Kauno apygardos teismo nutartis, ATP-1028-245/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-09-30
Bylos Nr.: ATP-1028-245/2014
Teisminio proceso Nr.: 4-09-3-00542-2013-3
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Kęstutis Dargužis
Pareiškėjas: E. G.

Kategorijos

79.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1028-245/2014Proceso Nr. 4-09-3-00542-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos E. G. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarties E. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu E. G. pripažinta padariusi pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d., ATPK 126 str. 4 d. ir skirtos nuobaudos: pagal ATPK 123 str. 1 d. – 125 Lt bauda, pagal ATPK 126 str. 4 d. – 2 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (2) dvejiems metams (6) šešiems mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. E. G. paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda dviejų tūkstančio penkių šimtų litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (2) dvejiems metams (6) šešiems mėnesiams. Kalta pripažinta už tai, kad 2013 m. spalio 14 d., apie 23 val. 35 min. Druskininkų mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo transporto priemonę Volkswagen Sharan valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir policijos pareigūnų reikalavimu atsisakė vyriausybės nustatyta tvarka leisti patikrinti ar nėra neblaivi, taip pat vairuotai transporto priemonei nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra.

Pareiškėja apeliaciniame skunde prašė panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal ATPK 126 str. 4 d. nutraukti, panaikinti 2014-03-12 Druskininkų miesto apylinkės teismo nutartį, nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, išreikalauti iš Alytaus apkrities VPK Druskininkų PK duomenis, su kuria transporto priemone 2013 m. spalio 14 d. - 15 d. pareigūnai L. C. ir A. S. ėjo tarnybos pareigas bei pateikti duomenis, ar minėtoje transporto priemonėje yra vaizdo ir garso įrašymo aparatūra.

Šalies argumentai

Pareiškėja savo apeliaciniame skunde nurodė, kad neblaivumo patikrinimo vengimu galima laikyti tik tokį veiksmą ar neveikimą, kuriais vairuotojas išreiškia savo valią nesitikrinti. Teismas privalo nustatyti konkrečius veiksmus ir įvardinti aplinkybes, kurios leistų teismui padaryti išvadą, kad asmuo tyčia siekia išvengti neblaivumo patikros. Šioje byloje, pareiškėjos nuomone, Druskininkų miesto apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, kad apeliantė vengė neblaivumo patikrinimo, kadangi neįvertino visos eilės byloje esančių įrodymų, nepašalino prieštaravimų tarp E. G. ir policijos pareigūnų parodymų bei apsiribojo tik abstrakčiomis įrodymų vertinimo frazėmis.

Pareiškėjos teigimu, posėdžio metu ji detaliai išdėstė įvykio aplinkybes ir nurodė, kad pirminį policijos pareigūno L. C. pasakymą, kad reikia pasitikrinti blaivumą, suprato kaip pajuokavimą, nes buvo blaivi, policijos pareigūną A. S. pažinojo, iš pradžių pokalbis buvo neoficialus, pareigūnas L. C. rankose alkotesterio neturėjo. Vėliau, kilus konfliktui, kai jėga buvo įsodinta į policijos transporto priemonę, pati prašė leisti jai pasitikrinti blaivumą, tačiau policijos pareigūnai nesutiko, teigdami, jog jau yra pradėtas rašyti administracinės teisės pažeidimo protokolas. Pasijutus blogai, ji kvietėsi med. pagalbą. Teismo posėdžio metu nurodė, kad policijos pareigūnas, siūlydamas pradžioje pasitikrinti blaivumą, alkotesterio neturėjo, alkotesterio antgalio jai nedavė ir ji minėto alkotesterio antgalio per automobilio langą neišmetė. Pokalbis su pareigūnu L. C. vyko ne sėdint jai automobilyje, o stovint šalia automobilio. Vėliau policijos pareigūnas L. C. jėga E. G. įsodino į policijos automobilį, neleido iškviesti greitosios medicininės pagalbos, nereagavo į jos prašymus pasitikrinti blaivumą, ją sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Policijoje E. G. ne kartą prašė tikrinti jos blaivumą, pati iškvietė medikus į policijos komisariatą, jai buvo suteikta medicininė pagalba. Nepaisant to, ji ir toliau buvo sulaikyta policijos komisariate, reikalaujama rašyti pasiaiškinimą ir tik po 2 valandų (po 2 val. nakties) medikų buvo išvežta iš policijos komisariato. E. G. iškart medicinos įstaigoje buvo patikrintas blaivumas ir nustatyta, kad E. G. yra blaivi.

Pareiškėjos nuomone, apylinkės teismas visus E. G. duotus paaiškinimus vertino kritiškai ir atmetė parodymus tuo pagrindu, kad policijos pareigūnų A. S. ir L. C. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys, atitinkantys tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, taip pat ir kitus bylos duomenis. Nutarime visiškai neargumentuota, kokios aplinkybės teismui leido padaryti išvadą, jog E. G. sako teisme netiesą. Tai, kad A. S. ir L. C. yra policijos pareigūnai, neduoda pagrindo teismui manyti, kad jų parodymai turi aukštesnę galią nei E. G. paaiškinimai. Pareiškėja nesutinka su teismo teiginiu, kad nėra byloje duomenų apie liudytojų A. S. ir L. C. suinteresuotumą bylos baigtimi. Dėl 2013 m. spalio 14 d. įvykio buvo atliekamas šių asmenų veiklos patikrinimas ir tai vienareikšmiškai įtakojo jų suinteresuotumą šios administracinės bylos baigtimi. Be to, minėti policijos pareigūnai 2013 m. spalio 14 d. konfliktavo su E. G..

