Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2016-05-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-130-367/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-05-03
Bylos Nr.
1-130-367/2016
Teisminio proceso Nr.
1-06-5-00016-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
N. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-130-367/2016Teisminio proceso Nr. 1-06-5-00016-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.28.1.; 2.3.6.4.5. (S)
TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 3 d.Tauragė
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Raimonda Pauparienė,sekretoriaujant Laimai Mažrimienei,dalyvaujant prokurorui Nomedui Metrikiui,kaltinamojo gynėjui advokatui Gintautui Balseraičiui,vertėjai Svetlanai Bulotienei,

viešame teismo posėdyje, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. P., gim. (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacija, (duomenys neskelbtini) pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) filialas Rusijos Federacijoje, operatorius, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 291 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. N. P, 2016 m. balandžio 30 d., apie 19 val. 00 min., Bitėnų kaimo ribose, Pagėgių sav., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos veikimo teritorijoje, plaukdamas kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis per Nemuno upę motorine valtimi, kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iš Rusijos Federacijos teritorijos kranto į Lietuvos Respublikos teritorijos krantą, neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą, perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

K. N. P kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad š.m. balandžio 30 d. apie 15-16 val. Rusijos laiku, jis kartu su draugais, tarp jų buvo J. S., M. A. girtavo prie Nemuno upės. Išgėrinėdami pamatė kitame Nemuno upės krante, Lietuvos Respublikos teritorijoje asmenis, kaip suprato, tai buvo žvejai. Jie su jais susišūkavo, apie ką nelabai prisimena. Jis buvo išėjęs į parduotuvę, kai grįžo, prie kranto jau stovėjo prišvartuotas kateris ir draugai pasiūlė paplaukioti Nemuno upe. Tuomet jis kartu su J ir M įsėdo į katerį ir jie priplaukė prie Lietuvos pusėje esančio Nemuno upės kranto, kur stovėjo žvejai. Bekalbant su žvejais nusprendė kartu išgerti. Tuomet jie trise išlipo į krantą ir nuėjo su Lietuvos žvejais į jų vietą, kur jie buvo apsistoję. Pamena, buvo užkurtas laužas, virė žuvienę. Visi kartu išgėrinėjo. Po to jis užmigo. Jį pažadino J ir sako reikia plaukti namo. Tuo pat metu pamatė ateinančius uniformuotus asmenis, kaip suprato, tai buvo Lietuvos pasieniečiai. Jis kartu su J pradėjo bėgti nuo jų, šoko į upę ir pradėjo plaukti į Rusijos pusę. J jis nebematė. Plaukiant upe jis pradėjo skęsti, šaukėsi pagalbos, toliau nieko nepamena. Nurodo, jog atsibudo ligoninėje. Kaip ir kas jį ištraukė iš upės, jis nepamena, taip pat nepamena, kaip atsidūrė ligoninėje. Nurodė,kad kateriu plaukiant pas Lietuvos žvejus, jis suprato, kad kerta Lietuvos – Rusijos sieną, tačiau jis neturėjo jokių piktų kėslų, buvo išgėręs, su M ir J norėjo susipažinti su žvejais ir su jais išgerti. Dėl šio įvykio labai gailisi.

