- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-16
- Bylos Nr.
- 2A-1849-395/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Dalė Burdulienė, Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Registrų centras
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant pareiškėjui V. J., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-302-722/2009 pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonė Registrų centras dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) , esančią bendro 516,94 kv. m. ploto Sagavo kiaulidę su priestatu, 1998 m. gegužės 14 d. įsigijo jis, remiantis 1998 m. vasario 3 d. pajininkų susirinkimo protokolu, sumokėdamas nustatyto dydžio įmokas ir šis pastatas yra jo asmeninė nuosavybė. Nurodė, kad 1998 m. gegužės 14 d. Lazdijų rajono ŽŪB „Seirijai“ likvidacinė komisija, remdamasi 1998 m. vasario 3 d. pajininkų susirinkimo nutarimu, jam pardavė nekilnojamąjį turtą – bendro 516,94 kv.m. ploto Sagavo Kiaulidę su priestatu, esančią (duomenys neskelbtini). Į bendrovės kasą jis įmokėjo nustatyto dydžio įmoką 1500 Lt sumoje, 1998 m. gegužės 14 d. jam buvo išduotas kasos pajamų orderio kvitas SAC Nr. 03141005. Tą pačią dieną buvo surašytas priėmimo-perdavimo aktas, pagal kurį pareiškėjui buvo perduotas Sagavo kiaulidės pastatas. Šį pastatą pareiškėjas įsigijo savo reikmėms, todėl jis yra pareiškėjui priklausančio žemės sklypo teritorijoje. Tačiau siekiant įregistruoti statinį VĮ Registrų centre pareiškėjo vardu ir gauti nustatytos formos pažymėjimą, paaiškėjo, kad trūksta reikiamų dokumentų. Pareiškėjas kreipėsi į Lazdijų rajono savivaldybės administraciją, tačiau 2009 m. kovo 16 d. raštu Nr. 17-361 buvo informuotas, kad archyve esančioje žemės ūkio „Seirijai“ protokolų knygoje nėra duomenų, kad kiaulidės pastatas leistas pirkti V. J.. VĮ Registrų centras Alytaus filialas 2009 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. (2.2.17-2060)-197 atsisakė įregistruoti statinį pareiškėjo vardu motyvuodamas tuo, kad pirkimo-pardavimo sandoris neįformintas teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi turimų dokumentų nepakanka nekilnojamam turtui įregistruoti ir pareiškėjas jų negali gauti kitokia tvarka, pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Žemesnės instancijos teismas
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pareiškimą atmetė, priteisė iš pareiškėjo V. J. 15,30 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė juridinio fakto, kad jis 1998 m. gegužės 14 d., remiantis 1998-02-03 pajininkų susirinkimo protokolu įsigijo jo nurodytą nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad iš byloje esančio protokolo (b. 1. 37-48) matyti, kad yra dokumentas patvirtinantis pareiškėjo prašomą nustatyti faktą, kad Sagavo kiaulidę 1998-02-03 visuotinio pajininkų susirinkimo nutarimu buvo nuspręsta parduoti už 1500 Lt, tačiau ne jam, o A. S.. Perdavimo-priėmimo aktas, kasos pajamų orderio kvitas (mokėtojo vardas nesutampa su pareiškėjo vardu), apklausti liudytojai V. B., A. S., L. P. nepaneigė šio nutarimo turinio.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, tenkinti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Apeliantas nurodo, kad juridinis faktas, jog jis įsigijo kiaulidę, byloje yra įrodytas rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais. Būtent, 1998 m. gegužės 14 d. kiaulidės perdavimo priėmimo aktu, kuriame nurodoma, kad remiantis 1998 m. vasario 3 d. visuotinio susirinkimo protokolu jam yra perduodama ši kiaulidė su priestatu; 1998 m. gegužės 14 d. kasos pajamų orderiu, kuriame nurodoma, kad jis už kiaulidę įmokėjo į ŽUB „Seirijai“ kasą 1500 Lt; taip pat liudytojo V. B. parodymais, kur jis nurodo, kad jis buvo likvidacinės komisijos narys, kad buvo visuotinis susirinkimas ir buvo leista V. J. pirkti kiaulidę. Liudytojas nurodė, kad pareiškėjas prieš tai buvo nupirkęs vieną kiaulidę, o po to nupirko ir antrą, kurios buvo viena šalia kitos. Komisija nustatydavo kainą ir jis pasirašydavo akte. Liudytoja L. P. nurodė, kad ji žinanti, kad V. J. pirko tą tvartą ir mokėjo pinigus, kurių suma nurodyta 1998 m. gegužės 14 d. perdavimo-priėmimo akte. Liudytoja A. S. parodė, kad Sagavo kiaulidę pirko V. J., pajininkų 1998 m. vasario 3 d. protokole Nr. 2 padarytas įrašas, kad „...A. S. pirko Sagavo kiaulidę...