Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-11-10 · Civilinė byla Nr. 2A-461-198/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-10
Bylos Nr.
2A-461-198/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pirm.), Birutė Valiulienė, Birutė Jonaitienė (pran.)
Ieškovas
A. Č.
Atsakovas
UAB DK „PZU Lietuva“
Trečiasis asmuo
D. T.
Advokatai
Renaldas Baliūtis, Ona Laurišienė

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 461 – 198 / 2009

Rima Šimbelytė Procesinio sprendimo kategorija:(S)44.2.4.1; 73.2.6.1; 121.15; 121.21PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. lapkričio 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės (pranešėja), Birutės Valiulienės,sekretoriaujant Lolitai Kudabienei

dalyvaujant ieškovui A. Č., jo atstovei advokatei Onai Laurišienei, atsakovo atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“, trečiajam asmeniui D. T. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas, remdamasis CK 6.987 str., prašė priteisti iš atsakovo 17 557 Lt žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2003-11-07 kelyje Daugpilis – Rokiškis – Panevėžys įvyko autoavarija, kurios metu susidūrė D. T. vairuojamas automobilis su jo automobiliu. Dėl autoįvykio kaltu pripažintas D. T., ką patvirtina Panevėžio miesto VPK Kelių policijos 2004-02-20 pažyma. 2003-11-07 jis kreipėsi su prašymu atlyginti nuostolius, įvertino žalą pagal nepriklausomų autoekspertų UAB „Automobilių ekspertizė“ transporto priemonės vertinimo ataskaitą, kur nurodyta automobiliui LANCIA Kapa rekomenduojama atlyginti žala yra 17 180 Lt. Už vertinimą ieškovas sumokėjo 297 Lt, už automobilio transportavimą – 80 Lt. Atsakovas 2004-01-07 raštu Nr. 09-04-5869 atsisakė atlyginti nuostolius, motyvuodamas tuo, kad įvykio dalyvių pateikti duomenys apie autoįvykį neatitinka tikrovės, ir tai draudikas traktuoja draudiminio įvykio nebuvimu. Nors atsakovas nurodė, kad avarija inscenizuota, tačiau šį teiginį patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovui 14 318,53 Lt žalos atlyginimo, 429,55 Lt žyminio mokesčio, 401,25 Lt ekspertizės išlaidų ir 300 Lt atstovavimo išlaidų. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė.

Nustatė, kad UAB DK „PZU Lietuva“ ir automobilio FORD Scorpio savininkas A. N. sudarė Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas automobilis FORD Scorpio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2003-11-07 ieškovas A. Č. kreipėsi į atsakovą, prašydamas atlyginti 2003-11-07 kelyje Daugpilis – Rokiškis – Panevėžys 96 kilometre įvykusios autoavarijos metu jo automobiliui padarytą žalą. Kaltu dėl KET 172 str. pažeidimo pripažintas D. T.. Ieškovas savo iniciatyva užsakė automobilio LANCIA Kappa, valst Nr. (duomenys neskelbtini) žalos įvertinimą, kurį atliko nepriklausomas autotransporto priemonių vertintojas UAB „Automobilių ekspertizė“. Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodyta automobiliui LANCIA rekomenduojama atlyginti žala - 17 180 Lt. Už vertinimą ieškovas sumokėjo 297 Lt, už automobilio transportavimą - 80 Lt. Atsakovas draudimo išmoką ginčijo, nurodydamas, kad nepagrįstai ieškovas kreipėsi į nepriklausomą autotransporto priemonių vertintoją, nes draudikas trijų dienų laikotarpyje pats apžiūrėjo ieškovo automobilį ir jį defektavo, be to, ieškovas automobilio neremontavo, ji pardavė, todėl ieškinys turi būti mažinamas 18 procentų PVM ribose. Atsakovas apskaičiavo 13 796 Lt nuotolius.

