Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios V. S. atstovo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 8 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiosios V. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir iš nuteistojo V. V. priteista V. S. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kita ieškinio dalis atmesta. Iš nuteistojo V. V. nukentėjusiajai V. S. taip pat priteista 1000 Lt proceso išlaidoms atlyginti.

Nukentėjusiosios A. S. įstatyminės atstovės R. S. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš nuteistojo V. V. priteista nukentėjusiajai A. S. 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kita ieškinio dalis dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo atmesta. Iš nuteistojo V. V. nukentėjusiajai R. S. priteista 1500 Lt proceso išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos R. Mickevičienės pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad 2005 m. liepos 17 d., apie 24 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su R. S. metu, tyčia rankomis sudavė jam smūgius, nuo kurių buvo padaryti ne mažiau kaip aštuoni trauminiai poveikiai, iš jų ne mažiau kaip trys trauminiai poveikiai į galvos sritį, padarant stiprų galvos sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis odoje dešinės akies viršutiniame voke ir kairės akies vokų bei kairio skruosto srityje, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose pakaušio dešinėje pusėje, kraujosruvomis po galvos smegenų minkštaisiais dangalais kairio galvos smegenų pusrutulio smilkininės skilties srityje, kraujo išsiliejimu ir susikaupimu po galvos smegenų kietuoju dangalu kairio galvos smegenų pusrutulio momeninės ir smilkininės skilčių išgaubtųjų paviršių srityje, galvos smegenų suspaudimu po galvos smegenų kietuoju dangalu išsiliejusiu ir susikaupusiu krauju, galvos smegenų ir smegenų kamieno pabrinkimu, dėl ko R. S. 2005 m. liepos 19 d., 22 val. 30 min., mirė, t. y. tokiais veiksmais V. V. tyčia nužudė R. S. , padarydamas Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios V. S. atstovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 23 d. nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, o apie padarytus procesinius pažeidimus informuoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Nepatenkinus prašymo panaikinti nuosprendį, nukentėjusiosios atstovas prašo skundžiamo nuosprendžio dalį pakeisti, priteisiant iš nuteistojo V. V. nukentėjusiajai V. S. 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Skunde nukentėjusiosios atstovas nesuprantama ir nepaaiškinama vadina ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei apygardos teismo poziciją dėl A. M. dalyvavimo nužudant R. S. . Atkreipia dėmesį į byloje esančius įrodymus, iš kurių matyti, jog nukentėjusioji V. S. pareigūnams pateikė lapelį, kurio vienoje pusėje raudonos spalvos šratinuku užrašyta „F.“, „M.“. Pabrėžia, kad nukentėjusioji parodė, kaip jos sūnus R. S. po jo sumušimo ant lapelio užrašė dvi pavardes ir nurodė, jog tuo atveju, jei jam kas nors atsitiks, kalti bus tie asmenys. Nukentėjusiosios atstovo manymu, nužudytasis R. S. užrašė jį sumušusių vyrų (V. V. ir A. M. ) pavardes. Skunde nurodoma, jog atliekant ikiteisminį tyrimą A. M. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, jam paskirta kardomoji priemonė, tačiau prie bylos medžiagos pridėjus specialisto išvadą Nr. 11-2394 (05), patvirtinančią, jog ant R. S. marškinėlių rasta pavienių medvilnės pluoštų, vienodų su A. M. marškinėlių pluoštais, ikiteisminis tyrimas A. M. atžvilgiu buvo nutrauktas. Atkreipiamas dėmesys, jog teisme kaip liudytojas apklaustas A. M. parodė, jog su nužudytuoju R. S. niekuomet nebuvo susitikę, vienas kito nepažinojo ir jokio fizinio kontakto tarp jų nebuvo.

Nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. S. apskundė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą A. M. atžvilgiu, tačiau aukštesnysis prokuroras jos skundą atmetė, o ikiteisminio tyrimo teisėjas skundo nagrinėti apskritai negalėjo, kadangi prokurorė nepateikė teismui baudžiamosios bylos, o po dviejų mėnesių, surašiusi kaltinamąjį aktą dėl V. V. , bylą perdavė teisminiam nagrinėjimui. Nukentėjusiosios atstovo manymu, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek bylą nagrinėjęs teismas neišsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus bei vienpusiškai įvertino nuteistojo V. V. parodymus, jog jis vienas mušė nužudytąjį R. S. . Atstovas teigia, jog apygardos teismas ne tik nenustatė esminių bylos aplinkybių, neįvertino surinktų įrodymų viseto, bet tikėtina, nenustatė visų atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir neteisingai paskyrė bausmę.

Kita apeliacinio skundo dalis yra skirta argumentams, susijusiems su civiliniu ieškiniu, išdėstyti. Atstovas pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas nužudytojo motinai V. S. priteisė 10 000 Lt, o nužudytojo dukrai A. S. – 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o kaip pagrindinį kriterijų skirtingam priteistos neturtinės žalos dydžiui pagrįsti nurodė tai, kad nukentėjusiajai A. S. , kaip nepilnametei, dvasiniai pergyvenimai dėl jos amžiaus psichikos ypatumų gali turėti didesnių neigiamų pasekmių. Tvirtina, kad nužudytasis R. S. buvo artimas abiejų civilinių ieškovių giminaitis, todėl jų neigiamos emocijos bei dvasiniai pergyvenimai turi būti vertinami vienodai. Pažymi, jog priešingu atveju galima daryti prielaidą, kad teismas, įvertindamas patirtą neturtinę žalą, vieną iš civilinių ieškovių diskriminavo dėl jos amžiaus.

Apygardos teismas nuosprendyje nurodė esant teisinga ir protinga iš kaltinamojo priteisti tokio dydžio neturtinę žalą, kurią jis būtų pajėgus atlyginti. Nukentėjusiosios atstovo manymu, netgi jei nuteistasis V. V. nelaisvėje išbūtų visą jam paskirtą laiką, atlikęs bausmę jis būtų 54 metų, t. y. darbingo amžiaus žmogus. Pažymi, jog iš nuteistojo darbovietės pateiktos pažymos matyti, jog jis apibūdinamas kaip darbštus ir pareigingas, nepastebėtas vartojantis alkoholį, drausminių nuobaudų neturėjo. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis V. V. nedelsdamas atlygino nukentėjusiosios V. S. patirtą turtinę žalą, bei teigiama, jog jis, atlikęs skirtą bausmę, turės visas galimybes atlyginti nukentėjusiosios patirtą žalą, kurią ji įvertino 100 000 Lt. Be to, pabrėžiama, jog pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad nuteistasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, teismas negali neturtinę žalą sumažinti, kadangi toks sprendimas prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir būtų neteisėtas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 str.).

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą nukentėjusiosios V. S. atstovas prašė patenkinti jo apeliacinį skundą, gynėja prašė šį apeliacinį skundą atmesti, o prokuroras prašė nukentėjusiosios V. S. atstovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir iš V. V. priteisti V. S. 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios V. S. atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 23 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio (BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.), o kiti apeliacinio skundo argumentai atmetami.

Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nukentėjusiosios V. S. atstovas neginčija nei faktinių bylos aplinkybių, nei nusikalstamos veikos kvalifikavimo dėl nuteistojo V. V. , tačiau ginčija baudžiamosios bylos nutraukimo pagrįstumą dėl A. M. tvirtindamas, kad ir šis asmuo prisidėjo prie R. S. nužudymo. Mano, jog nuosprendis turi būti panaikintas ir byla perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Apeliantas savo skunde nurodo alternatyvų prašymą – jei nuosprendis nebus panaikintas, prašo iš nuteistojo V. V. nukentėjusiajai V. S. priteisti 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Apelianto prašymas panaikinti nuosprendį ir bylą perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, netenkinamas.

Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 5 p. yra nurodyta, kokiu atveju apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui: t. y. tada, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą. Tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis aktas yra surašytas pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad tiriant bylą buvo padaryti procesiniai pažeidimai, nes nepagrįstai nutraukta byla A. M. atžvilgiu. Kolegija konstatuoja, kad esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nebuvo padaryta, nes aplinkybė dėl galimo A. M. prisidėjimo nužudant R. S. buvo žinoma ikiteisminio tyrimo institucijoms ir ji kruopščiau buvo ištirta atliekant ikiteisminį tyrimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad viso proceso metu buvo atlikta daug ikiteisminio tyrimo veiksmų: paimti A. M. šortai (protokolas – t. 1, b. l. 36), atlikta krata jo ir brolio I. M. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose (t. 1, b. l. 39-40), buvo paimtas A. M. kraujas DNR tyrimui (t. 1, b. l. 46), kuris buvo ištirtas (specialisto išvada – t. 1, b. l. 84-86), be to buvo ištirta, ar ant paimtų A. M. marškinėlių ir šortų yra identifikuojančius požymius turinčių mikrodalelių, priklausančių R. S. rūbams (specialisto išvada - t. 1, b. l. 71-77). A. M. buvo įteikti pranešimai apie įtarimus ir jis apklaustas įtariamuoju (t. 2, b. l. 4-5; 6-7; 20-21; 22-23).

Apklaustas dukart kaip įtariamasis A. M. kaltu dėl R. S. nužudymo neprisipažino, parodė, jog 2005 m. liepos 17 d. praleido su savo drauge A. U. , o vakare abu nuėjo pas N. K. Ž. ir kartu su ja girtavo, ten liko nakvoti. Jis pažįstamų, tarp jų V. V. , sutikęs nebuvo, su niekuo nekonfliktavo ir nieko nesumušė (t. 2, b. l. 6-7; 22-23). Tokius parodymus jis davė ir teisme (t. 3, b. l. 47).

Nuteistasis V. V. du kartus apklaustas kaip įtariamasis kaltės nepripažino (t. 2, b. l. 56-57; 69-72), tačiau apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 2, b. l. 79-81) kaltę nužudžius R. S. pripažino ir paaiškino jo sumušimo aplinkybes. Ar girtaujant pas N., t. y. Ž. buvo A. ir I. M. , neatsimena. Šiuos parodymus jis dar kartą patvirtino apklausiamas kaip įtariamasis (t. 2, b. l. 85-89) bei parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 91-100), patikslinęs, jog nukentėjusįjį mušė vienas, broliai M. nedalyvavo. Tokias įvykio aplinkybes jis paaiškino ir teisiamajame posėdyje (t. 3, b. l. 32-39).

Atlikus aukščiau aptartus ikiteisminio tyrimo veiksmus, be to, paskyrus įtariamojo A. M. slaptą sekimą Alytaus miesto ir rajono policijos komisariatų areštinėse bei Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, ir negavus reikšmingų tyrimui rezultatų, o V. V. kategoriškai neigiant A. M. dalyvavimą nužudant R. S. , Alytaus raj. apylinkės prokurorė 2006-04-20 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą įtariamojo A. M. atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 str. 1 d., 129 str. 2 d. 8 p., padarymo (t. 2, b. l. 44-45).

Nukentėjusiosios V. S. atstovas savo poziciją dėl galimo A. M. dalyvavimo nužudant R. S. motyvuoja tuo, jog nukentėjusiojo motina V. S. pateikė pareigūnams lapelį, kuriame yra užrašytos dvi pavardės: ,,F.“ ir ,,M.“ (t. 1, b. l. 28-31), kadangi pats nukentėjusysis motinai po sumušimo pasakė, jog jei jam kas atsitiks, kaltų asmenų pavardės nurodytos lapelyje. Byloje nustatyta, jog V. V. pravardė ,,F.“, o A. M. - ,,M.“. Lapelis, kaip rašytinis įrodymas, buvo ištirtas ir yra baudžiamojoje byloje. Reikia pažymėti ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos teismo ekspertizės centrui buvo perduota užduotis atlikti mikrodalelių – biologinį objektų tyrimą ir kartu pateikti R. S. bei A. M. rūbai (t. 1, b. l. 67-69). Specialisto išvados 1 punkte konstatuojama, kad ant tirti pateiktų nukentėjusiojo R. S. marškinėlių rasta pavienių tamsiai mėlynos su pilku atspalviu spalvos medvilnės pluoštų, kurie yra bendro grupinio priklausomumo su A. M. marškinėlių pluoštais, o išvados 4 punkte nurodyta, jog ant tirti pateiktų A. M. marškinėlių rasti du tamsiai pilkai mėlynos spalvos medvilnės pluoštai. Jie ir R. S. megztinio atitinkami pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) (t. 1, b. l. 71-77). Kitų duomenų, patvirtinančių A. M. bendravimą prieš įvykį su nukentėjusiuoju, nesurinkta, o apklausus N. K. Ž. bute girtavusius asmenis, niekas nepatvirtino, jog A. M. 2005 m. liepos 17 d. vakarą ar naktį matė kartu su R. S. . Kolegijos nuomone, vien tik V. S. pateiktas lapelis ir aptarta specialisto išvada neduoda pagrindo pripažinti, kad A. M. , bendrininkaudamas su V. V., tyčia nužudė R. S. .

