- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-03-31
- Bylos Nr.
- 1-171-409/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00854-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Astra Karpytė
- Nukentėjusysis
- E. B.
- Kaltinamasis
- M. T., K. T.
- Advokatai
- Modestas Švažas, Vytautas Juozelaitis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, vykdanti individualią veiklą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,
K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos pilietis, rusas, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo 140 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. T. ir K. T. 2013 m. gegužės 5 d., apie 21.00 val., Šiauliuose, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, bendra tyčia, t.y., K. T. suėmus mažamečiui E. B., gim. (duomenys neskelbtini), už ausies ir jėga ištempus iš vonios kambario į buto koridorių, ten suduodant vieną kartą ranka į galvos sritį žemiau ausies, po to, M. T. suduodant vieną kartą delnu į veidą, po ko, K. T. E. B. jėga ištempė iš buto bei jį tempdamas laiptais žemyn, sudavė du kartus į veido sritį, smaugė ir stumdė, bandė numesti per laiptų turėklus, pirmame aukšte jėga stūmė E. B., dėl ko šis atsitrenkė į uždarytas laukujes metalines laiptinės duris, po ko, K. T., tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, (duomenys neskelbtini) namo kieme, priešais trečią laiptinę, pašalinių asmenų akivaizdoje privertė klūpoti mažametį E. B. prieš kitą vaiką, spyrė koja į dešinį šoną, bei smogė kumščiu į veido sritį, t.y., abu bendrai sudavė E. B. ne mažiau 8 smūgių, kuriais padarė poodines kraujosruvas kairėje krūtinės ląstos pusėje, dešinėje nugaros pusėje, dešinio klubikaulio sparno srityje, odos nubrozdinimus kakle, dešiniame dilbyje, dešiniame kelyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, K. T. 2013 m. gegužės 5 d., apie 21.00 val., Šiauliuose, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo trečioje laiptinėje, tempė mažametį E. B. laiptais žemyn, sudavė du kartus į veido sritį, smaugė ir stumdė, bandė numesti per laiptų turėklus, pirmame aukšte jėga stūmė E. B., dėl ko šis atsitrenkė į uždarytas laukujes metalines laiptinės duris, po ko, K. T., tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, (duomenys neskelbtini) namo kieme, priešais trečią laiptinę, pašalinių asmenų akivaizdoje privertė klūpoti mažametį E. B. prieš kitą vaiką, spyrė koja į dešinį šoną, bei smogė kumščiu į veido sritį, t.y., sudavė E. B. ne mažiau 7 smūgių, taip padarė poodines kraujosruvas kairėje krūtinės ląstos pusėje, dešinėje nugaros pusėje, dešinio klubikaulio sparno srityje, odos nubrozdinimus kakle, dešiniame dilbyje, dešiniame kelyje, taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklausta teisme kaltinamoji M. T. kalta prisipažino ir parodė, jog 2013 m. gegužės 5 d., apie 20.00-21.00 val., grįžo į namus (duomenys neskelbtini). Kieme sutikti vaikai ir jos 6 metų sūnus K.. pasakė, jog E. B. buvo numovęs K. kelnes, liepė stotis keturiomis ir sakė, kad į užpakaliuką įskirs bitutė. Ji labai susinervino, nuėjo pas sūnų skriaudusį berniuką į namus. Duris atidarė berniuko globėja, kuriai papasakojo, ką darė jos globotinis. Moteris jų atsiprašė, viską girdėjo ir E. B., tačiau jis nieko nesakė. Po to su sūnumi grįžo į namus. Sūnus verkė, todėl grįžus jos vyras K. T. paklausė, kas atsitiko. Vaikas viską papasakojo. Vyras labai įtūžo ir nuėjo pas E. B. aiškintis. Ji su vaiku nuėjo kartu. Duris atidarė berniuko globėja. Vyras įėjo į butą. E. B. elgėsi įžūliai, spjovė į jos vyrą. Vyras ištempė E. B. iš buto, nutempė laiptais žemyn, kieme paklupdė ir liepė atsiprašyti jos sūnaus. Ji ir vyras buvo labai susinervinę, ji ne viską prisimena, tačiau pripažįsta, kad padarė visus kaltinime nurodytus veiksmus. Supranta, kad netinkamu būdu gynė savo sūnų. Atsiprašė nukentėjusiojo įstatyminės atstovės, su ja susitaikė, sudarė susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašo patvirtinti susitarimą ir bylą nutraukti.