Pareiškėjos nuomone, Druskininkų miesto apylinkės teismas, vertindamas liudytojų A. S. ir L. C. parodymus, neatsižvelgė į tai, kad liudytojai A. S. ir L. C. parodė, kad tarnybinį automobilį vairavo L. C., kad jis įjungė automobilio švyturėlius ir garso signalą, stabdė įtartiną (apeliantės vairuojamą) automobilį. Apeliantė teisme nurodė, kad nei su automobilio švyturėliais, nei su garso signalu policijos pareigūnai jos automobilio nestabdė, tą patvirtina ir byloje esanti Alytaus apskrities VPK tarnybinio patikrinimo medžiaga.

Liudytojas L. C. teismui nurodė, kad, sėdint E. G. vairuotojo sėdynėje, padavė alkotesterio antgalį ir pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Jo teigimu, E. G. atsisakė pasitikrinti blaivumą ir alkotesterio antgalį išmetė. Liudytojas A. S. teismui paaiškino, kad „sėdėdamas automobilio viduje matė kaip automobilio vairuotoja pro automobilio langą išmetė L. C. paduotą alkotesterio vienkartinį pūtimo antgalį ir išlipusi iš automobilio stengėsi pasišalinti iš įvykio vietos, stumdama nuo savęs L. C.“. Šiuos parodymus, pareiškėjos nuomone, teismas privalėjo vertinti kritiškai, kadangi prie tarnybinio patikrinimo medžiagos teismui yra pateikta kompiuterinės technikos ir kitų nešiojamų įrenginių registracijos žurnalo kopija iš kurios matyti, kad 2013 m (nuo spalio 14 d. alkotesteris Lion Alcolmeter 500 Nr. 18929 buvo išduotas 18 val. 45 min. pareigūnui A. S.. 2013 m. spalio 14 d. alkotesteris pareigūnui L. C. nebuvo išduotas, todėl jis jokios techninės priemonės neturėjo ir negalėjo pasiūlyti alkotesteriu pasitikrinti E. G. neblaivumą.

Šalies argumentai

Pareiškėja savo skunde nurodė, kad pareigūnų liudytojų paaiškinimus paneigia byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad transporto priemonės (policijos tarnybinis automobilis ir E. G. vairuotas automobilis) yra išsidėsčiusios taip, kad liudytojas A. S. negalėjo, sėdėdamas tarnybiniame automobilyje, kaip jis pats nurodo, tamsiu paros metu, matyti E. G. sėdinčios savo automobilyje ir pro langą metančios alkotesterio vienkartinį pūtimo antgalį. Pažymėtina, kad apeliantės vairuojamas automobilis stovėjo kelkraštyje, o tarnybinis policijos automobilis sustojo 3-4 metrų atstumu nuo E. G. automobilio dešinėje pusėje. Dėl automobilių išsidėstymo, tiek dėl L. C. stovėjimo šalia automobilio, pagal liudytojo A. S. parodymus, objektyviai jis negalėjo matyti E. G. bei jos atliekamų veiksmų.

Pareiškėjos teigimu, pareigūnai neteisingai nurodė, jog E. G. kalbėjosi su pareigūnu L. C. sėdėdama automobilyje ir kad neva ji išmetė alkotesterio antgalį, bet E. G. policijos pareigūnus sutiko jau išlipusi iš automobilio, ji niekada nekalbėjo su pareigūnu L. C. sėdėdama savo automobilyje ir pareigūnas nedavė jai alkotesterio antgalio.

Visų įrodymų visuma patvirtina, kad įvykio vietoje, policijos komisariate apeliantei nebuvo jokio tikslo vengti pasitikrinti blaivumą. Tai, kad apeliantė iš karto nesuprato pareigūno reikalavimo, tai įvertino kaip pajuokavimą, nesudarė teismui pagrindo nustatyti apeliantės veiksmuose vengimo pasitikrinti blaivumą.

Žemesnės instancijos teismas

Druskininkų miesto apylinkės teismas visiškai netyrė ir nepasisakė dėl vaizdo įrašų, kurie buvo peržiūrėti bylos nagrinėjimo metu.