Iš vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu apžiūrėta įvykio vieta, kur buvo kirsta Lietuvos Respublikos siena (b. l. 6-11).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teismo posėdžio metu pagarsintų liudytojos S Š parodymų matyti, kad 2016-04-30 vykdė tarnybą ir 19.15 paskambino žvejys, kuris prisistatė kaip V. B. ir pasakė, kad netoli jo žvejybos vietos nuskendo valtis, kuri buvo prie pat LR kranto. Išplaukė du Rusijos piliečiai. Su specialistu A. M. atvyko į vietą ir žvejys parodė nuskendusios valties vietą bei du Rusijos piliečius. Jie pamatę pasieniečius puolė į vandenį ir puolė plaukti. Matėsi, kad jie labai girti, svirduliavo. Ji šaukė rusiškai, kad yra gilu, kad neplauktų, kad grįžtų. Jie neklausė. Iškvietė ji pasienio katerį. Vienas rusas perplaukė upę, o kitą srovė nunešė toliau. Jis šaukėsi pagalbos ir atvykęs kateris jį ištraukė. (b. l. 16-18).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teismo posėdžio metu pagarsintų liudytojo N. N. parodymų matyti, kad jis vykdė tarnybą su pasieniečiu D. R.. Apie 19.30 val. gavo pranešimą, kad skęsta asmenys. Jiedu pasiėmė katerį ir juo atvykę ir priplaukę prie asmens jį ištraukė,. Asmuo buvo rusas ir prašė jį gabenti atgal. (b. l. 24-25).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teismo posėdžio metu pagarsintų liudytojo V. B. parodymų matyti, kad 2016-04-30 jis su draugais žvejojo ant Nemuno kranto. Pas juos atplaukė valtis su rusais. Vienas iš jų plaukė su ja atgal ir jis pamatė, kaip valtis nuskendo. žmogaus nesimatė. Jis pasakė išplaukusiojo draugams, kad jų draugo nesimatė, bet šie dėl girtumo nereagavo. Jis apie tai pranešė pasieniečiams. Kai pareigūnai ėjo link šių asmenų, jie šoko į vandenį abu. Ar jie išplaukė, jis nematė. (b. l. 28-29).

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.), Lietuvoje teistas ne­buvo (b. l. 17). Teismas pripažįsta jo at­sakomybę leng­vinančia aplinkybe, kad prisi­pažino padaręs nu­sikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). At­sa­ko­mybę sun­ki­nan­ti aplinkybė pripažintina ta, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus. Teismas neturi duomenų apie kaltinamojo turtinę padėtį ir galimybę sumokėti baudą. Priverstinai išieškoti baudą iš Rusijoje gyvenančio kaltinamojo būtų neįmanoma ir bausmės tikslai liktų nepasiekti, todėl at­sižvelg­da­mas į šias aplin­ky­bes bei nusikaltimo padarymo aplin­ky­bes ir paskatas, teismas spren­džia, kad kal­ti­na­­ma­jam skirtina trumpalaikio lais­vės atė­mimo baus­mė - areštas (BK 49 str.), ku­rios truk­mė nu­statytina minimali (BK 61 str.). Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, taikytinas Lietuvos BK 64¹ str. ir paskirta bausmė mažintina 1/3 dalimi.

N. P. buvo sulaikytas 2016 m. gegužės 1d. 9.00 val., paleistas 2016-05-03 d. 9.00 val. (b.l. 55, 60-61 ). Skiriant trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę į bausmės laiką įs­kai­tytinas kal­ti­na­mo­jo su­lai­ky­me iš­būtas lai­kas (BK 66 str.).

Kaltinamasis buvo sulaikytas perėjęs per valstybės sieną, todėl iki nuos­pren­džio įsi­tei­sė­ji­mo būdamas laisvas kaltinamasis gali išvykti iš Lietuvos, pasislėpti ir vengti bausmės at­likimo. Sie­kiant nekliudomai įvykdyti nuosprendį jam paskirtina kardomoji priemonė – suėmimas. Ka­dangi kaltinamajam skiriama trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė, kuri baigiasi anks­čiau, negu įsiteisės nuos­prendis, suė­mi­mo terminas nustatytinas iki bausmės įvykdymo laiko.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ko­dekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., teismas

nusprendė:

N. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 291 str. 1 d., ir nuteisti jį areštu 15 (pen­kiolikai) parų.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti N. P. galutinę bausmę - arešą 10 (dešimčiai) parų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016 m. gegužės 3 d.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti su­lai­ky­me išbūtą laiką nuo 2016-05-01 iki 2016-05-03 (dvi paras). Bausmę skirti atlikti areštinėje.

Paskirti N. P. kardomąją priemonę – suėmimą, jo terminą nustatyti iki bausmės atli­kimo die­nos.

Dėl nuosprendžio per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuos­pren­džio nuorašo įteikimo dienos, gali būti paduotas apeliacinis skundas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.

T. R. Pauparienė