Apklaustas teisme kaltinamasis K. T. kaltu prisipažino ir parodė, jog 2013 m. gegužės 5 d. vakare buvo namuose. Grįžo žmona M. T. su sūnumi K.. Abu verkė ir papasakojo, jog kieme sūnų skriaudė vaikinas vardu E.. Jis labai susinervino, nuėjo pas vaikiną į namus. Vaikinas elgėsi įžūliai, todėl jis jį ištempė iš buto, nutempė laiptais ir kieme paklupdęs prieš savo vaiką liepė atsiprašyti. Buvo labai susinervinęs, ne viską gerai prisimena, tačiau pripažįsta, jog padarė visus kaltinime nurodytus veiksmus. Supranta, jog netinkamu būdu bandė apginti sūnų. Nukentėjusiojo įstatyminės atstovės atsiprašė, su ja susitaikė, sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kurį prašo patvirtinti ir bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Be pačių kaltinamųjų visiško kaltės pripažinimo, jų kaltė įrodoma ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo nukentėjusysis E. B. parodė, kad įvykis buvo per Motinos dieną, 2013 m. gegužės 5 d. vakare. Jis išėjo į lauką pamėtyti kamuolio, tačiau V. S. jį nuvarė. Tada jis nuėjo pas kitus vaikus ir žaidė gaudynes. Gaudydamas jis netyčia užmynė K. ant kelnių, kurios nusmuko. Juokais jis dar timptelėjo K. kelnes. K. nieko nesakė ir jie žaidė toliau. Po keliolikos minučių pamatęs mamą, K. nuėjo pas ją. Jis ėjo kartu ir K. mama paprašė pasaugoti vaiką, tačiau jis atsakė, kad eina namo. Namuose nuėjo į vonią. Kai pasigirdo durų skambutis, jo mama paklausė, ar jis nieko neprisidirbo. Atidarius duris pamatė būrelį vaikų ir M. K., kuri pasakiusi, kad yra žymi žvaigždė, pradėjo ant jo šaukti, išvadino pedofilu ir trenkė durimis. Nors mama kvietė ją užeiti į vidų ir pasišnekėti, bet M. pasakė, kad neis ir trenkė durimis. Po keliolikos minučių M. atėjo su vyru, kuris rusiškai paklausė, kur yra E.. Jis tuo metu buvo vonioje ir M. vyras atėjęs į vonią jį ištempė už dešinės ausies, rusiškai liepė apsiauti batus. Tada jis atsiklaupė ir pradėjo atsiprašinėti M., pasakė, kad nebelįs prie to vaiko. Kai buvo pasilenkęs, vyras jam trenkė žemiau ausies. Nors mama jį apsikabinusi pasakė, kad niekur neleis, tačiau vyras ją pastūmė, o jį basą už pakarpos ištempė į laiptinę. Prieš ištempiant M. jam trenkė delnu per veidą. Dar M. vyras jį smaugė suėmęs abejomis rankomis ir bute, ir koridoriuje. M. vyras jį tempė laiptais žemyn, ketvirtame aukšte norėjo perversti per turėklus, bet tuo metu išėjo kaimynas, kuris liepė jį paleisti. Tada vyras jį atbulą stipriai atitraukė per turėklus ir vėl pradėjo tempti žemyn, o pirmame aukšte, prie pašto dėžučių, įsibėgėjęs jį stūmė ir jis pečiu atsitrenkė į metalines duris. Išėjus į lauką liepė atsiprašyti K. ir jis atsiprašė. Kai buvo pasilenkęs atsiprašyti, vyras koja spyrė jam į kairį šoną. Po to bandė dar kartą trenkti, tačiau jį užstojo M., kad daugiau nebemuštų. Tada M. pasakė, kad dabar jam atleidžia ir jie nuėjo. Nuo M. vyro veiksmų juto fizinį skausmą, nuo smūgių labai skaudėjo šoną, kaklą, petį. Kai bute M. jam vieną kartą sudavė, taip pat juto fizinį skausmą. Jo mama į lauką išėjo basa ir iškvietė policiją. Pareigūnai atvyko labai greitai, tačiau M., jos vyro ir vaiko nebebuvo. Jis buvo susilenkęs, iš baimės apsivėmė, jam viską skaudėjo, prašė, kad jo niekas neliestų. Jam iškvietė greitąją pagalbą ir nuvežė į ligoninę. Jam buvo padaryti sužalojimai, svaigo galva, kurioje buvo guzas. Po įvykio jautėsi blogai, buvo gėda išeiti į kiemą, mokykloje ir klasėje vaikai kalbėjo apie jo sumušimą, blogai miegojo, jam atrodo, kad tas vyras stovi šalia ir vėl kažką padarys. (1 t., 45-47 b. l.).