Teismas, vertindamas bylos įrodymus, sutiko su 2008-02-11 nutarime padaryta išvada, kad eismo įvykio specialistų eismo įvykio modeliavimo programoje naudoti duomenys netikslūs, nes netiksli 2003-11-07 eismo įvykio schema. Tokiomis aplinkybėmis, pakeitus į programą įvedamus duomenis, modeliuojant įvykį gali būti gaunamas visiškai skirtingas rezultatas. Be to, atliekant ekspertizę ekspertui V. M. nebuvo modeliuojami visi galimi automobilių judėjimo variantai bei neįvertinama eismo įvykio duomenų stoka. Tokiu būdu, jo ekspertizės išvadas teismas vertino kritiškai. Laikė, kad vėlesnius eismo įvykio tyrimus atlikusiems specialistams buvo pateikta papildoma tyrimui reikalinga medžiaga, tačiau pastarieji kategoriškos išvados, jog automobiliai buvo apgadinti ne jų tarpusavio kontakto metu ir kitomis nei eismo įvykio vietos schemoje nurodytomis aplinkybėmis, nedavė. Atsakovo atstovo argumentą, kad įvykio metu automobilio LANCIA Kappa vairuotojas negalėjo likti nesužalotas, laikė neįrodytu. Nurodė, kad nesant byloje kategoriškų išvadų ir neginčijamų įrodymų, jog 2003-11-07 įvykis buvo inscenizuotas, be to, kad abu eismo įvykio dalyviai tvirtino, jog jų vairuojami automobiliai buvo apgadinti būtent 2003-11-07 kelyje Daugpilis – Rokiškis – Panevėžys 96 kilometre įvykusio eismo įvykio metu, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Teismo nuomone, ištyrus prieštaringas ekspertų išvadas, administracinėje byloje esančius vairuotojų paaiškinimus ir įvykio schemą, labiau tikėtina, jog įvykis buvo, kadangi vairuotojų paaiškinimus patvirtina ir baudžiamoje byloje apklaustų liudytojų parodymai, o byloje esančios specialistų išvados, ekspertizių aktai kategoriškai nepatvirtina ir nenurodo, jog automobilių FORD Scorpio ir LANCIA Kappa apgadinimai buvo padaryti ne vieno įvykio metu. Byloje nesurinkta įrodymų, kad automobilių sugadinimai yra visiškai nesuderinami tarpusavyje, o automobilių susidūrimo padėtys po eismo įvykio nėra pagrįstos dinamikos dėsniais. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų manyti automobilius buvus apgadintus kitoje vietoje ar kitomis aplinkybėmis.

Teismas iš rašytinių bylos įrodymų nustatė, kad automobilis LANCIA pagamintas 1997 m. ir jo rinkos vertė prieš autoįvykį buvo 29 770 Lt, automobilio suremontavimui reikalingos 17 180 Lt dydžio išlaidos. Nurodė, kad nors ieškovas reikalauja atlyginti būtent automobilio remonto kaštus, tačiau toks žalos atlyginimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kuriais teismas aiškindamas ir taikydamas įstatymus privalo vadovautis, kad neprasilenktų su ekonomiškumo principu, nes ieškovas automobilio neremontavo. Nors atsakovas ginčija remonto darbų sąmatoje papildomų - išbaigiamųjų darbų sąraše numatytą 522,06 Lt sumą, kuri paskaičiuota už priekinių agregatų kpl. nuėmimą - pastatymą, motyvuodami tuo, kad autoįvykio metu automobilio LANCIA Kappa priekinė dalis nebuvo sugadinta, tačiau, teismo nuomone, šie darbai įskaičiuoti į automobilio atkuriamąją vertę kaip papildomi darbai, kurie yra būtini atliekant automobilio remonto darbus. Taip pat teismas priteisė rašytiniais įrodymais patvirtintas išlaidas, susijusias su automobilio transportavimu iš įvykio vietos – 80 Lt. Iš atsakovo nepriteisė ieškovo išlaidų, susijusių su nuostolių dėl automobilio sugadinimo įvertinimu – 297 Lt, nes šios išlaidos nėra priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovo veiksmais (neteisėtu neveikimu) ir negali būti laikomos atsakovo veiksmų rezultatu (CK 6.247 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, jog atsakovui iš karto po autoįvykio buvo apie tai raštu pranešta, atsakovas atliko žalos sureguliavimo procedūras, gavo kelių policijos pažymą ir apžiūrėjo bei nufotografavo abi transporto priemones. Tai rodo, kad atsakovas turėjo visas galimybes tirti įvykį, jam nebuvo sukliudyta apžiūrėti apgadintą turtą, vertinti įvykį ir įrodymus, analizuoti duomenis. Įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (1996 m. liepos 10 d., Nr. I-1456, 2000-04-07 red.) 11 str. 2 d. 2 p. nustatė, kad įmonė privalo įvykus draudiminiam įvykiui, draudimo sutartyje ar šio įstatymo nustatytais terminais mokėti draudimo išmokas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Prašo paskirti Komisijinę ekspertizę dėl 2003-11-07 Panevėžio r. kelyje Daugpilis – Rokiškis – Panevėžys užfiksuoto eismo įvykio, ekspertizę pavedant atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams, pavedant ekspertams atsakyti į šiuos klausimus: 1. Koks buvo automobilio FORD Scorpio judėjimo greitis važiuojamojoje kelio dalyje prieš kliudant automobilį LANCIA Kappa? 2. Kokia buvo automobilio LANCIA Kappa padėtis važiuojamojoje kelio dalyje (ar automobilis mažino greitį, ar stovėjo) prieš įvykstant eismo įvykiui? 3. Koks buvo transporto priemonių susidūrimo mechanizmas atsižvelgiant į jų sugadinimų mastą ir pobūdį, pėdsakus ant jų ir ant kelio dangos, į transporto priemonių ir kitų daiktinių įrodymų išsidėstymą eismo įvykio vietoje? Ar automobiliui FORD Scorpio važiuojant 70-80 km/h greičiu, įvykus nurodytam eismo įvykiui, važiuojant techniškai tvarkingais automobiliais, galėjo būti tokie automobilio LANCIA Kappa sugadinimai, kurie konstatuoti 2003-11-12 UAB „Automobilių ekspertizė“ kelių transporto priemonės vertinimo pažymoje Nr. 0311112? Nurodo, kad:

