- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-22
- Bylos Nr.
- eI3-11885-631/2023
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gitana Butrimaitė
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. S. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja M. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – VMSA, Administracija) direktoriaus 2022-04-25 įsakymą Nr. 41-266/22 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos M. S. skyrimo“ (toliau – Įsakymas), bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.
Pareiškėja nurodo, kad jai Įsakymu už tai, kad ji, nagrinėdama A. A. (toliau – ir pareiškėjas) skundus ir prašymus, susijusius su UAB „Mano Būstas Vilnius“ (toliau – Administratorius) vilkinimu perduoti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), administravimą jungtinės veiklos sutartimi (toliau – JVS) įgaliotam asmeniui, teikė neteisingą, teisiškai nepagrįstą ir klaidinančią informaciją, nesigilino į prašymų esmę, netikrino faktinių duomenų, taip pat nepateikė prašomos informacijos Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui, buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Pareiškėja nesutinka su priimtu Įsakymu. Mano, kad jos veiksmuose nebuvo tarnybinio nusižengimo sudėties, kadangi jos veiksmuose nebuvo tarnybinio nusižengimo sudėties (elementų), kurių visuma yra būtina, siekiant paskirti tarnybinę nuobaudą.
Pareiškėja dėsto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) praktiką ir teigia, kad jos veiksmuose akivaizdžiai nėra konstatuojama tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. neteisėti veiksmai, kilusi žala, priežastinis ryšys ir kita. Iš Įsakymo ir jame formuojamų deklaratyvių teiginių, kurie neva sudaro pagrindą konstatuoti, kad ji padarė tarnybinį nusižengimą, yra akivaizdu, jog jos veiksmuose ne tik, kad nebuvo neteisėtų veiksmų, tačiau ir tyčios, t. y. sąmoningo (valinio suvokimo) siekio atlikti pažeidimą ir imperatyvaus reikalavimo, kurį ji neva sąmoningai pažeidė. Be to, matyti, ir tai, kad jos veiksmai ne tik, nėra siejami priežastiniu ryšiu su žala, tačiau žala ir nebuvo sukelta (nekilo). Pareiškėja pabrėžia ir atkreipia dėmesį, jog savo pareigas visuomet atlieka rūpestingai ir vadovaudamasi aukščiausiais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais ir/ar standartais, o atlikti pažeidimai nėra siejami priežastiniu ryšiu su jos veiksmais.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad tokio pobūdžio kaltinimus vertina ypatingai neigiamai, nes jie ne tik, kad yra nepagrįsti, tačiau jai sukelia žalą bei neigiamus išgyvenimus. Ji darbe vadovaujasi aukščiausiais rūpestingumo ir kokybės standartais, tokie kaltinimai skamba ypatingai įžeidžiančiai bei žeminančiai. Kartu jie sukelia ir reputacinę žalą. Pareiškėja nurodo ir tai, jog dėl savo darbo ir suteikiamų konsultacijų, yra gavusi ne vieną žodinę ir elektroniniu paštu padėką iš klientų.
Pareiškėja mano, kad išvadoje nėra nurodyta nei viena imperatyvi bei konkreti jai nustatyta pareiga, kurią ji, neva, pažeidė ar įvykdė netinkamai. Išvadoje yra pateikiamos tik prieštaringos ir deklaratyvios prielaidos ar manipuliatyvus teorinis vertinimas, kaip neva ji turėjo elgtis, ar ką turėjo atlikti, nors norminiai teisės aktai, to imperatyviai nei numato, nei įtvirtina. Išvadoje aiškiai ir konkrečiai nėra apibrėžiama, kokią imperatyvią pareigą neva ji pažeidė. Nėra analizuojama kitų asmenų (valstybės tarnautojų) atsakomybė, jų veiksmai ir pan., juos vertinant ir gretinant kartu su jos atliktais veiksmais, jų sąveika ir panašiai. Taigi, iš esmės ji savo veiksmais ir/ar neveikimu nepažeidė imperatyvių jos veiklą reglamentuojančių reikalavimų, o pačią išvadą ji labiau vertina kaip subjektyvią nuomonę dėl jos veiksmų tam tikroje situacijoje, kuri nėra grindžiama nei norminių teisės aktų reglamentavimu, nei objektyviu jos veiksmų vertinimu. Taigi, jos veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, nes nebuvo pažeisti imperatyvūs norminių teisės aktų reikalavimai, o ši aplinkybė pripažįstama ir išvadoje.
