Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-07-15 · Civilinė byla Nr. 2-262-198/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-07-15
Bylos Nr.
2-262-198/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Jonaitienė
Atsakovas
VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės, UAB „BTA draudimas“
Trečiasis asmuo
P. V., G. G.
Ieškovas
I. B.
Advokatai
Laima Svidrienė
Kategorijos
  • 119.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla 2-262-198/2008Procesinio sprendimo kategorija 119.1; (S)
NuorašasPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m.liepos 15d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Jonaitienė, sekretoriaujant Angelei Andrikonienei, dalyvaujant ieškovės atstovėms A. B., advokato padėjėjai J. M., atsakovo VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės atstovams A. Ž., advokatei Laimai Svidrienei, atsakovo UAB „BTA draudimas“ atstovui J. K., tretiesiems asmenims P. V., G. G. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovams VšĮ Panevėžio apskrities ligoninei, UAB „BTA draudimas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė LR CK 6.263 str., 6.264 str. pagrindais prašo priteisti iš atsakovų VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės ir UAB „BTA draudimas“ 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl 2007-03-09 vyro J. V. B. mirties. Nurodo, jog laikotarpiu nuo 2006-06-22 iki 2006-10-13 jos vyrui J.V. B. VšĮ Panevėžio apskrities ligoninėje traumatologinio profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo netinkamos, teiktos pažeidžiant teisės aktuose ir įstaigos vidaus dokumentuose nustatytus reikalavimus.VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės gydytojai traumatologai G. G. ir P. V. netinkamai atliko savo darbines pareigas, padarė eilę pažeidimų teikiant J.V. B. medicinines paslaugas, ko pasėkoje vyras mirė. Ieškinį iš esmės grindžia rašytiniais įrodymais: Valstybinės medicininio audito inspekcijos ( toliau VMAI) prie Sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2007-12-20 ataskaita ir 2007-12-20 sprendimu dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti ( b.l.10-17). J.V. B. mirtis buvo netikėta, nes iki operacijos jokiais susirgimais, kurie nurodyti patologoanatominio tyrimo protokole Nr.PA-18, kaip komplikacijos pagrindinei ligai, J.V. B. nesirgo. Dėl jo mirties išgyveno didžiulį dvasinį skausmą, neteko žmogaus, su kuriuo buvo labai artimas dvasinis ryšys, kuris nuolat rūpinosi šeima.

Atsiliepimas

Atsakovės VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės atstovai ieškinio nepripažįsta, prašo ieškinį atmesti. Mano, kad VMAI pagal savo funkcijas netiria ir nenustatinėja priežastinio ryšio tarp gydytojų veiksmų ( neveikimo) ir paciento mirties. VMAI ataskaitoje nėra konstatuoti tokie gydytojų veiksmai, dėl kurių pacientą būtų ištikusi mirtis. Nurodo, jog V.J. B. buvo gydomas ne tik VšĮ Panevėžio apskrities ligoninėje. Laikotarpiuose tarp gydymosi VšĮ Panevėžio apskrities ligoninėje, jis gydėsi VšĮ Rokiškio ligoninėje, VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centre, VšĮ Likėnų reabilitacijos ligoninėje. Atskirais laikotarpiais gydėsi ir ambulatoriškai. Mano, jog reikia įvertinti paciento gydymo efektyvumą kitose gydymo įstaigose, gydantis ambulatoriškai ir namuose. Nurodė, jog VšĮ Panevėžio ligoninėje laikomasi aukščiausių reikalavimų hospitaliniams štamams išvengti, įrodymų, jog minimu atveju buvo hospitalinis štamas, nėra.

Atsakovo UAB „BTA draudimas“ atstovas mano, jog ieškovės ieškinys nepagrįstas. VMAI 2007-12-20 sprendime dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti ligoninei nebuvo pritaikytos sankcijos.VMAI sprendimas nepažeidė VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės teisių, todėl ligoninė neturėjo teisinio pagrindo minėtą sprendimą skųsti įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovės argumentas, kad J.V. B. žaizdos infekavimas – tai hospitalinė infekcija, gauta Panevėžio apskrities ligoninėje, neįrodytas. Draudimo bendrovės atstovas prašo ieškinį palikti nenagrinėtą, nes nauja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo redakcija Nr.IX-2361, įsigaliojusi 2005-01-01, numato ikiteisminę instituciją ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo spręsti – Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. Komisija nagrinėja visus ginčus dėl žalos sveikatai atlyginimo, kai žala sveikatai buvo pdaryta po 2005m.sausio 1 d. Ieškovė turėjo pasinaudoti neteismine šio ginčo sprendimo tvarka.

Ieškinys paliekamas nenagrinėtas ( CPK 296 str.1 d.1 p.).