1. Teismo argumentai, atmesti atsakovo atsikirtimus apie autoįvykio inscenizavimą, prieštarauja bylos medžiagai, visiškai neatskleista bylos esmė, padaryti akivaizdūs betarpiškumo principo taikymo ir įrodymų vertinimo pažeidimai, o būtent – byloje buvo atliktos 3 ekspertizės dėl 2003-11-07 užfiksuoto eismo įvykio, tačiau sprendime yra vertinamas tik 2003-12-29 ekspertizės aktas bei 2005-02-24 pakartotinė ekspertizė, kai tuo tarpu 2007-12-18 specialisto išvada yra paprasčiausiai ignoruojama. Teismas sprendime nurodo, jog remiantis ekspertų išvadomis ne visi automobilių LANCIA ir FORD apgadinimai kilo dėl 2003-11-07 įvykusio eismo įvykio. Tačiau savo galutinėse išvadose teigia, kad automobilių apgadinimai visgi kilo dėl 2003-11-07 įvykusio eismo įvykio. Tai rodo, kad teismas prieštarauja pats sau, nėra įsitikinęs ieškovo reikalavimų pagrįstumu. Priešingai nei nurodo teismas, prieštaravimų tarp 2003-12-29 ekspertizės akto ir 2007-12-18 specialisto išvados nėra, šie du specialistų atlikti tyrimai patvirtina, kad automobiliai negalėjo susidurti ir būti apgadinti tokiu būdu ir tokioje vietoje, kaip nurodo automobilių vairuotojai. Be to, ir 2005-02-24 pakartotinės ekspertizės išvados aiškiai ir konkrečiai nurodoma, kad tik dalis automobilių LANCIA ir FORD sugadinimų yra tarpusavyje suderinama ir galėjo būti padaryta susidūrus šiems automobiliams. Taigi, ekspertas kategoriškai nenurodo, jog visi automobilių sugadinimai kilo dėl 2003-11-07 eismo įvykio. Tai rodo, kad eksperto atlikta pakartotinė ekspertizė tai pat patvirtino anksčiau minėtų ekspertų išvadas. Būtent šiuo konkrečiu atveju aplinkybė apie tai, kad automobilis LANCIA eismo įvykio metu nejudėjo (tai konstatuota 2007-12-18 specialisto išvadoje), yra vienas iš eismo įvykio inscenizavimo požymių. Taigi, Komisijinė ekspertizė yra būtina, kadangi kitu būdu kilusio ginčo išspręsti negalima, be to, komisijinės ekspertizės atlikimas yra neatsiejamai susijęs su nagrinėjama byla, jos atlikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. tik priėmus skundžiamą sprendimą ir paaiškėjus netinkamam ekspertizės bei specialistų aktuose nurodytų aplinkybių vertinimui.