Liudytojų pareigūnų L. C. ir A. S. paaiškinimus kaip neobjektyvius, pareiškėjos nuomone, patvirtina byloje esantys duomenys dėl apeliantės E. G. telefono paėmimo aplinkybių. 2013 m. spalio 15 d. abiejų liudytojų tarnybiniuose pranešimuose neužsiminta apie tai, kad 2013 m. spalio 14 d. policijos pareigūnas L. C. atėmė iš E. G. jai priklausantį telefoną ir neleido juo naudotis. Byloje apklausti liudytojai L. M., I. Š. bei R. G. patvirtino, kad pareigūnas L. C. buvo paėmęs E. G. telefoną ir neleido jai iškviesti telefonu medikų. Telefono paėmimo faktas yra fiksuotas ir vaizdo įrašuose. Tik 2014-01-11 paaiškinime, atliekant tarnybinį patikrinimą, liudytojas L. C. pripažino, kad buvo paėmęs apeliantės mobilųjį telefoną, tačiau telefono paėmimo aplinkybes nurodė kitokias, t. y. ne tik davė teismui neteisingus parodymus, bet ir nutylėjo dalį reikšmingų aplinkybių.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, liudytojų A. S. ir L. C. parodymai neatitinka tikrovės ir dėl greitosios medicininės pagalbos iškvietimo.

Pareiškėja savo apeliaciniame skunde taip pat pasisakė dėl liudytojų A. S. ir L. C. parodymų teisme ir 2013-10-15 tarnybiniuose pranešimuose nevieningumo dėl E. G. automobilio VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tariamo priverstinio nuvežimo į saugojimo aikštelę Eglės g. 1, Druskininkai“, kadangi jis nebuvo nuvežtas, dėl tariamo tarnybiniame automobilyje garso ir šviesos sistemos naudojimo, dėl nutylėjimo tarnybiniuose pareiškimuose apie įvykį stebėjusius liudytojus, nors bylos nagrinėjimu metu nustatyta, kad įvykio vietoje buvo liudytoja L. M., I. Š. ir R. G..

Šalies argumentai

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad liudytojas L. C. tarnybiniame pareiškime nutylėjo, jog E. G. prašė pasitikrinti blaivumą, tačiau teismo posėdžio metu pripažino, kad E. G. prašė jai patikrinti blaivumą, tačiau pareigūnai atsisakė tą daryti, nes neva jau buvo pradėję rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tokiu būdu tarnybinio pranešimo turinys iš esmės skiriasi nuo pareigūnų parodymų, duotų teismo posėdžio metu.

Žemesnės instancijos teismas

Vertinant tarnybiniuose pranešimuose nurodytus duomenis dėl apeliantės vengimo tikrintis blaivumą matyti, kad tarnybiniuose pranešimuose pareigūnų paaiškinimai yra nekonkretūs, abstraktūs, nenurodantys kokiais konkrečiais veiksmais apeliantė išreiškė valią atsisakyti tikrintis, taip pat nenurodyta, kad pareigūnai išaiškino apeliantei atsisakymo tikrintis blaivumą pasekmes. Teismas 2014-08-08 nutarime taip pat neįvertino fakto, jog pareigūnai apeliantei neišaiškino pasekmių, susijusių su atsisakymu pasitikrinti blaivumą. Dėl paminėto, pareiškėjos nuomone, liudytojų A. S. ir L. C. parodymai yra neobjektyvūs, prieštarauja byloje surinktai kitai medžiagai, nenuoseklūs, neatitinka tikrovės, todėl Druskininkų miesto apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi šių liudytojų parodymais ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

Pareikėjos numone, apylinkės teismas nepagrįstai nutarime nepasisakė ir nevertino liudytojų R. G., L. M. ir I. Š. parodymų, kadangi minėti liudytojai matė aplinkybes jau po to, kai ji buvo policijos automobilyje. Liudytojai R. G., L. M. ir I. Š. į įvykio vietą atvyko labai greitai. Pagal minėtų liudytojų parodymus - po 10 minučių, kai prie E. G. automobilio privažiavo policijos pareigūnai. Todėl visos įvykio aplinkybės minėtiems liudytojams buvo žinomos. Liudytojas R. G. patvirtino, kad policijos pareigūnai iš karto apkaltino jo sutuoktinę neblaivumu. Šio liudytojo parodymai atitinka ir byloje esančią vaizdo medžiagą.

Liudytojos L. M. ir I. Š. taip pat nurodo, kad apeliantė prašė pas pareigūnus, kad būtų patikrintas jos blaivumas, tačiau pareigūnai su tuo nesutiko, teigdami, kad jau yra pradėtas rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolas. Liudytojai R. G., L. M. ir I. Š. matė aplinkybes, susijusias su E. G. prašymu patikrinti jos blaivumą. Apylinkės teismas atmetė šiuos liudytojų parodymus, net jų neanalizavęs ir jų nenagrinėjęs, kas sąlygojo neteisėto ir nepagrįsti nutarimo priėmimą.

Bylos medžiagoje yra vaizdo įrašas MVI 0772 AVI, kuriame pareigūnas A. S. teigia, kad tarnybiniame automobilyje yra vaizdo ir garso įranga „ir viskas filmuojama“. Tačiau vėliau tarnybinio patikrinimo metu liudytojas L. C. nurodė, kad tarnybiniame automobilyje įrašymo aparatūra neveikė. Pareiškėjos nuomone, pareigūnai vengia pateikti vaizdo įrašą, kadangi nebuvo pateikta objektyvių duomenų, kad 2013 m. spalio 14 d. tarnybiniame automobilyje, kuriuo tarnybą atliko pareigūnai A. S. ir L. C., įrašymo įranga neveikė.

