Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-02-17 · Civilinė byla Nr. 2A-120-516/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-17
Bylos Nr.
2A-120-516/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė (pran.), Neringa Švedienė, Algirdas Auruškevičius
Ieškovas
J. L.
Atsakovas
E. K.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-120-516/2010Procesinio sprendimo kategorija: 45.5.; 121.15.; 121.18.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. vasario 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės,kolegijos teisėjų Neringos Švedienės, Algirdo Auruškevičiaus,sekretoriaujant J.Markovičiūtei

dalyvaujant ieškovei J. L.

atsakovui E. K.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui E. K. dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo. Institucija, duodanti išvadą byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J. L. 2009-03-31 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti nepilnamečių vaikų išlaikymo formą ir priteisti iš atsakovo E. K. nepilnamečių vaikų E. K. ir A. K. išlaikymą mokant kas mėnesį po 400 Lt periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės.

Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-03-30 sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta, jų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina J. L. , o iš tėvo E. K. priteistas išlaikymas vaikams mokant 35 procentus nuo darbo užmokesčio sumos. Tačiau minėto teismo sprendimo priėmimo, vaikų poreikiai išaugo, prekių bei paslaugų kainos padidėjo, todėl atsakovas turėtų skirti daugiau lėšų vaikų išlaikymui. Paaiškino, kad sūnus E. baigė mokyklos 1 klasę, todėl papildomai reikia skirti lėšų mokymosi priemonėms, ekskursijoms, jam reikėtų nupirkti naują kompiuterį, geresnių drabužių. Sūnus Aurelijus lankys darželio priešmokyklinę grupę, jam taip pat reikia lavinimosi priemonių, naujo dviračio.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-03-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-881-723/2007 priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir priteisė iš atsakovo E. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams – sūnui E. K. ir sūnui A. K. po 300 Lt kiekvienam iš jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2009-03-31, kol sūnūs sulauks pilnametystės, išskaičiavus nuo 2009-03-31 jau sumokėtą E. K. išlaikymą pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-03-30 sprendimą civilinėje byloje Nr.2-881-723/2007.

Teismas konstatavo, kad nepilnamečiai šalių vaikai E. ir A. gyvena su motina, kuri pagal bylos duomenis užtikrina jiems tinkamas buities sąlygas, patenkina jų poreikius, susijusius su sveikata, mokslu, lavinimu, laisvalaikiu. Teismas taip pat nustatė, kad tėvas su vaikais nebendrauja, neužsiima vaikų laisvalaikio organizavimu, jis minimaliai prisideda prie jų išlaikymo. Teismo teigimu, atsakovas lyginant su ieškove, kuri, būdama motinystės atostogose ir augindama bei prižiūrėdama tris nepilnamečius vaikus, turi didesnes galimybes dirbti ir užsidirbti pakankamai lėšų išlaikyti tiek save, tiek savo vaikus, todėl teismas, kol atsakovas suras darbą, padidina iš atsakovo priteisto išlaikymo sumą kiekvienam vaikui iki 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2009-03-31, kol vaikai sulauks pilnametystės. Pagerėjus atsakovo turtinei padėčiai, priteista išlaikymo suma vėl turėtų būti didinama.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas E. K. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-07-01 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

