Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Vileikienės skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje P. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir 145 str., perduota ikiteisminiam tyrimui papildyti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos Nr. 1-109-322/2012 medžiagos matyti, kad byla, kurioje P. M. kaltinamas keturių nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 str. 1 d., dviejų, numatytų BK 284 str. 1 d., ir vienos, numatytos BK 145 str. 1 d., padarymu, Kelmės rajono apylinkės teisme gauta 2012 m. balandžio 3 d.

Faktiškai užbaigus teisminį bylos nagrinėjimo procesą – ištyrus įrodymus, išklausius baigiamųjų kalbų ir kaltinamajam P. M. tarus paskutinį žodį, 2012 m. gruodžio 3 d Kelmės rajono apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria nusprendė baudžiamąją bylą Nr. 1-109-322-2012, kurioje nusikaltimų padarymu kaltinamas P. M., perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti ir tam nustatė dviejų mėnesių terminą, skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Apylinkės teismas tokį savo sprendimą argumentavo tuo, kad kai kurių nukentėjusiųjų (T. R., E. K., T. T., G. P.), liudytojo R. V. teisiamajame posėdyje betarpiškai apklausti nepavyksta, nes pastarieji į teismo posėdį neatvyksta – jie yra neįgalūs, senyvo amžiaus, guli lovoje, bet pateikė pareiškimus, kurių turinys skiriasi nuo jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, todėl suabejota, ar tuose pareiškimuose išreikšta tikroji nukentėjusiųjų valia ir nuomonė, ir ar jų pačių pareiškimai pasirašyti. Be to, teismui kilo abejonių dėl nukentėjusiųjų T. T., G. P. ir liudytojo R. V. sveikatos būklės (galbūt ir psichinės), taip pat socialinės darbuotojos A. J. parodymų teisme. Taigi, žemesnės instancijos teismas padarė išvadą, kad, neatlikus papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų (detalių apklausų, akistatų), teismui nepavyks pašalinti prieštaravimų kaltinamojo ir nukentėjusiųjų parodymuose ir atitinkamai išspręsti kaltinamojo atsakomybės klausimo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad P. M. pateikti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 str. 1 d., 284 str. 1 d, 145 str. 1 d., padarymo, nors ikiteisminis tyrimas pagal BK 180 str. 1 d., 145 str. 1 d, nebuvo pradėtas.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė, nesutikdama su Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartimi, pateikė skundą aukštesnės instancijos teismui, prašydama panaikinti minimą nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti teisme.

Skunde pažymima, kad teisme kilus abejonių dėl nukentėjusiųjų parašų, teismas galėjo paskirti rašysenos ekspertizę arba nutartimi pranešti prokuratūrai dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos, kaip ir dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių apie galimą C. priklausančio turto grobimą. Taip pat prokurorė nurodo, kad, nesant galimybės apklausti nukentėjusiuosius teisme, teismas gali surengti išvažiuojamąjį posėdį ir kartu spręsti, ar nukentėjusioms reikalingas atstovas.

Be to, prokurorė nurodo, kad pareiškime policijos komisariatui buvo nurodytos aplinkybės, kad P. M. terorizuoja, gąsdina senelių namų gyventojus ir darbuotojus, grasina, kad „praeis peiliu per šonus", kad „savo mirtimi nemirsiančios", todėl ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 284 str. 1 d. požymius, o išsiaiškinus pareiškime nurodytas aplinkybes, buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą P. M. ir pagal BK 180 str. 1 d., 145 str. 1 d.

Skundas tenkinamas.

Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 254 str. 3 d., kurią skundžiamoje nutartyje mini ir apylinkės teismas, aiškiai nurodyta, kada baudžiamoji byla gali būti perduota prokurorui. Minėtas baudžiamojo proceso įstatymas reglamentuoja: ,,Jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui (...)“. Be to, numatyta, kad byla gali būti perduota prokurorui, kai yra pastarojo prašymas, esant reikalui papildyti ikiteisminį tyrimą. Nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismas savo nutartyje nenurodė nei surašyto kaltinamojo akto trūkumų (BPK 219 str.), nei kitų padarytų esminių procesinių pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie kliudytų teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą (BPK 369 str. 3 d.), o prokurorė, palaikiusi kaltinimą aptariamoje baudžiamojoje byloje, prašymo ikiteisminiam tyrimui papildyti nepateikė. Dėl to, kas paminėta, kyla logiškas klausimas, kas trukdė pirmosios instancijos teismui nagrinėti bylą, kai faktiškai teisminis bylos nagrinėjimas, kaip minėta, buvo baigtas.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, atliekant įrodymų tyrimą (BK XXI skyrius), teismas gali savo iniciatyva ar proceso dalyvių prašymu į teisiamąjį posėdį kviesti asmenis (liudytojus, specialistus, ekspertus ir kt.), skirti ekspertizes ar specialistų tyrimus ir t. t., tikslu nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, pašalinti prieštaravimus ir pan., todėl tai, kad nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, turinys skiriasi nuo teisminio įrodymų tyrimo metu pateiktų paaiškinimų, ar kyla abejonių dėl atitinkamų dokumentų tikrumo ir pan., paprastai, netrukdo bylą nagrinėti teisme. Kartu pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra išskirtinė teismo kompetencija, ir tik teismas sprendžia, ar byloje esantys duomenys yra gauti teisėtais būdais, ar galima juos patikrinti Baudžiamojo proceso įstatyme numatytais veiksmais, ar tie duomenys turi reikšmės bylai išspręsti teisingai, ar gauti duomenys iš viso laikytini įrodymais (BPK 20 str.). Taigi, jei teismas padaro išvadą, kad kažkokie duomenys yra gauti ne įstatymų nustatyta tvarka ar neatitinka įstatymų reikalavimų, ar dėl jų kyla abejonės, teismas valingas nuspręsti – remtis jais, priimant procesinį dokumentą byloje, ar juos atmesti. Sprendimas dėl pateiktų duomenų turinio kokybės, formos ir pan. yra teismo (teisėjo), nagrinėjančio bylą, diskrecija. Teismas, bylos nagrinėjimo metu turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus (Ikiteisminio tyrimo veiksmai) antrame, trečiame, ketvirtame ir penktame skirsniuose numatytą veiksmą ir, jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 287 str.). Todėl apylinkės teismo argumentai, kad byloje nėra detalių nukentėjusiųjų, liudytojų apklausų, neatliktos akistatos, savaime netrukdo bylą nagrinėti toliau, net ir po kaltinamojo paskutiniojo žodžio, atnaujinus įrodymų tyrimą teisme, kaip tai numatyta BPK 295 str. 1 d.

Apylinkės teismas nepagrįstai savo nutartyje akcentavo skirtumus – pagal kokius Baudžiamojo įstatymo straipsnius ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir pagal kokius Baudžiamojo įstatymo straipsnius buvo suformuluotas kaltinamasis aktas. BPK 187 str. yra numatyta galimybė tikslinti, papildyti pradinius įtarimus, reiškiamus įtariamajam. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinimai P. M. (1 t., 91–97 b. l.) buvo pareikšti dėl tų pačių nusikalstamų veikų, dėl kurių jis buvo įtariamas (1 t., 50–51 b. l.), ir šiuo aspektu konstatuoti esminį baudžiamojo proceso pažeidimą nėra pagrindo.

Jei nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui (BPK 257 str.). Taigi teismo užuominos skundžiamoje nutartyje apie galbūt įvykdytas kitas nusikalstamas veikas ir jas įvykdžiusius kažkokius asmenis, yra visiškai nemotyvuotos ir neatitinka įstatymo reikalavimų.

Dėl to, kas paminėta, skundžiama Kelmės rajono apylinkės teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – baudžiamąją bylą perduoti teisminiam nagrinėjimui Kelmės rajono apylinkės teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.