Šalies argumentai

Apeliantė savo skunde taip pat nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ne A. S., o tam teisės neturintis L. C.. Teismo posėdžio metu L. C. nurodė, kad jis neturėjo teisės surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo (2014-08-05 - 2014-08-08 teismo posėdžio protokolas, t.2., b.l. 14). Liudytojas L. C. teigė „spalio 14 - 15 d. neturėjau teisės surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą už kelių eismo taisyklių pažeidimus“. Liudytojas nurodo, kad pirmiausiai 2013-10-14 buvo surašytas jo tarnybinis pranešimas, o kitas pareigūnas tik neva po to rašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos duomenys patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ne A. S., o tam teisės neturinčio L. C.. Visų pirma, šią aplinkybę patvirtina tai, kad apeliantė ir liudytojai L. M., I. Š. ir R. G. nurodė, kad prie kompiuterio automobilyje sėdėjo ir rašė tik L. C.. Liudytojas A. S. visą laiką buvo lauke ir negalėjo rašyti protokolo. Antra, protokolas buvo rašomas per liudytojo L. C. prisijungimo kodą. Taigi, ir ant protokolo esantis registro objektas patvirtina, kad šį procesinį dokumentą surašė ne A. S., o L. C.. Tai patvirtina ne tik administracinio teisės pažeidimo protokolo registracijos objektas, bet ir t.1, b.l. 160 - 161 esantys duomenys apie administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones. Tomas 1 , b.l. 161 yra „Registre suformuoti ir prisegti ATP bylos dokumentai“. Minėtame išraše nurodoma, kad yra suformuotas dokumentas - administracinio teisės pažeidimo protokolas, jo registracijos Nr. 70P-3045378-13, surašymo data 2013-10-15, pareigūnas, surašęs protokolą - L. C.. Taigi, ir rašytiniai bylos dokumentai patvirtina, kad minėtą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ne A. S., o pareigūnas L. C.. Druskininkų miesto apylinkės teismas šių aplinkybių netyrė, nors administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo teisingumas turi esminės reikšmės, nagrinėjant administracinę bylą. Nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė asmuo, neturintis tam įgalinimų, administracinės teisenos procesas turi būti nutrauktas.

Druskininkų miesto apylinkės teismas netyrė ir neanalizavo, kas padarė ranka įrašą dėl Kelių eismo taisyklių 18 punkto pažeidimo. Protokolo grafoje „Teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, punktas (-ai)“ nurodyta „ket 14 ir 238 p“. Tačiau ranka yra prirašytas skaičius 18. Druskininkų miesto apylinkės teismas nenustatė, kada ir kas šį prierašą padarė.

Be to, pareigūnai teigia, kad protokolas buvo pradėtas rašyti po to, kai liudytojas L. C. surašė tarnybinį pranešimą. Tačiau iš tarnybinio pranešimo surašymo datos matyti, kad liudytojas L. C. tarnybinį pranešimą rašė 2013-10-15, t.y. pradėjo rašyti tarnybinį pranešimą įvykio vietoje, sėdėdamas tarnybiniame automobilyje. Iš tarnybinio pranešimo apimties matyti, kad tarnybinis pranešimas turėjo būti rašomas ne mažiau, kaip 20 minučių. Tuo tarpu liudytojai - pareigūnai aiškina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą taip pat pradėjo rašyti įvykio vietoje. Pagal esančius kompiuterinės sistemos duomenis (tomas 1, b.l. 160), protokolas buvo surašytas 2013 m. spalio 15 d. 00 val. 10 min. Tačiau faktiškai taip negalėjo būti, nes pagal liudytojo L. C. parodymus tuo metu buvo rašomas jo tarnybinis pranešimas. Pažymėtina, kad protokolas negalėjo būti surašytas 2013 m. spalio 15 d. 00 val. 10 min., nes tiek policijos pareigūnai, tiek apeliantė E. G. nurodo, kad protokolas buvo rašomas policijos komisariate. Į policijos komisariatą, pagal patikrinimo medžiagą, E. G. buvo pristatyta 00 val. 20 min. (tai patvirtina ir greitosios medicinės pagalbos atvykimo laikas). Tokiu būdu, protokolas negalėjo būti surašytas įvykio vietoje ir šios aplinkybės Druskininkų miesto apylinkės teisme visiškai nebuvo tiriamos.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodė, kad teismas netyrė ir nesiaiškino aplinkybių, susijusių ir su transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu taip pat neįvertino ir netyrė aplinkybių, susijusių su pareigūnų turėtais mobiliaisiais telefonais.

Pareiškėjos nuomone, Druskininkų miesto apylinkės teismas nepagrįstai nutarime nurodė, kad 2013-10-15 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 24, kuriuo buvo nustatyta, jog E. G. yra blaivi (t. 1., b.l. 93), neturi jokios reikšmės asmens veiklos kvalifikavimui pagal ATPK 126 str. 4 d. Apeliantė su teismo teiginiu nesutiko ir laikosi priešingos pozicijos, kad minėtas rašytinis įrodymas svarbus, kad patvirtina aplinkybę, jog 2013 m. spalio 14 d. - 15 d. apeliantė buvo blaivi ir patvirtina aplinkybę, kad apeliantė nevengė pasitikrinti blaivumo. Apeliantė prašė patikrinti jos blaivumą tiek tarnybiniame automobilyje, tiek policijos komisariate, tiek iš karto nuvežta į ligoninę. Apeliantė savo sąskaita pasitikrino blaivumą iš karto, kai tik buvo medikų išvežta iš policijos komisariato. Taigi, apeliantės veiksmai (blaivumas, blaivumo pasitikrinimas savo sąskaita, atsiradus galimybei) patvirtina, kad apeliantė nevengė pasitikrinti blaivumo ir nesiekė padaryti administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 str. 4 d.

