Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Lietuvos ir Lenkijos uždarajai akcinei bendrovei „Elbita“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bankroto bylą prašoma iškelti Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu. Ieškovas nurodo, jog atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2017 m. kovo 20 d. buvo 8 337,55 Eur. Siekdamas išieškoti skolą, ieškovas atsakovei taikė priverstinio poveikio priemones, tačiau įsiskolinimas nebuvo padengtas. VĮ Registrų centro duomenimis, bendrovė neturi nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis, bendrovė neturi transporto priemonių. Lietuvos ir Lenkijos UAB „Elbita“ nevykdo savo įsipareigojimų ir nemoka privalomųjų socialinio draudimo įmokų, remiantis viešais Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, Lietuvos ir Lenkijos UAB „Elbita“ deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma yra 3 730,78 Eur. Vadovaujantis bendrovės 2015 metų balanso duomenis, bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršija daugiau kaip pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas mano, kad atsakovė yra nemoki.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovas pateikė kaip kreditorius, kuriam, kaip surinkti valstybinio socialinio draudimo įmokas įpareigotai valstybės institucijai, atsakovė nemoka šių įmokų (Įmonių bankroto įstatymo 3 straipsnio 1 punktas), todėl šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas.

Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis byloje Nr. 2-759/2009).

Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis).

Iš Juridinių asmenų registro tvarkytojui VĮ Registrų centrui pateikto Lietuvos ir Lenkijos UAB „Elbita“ 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų matyti, kad atsakovė turėjo turto už 15 308 Eur (ilgalaikis turtas – 1 491 Eur, trumpalaikis turtas – 13 817 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 13 873 Eur. Pagal 2015 m. gruodžio 31 d. atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitą 2015 metais įmonė patyrė 16 024 Eur nuostolius. Vadovaujantis šia informacija, galima spręsti, kad nurodytu laikotarpiu įmonė jau buvo nemoki. Kadangi atsakovė nevykdo finansinių įsipareigojimų kreditoriams, nėra pagrindo manyti, jog jos finansinė padėtis yra pagerėjusi. VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovė nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto. Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad atsakovės vardu nėra registruotų transporto priemonių. Byloje nėra duomenų apie kitą atsakovės turimą turtą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į realią bendrovės turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2012; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015). Iš 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų nustatyta, kad dalį atsakovės turto sudarė per vienerius metus gautinos sumos (6 281 Eur). Atsakovės vadovui nepateikus duomenų apie galimybę atgauti minėtas sumas, nėra pagrindo šį atsakovės turtą vertinti kaip realų.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolinga 8 337,55 Eur, joje yra 4 apdrausti valstybiniu socialiniu draudimu asmenys. Viešai skelbiamais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2017 m. gegužės 22 d. yra padidėjusi iki 8 366,22 Eur sumos. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija informavo teismą, kad pagal iki 2017 m. balandžio 18 d. pateiktas mokesčių deklaracijas ir mokesčių apskaitos duomenis atsakovė turi 3 730,78 Eur mokestinę nepriemoką valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams. Viešai skelbiamais Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, atsakovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui yra sumažėjusi iki 3 427,78 Eur sumos.

Nurodytų duomenų pagrindu darytina išvada, kad teismui žinomų atsakovės įsipareigojimų kreditoriams suma yra ne mažesnė nei 11 794 Eur, o duomenų apie atsakovės turtą nėra.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintą aktyvų teismo vaidmenį, nagrinėjant bankroto bylas, tai, kad atsakovė neteikia kitokių duomenų apie savo įmonės kreditorius ir turimą turtą, vengia vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, vadovaujantis CPK 2 straipsniu, 7 straipsnio 2 dalimi, CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, teismas sprendžia, kad nustatytas Lietuvos ir Lenkijos UAB „Elbita“ skolų ir turto vertės santykis laikytinas atitinkančiu Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką. Šios aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą ir iškelti Lietuvos ir Lenkijos UAB „Elbita“ bankroto bylą (Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Administruoti įmonės bankroto procedūrą skirtinas bankroto administratorius Antanas Skarbauskas, kurio kandidatūra atrinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 2, 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Iškelti bankroto bylą Lietuvos ir Lenkijos uždarajai akcinei bendrovei „Elbita“, įmonės kodas 110742830, esančiai Kauno m. sav., Kauno m. sav. teritorijoje.

Įmonės bankroto administratoriumi paskirti Antaną Skarbauską (įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-FA152).

Uždėti įmonės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui, po nutarties įsiteisėjimo tai padaryti pakartotinai.

Apie bankroto bylos iškėlimą nedelsiant pranešti juridinių asmenų registrui, antstoliams, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ieškovui, atsakovei ir bankroto administratoriui.

Pavesti bankroto administratoriui atlikti kitus Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 7 dalies 8 punkte, 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus veiksmus.

Nustatyti, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad kreditoriai per 40 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Nurodyti, kad administravimo išlaidų sąmatą bankroto administratorius turi pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Nutartis įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jei ji nebus apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.