Ieškovo teisė kreiptis į teismą, kuri įtvirtinta LR Konstitucijos 30 straipsnyje, turi būti realizuota įstatymų numatyta tvarka ( CPK 5 straipsnio 1 dalis). Todėl asmuo, kreipdamasis su ieškiniu į teismą, turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Viena iš tokių tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra įstatymų nustatytos tam tikros kategorijos bylų išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos laikymasis. CPK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Ieškovės reikalavimas reiškiamas dėl neturtinės žalos, atsiradusios mirus jos sutuoktiniui J. V. B. po to, kai jam, ieškovės manymu, nesavalaikiai ir netinkamai buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ Panevėžio apskrities ligoninėje, t.y. dėl pacientui padarytos žalos. Pacientui padarytos žalos atlyginimo tvarką nustato 2004 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas Nr. IX-2361( toliau Įstatymas), kuris įsigaliojo nuo 2005 m. sausio 1 d. ( Įstatymo 18 straipsnis). Šio Įstatymo 13 straipsnis numato asmenų teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ir sveikatos priežiūros įstaigos pareigą atlyginti žalą pacientams dėl šios įstaigos ar jos darbuotojų kaltės, o 17 straipsnio 3 dalis numato, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatyto komisija yra ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo. Nesutikdamas su šios komisijos sprendimu, suinteresuotas asmuo gali kreiptis su ieškiniu į teismą (Įstatymo 17 straipsnio 6 dalis). Ieškovės atstovės paaiškino, kad į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją ieškovė nesikreipė, mano, jog ieškinys gali būti betarpiškai nagrinėjamas teisme, nesikreipiant į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatyto komisiją.

Su ieškovės atstovių nurodytu motyvu, kad byla gali būti nagrinėjama teisme, nesikreipiant į minėtą komisiją, sutikti negalima. LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas reglamentuoja ir pačių pacientų, ir kitų suinteresuotų asmenų teisę kreiptis dėl žalos sveikatai atlyginimo. Tai numato šio Įstatymo 13 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodyta, kad žala (įskaitant ir neturtinės žalos atlyginimą) atlyginama pacientui, o jam mirus – kitiems asmenims. Be to, ir pačiame šio įstatymo 17 straipsnyje, numatančiame ikiteisminę instituciją ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo nagrinėti, jo pirmoje dalyje numatyta, kad pacientui mirus padarytos žalos dydį pagal suinteresuotų asmenų pareiškimą taip pat nustato Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 152, 7.3. punktas taip pat nurodo, kad komisijos viena iš funkcijų yra nustatyti žalą ir jos dydį pagal paciento (jo atstovo) ar kitų suinteresuotų asmenų pareiškimą. Todėl ieškovės atstovių argumentai, jog ikiteisminė šio ginčo nagrinėjimo tvarka ieškovei nėra privaloma, prieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas nustato teisę į žalos atlyginimą ir šios teisės įgyvendinimo tvarką (Įstatymo 1 straipsnis). Teisė į žalos atlyginimą atsiranda tuomet, kai nustatyta sveikatos priežiūros įstaigos ar jos darbuotojų kaltė, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija ne tik nustato žalos dydį, bet ir aiškinasi ir tiria žalos padarymo aplinkybes, nustato, ar yra sveikatos priežiūros įstaigos ar jos darbuotojų kaltė, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Todėl komisijos sprendimas yra reikšmingas ne tik sprendžiant atlygintinos žalos dydį, bet ir nustatant sąlygas atsakomybei kilti. Įstatymu numatyta komisijos sudėtis (Įstatymo 17 straipsnio 2 dalis) gali užtikrinti visapusišką žalos padarymo aplinkybių tyrimą specialių žinių požiūriu.

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatyto komisija yra ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo, išskyrus ginčus, kylančius iš civilinės atsakomybės draudimo santykių ( Įstatymo 17 straipsnio 3 d.). Nagrinėjamoje byloje draudimo teisiniai santykiai 2006m.gegužės 4 d. draudimo sutarties pagrindu ( b.l.88-89) yra tarp atsakovų, o ne tarp ieškovės ir atsakovų, todėl konstatuojama, jog ginčas kilęs ne iš civilinės atsakomybės draudimo santykių. Minėta draudimo sutartis reglamentuoja Draudiko ( UAB „BTA draudimas“) ir Draudėjo ( VšĮ Panevėžio ligoninė“) įsipareigojimus, sutartis sudaryta atsižvelgiant į Draudėjo ir Draudiko interesus, siekiant apdrausti Draudėjo profesinę civilinę atsakomybę prieš trečiąsias šalis.

LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas įsigaliojo nuo 2005 m sausio 1 d. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-79, nurodyta, kad komisijos kompetencijai priklauso pacientams padarytos žalos atlyginimo atvejai, kai žala buvo padaryta po 2005 m. sausio 1 d. Ieškovė nurodo, kad žala jos vyro sveikatai buvo padaryta 2006-2007 metais, todėl minėto Įstatymo nuostatų pagrindu ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos privalu laikytis.

Kadangi ieškovė nepasinaudojo įstatymo numatyta ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir dar galima ja pasinaudoti, kreipiantis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatyto komisiją, ieškinys paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovei pasinaudojus ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, neužkertamas kelias kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš ieškovės LR CPK 88 str.1 d.3 p., 92 str. pagrindais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

I. B. ( a.k(duomenys neskelbtini) ieškinį palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš I. B. 56Lt (penkiasdešimt šešis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti duodamas atskirasis skundas Lietuvos Apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teismui.

Teisėja Birutė Jonaitienė