- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-25
- Bylos Nr.
- eI-2183-463/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00182-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- M. P., I. G., O. G.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Aistis Damulevičius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Violetos Balčytienės, dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Aisčiui Damulevičiui, atsakovės atstovei Radvilei Bajelytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. P., I. G. (I. G.) ir O. G. (O. G.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai M. P. (tekste atskirai vadinama pareiškėja), I. G. ir O. G. (bendrai tekste visi vadinami pareiškėjais) skunde teismo prašo: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Imigracijos skyriaus 2016 m. gruodžio mėn. 29 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 31-1852 (00362, 00363, 00364) dėl atsisakymo pakeisti (duomenys neskelbtini) pilietei M. P. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir atsisakyti išduoti (duomenys neskelbtini) piliečiams I. G. ir O. G. leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamento Imigracijos skyrių pakeisti leidimą laikinai gyventi M. P. bei išduoti (duomenys neskelbtini) piliečiams I. G. ir O. G. leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėja M. P. skunde nurodė, kad ji yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, užsiimančios tarptautiniais pervežimais dalyvė, turi teisę sudaryti sandorius yra prokuristė. Be to, yra ir bendrovės akcininkė, kuriai priklauso akcijų nominali vertė 15 610 Eur. Bendrovė įregistruota 2014 m. lapkričio 7 d. ir vykdo deklaruotą veiklą Lietuvoje. Akcentavo, kad pareiškėja atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo pagrindą bei įvykdė minėto įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Abejojo atsakovo vykdytų apklausų dėl bendrovės vykdytos veiklos objektyvumu ir išsamumu. Neaišku, su kokiais asmenimis bendravo atsakovo atstovas, kokius kaimynus apklausė. Akcentavo, kad atsakovas nenurodė, kokį teisės aktą pažeidė pareiškė M. P., nežinodama visos informacijos apie įmonę. Teigė, kad atsakovas neišsiaiškino, kokius konkrečius veiksmus M. P. kaip prokuristė įmonėje atlieka.
Teigė, kad atsakovas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepranešė pareiškėjai apie pradėtą procedūrą, neaišku, kokie darbuotojai atliko patikrinimą. Pareiškėjai nebuvo suteikta teisė pateikti paaiškinimų. Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir gero administravimo principo. Atsakovas nepagrįstai atsisakė pareiškėjai pakeisti leidimą laikinai gyventi, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais. Akcentavo, kad pareiškėja niekada nepažeidė Šengeno šalyse buvimo sąlygų ir nesudaro pagrindo ją įtarti nelegalia migracija.
Pareiškėjų atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti, remdamasis jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Migracijos departamentas atsiliepime nurodė, kad, išnagrinėjęs pareiškėjos M. P. pateiktus dokumentus ir įvertinęs visus surinktus duomenis, ginčijamame sprendime konstatavo, jog duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, jos deklaruoti tikslai yra kitokie nei oficialiai deklaruoti, t. y. pareiškėjos tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą UAB (duomenys neskelbtini), o gauti leidimą laikinai gyventi ir legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje. Kadangi pareiškėja piktnaudžiauja migracijos procedūromis, atsakovės teigimu, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė. Pabrėžė, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo atliktas išsamus tyrimas: įvertinti dokumentai, apibūdinantys UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, taip pat, kilus abejonių, ar tikrai pareiškėja atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką deklaruotu tikslu, buvo įvykdyta pareiškėjos apklausa, taip pat apklaustas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. K., atliktas UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimas tiek įmonės buveinės, tiek įmonės faktinės veiklos adresu. Teigė, kad ginčijamas sprendimas yra išsamus ir pagrįstas, objektyvus, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją bei UAB (duomenys neskelbtini), o ginčijamame sprendime nurodytos teisės normos pritaikytos tinkamai.
