Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prašymą dėl baudžiamosios bylos Nr. 01-1-22088-16, kurioje K. J. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu, perdavimo nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūroje baigiamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-22088-16, kurioje K. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje. Bylą numatoma baigti prokurorui kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Virgilijus Čirpus kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydamas baudžiamąją bylą, teismingą Kauno apylinkės teismui, perduoti nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui. Prašymas grindžiamas siekiu užtikrinti svarbius teisingumo interesus, pašalinti galinčias kilti abejones dėl teismo nešališkumo, kadangi nukentėjusioji byloje V. J. yra Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini).

Prašymas tenkintinas.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis, o ta byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra įstatyme nurodyti teisėjo giminaičiai.

Pagal bendruosius teismingumo principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XVII skyriuje, baudžiamoji byla teisminga Kauno apylinkės teismui, kuriame (duomenys neskelbtini) dirba byloje nukentėjusiąja pripažinta V. J.. Atsižvelgiant į paaiškėjusias aplinkybes, pripažintina, kad tiek nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui, tiek ir objektyviam, pašaliniam, niekaip nei su proceso dalyviais, nei su jame sprendžiamais klausimais nesusijusiam stebėtojui, gali kilti pagrįstų abejonių dėl Kauno apylinkės teismo ir šiame teisme dirbančių teisėjų nešališkumo, todėl remiantis pirmiau nurodytomis imperatyviomis Teismų įstatymo nuostatomis baudžiamoji byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Sprendžiant, kuriam konkrečiai apylinkės teismui, esančiam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje, turėtų būti perduota nagrinėti baudžiamoji byla, atsižvelgtina į šias aplinkybes: pirma, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kuris yra dideliu atstumu nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų ar veiklos vietų, kadangi vykimas į teismą užtruktų ilgai ir reikštų dideles kelionės išlaidas; antra, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kurio darbo krūvis apygardos kontekste ir taip yra didelis, ir papildomų bylų perdavimas šį krūvį dar labiau padidintų. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad aukščiau aptartus kriterijus atitinka Jonavos rajono apylinkės teismas, kuris nėra pernelyg toli nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų vietų, o šio teismo krūvis, lyginant su kitais Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priskirtais teismais, yra mažesnis už vidutinį apygardoje, todėl tikėtina, kad šiame teisme byla ne tik bus išnagrinėta nešališkai, bet ir pakankamai operatyviai. Tuo pačiu pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje Jonavos rajono apylinkės teismui Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi jau buvo perduotas spręsti procesinės prievartos priemonės taikymo įtariamajam klausimas, taip pat pavesta atlikti kitas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 173 straipsnyje numatytas ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. 01-1-22088-16, kurioje K. J. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu, perduoti nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.