Esant šioms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog R. S. nužudė vienas V. V. , ir tuo pagrindu atmeta apeliantės V. S. skundo motyvą, jog prie jos sūnaus nužudymo prisidėjo ir A. M. .

Iš priedų prie V. S. apeliacinio skundo matyti, kad ji, nesutikdama su Alytaus raj. apylinkės prokurorės 2006-04-20 nutarimu, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas A. M. atžvilgiu, 2006-07-10 apskundė šį nutarimą Alytaus raj. apylinkės teismui. Iš apeliantės pateiktos nutarties bei gautos medžiagos iš Alytaus raj. apylinkės teismo matyti, jog ikiteisminio tyrimo teisėja išreikalavo iš Alytaus raj. apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo medžiagą dėl bylos nutraukimo įtariamajam A. M. , tačiau laiku, kaip reikalaujama BPK 64 str., V. S. skundo neišnagrinėjo, kadangi prokuratūra neatsiuntė ikiteisminio tyrimo medžiagos, apie ką teisėja 2006-08-11 raštu informavo V. S. . Iš gautos Alytaus raj. apylinkės teismo V. S. skundo tyrimo medžiagos Nr. S-P-24-333/2006 matyti, kad tik 2006-08-31 Alytaus rajono apylinkės prokurorė V. M. raštu Nr. 1D-4029(1.11) pranešė, jog baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu 2006-08-25 perduota Kauno apygardos prokuratūrai, o bylos teismui neatsiuntė todėl, kad vyko proceso dalyvių supažindinimas su bylos medžiaga. 2006-09-07 Alytaus raj. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja vadovaudamasi BPK 64 str., priėmė nutartį ir nukentėjusiosios V. S. skundą paliko nenagrinėtą.

Kolegija pažymi, jog Alytaus raj. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja pažeidė BPK 64 str. nuostatas ir nukentėjusiosios V. S. skundo išnagrinėjo per nustatytą laiką, t. y. skundą išnagrinėjo per 1 mėnesį 28 d., o privalėjo tai padaryti per 5 dienas. Be to, iš minėto įstatymo matysi, jog teisėjas skundą gali patenkinti arba atmesti, o teisėja jį paliko nenagrinėtą. Tačiau BPK 64 str., kuriuo vadovaudamasi ikiteisminio tyrimo teisėja nagrinėjo V. S. skundą, nesuteikia galimybės apskųsti teisėjos priimtą nutartį. Pažymima, jog apskųsti prokurorės nutarimą buvo galima tik kol vyksta ikiteisminis tyrimas (BPK 64 str. 1 d.).

Kolegijos nuomone, apeliantė, paduodama apeliacinį skundą, pasinaudojo savo teise apskųsti nuosprendį, savo teisę realizavo ir priimto nuosprendžio teisėtumas, pagrįstumas buvo patikrintas. Tikrinant šio nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat atsakant į V. S. atstovo apeliacinio skundo argumentus buvo patikrinta, ar A. M. išties bendrininkavo nužudant V. V. , ir konstatavus, jog nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. M. kaltę, byla jo atžvilgiu buvo nutraukta.