2. Ikiteisminio tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 50-2-0019-06 surinkta medžiaga nepaneigia fakto, jog automobiliai LANCIA ir FORD galėjo būti apgadinti ne 2003-11-07 eismo įvykio metu. Ikiteisminis tyrimas 2006-12-18 ir 2008-02-11 nutarimais baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti BK 22 str. 1 d. bei 182 str. 1 d. požymių, t. y. nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kad kalti asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau civilinės teisės prasme atsakovui civilinė atsakomybė nekyla, kadangi ieškovas CPK 178 str. nustatyta tvarka neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Teismui tenkinti ieškovo reikalavimų dėl tariamai patirtos žalos atlyginimo nebuvo teisėto pagrindo, nes ieškovo patirta žala nėra 2003-11-07 eismo įvykio pasekmė (CK 6.247 str.).

3. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovo patirta žala dėl automobilio LANCIA apgadinimų sudaro 14 318,53 Lt. Pagal atsakovo apskaičiavimus nuostoliai dėl automobilio apgadinimų sudaro 13 796,00 Lt, o ne 14 318,53 Lt, kaip nusprendė teismas. Be to, teismas priteisė ieškovui ir 522,06 Lt, kurie su įvykiu nesusiję, nes remontuojant automobilio galinę dalį, priekinės dalies išrinkinėti nereikia. Teismas net nepateikė jokių argumentų, kodėl atsakovo konstatuota žalos suma yra netiksli ir atmestina. Kadangi automobilių vairuotojai nurodo melagingas įvykio aplinkybes, nuslepia ar iškraipo bylai svarbius parametrus (greitį, manevravimą), todėl teisės aktai apskritai nenumato draudimo bendrovės pareigos išmokėti draudimo išmoką eismo įvykio inscenizavimo atveju.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašo netenkinti prašymo dėl komisijinės ekspertizės skyrimo, kadangi tai aiškus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, atsižvelgus į tai, kad kelių eismo autoįvykis įvyko 2003-11-07, o dabar jau 2009 m., be to, šioje byloje buvo atliktos trys ekspertizės, pateiktos specialistų išvados, kurias teismas tinkamai įvertino, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir kiek įmanomą situacijai išaiškinti. Nurodo, kad apeliantas, teigdamas, jog teismo argumentai prieštarauja bylos medžiagai ir išvados yra nepagrįstos, prieštarauja pats sau, nes ne kartą siūlė sudaryti taikos sutartį ir sutiko sumokėti 1/3 prašomos sumos, su kuo ieškovas nesutiko. Vadinasi, jei sudaroma taikos sutartis palankiomis apeliantui sąlygomis, tai autoįvykio inscenizacijos kaip ir nebelieka, o kai teismas patenkina ieškinį, tai jau laikoma autoįvykio inscenizacija. Mano, jog teismas pagrįstai nesivadovavo 2003-12-29 ekspertizės aktu, kurį atliko ekspertas V. M., kuris yra apelianto ekspertas, veikia jo naudai, todėl negali būti nešališkas. Be to, pagrįstai teismas nesivadovavo ir 2007-12-18 specialisto išvada, nes specialistas tai ne ekspertas ir jis gali tik pareikšti savo nuomonę. Tokiu būdu teismas 2003-11-07 eismo įvykį ištyrė pilnai ir jį tinkamai įvertino. Ikiteisminis tyrimas nenustatė galimų nusikalstamų veikų ir vertino autoįvykio aplinkybes pagal savo kriterijus, kurie nepriimtini tik apeliantui. Nusikalstama veika nenustatyta, priimti ikiteisminio tyrimo nutarimai baudžiamojoje byloje nepanaikinti ir jie yra galiojantys ir joks inscenizuotas autoįvykis nenustatytas. Pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 17 557 Lt žalos atlyginimą, kai pagal UAB „Automobilių ekspertizė“ vertinimą žala sudaro 14 318,53 Lt už automobilio sugadinimą ir PVM mokestis.