Liudytoja ir nepilnamečio nukentėjusiojo E. B. atstovė pagal įstatymą B. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. B. globoja nuo 2004 metų. Dėl E. elgesio didelių problemų neturėjo, vaikas jos klauso. E. 13 metų, jam nustatytas lengvas neįgalumas (adaptacijos sutrikimai). 2013m. gegužės 5d., apie 18.30 val., E. išėjo su kamuoliu žaisti į kiemą. Pro langą matė kaip E. su J. mėtė kamuolį, po to sėdėjo su vaikais ant žolės. Prieš 21 val. ji paskambino E. telefonu ir liepė eiti namo ir jis netrukus parėjo. Tuo metu 6-mečio K. kieme nepažinojo, tik E. ne kartą yra sakęs, kad K. kieme vaikams giriasi jog yra K. sūnus, būna prie didesnių vaikų nei yra pats ir kad daug keikiasi. Kai E. pavalgęs nuėjo į vonią praustis, kažkas paskambino į duris. Pažiūrėjusi pro durų akutę pamatė M. K. su būriu vaikų. Dar neatidariusi durų, paklausė E., ar jis ką nors kieme padarė, tačiau šis atsakė, kad nesupranta dėl ko visi atėjo. Ji atidarė duris ir M. šaukdama visu balsu pasakė, kad ji žymi moteris, o kai prie durų atėjo E., vėl garsiai šaukė, vadino pedofilu, kaltino ketinus išprievartauti jos vaiką. E. aiškino, kad jis netyčia primynė kelnes, kad nieko jos vaikui nepadarė, tačiau M. nesiklausė, šaukė, kad vaikai matė, ką E.padarė jos sūnui, neleido nieko nei jai, nei vaikui aiškintis. Ji pasakė, kad yra E. globėja, kvietė užeiti į vidų, o kai pasakė, kad E. yra iš globos namų, M. K. pasakė, kad tokį reikia užmušti ir ją užmušti kartu. Jai pasirodė, kad M. buvo išgėrusi, nesivaldė, elgesys buvo keistas, nors alkoholio kvapo nejuto. Išrėkusi „jūs dar manęs nepažįstat, dabar tai jums bus“ M. išėjo. Kartu buvo K., bet vaikas nepratarė nė žodžio. Jai E. pasakė, kad netyčia primynė K. kelnes, kurios smuktelėjo ir kad K. nepyko. Tada E. nuėjo maudytis į vonią. Po kelių minučių vėl paskambino į duris. Už durų stovėjo M. ir nepažįstamas aukštas, stambus vyras. Juos įleido į butą, nes galvojo, kad viską išsiaiškins ir taip viskas baigsis. Vyras, kuris atrodė išgėręs ir buvo nusiteikęs labai agresyviai, rusiškai paklausė kur E.. Kai ji pasakė, kad E. vonioje, vyras praėjo pro ją, įpuolė į vonią, stvėrė vaiką už ausies ir ištempė E. iš vonios. Koridoriuje sudavė E. kumščiu į galvą. Ji pradėjo šaukti, kad nemuštų vaiko, kuris yra turėjęs galvos traumą. Tada vyras čiupo vaiką abiem rankom už kaklo ir stipriai spaudė, E. pradėjo kosėti, trūko oro. Ji šaukdama atplėšė vaiką nuo to vyro, kuris keikėsi rusiškai, kartojo, kad užmuš. E. puolė prie M., kuri stovėjo prie durų, atsiklaupė ir pradėjo atsiprašinėti, žadėjo daugiau nebendrauti su jos vaiku. Kodėl E. klaupėsi, ji negali paaiškinti. Galimai tai globos namų auklėjimo pasekmė ir tokia atsiprašymo forma įstrigusi. Kai E. atsistojo prie durų, M. visa jėga trenkė vaikui delnu per veidą, vadino pedofilu ir kitais žodžiais. Ji buvo pasimetusi, išsigandusi ir nežinojo ką daryti. Vyras stvėręs vaiką už pakarpos, ištempė jį iš buto į laiptinę, M. išėjo paskui juos. Ji bute ieškodama batų, girdėjo kaip kaimynas D. iš ketvirto aukšto, liepė tam vyrui vaiką paleisti. Nematė kaip E. buvo nutemptas laiptais, tik girdėjo kaip šaukėsi pagalbos „gelbėkit, nemuškit“. Nerasdama ką greitai apauti, basa išbėgo paskui juos laiptais žemyn, stabtelėjo ties kažkuriuo aukštu ir pažiūrėjusi per langą pamatė susirietusį, galimai klūpantį E., kuriam tuo metu tas vyras spyrė koja į šoną. Bėgdama laiptais žemyn, suprato, kad E. yra kieme to vyriškio mušamas. Išbėgusi į kiemą, pamatė daug vaikų, E. netoli laiptinės vėmė, o M. su vyru jau ėjo iš kiemo. M. atsisuko į E. ir pasakė dabar atleidžianti. E. vis vėmė, sakė, kad jam visur skauda, skauda šoną, nes tas vyras spyrė koja. Tada pamatė, kad kieme yra kaimynas D., kiek vėliau išėjo kaimynė iš 44 buto. Lauke būnant, greitai atvažiavo policija, kurią ji kvietė dar būdama bute. Pareigūnai iškvietė medikus. Kai nuėjo į butą ji parašė pareiškimą. Pirmą kartą atėjusi M. sakė, jog E. tik nusmaukė ar numovė kelnes jos sūnui, o antrą kartą prie vyro, jau sakė, kad ne tik numovė kelnes bet ir liepė rodyti, kaip ji suprato, lytinius organus. M. ir šios vyro elgesys buvo žiaurus. E. labai išgyvena šį įvykį, dėl streso, negali užmigti, o užmigęs krūpčioja, sapnuoja košmarus, šokinėja iš miego. Šis įvykis labai paveikė ir jos pačios sveikatą, nemiega be raminamųjų. E. vedė pas privatų psichologą, kuris paskyrė vartoti vaistus. Vedė apžiūrai pas teismo med. ekspertus, ambulatoriškai nesigydė. Ji ir E. patyrė didžiulį sukrėtimą, stresą, dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą. Reiškia 10.000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. (1 t., 19-21 b. l.).