Pareiškėja nurodo, kad nors ji neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų, kas yra vertinama kaip teigiamas jos apibūdinimas bei gauna padėkas iš paslaugų gavėjų, tačiau išvadoje prieštaringai ir neobjektyviai sprendžiama, jog ji neva gali daryti naujus pažeidimus, nes savo kaltės nepripažįsta. Toks subjektyvus vertinimas ne tik, kad yra šališkas, tačiau ir neatitinka norminių teisės aktų reikalavimų, rašytinių duomenų, byloje esančių įrodymų bei nacionalinių teismų suformuotos praktikos. Pareiškėja taip pat akcentuoja, kad jos poskyryje yra susiklosčiusi ydinga praktika, kurios eigoje darbuotojams yra priskiriamas per didelis darbo krūvis, susidaro ypatingai didelė darbuotojų apkrova ir pan. Taigi, pačioje išvadoje yra nustatyta, jog jeigu ir buvo pažeidimas, tai jis buvo įtakotas poskyryje esančios situacijos, darbo krūvio ir pan., o ne neva jos sąmoningų bei tyčinių veiksmų, kuriais buvo pažeisti imperatyvūs norminių teisės aktų reikalavimai.
Pareiškėja mano, kad jai negali kilti atsakomybė dėl netinkamai funkcionuojančios Administracijos struktūros bei netinkamai sukurto viso veiklos aparato.
Pareiškėja nurodo, kad 2021-06-29 raštu Nr. A51-55961/21(3.3.2.26E-BŪS) (toliau - Raštas) aptarnaujamą asmenį informavo, jog jos skyriaus vykdomos butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos priežiūros ir kontrolės pagrindai, apimtis ir tvarka yra apibrėžti bei numatyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020-04-15 sprendimu Nr. 1-493 patvirtintose Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklėse (toliau – Taisyklės). Jis taip pat buvo informuotas, kad daugiabučių namų valdymo perdavimas ir perėmimas neįeina į Taisyklių nustatytą skyriaus vykdomos valdytojų veiklos priežiūros ir kontrolės turinį. Taigi, buvo pateikta visa esminė, naudinga ir reikalinga informacija.
Pareiškėjos nuomone, A. A. buvo pateikta teisinga, išsami ir pakankama bei teisės aktų nuostatas atitinkanti informacija, nes Taisyklės reglamentuoja skyriaus vykdomos valdytojų veiklos priežiūros ir kontrolės procesą ir jose nenurodyta, kad skyriaus specialistai turi teisę kontroliuoti daugiabučio namo valdymo perdavimo procesą. Šiuo atveju teiginiai, jog neva buvo pateikta teisiškai neteisinga informacija ne tik, kad yra nepagrįsti, tačiau ir neatitinka objektyvios tiesos kriterijaus. Be to, yra keliami reikalavimai, kurie nėra jos kompetencijos ribose ir nėra nustatyti pagal jos pareigybę.
Išvadoje yra konstatuojamas faktas, jog buvo pateikta teisiškai neteisinga informacija, tačiau nėra paaiškinama (nurodoma), kokia informacija buvo teisiškai neteisinga, tai grindžiant konkrečiu bei imperatyviu teisiniu reglamentavimu bei nurodant neva teisiškai teisingą informaciją, kuri turėjo būti nurodoma. Iš esmės išvada yra tik atitinkamas subjektyvus vertinimas, kuris nėra grindžiamas duomenimis ar norminiais teisės aktų reikalavimais, nors daromos kategoriškos išvados, kurių pagrindu yra skiriama nuobauda.
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškina, kad Rašte pateikta informacija, jog JVS sudarymas yra viena iš priežasčių nepradėti neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo ir, kad jokia institucija nurodytu terminu neturi teisės kontroliuoti administratoriaus veiklos. Pažymi, kad Taisyklių 23 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog neplaninis patikrinimas kontrolieriaus sprendimu nedelsiant nutraukiamas, kai paaiškėja, kad valdytojas fizinis asmuo mirė arba fizinis ar juridinis asmuo nebėra valdytojas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio 10 dalį administravimas pasibaigia šio kodekso 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį. Iš aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatų galima daryti išvadą, kad sudarius jungtinės veiklos sutartį pasibaigia administravimas ir dėl to praranda esmę neplaninio patikrinimo pradėjimas, kuris vėliau pagal Taisyklėse esantį teisinį reglamentavimą turėtų būti nutrauktas, kadangi pasikeičia pastato administravimo pagrindai.