Esant šioms aplinkybėms, kolegija mano, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pažeistos ar suvaržytos V. S. teisės, o kartu nebuvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, kurį nustačius, būtų galima panaikinti nuosprendį (BPK 369 str. 3 d.).

Atmetamas kaip nepasitvirtinęs V. S. atstovo skundo argumentas, jog apygardos teismas nenustatė esminių bylos aplinkybių ir neįvertino surinktų įrodymų viseto, nes aukščiau aptarti duomenys patvirtina, jog V. S. sūnų R. S. nužudė vienas V. V. .

Aukštesnės instancijos teismas pritaria apygardos teismo padarytai išvadai dėl nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymo apsvaigus nuo alkoholio - pripažinimo, tačiau daugiau sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmė nuteistajam paskirta vadovaujantis BK 54 str. 2 d., 61 str. nuostatomis. Šioje byloje yra nustatytos viena V. V. atsakomybę sunkinanti ir dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Teismas V. V. paskyrė bausmę, mažesnę nei sankcijos vidurkis, todėl kolegija mano, kad teismas, skirdamas bausmę, įvertino jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, anksčiau išvardytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes bei paskyrė teisingą laisvės atėmimo bausmę. Ji atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, todėl negalima laikyti, kad ji yra per švelni.

Neturtinės žalos klausimas, kolegijos nuomone, yra išspręstas netinkamai. Remiantis apygardos teismo sprendimu, iš V. V. priteista nukentėjusiajai V. S. 10 000 Lt patirtai neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusioji buvo pareiškusi 100 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, tačiau teismas, įvertinęs, jog nuteistasis neveikė tiesioginės tyčios forma, savo noru atlygino nemažą turtinę žalą, neturi jokio turto, be to, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijais, pareikštos neturtinės žalos dydį sumažino iki 10 000 Lt nurodydamas, jog tokį žalos dydį V. V. būtų pajėgus atlyginti. Nukentėjusioji V. S. , nužudytojo R. S. motina, nesutikdama su priteista neturtine žala, kaip pagrindinį skundo argumentą nurodo tai, jog teismas, jai priteisdamas 10 000 Lt, o anūkei A. S. - 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nurodė, kad A. S. , kaip nepilnametei, dvasiniai pergyvenimai dėl jos amžiaus psichikos ypatumų gali turėti didesnių neigiamų pasekmių. Kolegija, iš dalies tenkindama V. S. prašymą ir didindama neturtinės žalos dydį, sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas pasirinkęs priteistos neturtinės žalos dydžiui pagrįsti abiejų nukentėjusiųjų amžių (A. S. – nepilnametė, o V. S. – solidaus amžiaus, jai 66 metai, pasielgė neteisingai, nes ją diskriminavo dėl amžiaus. Kolegijos nuomone, apeliantė, kaip nužudytojo motina, patyrė itin didžiulius emocinius išgyvenimus, todėl jos dvasinis sukrėtimas, pergyvenimai negali būti laikomi mažesni negu anūkės. Iš V. S. parodymų matyti, kad nuo 2005 m. pradžios sūnus R. S. persikėlė pas ją gyventi, padėjo dirbti įvairius darbus ir kas mėnesį jai duodavo 300 Lt. V. S. , kaip motinos ryšys, su sūnumi buvo ypač artimas, todėl ji, netekusi vienintelio sūnaus, patyrė didelius dvasinius sukrėtimus, išgyvenimus ir skausmą. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir atsiradusius sunkius padarinius – jauno žmogaus mirtį (R. S. buvo 43 metų amžiaus), neturtinė žala jo motinai didinama iki 60 000 Lt, kuri atitinka V. V. turtinę padėtį ir galimybę esant jaunam ir darbingam atlyginti ją ateityje, taip pat protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Tokio dydžio priteisiama neturtinė žala neprieštarauja CK 6.282 str. 3 d. nuostatoms.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 23 d. nuosprendį, kuriuo V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., pakeisti:

priteisti iš V. V. 60 000 (šešiasdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai V. S. .

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.