Liudytojas V. S., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) ir pažįsta gretimoje laiptinėje gyvenantį E. B., kuris nėra jo draugas, kadangi šis draugauja su mažesniais vaikais, o prie didesnių vaikų neina. E. kieme yra įžūlus, mažesnius skriaudžia, o savo globėjai, kuri juo tiki, sako vieną, o iš tikrųjų jis nėra geras. E. kieme iš K., M. K. sūnaus, juokdavosi, šaukdavo girdint vaikams, kad K. yra pridaręs į kelnes, kad eitų namo. Kai kada K. apsiverkdavo, žadėdavo skųstis mamai, tačiau E. atkalbėdavo. Gegužės 5 dienos vakare, apie 19.00val., jis buvo kiemo žaidimų aikštelėje. Kieme buvo K., E., mažesnių vaikų. Jis buvo su draugais P. ir A., o E. žaidė kamuoliu su mažesniais vaikais. E. pašaukė K., o šiam priėjus liepė atsisukti nugara bei numovė kelnes-šortus. K. liko su apatiniais. Visi vaikai juokėsi, o K. nepyko, užsimovė kelnes, ir po to jie vėl lakstė, žaidė. Kad būtų E. liepęs klauptis, būtų sakęs, kad atskris bitutė, negirdėjo. Po kažkurio laiko žaidžiant kieme, atėjo K. mama, kurią žino kaip dainininkę K., kuri pradėjo sakyti, kad jis skriaudžiantis jos vaiką. Prieš tai matė, kaip E. ir K. kalbėjosi su ja ir suprato, kad E. jį apkalbėjo. Jis pasakė, kad nieko nežino, nelindo prie jos vaiko ir K. jį paliko ramybėje, tik klausė kur gyvena E.. Jis parodė ir ji nuėjo su K. pas E. į namus. Jis buvo laiptinėje ir girdėjo pokalbį tarp E. globėjos ir K., kuri pyko, nes E. K. numovė kelnes. K. labai šaukė, kad ji garsus žmogus, sakė, kad bus blogiau nei su policija. Suprato, kad ji E. kažkaip auklės. Po to ji išėjo iš laiptinės ir nuėjo į namus. Žaidžiant kieme matė, kad K. grįžo į jų namą su vyru, kuris kalbėjo rusiškai ir buvo labai piktai nusiteikęs. Jie abu nuėjo į laiptinę, o jis nubėgo į kitą namo pusę pasiimti kamuolio, ten dar pamėtė į krepšį. Grįžo po keleto minučių, ir prie savo laiptinės pamatė, kad E. žiaukčioja, o vyras, kurį matė su K., šaukė rusiškai ant E., kiek suprato, kad daugiau nematytų prie savo vaiko. Vyras dar mėgino eiti link E., bet jam neleido K.. Matėsi, kad E. buvo sumuštas. Pareidamas į savo kiemą matė kaip tas vyras vieną kartą sudavė E. kažkur į galvą. Kieme buvo E. globėja, keletas kaimynų ir vaikų. (1 t., 65-66 b. l.).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo liudytojas V. S. parodė, jog 2013 m. gegužės 5 d. buvo lauke. Viskas prasidėjo, kai E. B. K. mamai pasakė, kad jis lenda prie šios vaiko. K. mama jam pradėjo priekaištauti, bet jis pasakė, kad nelenda, kieme buvę vaikai paliudijo, kad E. B. lenda prie K., numauna kelnes prie kiemo vaikų, šaiposi, stumdo. Jis pats matė, kaip E. B. tam vaikui vidury kiemo numovė viršutines kelnes, o kiti vaikai juokėsi. Apatinių kelnaičių numovęs nebuvo. Pats K. niekam nesiskundė. Kai K. mama viena ėjo pas E. B. į namus, jis buvo šalia ir girdėjo kaip sakė, kad bus baisiau nei teisme, grasino, bet E. B. nesudavė. Po to matė kaip M. T. ir K. T. įėjo į E. B. laiptinę. Tada jis nubėgo už namo pasiimti kamuolio, o grįžęs pamatė, kad E. B. verkdamas, atsiklaupęs ant kelių atsiprašinėjo K. K. T. stovėjo šalia ir mušė bei spardė E.. Jis matė kaip E. sudavė du smūgius - vieną kartą spyrė koja į šoną ir rankos alkūne smogė į pilvo sritį. Galvoja, kad E. skaudėjo, nes šis verkė, šaukė, buvo nugriuvęs prie laiptinės, vėmė. Nors rusiškai nelabai supranta, bet mušdamas E. K. T. liepė nelįsti prie jo vaiko. E. rusiškai atsakė supratęs. Aplinkui buvo daugiau žmonių, kurie galėjo matyti kaip buvo mušamas E.. M. T. taip pat buvo kieme, bet ji E. B. nemušė. K. T. elgėsi negerai. Matydamas, kaip yra mušamas E. B., jis išsigandęs nebuvo. (1 t., 75-76 b. l.).
Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinėje. 2013-05-05 apie 21.15 val. iš Šiaulių AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme vyksta konfliktas. Nuvykus nurodytu adresu kieme konflikto dalyvių nerado. Kieme buvo keletas mažamečių vaikų, kurie nurodė eiti į (duomenys neskelbtini) butą ir ten aiškintis. Kylant laiptais į (duomenys neskelbtini) butą, laiptinėje pamatė keletą asmenų, kaip suprato buvo laiptinės gyventojai ir tarpusavyje aptarė įvykį. Nuėjus į (duomenys neskelbtini) butą juos įleido moteris. Bute ant lovos sėdėjo nepilnametis vaikas, kuris sakė, kad labai skauda šoną. Moteris pasakė, kad į jos namus buvo atėjusi dainininkė M. K. su kažkokiu vyru. Tuo metu jos vaikas buvo vonioje, vyras ištraukė vaiką už plaukų ir ištempė į laiptinę. Vaikui M. K. trenkė per veidą. Vyras kieme jos vaiką parklupdė, spyrė koja, sudavė į galvą smūgį. Kaip moteris aiškino, vyras taip elgėsi su jos vaiku, nes kieme tarp vaikų įvyko kažkoks konfliktas dėl nusmauktų kelnių. Laiptinėje teiraujantis kaimynų apie įvykį, keletas jų užsiminė, kad matė įvykį, kad gali paliudyti, buvo pasibaisėję tokiu vyro elgesiu. Kadangi vaikas skundėsi šono skausmu, jis iškvietė greitąją pagalbą. Atvykę medikai, išsivežė vaiką į ligoninę. Kaltininkų įvykio vietoje nebuvo. (1 t., 77-78 b. l.).
Liudytoja R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad B. M. yra jos kaimynė, kurią pažįsta daug metų. B. apie 8 metus augina vaikų globos namų auklėtinį E., kuriam 13 metų. E. gali apibūdinti kaip įžūlų, chuliganiško elgesio, meluojantį, bet B. jį užstoja, motyvuoja, kad visi jį kaltina, nes šis yra iš globos namų. E. tuo piktnaudžiauja, nes žino, kad bus užtartas. Negali pasakyti, kad E. būtų linkęs skriausti mažesnius. Sekmadienio vakarą, gegužės 5 d., prieš 21.00 val., bute žiūrėdami televizorių išgirdo laiptinėje triukšmą, penktame aukšte šaukė moteris. Suprato, kad kažkas vyksta pas B.. Pažiūrėjo per durų akutę, tačiau nieko nesimatė. Girdėjo moterišką balsą, kuris šaukė, kodėl numovęs kelnes, kokią teisę turėjęs. Tuos žodžius šaukdama moteris pakartojo kelis kartus. Matė, kad po to greitai laiptais nusileido tamsių plaukų moteris, vedina mažu berniuku. Dar buvo keli kiemo vaikai. Tos moters kaip M. K. nepažino. Tuo metu jai paskambino kaimynė K. ir pasakė, kad laiptinėje buvo M. K.. Maždaug po 10 minučių, vėl išgirdo triukšmą penktame aukšte. Triukšmas buvo didelis, visu balsu E. klykė, prašydamas mamos jį gelbėti. Ji su vyru išėjo į laiptinę žiūrėti, kas vyksta. Pamatė, kad laiptinėje vėl yra ta pati moteris su aukštu šviesiaplaukiu vyru, kuris tempė E. laiptais žemyn, buvo nutempęs pro jų buto duris link trečio aukšto laiptų aikštelės. Juos pamatęs E. prašė pagalbos, sakė, kad jį užmuš. E. kabinosi į laiptų turėklus, o vyras jį suėmęs už rūbų tempė žemyn. E. vis įsikabindavo į turėklą, tačiau vyras atplėšdavo, sudavė kažkur į šonus ar paširdžius. Kai ji ir jos vyras pasakė, kad paleistų vaiką, tada priėjusi M. K. pasakė nesikišti, nes nežino, ką padarė jos vaikui. Ji pasakė, kad ir ką vaikas padarė, galima išspręsti kitais būdais, civilizuotai. Tada M. K. pasakė, kad jos 6 metų sūnui numovė kelnes, ir liepė parodyti ką turi. Po to ji paskui vyrą, kuris tempė E., nusileido laiptais žemyn. Jos vyras ėjo paskui tempiamą E. bei tą vyrą, nes, kaip vėliau sakė, jam atrodė, kad E. gali laiptais žemyn numesti, nes tas vyras buvo arba labai girtas arba labai sužvėrėjęs. Po to laiptais žemyn nulipo basa B., kuri kvietė policiją. Ji į lauką nėjo, o priėjusi prie laiptinės lango pamatė, kad kieme priešais laiptinę ant kelių klūpo E.. Jis klūpėjo prieš berniuką, šalia buvo M. K.. Per stogelį gerai nematė, kur stovėjo jos vyras ir B., tačiau klūpantį E., M. ir šviesiaplaukį vyrą gerai matė. Ką jie kalbėjo negirdėjo, tik pamatė, kad E. klūpėjo, įsikibo berniukui į rankas ir atsiprašinėjo. Šviesiaplaukis, stambus vyras klūpančiam E. sudavė kumščiu į veidą, ėjo ratu aplink klūpantį E. ir berniuką. Po smūgio E. atsistojo, tada vyras priėjo ir spyrė vieną kartą į kairįjį šoną. E. paėjo link stogelio, tas vyras dar ėjo link E., tačiau M. nebeleido prieiti. E. reikėjo kažkokios pamokos, tačiau ne tokio smurto. Galvoja, kad E. tai didelė trauma. Šis įvykis sukrėtė ir jos sūnų, kuris tą naktį krūpčiojo lovoje, kalbėjo apie tai kas įvyko, bijojo triukšmo laiptinėje. Visą šį smurtą matė kiemo vaikai, vaizdas buvo žiaurus, smurtas prieš vaiką buvo vartojamas kitų vaikų akivaizdoje. (1 t., 79-81 b. l.).
