Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimo, kuriuo jai pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste - ATPK) 174 str. paskirta administracinė nuobauda - įspėjimas, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda paskirta – įspėjimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. I. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. ir ATPK 181³ str. 1 d. už tai, kad ji 2013 m. birželio 19 d., apie 07.10 val., viešoje vietoje - prie (dumenys neskelbtini)-ojo namo, Vilniuje, kitų žmonių akivaizdoje, įžeidžiančiai kibo prie A. P., vartodama žodžius ,,beraštis kareivėlis“, ,,futbolisto mentaliteto“, ,,vaidina vyrą snarglys“, ,,rūpinkis savo mažu mižniumi ir storašikne baidykle“,, tuo ji savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tęsdama savo veiką, ji tai darė mažamečio vaiko A. P., gim. 2009 m. birželio 23 d., akivaizdoje, tuo savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1996 m. kovo 14 d. Nr. I-1234, 43 str. 2 d. reikalavimą.

Apeliaciniame skunde nurodoma neva Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu grąžindamas bylą Vilniaus AVPK 5 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyriui, aiškiai ir įsakmiai nurodė panaikinti Vilniaus AVPK 5 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos A. D. 2013 m. liepos 23 d. surašytą pažeidimo protokolą. Minėtas protokolas, apeliantės įsitikinimu, rėmėsi vien melagingais, nei faktine, nei dokumentine medžiaga, nei liudininkų parodymais nepagrįstais A. P. teiginiais, tikslu apeliantę apjuodinti bei apšmeižti. Galimai iš anksto susitarus su tyrėja ir nurodžius jai, naudojantis savo tarnybine padėtimi, apklausti apeliantės kaimynus, ji tai ir padarė. Tačiau tyrėjos surašyti 2013 m. liepos 10 d. ir 2013 m. liepos 19 d. tarnybiniai pranešimai nepatvirtinti minėtų kaimynų parašais. Vilniaus AVPK 5 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pareigūnai nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo ir bylą pakartotinai grąžino teismui ją papildžius tik dar dviem tarnybiniais pranešimais, patikslinimu, taip pat L. P. paaiškinimu, kuriame nėra realių įrodymų, o vien tik neadekvatūs, A. P. melagingiems teiginiams prieštaringi parodymai. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismas, kardinaliai prieštaraudamas savo ankstesniam 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarimui, nepareikalaudamas jokios faktinės medžiagos iš skundą padavusio A. P. bei jo pusę melagingais ir vienas kitam prieštaraujančiais parodymais palaikančios L. P., tik keleto, protokolą pagal melagingus A. P. parodymus galimai klastojusios tyrėjos paklausimų pagrindu, neatsižvelgdamas į apeliantės byloje pateiktus dokumentus dėl A. P. ankstesnių išpuolių prieš ją, 2013 m. gruodžio 12 d. priėmė neteisingą, diskriminacinio pobūdžio nutarimą, nesuteikus apeliantei jokios galimybės gintis nuo melagio ir šmeižiko A. P. kaltinimo.

2013 m. vasario 5 d. Vilniaus apygardos teisme taip pat gautas apeliantės prašymas prie bylos medžiagos prijungti jos rašytus paaiškinimus ir 2013 m. birželio 19 d., 07.06 val., apeliantės darytą fotonuotrauką. Paaiškinimuose nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas neteisingai interpretavo minėtą nuotrauką pagal skundėjo A. P. melagingus, neatitinkančius jo 2013 m. birželio 19 d. pareiškimo policijai bei jo 2013 m. birželio 21 d. apklausos protokolo turinio, teiginius. Teismas negretino jo parodymų ir skyrė apeliantei nepelnytą bausmę. Toliau apeliantė savo paaiškinime teigia, kad byla jos atžvilgiu dirbtinai suformuota bei iškelta A. P. tiesiogine tyčia susitarus su policijos pareigūnais bei kai kuriais kaimynais, siekiant ją apjuodinti ir apšmeižti. Nurodo, kad minėtą asmenį nufotografuoti 2013 m. birželio 19 d. rytą nusprendė po to, kai 2013 m. birželio 16 d. tarp jos ir A. P. vyko pokalbis kažkada vykusio teisminio proceso dėl sandėliuko tema. Paaiškinimuose apeliantė dėsto minėto proceso eigą bei priežastis, kodėl ji tame procese palaikė kaimynę, o ne A. P. uošvius. Teigia, kad 2013 m. birželio 19 d. pareiškime bei 2013 m. birželio 21 d. apklausos protokole A. P. nurodė melagingus, tariamai jos pasakytus teiginius ir nepagrįstai P. D., kuris jų pokalbio negirdėjo, bandė priversti liudyti, t. y. A. P. bandė jį įtraukti į nusikalstamą veiką, teikiant melagingus parodymus prieš apeliantę.