Pasak Migracijos departamento, ta aplinkybė, kad pareiškėja atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje reglamentuotus reikalavimus, nereiškia, kad leidimas laikinai gyventi turi būti automatiškai išduotas. Nurodė, kad buvo nustatyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktuose įtvirtinti atsakymo išduoti leidimą gyventi pagrindai (duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė norėdama gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė). Pažymėjo, kad 2016 m. gruodžio 1 d. Migracijos grupėje buvo vykdoma pareiškėjos apklausa, kurios metu ji teikė itin formalius ir abstrakčius paaiškinimus. Nustatė, kad pareiškėjos žinios apie UAB (duomenys neskelbtini) veiklą itin menkos bei paviršutiniškos. Akcentavo, kad pareiškėja kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo būtent teisėtos veiklos pagrindu. Pareiškėja, prisidengdama akcininkės ir prokuristės funkcijomis įmonėje, siekia piktnaudžiauti migracijos procedūromis, o jos tikrieji tikslai yra ne deklaruotieji, t. y. vykdyti teisėtą veiklą UAB (duomenys neskelbtini), o kiti. Pažymėjo, kad atliekami patikrinimai užsieniečių kontrolės vykdymo kontekste negali būti vertintini kaip administracinė procedūra, todėl ir pareiškėjos minimos VAĮ teisės normos nėra taikomos. Pareiškėja turėjo teisę pateikti paaiškinimus. Ji turi prisiimti atsakomybę už pasekmes, kad tokia teise naudojosi neveiksmingai, t. y. pateikdavo nekonkrečius, formalius paaiškinimus, ar visai nesugebėdavo atsakyti į klausimus. Teigė, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis.
Taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos prašymas įpareigoti atlikti veiksmus yra nepagrįstas, nes teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtų veiksmų.
Atsiliepimas
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl Departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Byloje nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 4 d. pareiškėjų atstovas Aistis Damulevičius tuo pagrindu, kad pareiškėja M. P. užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Radviliškio grupei (toliau – ir Migracijos grupė) pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo. Pareiškėja pateikė ir prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi dėl jos sūnų: (duomenys neskelbtini) piliečių I. G., ir O. G..
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, priėmė sprendimą pareiškėjai M. P. atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, o pareiškėjos vaikams I. G. ir O. G. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu atsisakyti išduoti leidimus laikinai gyventi.
Pareiškėja nesutinka su Sprendimu ir teigia, kad atsakovas netinamai atliko tyrimą, priėmė nemotyvuotą, neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Iš byloje nustatytų duomenų matyti, kad pareiškėja, siekė pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba pakeičiamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Be to, prašymas buvo pateiktas ir dėl mažamečių vaikų, t. y. pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai ar vienas iš jų arba vieno iš jų, globojančio nepilnametį užsienietį, sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi leidimą gyventi.
Vadovaujantis Įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją patalpą nuosavybės teise ar naudojasi gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam gyvenamąją patalpą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) prireikus pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą.
Remiantis anksčiau minėtomis įstatymo nuostatomis, darytina išvada, kad leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, jei jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduodamas leidimas laikinai gyventi.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 17 punkte nurodyti dokumentai, kuriuos užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, turi pateikti kartu su prašymu išduoti arba pakeisti leidimą. Tvarkos aprašo 24.21 p. nurodyti papildomi dokumentai, kuriuos reikia pateikti norint gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nurodytu pagrindu, t. y. įmonės įsteigimo ar įsigijimo dokumentai bei įstatai (nuostatai); 2) dokumentai, patvirtinantys, kad ši įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje (veiklos planas, ūkinę komercinę veiklą patvirtinančios sutartys, šios įmonės banko sąskaitos išrašas, metinė pelno mokesčio deklaracija, patalpų nuomos sutartis ar pan.) ir kad joje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos (darbo sutartys su šiais asmenimis); 3) dokumentai, patvirtinantys, kad šios įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų (pavyzdžiui, įmonės tarpinė finansinė ataskaita (balansas ar nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita)), iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų yra užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir 4) dokumentai, patvirtinantys, kad šis užsienietis yra tokios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, arba yra įmonės dalyvis, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjos atstovas atsakovui pateikė visus Tvarkos apraše nurodytus dokumentus, tačiau Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus ir patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, jog pastarieji neatitinka tikrovės ir deklaruoti pareiškėjos atvykimo į Lietuvą tikslai yra kitokie nei oficialiai deklaruota.
Byloje vertintina, ar pareiškėja pateikė tikrovę atitinkančius dokumentus, kurie patvirtintų tikrąjį jos tikslą likti gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad pagal formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (pvz., 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014, 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016), t. y. kiekvienu atveju turi būti sprendžiama, ar asmuo, teikdamas prašymą gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodo jo planuojamą vykdyti veiklą atitinkantį įstatyminį pagrindą ir ar tikrai siekia vykdyti prašyme nurodytą veiklą.
Teismo vertinimu, pareiškėjos pateikti bei atsakovo surinkti duomenys sudaro pagrįstą pagrindą abejoti pareiškėjos nurodomu leidimo pakeitimo tikslu, t. y. jos teisėta veikla UAB (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsteigta 2014 m. lapkričio 7 d., pareiškėja yra bendrovės dalyvė, prokuristė ir akcininkė, jai nuosavybės teise priklausančių akcijų nominali vertė 15 610 Eur.