Liudytojas D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sekmadienį, gegužės 5 d., prieš 21.00 val., buvo namuose su žmona R. J., kai išgirdo triukšmą laiptinėje. Priėjęs prie durų per akutę pamatė šaukiančią moterį. Laiptinėje buvo keletas mergaičių, suaugusi tamsių plaukų moteris. Kaip suprato, konfliktas vyko tarp tos moters ir penktame aukšte gyvenančios kaimynės B.. Girdėjo pasakymus apie numautas kelnes. Triukšmas gana greitai pasibaigė. Maždaug po 10 minučių vėl išgirdo triukšmą, lipo laiptais į penktą aukštą keletas žmonių, vaikų. Netrukus pradėjo klykti vaikas, suprato, kad kaimynės B. globotinis E., kuriam yra apie 13 metų. Išgirdęs vaiko klykimą, jis pirmas išėjo pro duris, paskui jį žmona. Pamatė, kad aukštas, stambus, trumpų plaukų vyras tempia už rankų ir rūbų suėmęs laiptais žemyn E. ir jau buvo nutempęs link trečio aukšto laiptų aikštelės. E. priešinosi tempiamas, rėkdamas šaukėsi pagalbos. Jis ėjo iš paskos ir liepė tam vyrui paleisti vaiką. Vienu metu lyg ir atleido vaiką, tačiau nieko nesakęs, stvėrė ir vis tiek tempė laiptais žemyn. Nematė, kad laiptinėje vyras būtų vaikui sudavęs, tik tempė vaiką už rankų ir atrodė sužvėrėjęs. Prie metalinių laukujų durų, girdėjo bumbtelėjimą į jas ir tik po to durys atsidarė. Mano, kad vyras stūmė vaiką ir šis atsitrenkė į duris. Tačiau jis to momento nepastebėjo, nes per pusę aukšto leidosi iš paskos. Kad iš paskos ėjo tamsiaplaukė moteris pamatė kai visi išėjo į lauką. Kieme prieš laiptinę buvo apie 8-9 vaikus. Kai jis išėjo iš laiptinės, pamatė, kad E. klūpo ant žemės priešais mažesnį vaiką. E. verkė ir kartojo atsiprašąs. Vyras, kuris tempė E., rusiškai pasakė, jog jeigu pamatys šalia vaiko užmuš. Iš laiptinės išėjo tamsiaplaukė moteris, keletas vaikų, atėjo E. globėja B.. Netikėtai vyras spyrė koja klūpančiam ant kelių E. į šoną ir ranka sudavė į veidą. E. nenugriuvo, klūpojo, po to atsistojo. Viskas vyko labai greitai, netikėtai. Jis negalvojo, kad vyras vaikui suduos. Vienas kiemo vaikas vardu J., priėjęs pasakė, kad E. kaltas, todėl iš pradžių nieko nedarė, galvojo, kad vyras E. tik paklupdys, privers atsiprašyti ir viskas baigsis. Po netikėtai suduotų smūgių, jis šoko prie vaiko, kuris atsikėlęs nuo žemės ėjo prie laiptinės. Vyriškis dar norėjo suduoti E., tačiau jam neleido tamsiaplaukė moteris. Jis nematė, kad ši moteris būtų smurtavusi prieš vaiką. E. prie laiptinės apsivėmė. B. buvo iškvietusi policiją. Vyras daugiau nesudavė E., apsiramino, žiūrėdamas į jį pasakė rusiškai nepykti. E. sumušimą kieme matė daug kiemo vaikų, visi stovėjo ir stebėjo smurtavimą. Jam šis vaizdas sukėlė neigiamas emocijas. (1 t., 82-83 b. l.).