Toliau savo paaiškinimuose apeliantė pasakoja apie 2013 m. birželio 16 d. prie elektros skydinės, esančios laiptinėje, įvykusį incidentą, kurio metu jai įtarimą sukėlė tai, jog A. P. krapštėsi prie elektros skaitiklių, kurių vienas yra ir apeliantės, neva siekdamas atjungti elektrą savo bute. Apeliantė jam pasakiusi, kad tokie nusimanantys apie elektrą sugeba ir prisijungti prie svetimų skaitiklių ir tokiu būdu vogti elektrą. Tuo metu pasirodžiusi L. P. nurodė nieko neklausinėti jos vyro, o rūpintis savo problemomis. Tuo metu ir buvo pasakyta frazė apie „futbolisto mentalitetą“. A. P. viešoje vietoje ji nekoneveikė, tai, viso labo, tebuvo klausimai pro praviras jos privačios erdvės, t. y. buto, duris. Be to, A. P. internete giriasi savo kaip futbolininko veikla, nes skelbia savo portretą ir duomenis. Todėl apeliantė laiko, kad kaltinimas koneveikimu yra absurdiškas ir nepateisinamas bei neįrodytas, o 2013 m. birželio 19 d. pareiškimo bei 2013 m. birželio 21 d. apklausos protokolo teiginiai bei išsireiškimai suplakti į vieną krūvą, pagal vieną datą, t. y. 2013 m. birželio 19 d.

Toliau paaiškinime dėstomi dviejų dienų iki 2013 m. birželio 19 d. vykę įvykiai, apie, apeliantės įsitikinimu, nusikalstamą mažamečio Pašvenskų vaiko nepriežiūrą, už ką jie turėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ir vaiko teisės būti nuolatinėje tėvų priežiūroje pažeidimo. Apeliantė paaiškinimuose nurodo, neva 2013 m. birželio 17 d. matė A. P. mažametį, nė ketverių metų neturintį vaiką, paliktą be priežiūros kieme, tarsi kokį beglobį, smurtaujantį prieš kitą mažametį, t. y. mergaitę, kurią jis sumušė. Taip pat nurodo, kad 2013 m. birželio 18 d. A. P. apeliantę užsipuolė dėl jos padarytos pastabos jo mažamečiui vaikui. Apeliantė teigia atsakiusi jam, kad jo vaikas, tikriausiai, dar į kelnes daro, o jau smurtauja prieš mergaitę, bet tėvai to nenori matyti, nesirūpindami nei vaiko elgesiu kieme, nei jo saugumu. Tuo tarpu, A. P. išrėkė nepagarbią frazę vienos apeliantės dukros adresu. Įžeidžianti jos dukrą frazė taipogi paskatino apsisprendimą rytojaus dieną nufotografuoti A. P. ir jo portretą parodyti dukrai. Apeliantė teigia, kad ir jos giminių garbė ir orumas A. P. buvo įžeisti 2012 m. liepos 11 d., teigiant esą pusė apeliantės giminių sėdėjo ir tebesėdi kalėjimuose. Šmeižiko nuotraukos apeliantei reikėjo, kad galėtų pateikti jo portretą savo giminėms, kad šie atpažintų jį ir turėtų galimybę kartu su ja pareikalauti atsakomybės už be jokių įrodymų paskleistą tikrovės neatitinkančią šmeižikišką informaciją. Prašyti kažkokio leidimo fotografavimui iš šio neadekvačiai jos atžvilgiu jau ne vienerius metus besielgiančio asmens nė nesiruošė, kadangi tai atlikti galėjo nepalikdama savo privačios erdvės, o patį A. P. ligi šiol traktuoja kaip jos žmogaus teisių pažeidėją, ginčijantį jos konstitucines teises bei kaip agresyvų psichologinį smurtautoją.