teismo priteista 300 Lt suma kiekvienam vaikui yra aiškiai per didelė atsižvelgiant į Lietuvoje susiklosčiusią ekonominę situaciją, į apelianto dabartinę finansinę padėtį. Pirmosios instancijos teisme ieškovė neįrodinėjo žymiai pasikeitusios šalių finansinės padėties. Ieškovė taip pat nepateikė teismui įrodymų apie pasikeitusią savo finansinę padėtį, nenurodė žymaus apelianto pajamų pasikeitimo. Apelianto nuomone, teismas nevertino šalių pajamų pasikeitimo priimdamas sprendimą padidinti vaikų išlaikymui iš tėvo skiriamą sumą;apeliantas pažymi, kad šiuo metu jis yra registruotas darbo biržoje. Jo gaunamos pajamos sudaro 843 Lt per mėnesį, tačiau tokio dydžio išmoką atsakovas gaus tik 3 mėnesius, vėliau išmoka sudarys apie 500 Lt. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė atsakovui pateikti įrodymus apie gaunamas pajamas;teismas nereikalavo pateikti įrodymų, jog atsakovui galimybės susirasti gerai apmokamą darbą yra apribotos jo sveikatos būklės;pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovės gaunamų pajamų ir jos galimybių, dėl proporcijos tarp atsakovo ir ieškovės gaunamų pajamų ir išlaikymo dydžio;ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie padidėjusius sūnų poreikius ar papildomai atsiradusias išlaidas, pagrindžiančių būtinybę padidinti jų išlaikymui iš tėvo skirtą sumą. Apelianto nuomone, bendri teiginiai, jog vaikai auga ir jų poreikiai auga, nepatvirtina papildomų vaikų priežiūros išlaidų atsiradimo. Be to, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie ieškovės patiriamas išlaidas vaikų išlaikymui. Apeliantas taip pat pažymi, kad ieškovės nurodomi kai kurie vaikų poreikiai (naujas dviratis, naujas kompiuteris) neturėtų būti laikytini būtinais, atsižvelgiant į susiklosčiusią ekonominę situaciją, nedarbo lygį, tėvų pajamas. Taigi ne visos ieškovės nurodytos išlaidos yra realios ir pagrįstos, tačiau teismas nevertino jų realumo ir pagrįstumo.Teigia, kad pagal dabartinę apelianto finansinę padėtį teikiamas išlaikymas (apie 300 Lt abiems vaikams) yra pakankamas būtiniausiems jų poreikiams tenkinti. Be to, ir vaikų motina turi prisidėti prie jų išlaikymo. Apelianto nuomone, įstatymai nenumato, kad pakitusios kainos gali būti priežastimi didinti vaikų išlaikymui skirtą sumą;Pirmosios instancijos teismas nevertino faktinės aplinkybės, jog atsakovui bylos nagrinėjimo metu 2009-04-08 gimė trečiasis sūnus, kuriam taip pat yra reikalingas išlaikymas. Tokiu atveju vien vaikų išlaikymui apelianto skiriama suma sudarytų 900 Lt, kas viršija jo gaunamas pajamas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. L. prašo miesto 1 apylinkės teismo 2009-07-01 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad vaikui tik maistui per mėnesį būtina turėti 400 Lt, t.y. 13 Lt per dieną, o vaikų tėvas sutinka mokėti tik 150 Lt. Taigi akivaizdu, kad nurodytos sumos net maistui neužtektų. Nurodo, jog teismas nagrinėdamas ieškinį labai objektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Ieškovė pažymi, kad atsakovo darbingumo lygis nuo 2005-11-03 pagerėjo nuo 50 procentų iki 2008-02-05 – 80 procentų. Jis yra sveikas, stiprus. Ieškovė augina tris nepilnamečius vaikus, ji yra vaiko priežiūros atostogose. Be to, sūnus A. turi problemų su sveikata: bronchinė astma ir mikčiojimas. Vaikui yra reikalingas geras maistas, vitaminai, poilsis prie jūros. E. turi problemų dėl galvos skausmų. Esant tokiai situacijai, ieškovė neturi jokių galimybių dirbti, todėl vaikų tėvas privalo dėti visas pastangas teikti vaikams bent minimalų išlaikymas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.192 str. 1 d.). Jeigu tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo šios pareigos, teismas priteisia išlaikymą pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (LR CK 3.194 str.1 d.). Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-03-30 sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria susitarta, kad atsakovas E. K. skirs vaikų išlaikymui 35 procentus jo gaunamo darbo užmokesčio kas mėnesį (b.l. 8-9).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.).