“ yra nesąmonė. Ji kartu su kitais keturiais asmenimis nupirko Seirijų kiaulidę. Kitos A. S. nėra. Čia yra kažkokia tai klaida. Taip pat apeliantas nurodo, kad be minėtų įrodymų, jog jis teisėtai įsigijo kiaulidę, liudija faktai, būtent, kiaulide jis naudojasi nuo 1998 m. gegužės 14 d., kai ji buvo perduota jam pagal perdavimo priėmimo aktą; dėl šios kiaulidė jau dvylika metų niekas nereiškė jokių pretenzijų ir teismo metu nebuvo įrodyta priešingai, kas leistų abejoti dėl pastato įsigijimo teisėtumo; nekilnojamojo turto kadastro byla patvirtina, kad pareiškėjas nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), turi 1,49 ha žemės sklypą, kuris iš visų pusių apjuosia šį pastatą-kiaulidę. Iš teismui pateiktos VĮ Registrų centras Alytaus filialo pažymos matosi, kad sutinkamai su įstatymų nuostatomis, reglamentuojančiomis nekilnojamo turto registravimą, šiuo atveju trūksta dokumentų, o būtent išrašo iš visuotinio pajininkų susirinkimo protokolo. Kadangi dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių pajininkų susirinkimo protokole įsivėlė klaida, ką patvirtina byloje apklausti liudytojai, todėl jis priverstas nustatinėti juridinę reikšmę turintį pastato valdymo faktą teismo keliu, kitokiu būdu šių dokumentų gauti jis neturi galimybės.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą CPK 318 straipsnyje nustatyta tvarka apeliacinės instancijos teismui nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį juridinį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vieno iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) .
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nekilnojamąjį turtą, t. y. (duomenys neskelbtini), esančią Sagavo kiaulidę su priestatu, įsigijo 1998 m. gegužės 14 d., remiantis 1998 m. vasario 3 d. pajininkų susirinkimo protokolu ir šie statiniai yra jo asmeninė nuosavybė (b. l. 3).
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos medžiagą, konstatavo, jog pateiktais teismui įrodymais, pareiškėjas neįrodė jo prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio pastatų valdymo nuosavybės teise valdymo fakto, nes rašytiniai įrodymai šio fakto nepatvirtina (CPK 185 straipsnis).
Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo pareiškimo nurodė, kad V. J., nepasinaudojo CPK XXXIV skyriaus III skirsnio nustatyta tvarka, nes paties pastatų įgijimo ir valdymo nuosavybės teise teisėtumo proceso dalyviai, nei kiti asmenys neginčija. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir teisėjų kolegija, nes CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Pagal šį punktą negali būti patvirtinamas pastato, žemės ar miško valdymo faktas, nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas bei pripažinimas bešeimininkiu (CPK 524 straipsnis).
Kadangi tiek byloje esantys žemės sklypo plano (b. l. 4), tiek VĮ Registrų centro pažymėjimo duomenys (b. l. 5-6) bei Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 44/1045177 bylos duomenys (b. l. 7-16), taip pat liudytojų L. P., A. S., V. B. (b. l. 32, 55, 71) parodymai patvirtina, kad pareiškėjas Sagavo kiaulidę, esančią (duomenys neskelbtini), įgijo ir teisėtai valdė bei valdo iki šiol sandorio pagrindu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog toks juridinę reikšmę turintis faktas nenustatinėtinas CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.
Atsižvelgiant į tai, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neužkerta galimybės pareiškėjui ginti savo, kaip nekilnojamojo daikto savininko, teises kitais įstatymo nustatytais būdais, reiškiant ieškinį bendrais pagrindais, skundžiamas teismo sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso324 – 325 straipsniais ir 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.