Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėja V. Šelmienė Teisminio proceso Nr. 01-01-1-36548-2015-7

2016 m. rugsėjo 23 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-19 nuosprendžio, kuriuo V. O. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. bei pagal 178 str. 2 d. (trys nusikalstamos veikos epizodai) ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams (vagystės iš UAB „Citma“ automobilio nusikalstamos veikos epizodas);

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 10 (dešimt) mėnesių (vagystės iš UAB „Strogutės mėsa“ automobilio nusikalstamos veikos epizodas);

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 10 (dešimt) mėnesių (vagystės iš G. K. automobilio nusikalstamos veikos epizodas);

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 10 (dešimt) mėnesių (vagystės iš R. S. automobilio nusikalstamos veikos epizodas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu V. O. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta V. O. bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą (1) vienerių metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-24 nuosprendžiu paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, V. O. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu yra nuteistas A. P., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Be to, šiuo nuosprendžiu priteista: iš kaltinamojo V. O. G. K. naudai 55 eurai patirtai turtinei žalai atlyginti, o I. K. civilinis ieškinį atsisakyta tenkinti; iš kaltinamųjų V. O., A. P. ir civilinės atsakovės A. P. solidariai UAB „Stragutės mėsa“ naudai 100 eurų patirtai turtinei žalai atlyginti; iš kaltinamųjų V. O., A. P. ir civilinės atskovės A. P. solidariai V. S. naudai patirtai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. O. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su A. P., pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į automobilį, o būtent: jis (V. O.) 2015-08-20, apie 2.20 val., Žėručio g 24, Vilniuje, išdaužė gatvėje buvusio V. S. priklausančio automobilio „VW Passat“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) 50 eurų vertės dešinės pusės durelių stiklą, o A. P. patekęs į automobilio saloną iš ten pagrobė nukentėjusiajam V. S. priklausančius daiktus: 35 eurų vertės juodą įrankių dėžę, 25 eurų vertės pilką įrankių dėžę, ir 45 eurų vertės automagnetolą „Blaupunkt“, bei nukentėjusiajam R. S. priklausantį 70 eurų vertės akumuliatorių „Varta“, padėjo V. O. sudėti vogtus daiktus į automobilį Toyota Avensis, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu A. P. ir V. O., veikdami kartu, įsibrovę į automobilį pagrobė nukentėjusiajam V. S. priklausantį 105 eurų vertės turtą bei R. S. priklausantį 70 eurų vertės turtą.

Be to, A. P. ir V. O., veikdami kartu, įsibrovę į automobilį pagrobė svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. P. 2015-08-20, apie 2.30 val., Vilniuje, Architektų g 68, stebėjo aplinką, kai V. O. per atvirą gatvėje stovėjusio UAB „Stragutės mėsa“ priklausančio automobilio VW LT 46, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės keleivio pusės langą pateko į automobilio saloną ketino pagrobti vertingus daiktus, tačiau nieko vertingo nerado, iš vidaus atidaręs automobilio VW LT 46 priekinį dangtį, pavogė akumuliatorių 100 eurų vertės. Tokiu būdu A. P. ir V. O., veikdami kartu, įsibrovę į automobilį pagrobė UAB „Stragutės mėsa“ 100 eurų vertės turtą.

Be to, V. O. pasikėsino pavogti svetimą turtą įsibrovęs į automobilį. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: 2015-06-30, apie 3.20 val., prie 27-o Sausio 13-osios gatvės namo, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, plaktuku išdaužęs automobilio FIAT Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „Citma“, 56,18 eurų vertės dešinės pusės durelių mažąjį stiklą, įsibrovė į šio automobilio saloną ir pasikėsino pagrobti ten esančius daiktus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes automobilyje nieko vertingo nerado. Tokiu būdu V. O., įsibrovęs į automobilį, pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „Citma“ priklausantį, turtą.

Be to, V. O., įsibrovęs į automobilį, pagrobė svetimą turtą, būtent: laikotarpiu nuo 2015-06-24, 10.30 val., iki 2015-06-30, apie 7.30 val. prie Sausio 13-osios gatvės 4B namo, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužęs automobilio Mercedes Benz 220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio pusės priekinių durelių stiklą, kurio vertė 50 eurų, iš automobilio salono pavogė 30 eurų vertės automobilinį kompaktinių diskų grotuvą su radiju, 30 eurų vertės juodos spalvos odinę vyrišką piniginę, automobilio registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę, G. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą. Tokiu būdu V. O., įsibrovęs į automobilį, pagrobė svetimą, G. K. priklausantį, 60 eurų vertės turtą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. O. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Dėl nuteistojo prašymo paskirti jam švelnesnę bausmę, konstatuotina, jog BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu, BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje, sąlygojo tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtinais atvejais. Todėl spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-376/2008).

Nagrinėjamo skundo kontekste, pažymėtina, jog nėra BK 62 str. 1 d. ir 2 d. būtinų sąlygų, kad V. O. atžvilgiu būtų galima taikyti BK 62 str. 3 d. nuostatas. Taip pat nėra nustatyta, jokių išimtinių aplinkybių, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir įvertinęs tai, kad V. O. padarė ne tik tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, bet ir tris baigtus apysunkius tyčinius nusikaltimus nuosavybei, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat įvertinęs tai, kad jis būdamas baustas administracine tvarka, teistas 5 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, 4 kartus bausmės vykdymas buvo atidėtas, naujas nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, kas rodo, kad jis nepateisino valstybės pasitikėjimo, nedaro teisingų išvadų ir yra linkęs nusikalsti, pagrįstai paskyrė V. O. realias laisvės atėmimo bausmes savo dydžiu artimas minimumui, kurias tinkamai subendrino ir, vadovaudamasis BK 64¹ str., subendrintą bausmę sumažino 1/3. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šią bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-24 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 2 metų ir 6 mėnesių bausmės dalimi. Paskirta V. O. galutinė trejų metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai ne per griežta atitinka siekiamus bausmės tikslus, dar labiau ją švelninti nėra įstatyminio pagrindo.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-19 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

2016-09-06 Vilniaus apygardos teisme, jau po to, kai byla 2016-09-02 buvo išnagrinėta apeliacine tvarka, gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kuria prašoma priteisti iš nuteistojo V. O. valstybės naudai 57,90 Eur dydžio išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo. Nagrinėjamo prašymo kontekste pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos šalys. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo V. O. netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. O. apeliacinį skundą atmesti.