Liudytoja K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gegužės mėnesį, per Motinos dieną, vakare, buvo namuose. Gyvena (duomenys neskelbtini) name. Išgirdo triukšmą laiptinėje, buvo suaugusių žmonių balsai, moters balsas ypač išsiskyrė. Per durų akutę pažiūrėjo ir pamatė su keletu vaiku tamsiaplaukę moterį, kuri bendravo per praviras duris su kaimyne B. ir šios globotiniu E.. Suprato, kad vyksta konfliktas, moteris šaukė, skeryčiojosi rankomis, girdėjo žodį „pedofilija“. Patriukšmavusi moteris išėjo. Girdėjo kaip laiptinėje moteris šaukė esanti įžymu, nepaliksianti to taip ramiai. Tada nepažino, kad tai M. K.. Po to per buto kambario langą žiūrėjo į kiemą. Gyvena 5 aukšte, bet vaizdas buvo gana geras. Moteris kieme keliems vaikams sakė, kad bus liudytojais, tada ji atpažino, kad tai M. K., kuri po to išėjo iš kiemo. Maždaug po 10 minučių vėl išgirdo triukšmą laiptinėje. Žiūrėdama per durų akutę pamatė tą pačią moterį, kuri buvo su aukštu, stambiu vyru. Matė, kaip duris pravėrė B., o vyras įsiveržė į butą, paskui jį ir moteris. Kas vyko bute nematė ir negirdėjo, nes jie užsidarė duris. Po minutės ar dviejų, išgirdo E. šaukimą, ir pamatė per akutę, kaip vyras suėmęs už ausies tempia iš buto E.. Jis tempė E. laiptais žemyn, vaikas rėkė, inkštė, buvo išsigandęs, priešinosi tempiamas. Moteris ėjo iš paskos, bet E. nieko nedarė. Tik išeidama labai garsiai trenkė B. buto duris. Ji į laiptinę nėjo, per langą stebėjo kas vyksta kieme. Matė kaip E. priešais jų laiptinę, ant šaligatvio, atsiklaupė prieš mažesnį berniuką. Kai E. stojosi, tada vyras spyrė koja E. į šoną ir sudavė ranka per galvą. Visa tai matė kieme buvęs mažamečiai vaikai. Matė, kad kieme buvo M., kažką aiškinosi su keliais kieme buvusiais suaugusiais. Tada visi trys, t.y., M., aukštas vyras ir vaikas nuėjo. Kiek E. gavo smūgių laiptinėje, bute, ji nematė. Šis vaizdas ją labai šokiravo, su vaiku buvo labai žiauriai pasielgta. (1 t., 84-85 b. l.).
Liudytoja V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gegužės mėnesio pradžioje, per Motinos dieną, su vyru ir mažamečiu vaiku buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Jie gyvena penktame aukšte, kaimynės yra B. ir K.. Bute gyvena nuo 2013 m. kovo mėnesio, žino B. globotinį E.. Prieš 21.00 val. išgirdo triukšmą, šurmulį laiptinėje, greta buto durų. Keiksmažodžius girdėjo iš tamsios moters, kurios tuo metu nepažino. Girdėjo kaip moteris pro praviras B. buto duris E. vadino pedofilu, pyderasu“. Dėl ko vyko konfliktas, ji nesuprato, tik buvo aišku, kad E. kažkuo kaltina. Po keleto minučių moteris, kuri buvo su savo ir dar keliais vaikais, nuėjo. Ji į laiptinę nėjo, žiūrėjo per akutę ir girdėjo per uždarytas duris. Po maždaug 20 minučių vėl išgirdo triukšmą. Per durų akutę pamatė, kad ta pati moteris atėjo su aukštu, labai stambiu, šviesaus gymio vyru. Gerai neprisimena, bet buvo vienas ar du vaikai. Pradarius duris, tas vyras ranka B. pastūmė į šoną ir įėjo į butą. Paskui vyrą į butą įėjo ir moteris. Pro duris ji girdėjo šaukiantį E., todėl suprato, kad yra skriaudžiamas vaikas, girdėjo jo balsą prašantį pagalbos. Po to pamatė, kaip vyras už pakarpos suėmęs ištempė iš buto E., kuris tempiamas laiptais šaukė jį gelbėti, nes užmuš. Paskui vyrą iš buto išėjo ir laiptais žemyn lipo ir tamsi moteris. Vyras vaiką laiptinėje tąsė. Ji nematė, kad moteris būtų vaikui laiptinėje ką nors padariusi. Ji iš buto neišėjo, nes bijojo, vaizdas buvo kraupus, nenorėjo pati nukentėti. Ji matė kaip E. nutempė iki ketvirto aukšto, kas vyko toliau laiptinėje nematė. Girdėjo, kaip žemiau gyvenantys kaimynai atidaro buto duris, nes triukšmas buvo didelis. B. bėgo paskui, prašė pagalbos. Kai jie visi išėjo į lauką, ji išėjo į laiptinę, nusileido iki ketvirto aukšto ir per laiptinės langą matė kaip E. stovi prie laiptinės po stogeliu. Ji suprato, kad E. sumuštas, nes stovėjo susirietęs, susiėmęs už pilvo, nusiverkęs. Vyro ir moters veiksmų kieme nematė, bet buvo akivaizdu, kad prieš E. kieme buvo smurtauta. Po to E. raudonu nuo verkimo veidu, sumuštas, parėjo į butą, B. ėjo iš paskos, kvietė policiją, greitąją medicinos pagalbą. Kad pas B. įsiveržė M. K., ji iš kaimynų sužinojo po įvykio. Kol su kaimynais tarpusavyje kalbėjosi, atvyko policija. Toks vyriškio ir moters elgesys buvo pasibaisėtinas, labai sukrėtė B., šokiravo ir kaimynus. (1 t., 86-87 b. l.).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) bute, namo kieme, sudaryta įvykio vietos schema, fotografuota. (1 t., 4-12 b. l.).
