Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5383-553/2011 pagal ieškovų R. M. ir UAB „Patikima statyba“ ieškinį atsakovams M. G. ir A. G. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovų ieškinys Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas nepažeidžiant teismingumo taisyklių, kadangi ieškovai ieškinį padavė pagal atsakovų faktinę gyvenamąją vietą, t. y. (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad atsakovai faktiškai neabejotinai gyvena Druskininkuose, patvirtina tai, jog atsakovai gauna ir priima korespondenciją (duomenys neskelbtini) esančiame jų name (kartu su ieškiniu pateikta 2011 m. kovo 23 d. Druskininkų pašto pažyma), šioje vietoje yra sutelktas vertingiausias jų turtas, taip pat Druskininkuose atsakovams buvo statomas namas ir atliekami statybos darbai jų komfortabiliam ir patogiam ilgalaikiam gyvenimui (dėl ko šiuo metu yra susidariusi skola), kur atsakovai praleidžia daugiausia savo laiko. Net ir tuo atveju, jeigu atsakovų gyvenamoji vieta būtų deklaruota ne Druskininkuose, tai jokiu būdu nepatvirtina to, jog atsakovai faktiškai gyvena būtent deklaruotoje vietovėje. Atsakovams turint kelias gyvenamąsias vietas, vadovaujantis CPK 30 straipsnio 12 dalimi, ieškovai turėtų teisę pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga. Šios civilinės bylos perdavimas iš esmės apsunkins ir užvilkins jau pradėtos civilinės bylos, kurioje šalys yra pateikusios savo procesinius dokumentus ir įrodymus, nagrinėjimą, laukiant kol byla pasieks kitos apygardos teismą, skiriant posėdį ir t. t. Objektas, dėl kurio statybos ir rekonstrukcijos darbų yra susidariusi atsakovų skola, taip pat didžioji dalis su objektu ir jo statybos/rekonstrukcijos darbais susijusių dokumentų, raštų ir kt. yra Druskininkuose ir šio miesto institucijose ir/ar kitose įstaigose. (CPK 34 str. 2 d. 1 p.). Be to, vadovaujantis atsakovų įgaliojimu buvo vykdomi ir atliekami statinių statybos/rekonstrukcijos darbai bei kiti veiksmai objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir įgaliojimo turinį, taip pat vadovaujantis CPK 30 straipsnio 9 dalimi, galima teigti, jog byla yra teisminga Vilniaus apygardos teismui ir dėl šios priežasties, t. y. pagal prievolių įvykdymo vietą, nurodytą įgaliojime.Jeigu atsakovams asmeniškai vienokiu ar kitokiu būdu nebūtų patogu dalyvauti bylos nagrinėjime, jų nedalyvavimas teismo posėdyje nekliudytų bylą nagrinėti teisme, kadangi atsakovai turi jų teises ir interesus atstovaujantį advokatą. Ieškovai ieškinį pareiškė keliems atsakovams - M. G. ir A. G. , dėl ko ieškovai turi teisę pasirinkti pagal kurio iš atsakovų gyvenamąją vietą teikti ieškinį, t. y. arba pagal A. G. , arba M. G. gyvenamąją vietą. Jeigu teismas vadovautųsi tik deklaruotos gyvenamosios vietos kriterijumi, R. M. , remdamasis CPK 33 straipsnio 1 dalimi, prašo šią civilinę bylą pagal teismingumą perduoti pagal atsakovės M. G. deklaruotą gyvenamąją vietą Klaipėdos apygardos teismui.

Civilinės bylos teismingumas priklauso nuo fizinio asmens gyvenamosios vietos, kurios nustatymo kriterijai suformuluoti CK 2.17 straipsnyje. Nustatant gyvenamąją vietą asmens, kuris gyvena keliose vietose, reikia atsižvelgti į tai kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis ilgiausiai gyvena. (LR CK 2.16 str. 2 d.). Vienas iš atsakovų, A. G. , savo gyvenamąją vietą deklaravo Radviliškio mieste, ten yra ir jo darbo vieta. Atsakovė M. G. , savo gyvenamąją vietą deklaravo Neringos mieste, tačiau jos darbo vieta yra Radviliškio mieste, kuriame yra ir didžioji jos turto dalis. Kadangi M. G. didžiąją laiko dalį praleidžia dirbdama ir gyvendama Radviliškyje, jos pagrindine gyvenamąja vieta turėtų būti pripažįstama faktinė gyvenamoji vieta Radviliškyje. Nepagrįsta ieškovo nuomonė apie atsakovų skirtingas gyvenamąsias vietas, nes atsakovai yra sutuoktiniai vedantys bendrą šeimos ūkį (CK 2.12 str. 5 d.)

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Jeigu priėmus ieškinį teisme paaiškėja, kad byla buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, ši byla pagal CPK 34 straipsnio 4 dalį turi būti perduota nagrinėti teismui, kuriam ji yra teisminga.