Apeliantė taip pat nesutinka su teismo argumentu, kad 2013 m. spalio 15 d. surašytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 24 prieštarauja nustatytai patikros tvarkai. Pažymėtina, kad byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad E. G. 2013 m. spalio 14 d. buvo neblaivi. Apeliantė paaiškino, kad 2013 m. spalio 14 d. ji turėjo teismo procesą, dėl ko labai susijaudino, naudojo vaistus (Korvalol). Dėl naudotų medikamentų pareigūnams susidarė klaidingas įspūdis, kad apeliantė naudojo alkoholį. E. G. įvykio dieną buvo blaivi. Tai patvirtino Medicininės apžiūros aktas, todėl teismo nurodyta aplinkybė, kad nebuvo paimtas apeliantės kraujas patikros metu - neturi jokios teisinės reikšmės. Medicininę apžiūrą atliko kompetetingi specialistai, todėl jų surašytas aktas negali būti kvestionuojamas. Druskininkų miesto apylinkės teismas netinkamai vertino šį rašytinį įrodymą, kas sutrukdė teisingai išnagrinėti administracinę bylą.

Pareiškėja taip pat atkreipė dėmesį, kad apylinkės eismas neanalizavo ir netyrė aplinkybės, susijusios su E. G. sulaikymu. Pareigūnai A. S. ir L. C. nurodo, kad jie sulaikė E. G. ir išvežė į policijos komisariatą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad E. G. buvo sulaikyta nuo 2013 m. spalio 14 d. 23 val. 35 min. iki 2014 m. spalio 15 d. 01 val. 30 min., tačiau byloje nėra jokių procesinių dokumentų, kurių pagrindu pareigūnai 2 valandas buvo sulaikę apeliantę. Tai, kad apeliantė atsisakė pasirašyti po administracinio teisės pažeidimo protokolu nėra numatytas įstatyme pagrindas sulaikyti asmenį.

Priešingai, byloje nustatyta, kad apeliantė E. G. buvo išvežta į policijos komisariatą po to, kai telefonu ji iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Pareigūnų teiginys, kad jie vežė apeliantę į policijos komisariatą tuo tikslu, kad greičiau būtų suteikta medicininė pagalba, vertintinas kritiškai. Visų pirma, pareigūnai nesiėmė priemonių patys iškviesti medicininę pagalbą į įvykio vietą, nors apeliantė to prašė. Antra, važiuojant nuo įvykio vietos į policijos komisariatą pakeliui yra ligoninė, tačiau pareigūnai nepristatė apeliantės į ligoninės priimamąjį. Trečia, pareigūnai neatliko jokių veiksmų, kad greitoji medicininė pagalba būtų iškviesta į policijos komisariatą. Bylos medžiaga nustatyta, kad greitąją medicininę pagalbą kvietė pati apeliantė. Tokiu būdu, byloje nebuvo ištirtos aplinkybės, kodėl apeliantė virš 2 valandų per prievartą buvo laikoma policijos komisariate ir neišleista nei į namus, nei į gydymo įstaigą. Šios aplinkybės patvirtina, kad liudytojai L. C. ir A. S. yra suinteresuoti bylos baigtimi ir negali duoti objektyvių parodymų byloje.

Šalies argumentai

Pareiškėja taip pat nurodė, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančią Alytaus apskrities VPK Vidaus tyrimo grupės tarnybinio patikrinimo išvadą. Teismas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo įvertinti liudytojų R. G., L. M. ir I. Š. parodymai ir pagal 2014-01-30 išvadą buvo nuspręsta neskirti L. C. ir A. S. drausminių nuobaudų. Įstatymas numato, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas, teismas privalo pats betarpiškai apklausti liudytojus ir negali vadovautis kitų institucijų apklaustų liudytojų vertinimais.

Pareiškėjos nuomone, iš pateiktų šios bylos įrodymų analizės matyti, kad jos veiksmuose nėra jai inkriminuoto teisės pažeidimo sudėties. E. G. nevengė pasitikrinti blaivumo, o priešingai ne kartą policijos pareigūnų prašė patikrinti jos blaivumą. Pareigūnų atsisakymas tikrinti E. G. blaivumą tuo pagrindu, kad jau yra pradėtas rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolas, yra visiškai nepagrįstas. Druskininkų miesto apylinkės teismas, spręsdamas dėl šio administracinio pažeidimo sudėties, privalėjo įvertinti daugkartinį apeliantės prašymą tikrinti jos blaivumą, dalyvaujant liudytojams, tiek transporto priemonėje, tiek policijos komisariate. Visa įrodymų visuma patvirtina, kad E. G. veiksmai buvo nukreipti ne į vengimą pasitikrinti blaivumą, o priešingai į norą tai padaryti. Ta aplinkybė, kad į pirmą pareigūno ketinimą patikrinti E. G. blaivumą pastaroji nesureagavo, įvertino kaip pajuokavimą, negali būti pripažįstama tyčiniu veiksmu ir siekimu išvengti patikros.

