Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S.–B. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėja S.–B. M. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, prašydama areštuoti atsakovui M. D. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), arba turtą 300 000 Eur sumai, pirmiausia areštuojant atsakovo nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, akcijas, o šių nesant ar esant nepakankamai – areštuojant atsakovo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą, bankuose ar pas kitus trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui atlikti operacijas su atitinkamomis lėšomis, jei jomis yra atsiskaitoma su ieškove.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 147 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą pareiškėjas, be kita ko, turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams. Pareiškėjas turi sumokėti šio Kodekso 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio Kodekso 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.

3. Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėja prašyme nurodė, jog teismui yra pateiktas ieškinys dėl žalos atlyginimo, nepagrįsto praturtėjimo ir subsidiariosios atsakomybės taikymo 304 252,83 Eur sumai. Tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimo teismui dieną (2025 m. gruodžio 18 d.) ieškovė teismui nebuvo pareiškusi tokio ieškinio. Todėl šis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuris nėra teikiamas nei kartu su ieškiniu, nei jau pradėtame teisminiame procese, savo esme ir turiniu yra prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo.

4. Antra, pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pateikimo dienos, turi sumokėti šio Kodekso 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio Kodekso 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.

5. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad žyminis mokestis turtiniuose ginčuose mokamas nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti penkiolikos tūkstančių eurų.

6. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio teismui pareiškimo nurodė, kad reikš ieškinį, kurio suma 304 252,83 Eur. Taigi už reiškiamą ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 3 257 Eur. Bylos duomenimis pareiškėja už pareiškimą sumokėjo 57 Eur dydžio žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 80 straipsnio 5 dalis), tačiau nesumokėjo 1 628,50 Eur dydžio užstato, kuris sudaro pusę būsimo turtinio pobūdžio reikalavimo dydžio sumos.

7. Trečia, kaip minėta, remiantis CPK 147 straipsnio 3 dalimi, pareiškėja, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys negali būti pareikštas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Pareiškėja prašyme nenurodė priežasčių, dėl kurių nepareiškė ieškinio teismui kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

8. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju susiklostė procesinė situacija, kai pareiškėja 2025 m. gruodžio 18 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimui dienos, o 2025 m. gruodžio 19 d. teismui pareiškė prašyme minimą ieškinį.

9. Todėl teismas vertina, kad atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, aptartų trūkumų taisymas neturi teisinės reikšmės, nes nebeegzistuoja prašymo tenkinimui pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį būtina sąlyga – objektyvi kliūtis, trukdanti pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių kartu su ieškiniu. Atsižvelgiant į nurodytą, taip pat vadovaujantis proceso koncentruotumo principu, prašymas atmetamas. Ieškovei pareiškus ieškinį, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti teikiamas ieškovės ieškinį nagrinėjančiam teismui.

10. Papildomai atkreiptinas dėmesys į prašyme netiksliai vartojamas sąvokas. Pareiškėja prašyme neteisingai nurodė, jog jis teikiamas ir gali būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka, kadangi CPK XXII Skyriaus nuostatos, reglamentuojančios dokumentinį procesą, taikomos nagrinėjant ieškinius, o prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo nagrinėjimo tvarką reglamentuoja aptartos CPK 147 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 3 dalimi, 290–291 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos S.–B. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo teismui dienos atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.