Atsakovas atliko papildomus tyrimo veiksmus dėl pareiškėjos veiklos UAB (duomenys neskelbtini): apklausė pareiškėją, kuri negalėjo nurodyti nei darbuotojų, nei direktoriaus pavardės, apie vykdomą veiklą nurodė, kad įmonė veikia transporto srityje (2016 m. gruodžio 1 d. paaiškinimas, 2016 m. gruodžio 1 d. pažyma apie atliktą apklausą). Be to, atsakovo atstovės Migracijos skyriaus darbuotojos L. K. ir R. K. buvo nuvykusios į bendrovės registracijos vietą (duomenys neskelbtini) ir į bendrovės veiklos vykdymo vietą (duomenys neskelbtini), apklausė bendrovės direktorių V. K., bendrovės darbuotojus K. M. ir E. J.. Duomenys dėl atliktos apklausos užfiksuoti Migracijos skyriaus 2016 m. gruodžio 20 d. rašte. Taip pat atsakovas, įvertinęs advokato A. Damulevičiaus pateiktus dokumentus (įgaliojimus, bendrovės veiklos dokumentus), padarė išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) veiklą koordinuoja advokatas A. Damulevičius (turėdamas V. K. įgaliojimą), buhalterinę apskaitą tvarko advokato kuruojama UAB (duomenys neskelbtini). Be to, nustatyta, kad bendrovėje yra 7 prokuristai, investuotas didelis kapitalas, bet patys užsieniečiai neatlieka jokių teisinių veiksmų.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, įvertinus tą aplinkybę, kad pareiškėja yra bendrovės akcininkė, prokuristė, jos buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo jai sėkmingai valdyti įmonę (2014 m. gruodžio 29 d. nutartis Nr. A585-272/2014). Pareiškėja nepaneigė atsakovo tyrimo metu nustatytų aplinkybių. Ji neįrodė, kokius konkrečius veiksmus kaip bendrovės dalyvė turi ar privalo atlikti būdama Lietuvos Respublikoje, kurių ji negali atlikti nuotoliniu būdu ar per pasitelktus atstovus. Akivaizdu, kad bendrovės vardu veikia advokatas A. Damulevičius, taip pat yra įgalioti ir kiti asmenys. Šiuo atveju netiriama bendrovės vykdoma veikla, o vertinama pareiškėjos, kad bendrovės dalyvės (akcininkės ir prokuristės) reali veikla dalyvaujant bendrovės valdyme, veikloje.
Teismo vertinimu, atsakovas išsamiai įvertino aplinkybes, susijusias su bendrovės veikla, jos specifika. Šiuo atveju aplinkybės dėl garažo, kaimynų apklausų nepaneigia tyrimo metu nustatytų aplinkybių dėl pareiškėjos kaip akcininkės realiai atliekamų veiksmų ir jos dalyvavimo bendrovės veikloje. Ta aplinkybė, kad pareiškėja išsamių duomenų apie bendrovę negalėjo nurodyti tik patvirtina, kad ji bendrovės veikloje nedalyvavo ir atitinkamai jokių teisinių ar kitų veiksmų neatlieka. Duomenys apie bendrovės veiklos vietą, jos direktorių yra elementarios pirminės žinios apie bendrovės veiklą. Pareiškėja nenurodė ir nepateikė konkrečių dokumentų, kokius veiksmus ji, kaip prokuristė, atlieka, kuriuos atliekant būtinas jos buvimas Lietuvos Respublikoje. Teismo vertinimu, atsakovo surinkta informacija apie bendrovę, jos veiklą yra išsami. Pareiškėjos teiginiai dėl atsakovo pareigūnų nekompetencijos yra nepagrįsti, pareiškėja neįvardijo, kokių konkrečių veiksmų atsakovas neatliko arba netinkamai atliko. Šiuo atveju Viešojo administravimo įstatymo nuostatų aiškinimas dėl administracinės procedūros nepaneigia atsakovo pagal suteiktą kompetenciją atliktų veiksmų teisėtumo. Pagal Tvarkos aprašo 63.10 papunktį, atsakovas ir pats gali rinkti atitinkamus duomenis, reikalingus sprendimui priimtu, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju.