Nurodo, kad 2013 m. birželio 19 d. rytą, išgirdusi A. P. išeinant iš savo buto, bei luktelėjusi kol jis nueis link savo automobilio, pastatyto tiesiai po apeliantės balkonu, tyliai atidarė balkono duris ir 07.06 val. jį nufotografavo. A. P. gerokai sutriko, nes šūktelėjo jai, kodėl fotografuoja jo seną mašiną, tad ji trumpai atsakė, jog „nusiųsiu kur reikia, o Tamsta ne mano dukra rūpinkis, bet savo gražiąja storąja ponia“. Po to ji skubiai pasuko link durų iš balkono į butą, o A. P. pasakė „nušausiu, jei dar fotografuosit“. Tuo metu, kai fotografavo, nematė, kad automobilyje sėdėtų vaikas, nes viskas vyko labai greitai, ne daugiau kaip porą minučių, A. P. nė neatidarius durelių, tad jei jo mažametis ten ir būtų sėdėjęs, tai aklinai uždarytoje mašinoje tikrai nebūtų galėjęs išgirsti trumpo pokalbio turinio. Vaikas, jeigu ten ir sėdėjo, galėjo išgirsti nebent tėvo grasinimą dėl nušovimo. Viskam nutilus, jau po keliolikos minučių, apeliantė teigia išgirdusi keistus duslius garsus - į jos buto duris kažkas brūžinosi, baladojo, gal jas net spardė, klibino rankeną nes durų skambutis atjungtas. Apeliantės įsitikinimu, tai buvo vėl tie patys Pašvenskai, siekę tokiu būdu atkreipti jos dėmesį, išprovokuoti dirbtiną konfliktą.

Motyvuojamoji dalis

R. I. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra svarstomas tik 2013 m. birželio 19 d. R. I. atliktų veiksmų ir jos patraukimo administracinėn atsakomybėn už šiuos veiksmus teisėtumo klausimas, visi kiti tarp apeliantės ir A. P. bei jo šeimos narių ar giminaičių galimai vykę incidentai, apeliantės vertinimu, jos atžvilgiu A. P. ir bylą tyrusios tyrėjos padarytos nusikalstamos veikos, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarties teisėtumas ir turinys nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nelaikyti esminiais nagrinėjamo klausimo kontekste, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisakys. Pažymėtina ir tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją).

Kaip matyti iš apeliacinio skundo bei pateiktų paaiškinimų, R. I. ginčija savo kaltę dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, pagrindiniai šio skundo argumentai, kad bylos nagrinėjimo metu netinkamai atliktas įrodymų vertinimas, keliami jų pakankamumo, taip pat teisės į gynybą, balkono, kaip viešosios vietos traktavimo klausimai.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. nustatyta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių . Už tokį teisės pažeidimą numatyta bauda nuo 100 iki 300 litų arba administracinis areštas iki trisdešimties parų.

2013 m. liepos 23 d. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad R. I. 2013 m. birželio 19 d., apie 07.10 val., viešoje vietoje - prie (dumenys neskelbtini)-ojo namo, Vilniuje, kitų žmonių akivaizdoje įžeidžiančiai kibo prie A. P., vartodama žodžius ,,beraštis kareivėlis“, ,,futbolisto mentaliteto“, ,,vaidina vyrą snarglys“, ,,rūpinkis savo mažu mižniumi ir storašikne baidykle“ ir tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes pripažino įrodytomis.

Apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. P. paaiškino, kad gyvena adresu (dumenys neskelbtini), Vilniuje, o R. I. gyvena bute Nr. (dumenys neskelbtini). Pasak liudytojo, su R. I. jau seniai tęsiasi konfliktai, kaimynė jį bei jo šeimos narius nuolat įžeidinėja, šmeižia nebūtais dalykais. Nurodė, kad 2013 m. birželio mėnesį, tikslios dienos neatsimena, jis su mažamečiu vaiku išėjo į kiemą bei norėjo važiuoti automobiliu. Vaiką pasodinęs į automobilį, išgirdo jo atžvilgiu įvairias replikas iš R. I., kuri tuo metu išbėgo į kiemą, ji pasakė jam „rūpinkis savo mažu mižniumi ir storašikne baidykle”. Jis nereagavo į šiuos išsakytus žodžius, tai girdėjo ir liudytojo sutuoktinė L. P., kuri tuo metu ėjo link automobilio. Taip pat R. I., nieko nesakydama bei be leidimo, fotoaparatu padarė nuotrauką, fotoaparatas buvo nukreiptas į liudytoją. Visas administracinio teisės pažeidimo protokole išvardintas replikas girdėjo taip pat liudytojo sūnus, kuris sėdėjo automobilyje.