Pareiškėja pabrėžia, kad aukščiau nurodyta informacija ir/ar pozicija yra viso atsakovės atsakingo skyriaus, o ne vieno ar kelių darbuotojų pozicija, kuri buvo išreikšta ne vienu ankstesniu skyriaus raštu, taip pat yra naudojama iki šiol. Iš (duomenys neskelbtini) prie 2021-05-11 prašymo (reg. 2021-05-12 Nr. A97-19735/21(3.3.2.13K-AD24) ir vėlesnių prašymų suformuotoje užduoties rezoliucijoje, yra nurodyta, kokio rašto turinio ir rezultato yra tikimasi, todėl akivaizdu, jog minėta pozicija yra ne vieno ar kelių darbuotojų, o skyriaus. Šiuo pagrindu pozicija buvo suderinta ir patvirtina, jog tai nebuvo asmeninė jos pozicija.
Tai, kad ji nepateikė neteisingos informacijos bei išaiškinimą, patvirtina ir Administracijos Būsto administravimo skyriaus pozicija. Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyrius 2022-04-12 kreipėsi su raštu Nr. A121-8664/22(2.1.19-AD18) į Būsto administravimo skyrių. Buvo prašoma išreikšti poziciją dėl pradėto tarnybinio patikrinimo ir pateikti susijusią informaciją. Būsto administravimo skyrius 2022-04-14 pateikė pranešimą Nr. A121-8990/22(2.1.19-BŪS), kuriuo iš esmės patvirtino jos nurodytą poziciją bei konstatavo, jog pažeidimai nebuvo atlikti.
Taigi, nuobauda jai buvo paskirta už Būsto administravimo skyriaus suformuotą ir darbuotojams nurodytą poziciją (nuomonę), todėl nuobauda yra skiriama pavieniui darbuotojui už Būsto administravimo skyriaus bendrai suformuotą nuomonę ir poziciją. Akivaizdu, kad vien šiuo pagrindu Įsakymas yra naikintinas, nes atsakomybė yra taikoma ne tam subjektui.
Pareiškėja pažymi ir tai, kad atsakovo skyriaus specialistai iki šiol nagrinėdami panašaus pobūdžio prašymus bei skundus, teikia pareiškėjams tą pačią, kaip nurodyta aukščiau, informaciją, papildomai nurodydami, jog administratorius kontroliuojamas 30 dienų nuo įsakymo išbraukti namą iš administratoriaus administruojamų namų sąrašo. Toliau administratoriaus veiklos priežiūra bei kontrolė yra negalima, tačiau jos atveju, už tokios informacijos pateikimą yra skiriama nuobauda, nors ši praktika skyriuje galioja iki šiol bei tokio pobūdžio (turinio) atsakymas buvo pateiktas ne vieną kartą.
Pareiškėja pabrėžia, kad Rašte pateikta informacija yra skyriaus bendra pozicija, o ne jos sugalvotas išaiškinimas. Be to, skyriaus pozicijos neatitinkantis raštas nepasiektų jo gavėjų bei skundą padavusių asmenų. Pareiškėja nesupranta, kodėl jos pateiktas ir suderintas Raštas yra vertinamas kaip teisiškai neteisingas, nors kiti tokio pobūdžio raštai, kuriuose yra suformuotas panašus ar tapatus paaiškinimas, jau yra vertinami kaip teisiškai teisingais. Išvadoje nėra paaiškinama, kokiu pagrindu yra daromos tokios išvados.