Byloje nagrinėjamas ginčas, ar Vilniaus apygardos teismas pagrįstai perdavė Šiaulių apygardos teismui nagrinėti bylą dėl skolos priteisimo. Ieškovas nesutinka su Vilniaus apygardos teismo išvada, kad ši byla būtų perduota nagrinėti teismui, kuriam priklauso atsakovų deklaruota gyvenamoji vieta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl tinkamos teismingumo taisyklės taikymo būtina nustatyti ginčo objektą ir pobūdį. Iš teismui pareikšto ieškinio matyti, kad ieškovai reikalauja sumokėti skolą, susidariusią ieškovams atlikus ir įvykužius atsakovams jungtinės nuosavybės teise priklausančių pastatų (gyvenamojo namo, statinių, kiemo įrenginių), esančių Druskininkuose, statybos darbus pagal suderintą projektą, taip pat atlikus kitus darbus atsakovų ieškovui R. M. išduoto įgaliojimo (1 t., 53 b. l.) pagrindu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad visi įgaliojime numatyti veiksmai atlikti Druskininkuose, pateikti duomenys patvirtina, kad didžioji su ieškinio reikalavimu susijusių įrodymų dalis egzistuoja būtent minėtoje vietovėje (CPK 185 str.).

CPK 29 straipsnis nustato bendrąjį teritorinį civilinių bylų teismingumą, numatydamas, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o CPK 30 straipsnis numato alternatyvaus teritorinio teismingumo atvejus, kai ieškovas turi teisę pasirinkti, kuriam teismui paduos ieškinį. Pagal CPK 30 straipsnio 9 dalį ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta jų įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Aiškinant įstatymo formuluotę „sutarties įvykdymo vieta“, būtina atsižvelgti į tai, kaip šią prievolių teisės kategoriją apibrėžia civiliniai įstatymai. CK 6.52 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolė turi būti įvykdyta toje vietoje, kuri nurodyta sutartyje ar įstatymuose arba kurią nulemia prievolė esmė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovų ieškovui išduotame įgaliojime aiškiai nurodoma, kad visi veiksmai ir darbai, kuriuos turi atlikti ieškovas R. M. , susiję tik su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). Todėl darytina išvada, kad ieškovai turėjo teisę kreiptis su ieškiniu atsakovams į Vilniaus apygardos teismą. CPK 30 straipsnio 12 dalį teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui, todėl, esant alternatyviam teismingumui, ieškovams pasirinkus vieną iš galimų alternatyvų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė bendrojo teismingumo taisykles. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai, pateikdami prašymą (1 t., 157 b. l.)perduoti šią civilinę bylą Šiaulių apygardos teismui, nepateikė iš esmės jokių naujų įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kurios nebūtų buvę žinomos pirmosios instancijos teismui iki 2010 m. balandžio 21 d. teisėjo rezoliucija priimant ieškinį nagrinėti Vilniaus apygardos teisme (1 t., 1 b. l.). T. y., iš 2011 m. balandžio 19 d. teismui pateikto ieškinio turinio matyti, kad ieškovai atkreipė teismo dėmesį į galimą teismingumo klausimą, aiškiai nurodydami, dėl kokių priežasčių byla turėtų būti nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Be to, nors ieškinyje nurodyta, kad atsakovės M. G. gyvenamoji vieta yra Druskininkuose (atsakovo A. G. gyvenamoji vieta ieškinyje nurodyta Radviliškyje), tačiau iš kartu su ieškiniu pateikto įgaliojimo turinio aiškiai matyti, jog M. G. gyvenamoji vieta yra Neringoje. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas nagrinėti ieškinį, turėjo galimybę įvertinti ir įvertino visas su teismingumu susijusias aplinkybes.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai pripažįsta, kad lankosi Druskininkuose (2 t., 2 b. l.), Druskininkų pašto 2011 m. kovo 23 d. pažyma (1 t., 99 b. l.) patvirtina, jog M. G. adresu (duomenys neskelbtini), ieškovų siųsta pašto korespondencija 2011 m. vasario 26 d. įteikta atsakovui A. G. . Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovai bent dalį laiko gyvena Druskininkuose, ginčo pastatuose. Be to, teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog šios civilinės bylos perdavimas iš esmės apsunkins ir užvilkins jau pradėtos civilinės bylos, kurioje šalys yra pateikusios savo procesinius dokumentus ir įrodymus, nagrinėjimą, laukiant kol byla pasieks kitos apygardos teismą, skiriant posėdį ir pan., juo labiau, kad objektas, dėl kurio statybos ir rekonstrukcijos darbų yra susidariusi atsakovų skola, taip pat didžioji dalis su objektu ir jo statybos/rekonstrukcijos darbais susijusių dokumentų, raštų ir kt. yra Druskininkuose ir šio miesto institucijose ir/ar kitose įstaigose, todėl tikslinga bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teisme (CPK 34 str. 2 d. 1 p.).

Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylos perdavimo klausimą, netinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias civilinių bylų teismingumą, todėl klausimą išsprendė neteisingai, o tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš esmės.