L. P. paaiškino, kad jau seniai vyksta konfliktai su kaimyne R. I., kuri visai be pagrindo prasivardžiuoja, šmeižia jų šeimą. Liudytoja nurodė, kad vieną dieną matė, kaip R. I., išbėgdama į kiemą, garsiai išsakė „rūpinkis savo mažu mižniumi ir storašikne baidykle“, tie žodžiai buvo nukreipti į A. P.. Be to, L. P. patvirtino, jog girdėjo ir kitas R. I. išsakytas replikas jų šeimos narių atžvilgiu, pvz. „beraštis kareivėlis“, ,,futbolisto mentaliteto“, ,,vaidina vyrą snarglys“. Liudytoja tuos žodžius girdėjo asmeniškai, žodžiai buvo išsakyti kaip daugiabučio namo kieme, taip ir namo laiptinėje.

Liudytoja A. D., apklausiama pirmosios instancijos teisme nurodė, kad administracinio pažeidimo protokole nurodytus teiginius ji girdėjo iš A. P..

2013 m. birželio 21 d. liudytojo A. P. apklausos protokole (b. l. 8) nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tarp jo šeimos ir R. I. nuolatos vyksta konfliktai, jo parodymai patvirtina ir apeliantės pateiktus paaiškinimus apie 2013 m. birželio 16 d. prie elektros skydinės vykusį konfliktą. Liudytojo parodymai taip pat patvirtina, kad frazės „beraštis kareivėlis“, „futbolisto mentaliteto“, „vaidina vyrą snarglys“ buvo išsakytos ne 2013 m. birželio 19 d., o kitu laiku. Iš dalies šią aplinkybę patvirtina ir L. P. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai bei byloje esantis 2013 m. rugsėjo 20 d. paaiškinimas (b. l. 21). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje neginčijamai nustatyta tik tai, kad 2013 m. birželio 19 d., apie 07.10 val., R. I. A. P. atžvilgiu išsakė frazę „rūpinkis savo mažu mižniumi ir storašikne baidykle”, dėl to 2013 m. liepos 23 d. administracinio pažeidimo protokole suformuotame kaltinime nurodytos frazės „beraštis kareivėlis“, „futbolisto mentaliteto“, „vaidina vyrą snarglys“ yra šalintinos. Akcentuotina, kad nurodyta aplinkybė R. I. veikos kvalifikacijai bei paskirtos nuobaudos dydžiui reikšmės neturi.