Sprendžiant dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Kai vienas iš tėvų privalo rūpintis keliais vaikais, tai išlaikymo dydis turi būti pakankamas bent minimaliems visų vaikų poreikiams tenkinti, o gautos vaikų išlaikymui sumos turi būti panaudotos lygiomis dalimis, jeigu nėra svarbių priežasčių nukrypti nuo lygybės principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2002; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, o juolab - išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo šalių turtinė padėtis pasikeitė ir šis pasikeitimas yra esminis: ieškovė pagimdė kūdikį ir yra nedarbinga dėl vaiko priežiūros atostogų, atsakovas išėjo iš darbo, todėl susitarimas dėl išlaikymo mokėjimo procentine išraiška nuo jo gaunamo darbo užmokesčio praktiškai negali būti realizuojamas, be to, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su vaikų sveiktos būkle. Tai sudarė pakankamą pagrindą ieškovei kreiptis į teismą dėl išlaikymo formos pakeitimo, t.y. mokėjimų periodinėmis išmokomis nustatymo (Civilinio kodekso 3.201 str.). Iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka situacija nepasikeitė- atsakovas ir šiuo metu nedirba, yra registruotas darbo biržoje, taigi, procentinė išlaikymo išraiška negali užtikrinti net minimaliausių vaikų poreikių patenkinimo. Be to, byloje nustatyta, kad abu šalių sūnūs turi gana rimtų sveikatos problemų, išaugo poreikiai maistui bei jo kainos, padidėjo būsto išlaikymo išlaidos. Kaip minėta, teismų praktikoje vadovaujamasi prezumpcija, kad minimalių vaiko poreikių patenkinimui reikalinga suma, atitinkanti vienos minimalios mėnesio algos dydį (1MMA), t.y. laikomasi nuostatos, jog 800 Lt suma yra pakankama vieno vaiko minimaliems poreikiams patenkinti, jeigu jis neturi specialių poreikių. Remdamasis ieškovės paaiškinimais, jos pateiktais rašytiniais įrodymais, teismas sprendžia, kad abu šalių sūnūs turi rimtų sveikatos sutrikimų, t.y. kad jie abu turi specialių poreikių, kurių patenkinimas susijęs su papildomomis išlaidomis, šiuo metu tenkančiomis tik ieškovei. Todėl nustatydamas atsakovo pareigą teikti sūnums išlaikymą po 300 Lt, teismas realiai iš jo priteisė mažesnę dalį išlaidų, būtinų sūnų poreikiams patenkinti, kadangi visos su specialiais jų poreikiais susijusios išlaidos ir toliau tenka ieškovei, o iš atsakovo priteisto išlaikymo suma dengiama netgi mažesnė pusė išlaidų, skirtų jų būtinųjų poreikių patenkinimui. Atsakovo apeliaciniame skunde akcentuojama jo sveikatos būklė ir jo gaunamos bedarbio pašalpos dydis, taip pat- jo ribota galimybė susirasti darbą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas turėjo darbo vietą (b.l. 33)- iki 2009-02-02 jis dirbo (duomenys neskelbtini) ir gaudavo pajamas (b.l. 33-34), nors jau tuo metu tam tikras nedarbingumo procentas jam buvo nustatytas (b.l. 72-73). Nors atsakovas tvirtina, kad darbdavys jį iš darbo atleido dėl krizės bei riboto darbingumo, tokių įrodymų nėra pateikta. Priešingai, iš byloje esančios pažymos (b.l. 33) matyti, kad darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta Darbo kodekso 127 str. pagrindu, t.y. darbuotojo pareiškimu, o iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pažymos (b.l. 74) matyti, kad darbo sutarties nutraukimo metu atsakovo darbingumo lygis buvo 80 procentų, nors jis dirbo (duomenys neskelbtini) ir tuo metu, kai jo darbingumo lygis tebuvo 50 procentų, kas akivaizdžiai paneigia argumentus dėl atleidimo priežasties sąsajų su atsakovo darbingumo lygiu.

Sprendžiant, ar yra pagrindas mažinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo sumą, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į aplinkybę, kad ieškovė šiuo metu yra nedarbinga- ji yra vaiko priežiūros atostogose (b.l. 46), tuo tarpu atsakovo nedarbingumo lygis yra tik 20 procentų. Šalių turtinė padėtis turimo turto požiūriu yra lygiavertė- jie abu neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Atsižvelgiant į tai, ieškovės turtinė padėtis negali būti vertinama kaip žymiai geresnė negu atsakovo, tuo tarpu vaikai turi teisę gauti iš tėvų išlaikymą patenkinantį ne vien būsto, maisto, rūbų, lavinimo poreikius, bet ir užtikrinantį jų gydymą, sveikatos būklės palaikymą, todėl paskirstant vaikų išlaikymo prievolę, ieškovei tenkanti dalis taip pat negali būti ženkliai didesnė, negu atsakovo, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad ieškovei ir toliau tenka žymiai didesnė dalis išlaikymo prievolėje negu atsakovui. Įvertindama abiejų vaikų tėvų turtinę padėtį bei būtinybę vaikams teikiamu išlaikymu užtikrinti jų būtinųjų poreikių patenkinimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog visi dėmesio verti atsakovo interesai priteisiant išlaikymą buvo įvertinti, tačiau savo svarba ir reikšmingumo jie nenusveria veikų teisių bei interesų, todėl konstatuojama, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., iš apelianto valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios apeliacinės instancijos teisme sudarė 9,75 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto E. K. valstybei 8.60 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų, mokamų į surenkamąją sąskaitą 5660.

Kolegijos pirmininkė Rasa GudžiūnienėKolegijos teisėjai Neringa ŠvedienėAlgirdas Auruškevičius