Pareiškėja pasisako ir dėl Rašte pateiktos informacijos apie tai, kad jokia institucija laikotarpiu nuo JVS įregistravimo momento iki administratoriui perduodant pastatą įgaliotajam asmeniui neturi teisės kontroliuoti administratoriaus veiklos. Pažymi, jog minėtu teiginiu, kaip jau buvo nurodyta aukščiau (atsakovės skyriaus pozicija dėl neplaninio administratoriaus veiklos patikrinimo pradėjimo), norėta pasakyti, jog įvardintu laikotarpiu, t. y. nuo JVS įregistravimo momento iki administratoriui perduodant pastatą įgaliotajam asmeniui, nėra įmanomas neplaninis ar planinis administratoriaus veiklos patikrinimas, tačiau tai nereiškia, kad nėra galima administracinių nusižengimų teisena. Vien savo esme žodis „kontroliuoti“ yra susijęs su Taisyklių nurodyta skyriaus vykdoma valdytojų veiklos priežiūra ir kontrole, todėl Rašte nurodytas teiginys neturėtų būti vertinamas kaip atsisakymas apskritai kontroliuoti administratoriaus veiklą, kaip pvz. dėl namo perdavimo. Toks išaiškinimas ir pozicija atitinka ir nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad dėl teiginio, jog ji, pasisakydama dėl atsakomybės taikymo, formaliai nurodė, jog minimas įstatymas nėra priimtas ir negalioja, nutylėdama, kad Namo perdavimo akto nepateikusiam Bendrovės vadovui 2022-02-04 turėjo būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 505 straipsnyje, tačiau, dėl nenurodytų priežasčių tai padaryta nebuvo.
Pareiškėja pažymi, kad į prašymą, buvo atsakyta atsižvelgus į prašymo turinį, t. y. taip, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (2017-11-23 - 2021-12-06 redakcija) 35 punkte.
Pareiškėja nurodo, jog nebuvo pagrindo atskirai informuoti apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, nes asmeniui, kuris kreipėsi su prašymu, skyriaus 2021-01-18 raštu Nr. A51-3954/21(3.3.2.26E-BŪS) apie tai jau buvo pranešta, todėl nėra tikslo pakartotinai nurodyti jau pateiktą informaciją.
Taip pat ji neturėjo pareigos informuoti apie tai, kad minėtame rašte nurodytą dieną nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nes protokolo nesurašymas nurodytu metu dar nereiškia administracinių nusižengimų teisenos nutraukimo. Pareiškėja taip pat nesupranta, kodėl būtent ji turėjo pareigą informuoti apie beveik 5 mėnesių senumo įvykius, kuriuose nedalyvavo ir neturėjo kompetencijos teikti informacijos apie juos. Teisės aktuose nenumatyta pareiga pradėjus administracinių nusižengimų teiseną informuoti asmenį, dėl kurio skundo buvo pradėta teisena, apie teisenos vykdymo eigą. Informuojama apie teisenos pradėjimą ir nutraukimą, tačiau ne apie visus joje atliekamus veiksmus ir eigą. Tam yra numatyta galimybė susipažinimo su administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Atkreipia dėmesį į jau minėtą 2022-04-14 pranešimą Nr. A121-8990/22(2.1.19-BŪS) ir jame nurodytą informaciją dėl administracinės teisenos vykdymo. Ne jI pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, o pradėtą teiseną buvo pavesta jai vykdyti tik nuo 2022-04-13. Taigi, Išvada jai yra pridedami veiksmai ir/ar neveikimas dėl pareigų, kurios net jai nebuvo priskirtos vykdyti ar atlikti.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad iš Elektroninio pranešimo tarnybinės veiklos klausimais dėl A. A. 2021-07-12 skundo Nr. A60-217/21(3.2.1E-AD24) išrašo matyti, kad jos veiksmuose nebuvo nustatyti jokie pažeidimai. Kaip tik buvo nustatyta priešingai, jog buvo teikta teisiškai pagrįsta ir išsami informacija, todėl yra paneigiami išvados teiginiai. Nustatyti neatitikimai nėra siejami nei su jos asmeniu, nei su jos kompetencija ar vykdomomis funkcijomis.