Šalies argumentai

Pareiškėja savo apeliaciniame skunde nurodė, kad LR ATPK 35 str. numato administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Šio straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, todėl (jeigu laikytis pozicijos, kad apeliantė įvykdė administracinį teisės pažeidimą 2013 m. spalio 14 d.), tai administracinė nuobauda apeliantei už administracinį teisės pažeidimą galėjo būti paskirta iki 2014 m. balandžio 14 d. Druskininkų miesto apylinkės teismas nutarimą skirti administracinę nuobaudą priėmė 2014-08-08. Pareiškėjos nuomone, 2014-03-12 Druskininkų miesto apylinkės teismo nutartis, pratęsianti terminą, yra neteisėta ir naikintina, kadangi 2014-03-12 Druskininkų miesto apylinkės teismo posėdžio metu teismas atidėjo bylos nagrinėjimą 2014 m. balandžio 17 d. 9 val. ir nebuvo sprendžiamas klausimas dėl administracinės bylos nagrinėjimo termino pratęsimo. Ne teismo posėdžio metu, tą pačią dieną, 2014-03-12 teisėjas rašytinio proceso tvarka, savo iniciatyva sprendė administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo termino pratęsimo klausimą. Apeliantės nuomone, šis klausimas negalėjo būti sprendžiamas rašytinio proceso tvarka, o turėjo būti išspręstas teismo posėdyje. Be to, teismas pažeidė LR ATPK 35 str. 3 d. nuostatas, leidžiančias pratęsti administracinės bylos nagrinėjimo terminą. LR ATPK 35 str. 3 d. numato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ir terminai gali būti pratęsiami šiais atvejais: kai traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. E. G. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, niekur nebuvo išvykusi, ilgai nesirgo, nebuvo paskelbta jos paieška ir nebuvo jokių kitų sąlygų, leidžiančių pratęsti terminą nagrinėjant jos administracinę bylą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismų praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad teismai gali išspręsti termino pratęsimo klausimą, priimdami motyvuotą nutartį. 2014-03-12 Druskininkų miesto apylinkės teismo nutartis yra visiškai nemotyvuota. Teismas nutartyje konstatavo, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas baigiasi 2014 m. balandžio 14 d. Teismas pratęsė administracinės bylos nagrinėjimo terminą todėl, kad pats teismas tą pačią dieną paskyrė administracinės bylos nagrinėjimą 2014-07-17. Teismas 2014-03-12 teismo posėdyje, atidėdamas administracinės bylos nagrinėjimą, privalėjo paskirti tokią teismo posėdžio datą, kuri leistų įstatymo nustatytu terminu išnagrinėti administracinę bylą. Toks termino pratęsimas yra nekonkretus ir pažeidžia asmens teisę į gynybą. Apeliantė prašo 2014-03-12 nutartį panaikinti ir administracinį procesą šioje byloje nutraukti, suėjus senaties terminui skirti administracinę nuobaudą.

Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato atsiliepime prašoma Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014-08-08 nutarimą palikti nepakeistą, o E. G. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos apeliacinis skundas netenkintinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

E. G. 2013 m. spalio 15 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2013 m. spalio 14 d., apie 23 val. 35 min. Druskininkų mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo transporto priemonę Volkswagen Sharan valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir policijos pareigūnų reikalavimu atsisakė vyriausybės nustatyta tvarka leisti patikrinti ar nėra neblaivi, taip pat vairuotai transporto priemonei nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra. Ginčo dėl padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 123 str. 1 d., nėra.

ATPK 126 str. 4 d. numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems <...> neblaivumo patikrinimo vengimą <...> ir įtvirtinta, kad neblaivumo patikrinimo vengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 2 000 Lt iki 3 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukta E. G. apeliaciniame skunde neigia padariusi minėtą pažeidimą, argumentuodama tuo, kad ji neatsisakė tikrintis blaivumą.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. G. padarė ATPK 126 str. 4 d. nustatytą administracinį teisės pažeidimą.

Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 6 p. numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iš įstatymo. Analogišką pareigą vairuotojui numato ir KET 18 punktas.

Blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta ATPK 126 str. 4 d.. Pabrėžtina, jog ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1185/2007). Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N63-1992/2010, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, 2010 m.). Pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – ir Taisyklės), 5 punktą, policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą privalo pristatyti vairuotoją, įtariamą esant neblaivų, tik jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Tokiu atveju, jei asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, Inspekcijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 27 punktas). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Taisyklių nuostatas, yra konstatavęs, jog tai, kad Taisyklių 27 punktas asmeniui suteikia teisę nesutikus tikrintis, pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašant jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, nepaneigia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, taip pat KET ir Taisyklėse įtvirtintos vairuotojo pareigos policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą ir nešalina jo administracinės atsakomybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N5-393/2007; 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1686/2009).

Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Liudytojo policijos pareigūno A. S. tarnybiniu pranešimu (b. l. 5), kas buvo patvirtinta ir teismo posėdžio metu duotuose parodymuose, nustatyta, kad liudytojas A. S. dirba Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresniuoju patruliu. Kartu su kolega L. C. dirbo 2013-10-14. Tarnybos metu apie 23 val. 35 min. pastebėjo automobilį Volkswagen Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukant iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę išvažiavusį į priešingą eismo juostą. Toks manevras sukėlė įtarimą, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Už tarnybinio automobilio vairo buvo L. C. kuris, įjungęs automobilio švyturėlius ir garso signalus, stabdė įtartiną automobilį. Automobilio vairuotoja reikalavimui sustoti nepakluso, įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir sustojo prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Kolega L. C. priėjo prie automobilio, o jis radijo ryšiu pranešė budinčiai daliai duomenis apie sustabdytą automobilį. Sėdėdamas automobilio viduje matė, kaip automobilio vairuotoja pro automobilio langą išmetė L. C. paduotą alkotesterio vienkartinio pūtimo antgalį ir išlipusi iš automobilio stengėsi pasišalinti iš įvykio vietos, stumdama nuo savęs L. C.. Tada L. C. pažeidėją atsivedė ir įsodino į tarnybinį automobilį. Atsisėdus pažeidėjai, pajuto iš jos burnos sklindantį alkoholio kvapą. Atvesdintą pažeidėją pažino, ji prieš daugelį metų dirbo Druskininkų policijos komisariate pasų stale. Pažeidėja paprašė būti paleista. Jis atsakė, kad paleisti negali, reikia pasitikrinti blaivumą. Tada pažeidėja jam pasakė, kad į alkotesterį nepūs, o jie turės problemų. Po tokio atsisakymo pasitikrinti blaivumą buvo pradėtas rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Liudytojo policijos pareigūno L. C. tarnybiniu pranešimu bei duotais paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, jog jis dirbo su A. S. 2013-10-14. Tarnybiniu automobiliu važiuodami Veisiejų gatve pastebėjo automobilį Volkswagen Sharan sukant iš Veisiejų gatvės į Ringėliškės gatvę išvažiavusį į priešingą eismo juostą. Manevras sukėlė įtarimą, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Tarnybinį automobilį vairavo jisai. Tada (duomenys neskelbtini) gatvėje apsisuko ir nuvažiavo iš paskos įtartino automobilio, įjungė šviesos ir garso signalus, reikalavo vairuotojo sustoti. Vairuotojas sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjo prie pažeidėjos, pareikalavo pateikti dokumentus. Pradžioje vairuotoja neigė vairavusi automobilį. Bendraujant pajuto iš pažeidėjos burnos sklindantį alkoholio kvapą. Tada vairuotojai pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Pažeidėjai perdavė plastikinį supakuotą antgalį, kad ši jį išsiimtų iš pakuotės ir uždėjusi ant alkotesterio pūstų. Tačiau pažeidėja antgalio neišpakavo, bet jį išmetė per automobilio langą. Tada jos paprašė eiti į tarnybinį automobilį. Po tokio raginimo pažeidėja bandė savo kūnu jį pastumti ir pasišalinti. Tada pažeidėją atvesdino į tarnybinį automobilį, jame dar du kartus paragino pasitikrinti blaivumą, bet ši kategoriškai atsisakė.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje E. G. paaiškino, kad 2013 m. spalio 14 d. Druskininkų mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo transporto priemonę Volkswagen Sharan valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį sustabdė ir pastatė prie savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), Druskininkai. Išlipusi iš automobilio pamatė privažiavusį policijos automobilį. Prie jos priėjo policijos pareigūnas L. C., kuris paprašė automobilio dokumentų. Su L. C. kalbėjo stovėdama prie savo automobilio vairuotojo durelių. Patikrinus dokumentus, pareigūnas nustatė, kad automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Su pažeidimu šioje dalyje sutinka ir pripažįsta, kad automobilis buvo naudojamas, kai jam nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra. Po to pareigūnas L. C. pasakė, kad reikės pasitikrinti blaivumą, Ji pagalvojo, kad pareigūnas juokauja, jam atsakė „Jūs juokaujat, kokį blaivumą tikrinti prie namų“. Tada pareigūnas ją sugriebė ir įbruko į tarnybinį automobilį. Kitas pareigūnas A. S. tuo metu stovėjo prie tarnybinio automobilio lauke. Automobilio viduje L. C. pradėjo jai aiškinti „tuoj tau bus, iškviesime tralą“. Tada jinai skambino sutuoktiniui R. G., kaimynėms L. M., I. Š., prašydama, kad šie ateitų prie automobilio ir paliudytų kas vyksta. Atvykus sutuoktiniui ir kaimynėms, prašė pareigūno L. C., kad šis duotų jai alkotesterį blaivumui patikrinti. Pareigūnas atsisakė tai daryti, paaiškindamas, kad jau surašytas protokolas ir po jo surašymo jokių blaivumo patikrinimų negali būti.