Nors apeliaciniame skunde liudytojų Pašvenskų parodymai įvardijami kaip nepatikimi, nes jie nurodė, kad apeliantė frazę „rūpinkis savo mažu mižniumi ir storašikne baidykle” pasakė išbėgusi į namo kiemą, o ne iš balkono, tai nesudaro pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymais. Kaip nurodė ir pati apeliantė, o tai patvirtina ir jos pateikta nuotrauka, jos balkonas yra pirmame aukšte, neįstiklintas, taigi, jos išėjimą į balkoną liudytojai galėjo įvardinti kaip išėjimą į kiemą. Tačiau jų parodymai dėl apeliantės išsakytos įžeidžiančios frazės bei elgesio sutapo, buvo nuoseklūs, taigi, jais netikėti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Kad buvo išėjusi į balkoną ir neatsiklaususi A. P. leidimo jį fotografavo, siekdama vėliau jo nuotrauką paviešinti, pripažino ir pati apeliantė. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad veika buvo padaryta viešoje vietoje, t. y. daugiabučio namo kieme. Pažymėtina, kad tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N16-73/2006, N1-1280/2007, N62-2800/2010 ir kt.). Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. yra saugomos tokios bendrabūvio vertybės kaip tinkamas elgesys viešosiose vietose bei viešoji tvarka ir žmonių rimtis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 2 d. nutarimą byloje Nr. N502-2066/2010). R. I. savo veiksmais nurodytus gėrius pažeidė. Akcentuotina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. kovo 26 d. nutarime, priimtame byloje Nr. N5–545/2007, kur asmuo buvo nubaustas už tai, kad namo balkone, girdint pašaliniams asmenims kito asmens atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, laikė, kad veika padaryta viešoje vietoje. Kaip jau buvo minėta, R. I. balkonas yra įrengtas pirmame aukšte, neįstiklintas, atstumas nuo jo iki A. P. pastatyto automobilio buvo nedidelis, dėl to vien apeliantės buvimas jame nėra pagrindas konstatuoti, kad veika nebuvo padaryta viešoje vietoje. Esant nurodytų aplinkybių visumai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. I. padarius Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Apeliantė taip pat ginčija savo kaltę dėl Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d. numatyto pažeidimo. Akcentuotina, kad minėtas straipsnis numato, kad neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika – užtraukia įspėjimą arba baudą iki vieno šimto litų. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d. administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (2006 m. birželio 8 d. įstatymo redakcija Nr. X-672), vienai iš pagrindinių vaiko teisių priskirdamas jo teisę būti sveikam, garantuojamą priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką (įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš šios pagrindinės vaiko teisės išplaukia tėvų, kurie užtikrinti vaiko teises privalo pirmiausiai (įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 punktas), taip pat valstybės, vietos savivaldos institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų pareiga saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (įstatymo 43 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, tiek tėvams, tiek kitiems fiziniams asmenims yra keliama pareiga į tarpusavio konfliktus neįtraukti nepilnamečių vaikų, apsaugoti juos ne tik nuo psichologinio smurto reiškimo pačių vaikų atžvilgiu, bet ir nuo bet kokio pobūdžio psichologinio smurto demonstravimo jų akivaizdoje.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. numatyta veika R. I. buvo padaryta mažamečio vaiko A. P., gim. 2009 m. birželio 23 d., akivaizdoje. Tai, jog R. I. kalbėjo su A. P. patvirtino, ne tik pati pažeidėja, bet ir jos daryta kokybiška ir spalvota fotonuotrauka, kuri pridėta prie tyrimo medžiagos ir joje matyti ant galinės sėdynės sėdinčio vaiko siluetas. Iš šių duomenų spręstina, jog pokalbis su A. P. vyko šalia kieme priparkuoto automobilio, dienos metu, todėl nėra pagrindo abejoti tiek vaizdine bylos medžiaga, tiek liudytojų nurodytais teiginiais, kad stovinčioje transporto priemonėje sėdėjo mažametis vaikas, kuris objektyviai turėjo galimybę girdėti R. I. išsakytus žodžius, nes bylos medžiaga nepatvirtina, jog automobilis buvo uždarytas taip, jog mažametis negalėtų girdėti apeliantės išsakytos frazės. Liudytojai tiek savo pirminiuose, tiek vėliau teisme duotuose parodymuose patvirtino, kad apeliantės išsakytus žodžius girdėjo jų mažametis vaikas, teigė, kad nuo to laiko vaikas bijo apeliantės, vadina ją bloga teta. Esant nurodytų aplinkybių visumai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog R. I. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d. numatytą pažeidimą. Akcentuotina ir tai, kad apeliantė dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl jos apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai apie pažeistą teisę į gynybą laikytini deklaratyviais.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantė ne tik pateikė apeliacinį skundą, bet kartu ir prašymą dėl A. P. veikų perkvalifikavimo pagal baudžiamojo kodekso straipsnius ir jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylas turi teisę pasisakyti tik dėl pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo ar nutarties teisėtumo (Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Dėl dalies prašyme nurodytų nusikalstamų veikų yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, dėl kitos dalies veikų baudžiamasis procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka pagal įstatymuose numatytus terminus ir procedūras. Taigi, nurodytas apeliantės prašymas paliekamas nenagrinėtu, o sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas apeliantei, nes sumokėtas be pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p.,

nutaria:

R. I. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimą pakeisti.

Pašalinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimo nustatomosios dalies, aplinkybę, kad R. I. 2013 m. birželio 19 d., apie 07.10 val., viešoje vietoje – prie (dumenys neskelbtini)-ojo namo, Vilniuje, kitų žmonių akivaizdoje vartojo žodžius ,,beraštis kareivėlis“, ,,futbolisto mentaliteto“, ,,vaidina vyrą snarglys“.

Kitos nutarimo dalies nekeisti.

R. I. 2013 m. gruodžio 30 d. prašymą dėl A. P. veikų perkvalifikavimo pagal baudžiamojo kodekso straipsnius ir jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn palikti nenagrinėtą.

Grąžinti R. I. 60,00 Lt (šešiasdešimt litų) žyminį mokestį, sumokėtą 2013 m. gruodžio 23 d. per AB „Swedbank“ į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis neskundžiama.