Pareiškėja paaiškina, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus patikrinimas, kurio eigoje buvo surašyta pažyma, dėl kurios 2022 m. buvo atliktas jos tarnybinis patikrinimas, kilo dėl Administracijos 2021-07-29 rašto Nr. A63-113/21(3.2.1E-AD24) turinio, kurį parengė tuometė Korupcijos skyriaus specialistė, kuri prieš pradedant jos tarnybinį tyrimą, pradėjo eiti šio skyriaus vedėjos pareigas. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės Korupcijos skyriui tarnybiniu raštu Nr. A121- 19011/21(2.1.19-BŪS) buvo pateikta daug informacijos, o jie to, net nepaminėdami pareiškėjui (A. A.) parengė pastraipos ilgumo atsakymą, kuriame tik formaliai nurodė, kad administracija nevykdo jo prašomos valdytojų veiklos kontrolės ir pasiūlė nesutarus geruoju kreiptis į teismą. Po jos parengto tarnybinio rašto Nr. A121-19011/21(2.1.19-BŪS), atsakovės Korupcijos skyriui parengė tarnybinį raštą Nr. A121-19190/21(2.1.19-AD18) administracijos direktorei, kuriuo konstatavo, kad viskas buvo atlikta laikantis norminių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja mano, kad šiuo punktu sugalvotas kaltinimas atsirado dėl to, kad Seimo kontrolierius pažymoje jų raštą pareiškėjui Nr. A63-113/21(3.2.1E-AD24) pripažino neatitinkančiu teisės aktų reikalavimų. Minėtą raštą Nr. A63-113/21(3.2.1E-AD24) rengė G. Ū. (tuo metu buvo specialistė), pasirašė T. R. (tuometė vedėja), o 2022 m. jos veiklos patikrinimą jau vykdė T. R. (dabartinė specialistė), o su patikrinimu susijusius dokumentus pasirašė G. Ū. (šiuo metu einanti vedėjos pareigas), tad aiškiai matyti suinteresuotumas „rasti pažeidimus“ dėl rašto A63-113/21(3.2.1E-AD24) turinio ir kitų veiksmų kam nors iš šalies, nes pažeidimai galėjo būti nustatyti dabar vedėjos pareigas einančiam asmeniui.
Pareiškėja taip pat pažymėjo, jog jos žiniomis administracinė teisena, kuri buvo pradėta skyriaus 2021-01-18 raštu Nr. A51-3954/21(3.3.2.26E-BŪS), nėra nutraukta. Taip pat nėra pasibaigę ANK nustatyti administracinės teisenos terminai. Raštu Nr. A121-19011/21(2.1.19-BŪS) buvo pateikta skyriaus pozicija dėl protokolo nesurašymo priežasčių. Kadangi minėtame rašte nurodytu protokolo surašymo metu dėl ligos ji turėjo nedarbingumą, todėl nedalyvavo tame procese. Atsižvelgus į tai, kad protokolo surašymo metu, pareiškėja sirgo, taip pat į tai, kad dėl protokolo nesurašymo nebuvo priimtas joks raštiškas sprendimas, todėl protokolo nesurašymo priežasčių ji žinojo tiek informacijos, kiek buvo Avilyje bei tiek, kiek jai buvo suteikta žodžiu.
Pareiškėja akcentuoja, kad rašte išdėstyta informacija apie namo valdymo ir priežiūros perėmimą bei vykdymą, nėra jos pozicija. Dėl ilgo ligos laikotarpio (3 mėn.) ji apskritai nedalyvavo su namo perdavimu ir pirminių skundų nagrinėjimu susijusiuose procesuose. Skyriaus pozicija dėl namui perimti pakankamų dokumentų buvo suformuota dar iki jai pavedant atsakyti į pareiškėjo 2021-05-11 paklausim, todėl ji yra traukiama atsakomybėn už poziciją ir atsakymą, kurio ji nerengė/neišsakė.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad Rašte nurodytas paaiškinimas dėl Administracijos įgaliojimų spręsti ginčus dėl namo valdymo dokumentų (jų apimties) perdavimo, buvo nurodyti ir atsakovės Korupcijos skyriui, tačiau jie, net nesigilino į tai, neprašė patikslinti informacijos ar pateikti savo teiginius patvirtinančių duomenų ir deklaratyviai tokį teiginį vertino sau palankia linkme.
Pareiškėjos vertinimu, jai bandoma perkelti atsakomybę už neveiklumą, ką turėtų prisiimti Korupcijos ir administracinių nusižengimų skyrius. Būtent minėto skyriaus specialistai nesigilino į pareiškėjo skundą ir jame nurodytas problemas, nors turėjo visas galimybes matyti visą su skundais ir jų nagrinėjimu susijusią informaciją, jos netikrino, neapklausė darbuotojų dėl aplinkybių, susijusių su pareiškėjo nurodyta problema, patys pateikė pareiškėjui formalų atsakymą, ko eigoje galimai ir kilo pažeidimas.
