Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. G. ir R. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Radviliškio rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ūkio įsakymu išskirtas 5 arų žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) gatvėje 10 boksų lengvųjų automobilių garažų statybai kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“. Lietuvos Respublikos Radviliškio rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio 1990 m. lapkričio 27 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas minėtas (duomenys neskelbtini) ūkio įsakymas, tuo pačiu sudarant kooperatyvą pagal priedą. Lietuvos Respublikos Radviliškio rajono valdybos 1990 m. gruodžio 27 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono valdyba nusprendė įregistruoti garažų statybos kooperatyvą „(duomenys neskelbtini)“. 1991 m. rugpjūčio 23 d. išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) statyti 10 vietų garažų kooperatyvą (duomenys neskelbtini), prie šio leidimo pridėtas statybos projektas 10 vietų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ garažų statybai, kuris patvirtintas 1991 m. rugpjūčio 23 d. Tarp (duomenys neskelbtini) r. garažų statybos kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) statybinės įmonės 1991 m. lapkričio 25 d. sudaryta kapitalinės statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10 blokų garažų statybos. (duomenys neskelbtini) miestelyje pastatytam dešimties garažų blokui Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo mėn. įsakymu (duomenys neskelbtini) suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), o kiekvienai šį bloką sudarančiai patalpai – atskiras numeris nuo 1 iki 10. Garažą, esantį (duomenys neskelbtini), žodinės sutarties pagrindu už 4000 Lt iš A. Č. įsigijo pareiškėjai V. G. ir R. G.. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu garažui yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

6. Įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

7. Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, daro išvadą, kad yra nustatytos visos būtinos sąlygos pareiškėjams V. G. ir R. G. nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgyti įgyjamąja senatimi. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nustatyta, kad minėtas nekilnojamasis daiktas neturi savininko. Nustatyti, kad turtas buvo valdomas teisėtai, byloje leidžia įrodymai, jog daugiau nei dvidešimt metų iki šio momento nei vienas asmuo nepareiškė pareiškėjams pagrįstų pretenzijų į valdomą pastatą ir nėra jokių duomenų apie tai, jog nekilnojamasis daiktas buvo valdomas prieš kurio nors asmens valią. Ši faktinė aplinkybė taip pat patvirtina tai, jog pastatas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas sąžiningai. Apie tai, jog nekilnojamasis daiktas buvo valdomas atvirai, leidžia teigti pareiškėjų pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės. Tai, kad nekilnojamasis daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, o visas nekilnojamojo daikto valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio l dalyje nustatytą terminą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (CPK 178 straipsnis).

8. 2022 m. balandžio 19 d. viešai paskelbus apie bylos iškėlimą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 46,12 kv. m., įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, nebuvo gauta suinteresuotų asmenų pareiškimų. Byloje nėra duomenų, kad nekilnojamasis daiktas priklauso valstybei ar savivaldybei. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja pateiktam pareiškimui.

9. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad per visą laikotarpį nuo valdymo pradžios nekilnojamojo daikto valdymas atitiko CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes, nustatytinas faktas, kad pareiškėjai įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendras plotas 46,12 kv. m. Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Kadangi minėtas nekilnojamasis turtas buvo įgytas po santuokos sudarymo (1997-05-31), jis pripažintinas įgytu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjų V. G. ir R. G. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo bendrąją jungtinę nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendras plotas 46,12 kv. m.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.