- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-27
- Bylos Nr.
- 1S-553-491/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Pareiškėjas
- V. N.
- Kategorijos
Teisėjas Algirdas Švedavičius Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. birželio 27 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant :
prokurorei Justinai Vingilytei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Ievos Rondomanskaitės skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nutarties, kuria buvo panaikintas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato tyrėjos nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros nutarimas, kuriuo pareiškėjo skundas buvo nepatenkintas
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariatas 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo V. N. pareiškimą. Šį nutarimą V. N. apskundė prokuratūrai, tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2012 m. spalio 24 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo įstaigos nutarimas buvo paliktas nepakeistu.
Šalies argumentai
2012 m. lapkričio 8 d. skundu V. N. kreipėsi į Pasvalio rajono apylinkės teismą, kuris skundžiama nutartimi panaikino Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarimą ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2012 m. spalio 24 d. nutarimą bei perdavė medžiagą prokuratūrai papildomam tyrimui.
Skundu prokurorė prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą – V. N. skundo dėl nutarimų panaikinimo netenkinti, nes mano, kad nutartis nepagrįsta ir neteisėta. Ji dėsto ikiteisminio tyrimo eigą, nutarimų priėmimo aplinkybes ir nurodo, kad nutartyje apylinkės teismas nepagrįstai teigia, jog civilinėje byloje išspręstas ginčas neturi prejudicinės galios nagrinėjant V. N. pareiškimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka. Įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje buvo nustatyta ne tik kiek V. N. skolingas UAB (duomenys neskelbtini), bet ištyrus šalių pateiktus įrodymus buvo nustatytos kitos objektyvios aplinkybės, paneigiančios V. N. skunduose nurodytas aplinkybes. Tokiu būdu naikinti 2012 m. rugsėjo 20 d. ir 2012 m. spalio 24 d. nutarimus ir dar atlikti kokius nors papildomus proceso veiksmus šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo.
Teismo posėdyje prokurorė prašo skundą tenkinti. Pareiškėjas A. N. prašo prokurorės skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas visų pirma pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu įtarti buvus nusikalstamą veiką, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais pagal BPK 212 str. 1 d. 1 p. yra išimtinai prokuroro kompetencija. Prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami BPK 63 str. numatyta tvarka. Tačiau prokurorui nėra privaloma nukentėjusiojo pozicija atitinkamais klausimais, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. Prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis.
Teismų praktikoje yra nustatyta, kad baudžiamoji teisė savo funkcijas įgyvendina imperatyviuoju metodu – nustato bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones už nustatytų draudimų pažeidimą. Baudžiamųjų įstatymų draudimų ir sankcijų turi būti imamasi tik tada, kai tai neišvengiama, kai neįmanoma kitomis teisinėmis priemonėmis apginti pažeidžiamų teisinių gėrių. Ši teisė taikytina pažeidus viešąjį interesą, kuomet veika yra pavojinga ir negali būti palikta nukentėjusiajam kaip jo privatus reikalas reikalauti kompensacijos. Tuo tarpu civilinei teisei būdingas dispozityvusis reguliavimo metodas, kuomet teisės normomis nustatomos teisinių santykių dalyvių privalomo ir leistino elgesio ribos, suteikiant galimybę jiems patiems nustatyti sau teises ir pareigas bei atsakomybę už jų pažeidimą. Imperatyviosios normos civilinėje teisėje nustatomos ir taikomos tik išimtiniais atvejais, kai siekis apginti vieno teisinio santykio teises ir interesus nuo kitos šalies neteisėtų veiksmų sutampa su viešųjų interesų apsauga. Civilinė atsakomybė taikytina pažeidus privatų interesą.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, V. N. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą pranešdamas apie tai, kad 2009 m. liepos mėn. jis UAB (duomenys neskelbtini) pardavė 283,35 tonas kvietrugių. Šiam sandoriui patvirtinti 2009 m. liepos 7 d. buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. GRKD0476. Vėliau jis iš UAB (duomenys neskelbtini) gavo raštą, kad minėtoje PVM sąskaitoje –faktūroje nurodytas klaidingas kvietrugių kiekis, todėl UAB (duomenys neskelbtini) atsiuntė jam naują PVM sąskaitą – faktūrą, kurioje buvo nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš jo įgijo 109,33 tonas kvietrugių. V. N. tvirtino, jog UAB (duomenys neskelbtini) atstovė sąmoningai, tyčia į naują PVM sąskaitą – faktūrą įrašė neteisingus duomenis apie jo parduotų kvietrugių kiekį, todėl prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo ir dokumento – antrosios PVM sąskaitos – faktūros – suklastojimo. Iš to matyti, kad tarp pareiškėjo ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas dėl V. N. parduotų kvietrugių kiekio ir atlygio už juos kilo būtent iš šių santykių. Ginčą tarp V. N. ir UAB (duomenys neskelbtini) dėl skolos, o tuo pačiu neatsiejamai ir dėl V. N. parduotų kvietrugių kiekio, iš esmės išsprendęs Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiame 2012 m. sausio 31 d. sprendime pažymėjo, kad į 2009 m. liepos 7 d. PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. GRKD0476 nurodytas 283,35 tonas kvietrugių per klaidą buvo įtraukti iš kito ūkininko nupirkti kvietrugiai (174,02 tonos). Duomenų apie tai, kad šis sprendimas būtų panaikintas, byloje nėra. Iš minėtame teismo sprendime išdėstytų aplinkybių seka, kad tąkart V. N. iš tiesų pardavė UAB (duomenys neskelbtini) ne, kaip nurodyta PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. GRKD0476, 283,35 tonas kvietrugių, o gerokai mažiau, t. y. 109,33 tonas kvietrugių (283,35 – 174,02 = 109,33). Akivaizdu, kad tąkart V. N. bendrovei pardavė antrojoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą kiekį kvietrugių, todėl skirtingai, nei mano jis pats, UAB (duomenys neskelbtini) teisingus duomenis apie tąkart jo parduotų grūdų kiekį nurodė ne PVM sąskaitoje faktūroje Nr. GRKD0476, o būtent antrojoje PVM sąskaitoje – faktūroje.
Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes šiuo metu galima tvirtinti, jog V. N. pateiktoje antrojoje PVM sąskaitoje – faktūroje UAB (duomenys neskelbtini) nurodė teisingus duomenis, todėl ši PVM sąskaita – faktūra nebuvo suklastota, o ją bendrovė išrašė siekdama ne išvengti savo prievolės, o teisingai suskaičiuoti ir nustatyti V. N. atlygį už jo parduotus kvietrugius. Nepasitvirtinus V. N. pareiškime nurodytoms aplinkybėms apie galimą sukčiavimą ir dokumento suklastojimą, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariatas 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarimu pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, o Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2012 m. spalio 24 d. nutarimu policijos įstaigos nutarimas teisingai buvo paliktas nepakeistu. Paminėti sprendimai yra motyvuoti, aiškūs, atitinka surinktus bylos duomenis.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes aukštesnysis teismas, sutikdamas su prokurorės apeliacinio skundo motyvais ir argumentais bei pritardamas jiems konstatuoja, kad nagrinėdamas V. N. skundą žemesnysis teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė bylos duomenis ir todėl priėmė nepagrįstą sprendimą naikinti minimus nutarimus ir atlikti papildomą tyrimą pagal pareiškėjo prašymą. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis naikinama ir priimamas naujas procesinis sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p., teismas
NUTARĖ:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti V. N. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarimo ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2012 m. spalio 24 d. nutarimo panaikinimo.
Ši nutartis neskundžiama.