Apeliacinis skundas netenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Teismas sprendime nurodė konkrečius įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, tinkamai motyvavo savo išvadas ir nurodė teisės normas, kuriomis vadovaujasi, kas ir sudarė faktinį bei teisinį pagrindą ieškinį tenkinti iš dalies. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis visapusiškai įvertinus bylos įrodymus, ir jų nekartoja. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas A. Č. neįrodė eismo įvykį sudarančių aplinkybių –automobilių susidūrimo situacijos, automobilių apgadinimų atsiradimo mechanizmo, ko pasėkoje apylinkės teismas priimdamas sprendimą pažeidė materialines ir procesines teisės normas, ir šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas iš esmės apie autoįvykio aplinkybių tikrumą padarė išvadą vertindamas tik 2003-12-29 ir 2005-02-24 ekspertizių aktus, o 2007-12-18 specialisto išvadą ignoravo. Pirmos instancijos teismas ištyrė ir įvertino byloje dalyvaujančių asmenų visus argumentus, žodinius ir rašytinius paaiškinimus, minėtus ekspertizių aktus, 2007-12-18 specialisto išvadą, baudžiamojoje byloje Nr.50-2-019-06 esančius dokumentus, apklausė liudytojus policininkus A. L. ir D. G. ir pripažino, kad netiksli yra 2003-11-07 eismo įvykio schema. Konstatavo, kad atliekant ekspertizę ekspertui V. M. nebuvo modeliuojami visi galimi automobilių judėjimo variantai ir tai liko neįvertinta dėl eismo įvykių duomenų stokos ir dėl to šio eksperto išvadas vertino kritiškai. Tuo tarpu vėlesnius eismo įvykio tyrimus atlikusiems specialistams buvo pateikta papildoma tyrimui reikalinga medžiaga, tačiau jie išvados, kad automobiliai buvo apgadinti ne jų tarpusavio kontakto metu , o kitomis nei eismo įvykio vietos schemoje nurodytomis aplinkybėmis, nedavė. Apeliantas specialistų, davusių išvadas dėl eismo įvykio, apklausti teismo posėdyje neprašė, Komisijinės ekspertizės skirti neprašė taip pat. Todėl teismas pagrįstai ginčą išsprendė vertindamas bylos įrodymus, vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle, kuri civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Taigi, atsakovas, atsižvelgiant į jo teisinį statusą, kaip pakankamai protinga, rūpestinga ir atidi šalis, galėjo ir turėjo elgtis apdairiai, įvertinti galimas pasekmes ir pasinaudoti teise prašyti skirti Komisijinę ekspertizę pirmos instancijos teisme, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Byla nagrinėjama seniai, nuo 2004 metų, apeliantui buvo pakankamai daug laiko naudotis civiliniame procese įtvirtinta teise teikti papildomus įrodymus (CPK 42 str.). Esant netiksliai eismo įvykio schemai, kai faktiškai nebėra tyrimo objektų ( automobilių) skirti dar vieną ekspertizę, teisėjų kolegijos nuomone, netikslinga, nes bus vilkinamas bylos nagrinėjimas, su kuo, beje, sutiko ir apeliantas, skųsdamas pirmos instancijos teismo 2004-05-27 d. nutartį dėl pakartotinės autotechninės ekspertizės skyrimo (b.l.130, t-1). Komisijinės ekspertizės paskyrimas tik užvilkins ir taip užsitęsusį bylos nagrinėjimą, o tai prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui (CPK 7 str.).

Paneigus apelianto skunde nurodytus argumentus ir konstatavus, kad eismo įvykio metu draudimo sutartis galiojo visa apimtimi, dėl ko draudikui atsirado prievolė atlyginti autoįvykio metu padarytą žalą, pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš atsakovo 14 318,53 Lt žalos atlyginimą visiškai pagrįstas ir teisėtas. Teisėjų kolegija nesutinka, kad pagal atsakovo apskaičiavimus nuostoliai dėl automobilio apgadinimų sudaro 13 796,00 Lt, o ne 14 318,53 Lt, nes, apelianto manymu, teismas nepagrįstai priteisė ieškovui ir 522,06 Lt, kurie su įvykiu nesusiję. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad automobilio LANCIA Kappa priekinė dalis nebuvo sugadinta, tačiau priteisdamas ieškovo naudai 522,06 Lt sumą pagrįstai nurodė, kad ši suma įskaičiuota į automobilio atkuriamąją vertę, kaip papildomi darbai, kurie yra būtini, atliekant automobilio remonto darbus. Šią aplinkybę įrodo Kalkuliacijos Nr.0311112 detalizacija, kurioje 522,06 Lt suma dėl priekinių agregatų kpl. nuėmimo – pastatymo nurodoma skirsnyje prie papildomų – išbaigiamųjų darbų ( b.l.24, t-1).

Iš to kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada priimant skundžiamą procesinį sprendimą pagrįsta įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu ( CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normos. Todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 236 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos ieškovo turėtos advokato pagalbos išlaidos ir teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB DB „PZU Lietuva“, kodas (duomenys neskelbtini), 500 Lt ( penkis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai ir 5 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai Ramunė ČeknienėBirutė JonaitienėBirutė Valiulienė