Iš specialisto išvados Nr. G593/13 matyti, jog E. B. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairėje krūtinės ląstos pusėje, dešinėje nugaros pusėje, dešinio klubikaulio sparno srityje, odos nubrozdinimas kale, dešiniame dilbyje, dešiniame kelyje, kurie galėjo būti padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku ne mažiau aštuonių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais paveikus kaklą, dešinį dilbį, kairę krūtinės ląstos pusę, dešinę nugaros pusę, dešinę klubikaulio sparno sritį ir dešinį kelį, sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai. E. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (1 t., 53 b. l.).
Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamųjų M. T. ir K. T. kaltė įrodyta.
Kaltinamoji M. T. iš asmeninių paskatų smurtavo prieš nepilnametį nukentėjusįjį E. B., sudavė jam ranka, bendrais veiksmais su kaltinamuoju K. T. nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jos veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.
Kaltinamasis K. T. iš asmeninių paskatų smurtavo prieš nepilnametį nukentėjusįjį E. B., sudavė jam smūgius, bendrais veiksmais su kaltinamąja M. T. padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius. Kaltinamasis K. T., nesilaikydamas visuomenėje priimtų elgesio normų, elgdamasis įžūliai, rodydamas aiškią nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, viešoje vietoje smurtavo prieš nukentėjusįjį E. B., sukėlė triukšmą, taip pažeidė viešąją tvarką, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Kaltinamoji M. T. padarė nesunkų nusikaltimą. Jos atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamoji anksčiau neteista, nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais. Kaltinamoji visiškai pripažino kaltę, atsiprašė nukentėjusiojo įstatyminės atstovės ir su ja susitaikė, sudarė susitarimą su nukentėjusiojo atstove pagal įstatymą dėl žalos atlyginimo. Ji charakterizuojama teigiamai, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys. Dėl šių aplinkybių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatomis kaltinamoji M. T. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiojo įstatymine atstove, baudžiamoji byla nutrauktina. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamoji su nukentėjusiuoju E. B. nėra susijusi jokiais giminystės ryšiais, smurtaujama buvo ne artimoje aplinkoje, baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens neskirtina, o atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamosios asmenybę skirti kitokias baudžiamojo poveikio priemones netikslinga, todėl baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajai M. T. neskirtinos.
Kaltinamasis K. T. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimai padaryti esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis anksčiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais, su nukentėjusiojo įstatymine atstove sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo. Kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, atsiprašė nukentėjusiojo įstatyminės atstovės ir su ja susitaikė. Jis dirba, gyvenamojoje vietoje ir darbovietės charakterizuojamas gerai, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys. Dėl šių aplinkybių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatomis kaltinamasis K. T. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiojo įstatymine atstove, baudžiamoji byla nutrauktina. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis su nukentėjusiuoju E. B. nėra susijęs jokiais giminystės ryšiais, smurtaujama buvo ne artimoje aplinkoje, kaltinamasis gyvena kitoje valstybėje, baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens neskirtina, o atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę skirti kitokias baudžiamojo poveikio priemones netikslinga, todėl baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam K. T. neskirtinos.
Byloje pareikštas nukentėjusiojo E. B. atstovės pagal įstatymą civilinis ieškinys dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamieji M. T. ir K. T. su nukentėjusiojo įstatymine atstove sudarė susitarimą dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, todėl šis susitarimas patvirtintinas.
Byloje pareikštas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo E. B. gydymo išlaidų atlyginimo įrodytas pateiktais dokumentais ir tenkintinas.
Daiktai – dvi kompaktinės plokštelės su nepilnamečių nukentėjusiojo ir liudytojo apklausų įrašais paliktinos saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
M. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, susitaikius su nukentėjusiojo asmens atstove pagal įstatymą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kardomąją priemonę M. T. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
K. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą, susitaikius su nukentėjusiojo asmens atstove pagal įstatymą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kardomąją priemonę K. T. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Patvirtinti K. T. ir M. T. susitarimą su nukentėjusiojo E. B. atstove pagal įstatymą B. M. dėl žalos atlyginimo, kuriuo K. T. ir M. T. įsipareigojo iki 2014 m. spalio 1 d. B. M. sumokėti 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš M. T. ir K. T. po 68,14 Lt iš kiekvieno Šiaulių Teritorinei ligonių kasai patirtoms privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms dėl nukentėjusiojo E. B. gydymo atlyginti.
Daiktus – dvi kompaktines plokšteles palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.