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškina, kad prašomos informacijos negalėjo pateikti, nes paprasčiausiai jos neturėjo (tas buvo pasakyta administracijos raštu Nr. A51-43594/22(3.3.10.2E-AD24). Pasikartoja, kad ne jai buvo paskirta ataskaitos teikimo ar iki 2021 m. birželio mėn. rengtų atsakymų ir juose nurodytų įpareigojimų vykdymo kontrolė, Raštas buvo derinamas ne su vienu Administracijos darbuotoju. Pastabų dėl Rašto turinio nebuvo, tad nesupranta, kokiu tikslu derinimas iš viso vyksta, jeigu niekas tų raštų neanalizuoja ar nesigilina į situaciją ir dėl rašto turinio ar teikiamos/nepateiktos informacijos yra kaltas tik jį rengęs darbuotojas, jeigu neva yra sukurtas mechanizmas, kurio metu teikiamą raštą turėtų patikrinti/peržiūrėti ir kiti atsakingi darbuotojai.
Pareiškėja papildomai pažymi ir tai, kad Seimo kontrolieriui raštu 2022-01-14 Nr. A51-6144/22(3.3.10.2E-AD24) buvo nurodyta, jog ,,įpareigojimas pateikti savo veiklos ataskaitą nebuvo teikiamas ir kontroliuojamas”, tad iš esmės kaip ir buvo atsakyta į klausimą dėl ataskaitos kontrolės. Aktualu ir tai, jog minėtas raštas buvo derinamas su Korupcijos skyriumi, ką patvirtina esantis 2022-01-13 el. laiškas T. R., kuriuo ji atsako, jog gautą raštą papildė, ir atsakovo Korupcijos skyriaus 2021-12-22 tarnybinis raštas Nr. A121-32743/21(2.1.19-AD18), kuriuo prašoma atsakymą Seimo kontrolieriui derinti su atsakovės Korupcijos skyriumi.
Pareiškėja taip pat mano, kad Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 1 punkte nustatyto įstatymo viršenybės principo, reikalaujančio, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais.
Pareiškėja pažymi, kad Įsakymas buvo priimtas pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimus, kurie nustato tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo ir nuobaudos paskyrimo procedūrinius reikalavimus, t. y. procedūrinius terminus. Pagrindas, su kuriuo yra siejamas tarnybinio nusižengimo tyrimas yra 2022-02-24 pažyma Nr. 4D-2021/2-1257, tačiau pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėtas tik 2022-03-31, t. y. praėjus daugiau nei vienam mėnesiui. Taigi, akivaizdu, jog visi procedūriniai terminai priimant Įsakymą yra pažeisti, todėl vien šiuo savarankišku pagrindu Įsakymas yra naikintinas.
Papildomais 2023-10-23 rašytiniais paaiškinimais pareiškėja palaiko savo poziciją, išdėstytą skunde teismui, kad jos veiksmuose nebuvo tarnybinio nusižengimo sudėties, o rengiant teismų procesiniuose sprendimuose aptartus raštus jos veiksmai buvo teisėti. Pareiškėja įsitikinusi, kad jos skundas yra įrodytas bei tinkamai pagrįstas, todėl turėtų būti tenkinamas pilna apimtimi.
Atsiliepimas
Atsakovė Administracija atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė teigia, kad pareiškėja nepagrįstai nepripažįsta savo kaltės ir priežastinio ryšio dėl padaryto tarnybinio nusižengimo. Faktas, kad praėjus daugiau kaip pusantrų metų, procesas, turėjęs įvykti per 30 dienų, nebuvo baigtas, atsakovei leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos formalus požiūris į pavestų funkcijų vykdymą sukėlė neigiamas pasekmes, tuo labiau, kad buvusio administratoriaus atžvilgiu nebuvo imtasi poveikio priemonių ir net nebuvo bandoma to inicijuoti.
Atsakovė remiasi LVAT praktika ir teigia, kad šiuo konkrečiu atveju Administracija mano, kad priimtas Įsakymas yra teisėtas, pagrįstas ir priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Atitinkamai, nurodo, kad būtent Įsakymas buvo priimtas remiantis išvada, kurios turinys rodo atlikto tyrimo detalumą ir išsamų aiškinimą, bei konkrečios situacijos nuoseklų vertinimą.
Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teigimu, kad Administracija, tariamai, nenustatė pareiškėjos kaltės, teigia, kad tokia pareiškėjos pozicija akivaizdžiai neatitinka tyrimo išvados turinio. Priešingai nei teigia pareiškėja, tarnybinės atsakomybės sąlyga – pareiškėjos kaltė, atsakovės vertinimu, buvo nustatyta.
