pakeisti sprendimą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje.
Priteisti iš M. G. 979 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir 48,45 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.
Priteisti iš A. G. 770 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį ir 48,45 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.
Priteisti iš A. G. 770 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybės naudai.
Priteisti iš A. G. 500 Lt atstovavimo išlaidų M. G. naudai.