Pirmosios instancijos teisme iškelta versija, jog E. G. policijos pareigūno žodžius dėl blaivumo pasitikrinimo įvertinusi kaip pajuokavimą, pagrįstai atmesta kaip nepagrįsta ir vertinta kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės. Juolab, aukštesniojo teismo pastebėjimu, kad net praėjus ilgesniam laiko tarpui (beveik 1 valandai), kuomet į policijos komisariatą buvo atvykusi iškviesta medicininė pagalba E. G., greitosios medicininės pagalbos kvietimo kortelėje (0:48 val.) buvo padarytas įrašas konstatuojant, kad jaučiamas alkoholio kvapas iš burnos. Dėl paminėto aukštesniajam teismui jokių abejonių dėl policijos pagrįsto pasiūlymo tikrintis E. G. blaivumą, nekyla, kaip ir nekyla abejonių, kad E. G. atsisakė tikrintis. Vėlesni E. G. reikalavimai policijos įstaigoje leisti pasitikrinti blaivumą alkotesteriu bei jos (po daugiau nei 2 valandų) nuvykimas į medicinos įstaigą ir savo iniciatyva pasitikrinimas dėl neblaivumo, kuomet buvo nustatyta jos iškvepiamame ore rezultatas 0,07‰ bei kitos aplinkybės, kurios nustatytos po konstatuoto atsisakymo tikrintis blaivumą, nagrinėjamu atveju jokios reikšmės E. G. veikos kvalifikavimui pagal ATPK 126 str. 4 d. neturi ir asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą nepaneigia. Asmens vengimas pasitikrinti neblaivumą konstatuotas pačioje pareigūnų prisistatymo ir patikrinimo pradžioje ir tai yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta ATPK 126 str. 4 d., o konstatavimui, kad asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog jis išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti.

Šis pažeidimas yra tyčinis – asmuo tyčia atsisako pasitikrinti, ar nėra apsvaigęs nuo alkoholio. Kaip neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu pirmiausia laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas išreiškia savo valią (apsisprendimą) nesitikrinti. Vairuotojo būsena, dėl kurios jis paprasčiausiai nesugeba atlikti būtinų tikrinimui veiksmų (psichologinė būsena – stresas, įtampa, ar tam tikrų fizinių galimybių – traumos ir pan.), nelaikytina neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu, o sudaro pagrindą vertinti, kad nėra objektyvios galimybės vairuotojo patikrinti ir pagal Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 5 punktą sudaro pagrindą tokį vairuotoją pristatyti medicininei apžiūrai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N5 – 393/2007). Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

E. G. apeliaciniame skunde nurodytas reikalavimas dėl transporto priemonės, kuria naudojosi pareigūnai L. C. ir A. S., duomenų ar minėtoje transporto priemonėje yra vaizdo ir garso įrašymo aparatūra išreikalavimo bei skundo argumentai, susiję su E. G. reikalavimu policijos įstaigoje patikrinti jos blaivumą, pareigūnų naudojimusi tarnybiniu automobiliu (kas vairavo, ar buvo naudoti garsiniai ir šviesos signalai), alkotesterio išdavimo aplinkybėmis, E. G. telefono paėmimo ir gražinimo aplinkybėmis, greitosios medicininės pagalbos kvietimo aplinkybėmis, transportavimo automobilio iškvietimo aplinkybėmis, liudytojų – kaimynių bei sutuoktinio iškvietimo į pažeidimo padarymo vietą aplinkybėmis, protokolo surašymo aplinkybėmis (kuris pareigūnas užpildė protokolą bei ranka įrašė KET 18 p. pažeidimą), pareiškėjos sulaikymo aplinkybėmis, Alytaus VPK Vidaus tyrimo grupės tarnybinio patikrinimo išvadų vertinimu, paliekami nenagrinėti, kadangi E. G. konstatuoto pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d. padarymo aplinkybėms jokios įrodomosios reikšmės neturi.

Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad nubaustojo asmens apeliaciniame skunde nėra jokių naujų objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl E. G. kaltės padaryti.

Apygardos teismo nuomone, E. G. apylinkės teismo nutarimu paskirta nuobauda tinkamai individualizuota, nepažeidžiant ATPK 30 ir 30² str. reikalavimų, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir adekvati padarytam administraciniam teisės pažeidimui. Teismas atsižvelgė į pažeidėjos asmenybę, įvertino, kad pažeidėja anksčiau bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išvadų nedaro, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atmetami kaip nepagrįsti apeliacinio skundo reikalavimai dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarties, kuria pratęstas bylos nagrinėjimo terminas, kadangi minėta nutartis yra neskundžiama. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo terminas pratęstas vadovaujantis LR ATPK 35 str. 3 d. ir 282 str. 3 d. nuostatomis, ir jos nepažeistos, kadangi vienas iš pagrindų pratęsti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo terminą yra kitos priežastys, kai nustatytais terminais neįmanoma išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad užsitęsė duomenų patikrinimas dėl jų gausos, todėl bylos nagrinėjimui buvo būtina pratęsti terminą. Nutartyje nenurodytos minėtų straipsnių dalys, tačiau dėl to nutartis nelaikytina nepagrįsta ir neteisėta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teisėjas

nutarė:

Palikti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą nepakeistą ir pareiškėjos E. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Dargužis