Pareiškėjos skundo argumentai nepaneigia atsakovo tyrimo metu nustatytų aplinkybių. Teismas pritaria atsakovo išvadoms, kad pareiškėjos M. P. atvykimo tikslai yra kitokie nei oficialiai deklaruoti, t. y. ne užsiimti teisėta veikla UAB (duomenys neskelbtini), bet siekia gauti leidimą laikina gyventi Lietuvoje taip legalizuodama savo buvimą Europos Sąjungoje. Teismas byloje nenustatė pareiškėjos susiklosčiusių kitų šeiminių ar socialinių ryšių su Lietuvos Respublika. Konstatuotina, kad pareiškėja siekdama gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė gyvenimiškos realybės ir faktinės situacijos neatitinkančias aplinkybes. Teismo vertinimu, byloje surinkta medžiaga leidžia teigti, kad duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė norėdama gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, nes jos tikrasis siekis yra ne realios ūkinės veiklos vykdymas UAB (duomenys neskelbtini), o siekis kiek įmanoma labiau atitikti Įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, tam kad būtų pakeistas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja teikė paaiškinimus, kurie nebuvo išsamūs ir informatyvūs, t. y. savo galimybe teikti paaiškinimus naudojosi neveiksmingai. Teismui pareiškėja jokių papildomų paaiškinimų ar aplinkybių, kurių atsakovas nebūtų ištyręs ir įvertinęs, nepateikė. Pažymėtina, kad pati pareiškėja atsakinga už pateiktų atsakymų teisingumą, išsamumą. Pareiškėjai pateikus išsamią informaciją apie bendrovę, jos vykdomą veiklą bei pačios dalyvavimą valdyme (atsakomybę, kompetencijas ir realiai atliktus veiksmus), pareiškėja savo teisę teikti paaiškinimus būtų įgyvendinusi veiksmingai.
Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo tyrimo objektyvumu ir teisėtumu. Atlikęs tyrimą ir nustatęs, kad pareiškėjos pateikti dokumentai neatitinka deklaruojamų pareiškėjos veiklos tikslų, t. y. neatitinka tikrovės, priėmė skundžiamą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovas teisingai įvertino įrodymus bei susiklosčiusią faktinę situaciją, todėl pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, remdamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Kaip minėta, Migracijos departamentas sprendimą motyvavo ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, pagal kurį atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, atsakovas minėto pagrindo taikymą iš esmės grindžia nelegalios migracijos prevencija. Atsakovas konstatavo, kad pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje.
Migracijos departamentas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu atsisakęs pakeisti leidimą laikinai gyventi rėmėsi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintomis Lietuvos migracijos politikos gairėmis (toliau – Gairės), kuriose nurodyta, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita). Akcentuotina, kad nelegali migracija Įstatymo nuostatų prasme pirmiausia yra siejama su neteisėtu atvykimu į Lietuvos Respubliką, neteisėtu buvimu Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 23 straipsnis) bei neteisėtu gyvenimu Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 39 straipsnis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažįsta, kad vertinant nelegalios migracijos grėsmę, teismai pagrįstai atsižvelgia ir į minėtas Lietuvos migracijos politikos gaires (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4840-756/2016). Teismo vertinimu atsakovo išvados dėl Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto yra pagrįstos.
Be to, Sprendimas atsisakyti išduoti (duomenys neskelbtini) piliečiams I. G. ir O. G. leidimus laikinai gyventi grindžiamas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi neišduodamas, jei jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai ar vienas iš jų arba vieno iš jų, globojančio nepilnametį užsienietį, sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi leidimą gyventi.
Byloje nustatyta, kad I. G. ir O. G. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo atveju (tikslą nurodė, kad Lietuvos Respublikoje gyvena mama), t. y. Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai arba vienas iš jų arba vieno iš jų, globojančio nepilnametį užsienietį, sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas, įvertinęs tą aplinkybę, kad atsakovo Sprendimu pareiškėjai (nepilnamečių vaikų mamai) nepakeistas leidimas laikinai gyventi, t. y. nėra būtinos sąlygas, kad asmuo turėtų leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, darytina išvada, jog atsakovas sprendimu teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, atsisakė I. G. ir O. G. išduoti leidimus laikinai gyventi.
Visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, kad atsakovas tinkamai ištyrė ir įvertino faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) vykdoma veikla, jos kaip akcininkės ir prokuristės atliekamais veiksmais, nepadarė procedūrinių pažeidimų, tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir remiantis skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo jo naikinti.
Netenkinus pagrindinio reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus. Pažymėtina, kad būtent Migracijos departamentui suteikta teisė pakeisti (išduoti) leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, o teismui tokie įgaliojimai nesuteikti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų M. P., I. G. (I. G.) ir O. G. (O. G.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.