Atsakovė mano, kad reikėtų kritiškai vertinti pareiškėjos poziciją, kad pareiškėja šioje byloje aptariamus pažeidimus padarė ne dėl savo kaltės, o dėl darbo krūvio, tačiau didesnis darbo krūvis niekaip negali pateisinti pareiškėjos elgesio, nes pareiškėja nepateikia teismui tai pagrindžiančių įrodymų. Išvadoje pateikiamas skyriaus vedėjo M. Ž. paaiškinimas apie darbo krūvį, tenkantį skyriui, neatleidžia skyriaus darbuotojų nuo tinkamo pareigų vykdymo.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodydama, kad jeigu ir buvo pažeidimas, tai jis buvo įtakotas poskyryje esančios situacijos, darbo krūvio ir pan., iš esmės neneigia savo padarytų pažeidimų, tačiau siekia juos sumenkinti ir pateisinti jos turėtų dideliu darbo krūviu, tačiau Administracija laikosi pozicijos, kad tarnybinės atsakomybės pareiškėjos atžvilgiu klausimas buvo iškeltas visiškai pagrįstai ir teisėtai. Pabrėžia, kad nustačius, jog pažeidimai iš tiesų buvo padaryti, tarnybinės atsakomybės neišvengiamumo principas suponuoja Administracijos direktoriaus pareigą tą tarnybinę atsakomybę ir taikyti. Priešingi pareiškėjos pasvarstymai, kad nesvarbu, jog buvo pažeidimai, jai tarnybinė nuobauda negalėjo būti taikoma vien todėl, kad pareiškėjos subjektyviu vertinimu jos pažeidimai buvo mažareikšmiai, nesukėlę neigiamų pasekmių (o to pareiškėja net neįrodė), tik patvirtina netinkamą pareiškėjos požiūrį į jos atliekamų funkcijų kokybę ir taip pat neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjos atžvilgiu būtent realios tarnybinės atsakomybės taikymas gali padėti tobulinti ir gerinti valstybės tarnybos veiklą.
Atsakovė pabrėžia, kad priešingu atveju, t. y. panaikinus ginčijamą nuobaudą, pareiškėjos netinkamas požiūris į savo pareigų atlikimą bus tik paskatintas. Pareiškėja, pateikusi vien deklaratyvius pasiteisinimus, galės jaustis neliečiama ir nebaudžiama bei toliau savo funkcijas galės atlikti netinkamai, o tokį pareigų atlikimo pavyzdį ir neatsakingą požiūrį tikėtina, kad perims ir kiti Administracijos tarnautojai, kas be jokios abejonės nulems visos institucijos atliekamų funkcijų ir tiekiamų paslaugų pastebimą suprastėjimą.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad Administracijos Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriuje 2022-02-25 gavus Seimo kontrolieriaus 2022-02-24 pažymą Nr. 4D-2021/2-1257/3D-460, buvo sprendžiama dėl pagrindo ir tikslingumo įgyvendinti pažymos rekomendacijų 21.1.5 papunktyje pateiktą rekomendaciją Administracijos direktoriui pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą siekiant išsiaiškinti Savivaldybės pareigūnų neveikimą, t. y. pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą nagrinėjant Pareiškėjo prašymus, vykdant Administratoriaus veiklos priežiūrą (kontrolę), teikiant informaciją Seimo kontrolierei.
Pažymi, kad pažymoje nebuvo nurodyti valstybės tarnautojai ar darbuotojai, kurių atžvilgiu galėtų būti pradėti tyrimai, todėl buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu tikrinti visi nuo 2020 metų rengti su A. A. prašymų ir skundų nagrinėjimu susiję dokumentai, jų turinys ir asmenų, dalyvavusių minėtų dokumentų rengime, vaidmuo bei galimų pažeidimų požymiai. Tik nustačius visas minėtas aplinkybes, Administracijos direktoriui buvo pateikti siūlymai dėl galimų pažeidimų tyrimų pradėjimo. Minėto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad dalis valstybės tarnautojų, kurių veiksmuose buvo nustatyti galimų pažeidimų požymiai, Administracijoje jau nedirba, todėl jų atsakomybės klausimas sprendžiamas nebuvo, o atliekant M. S. tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo vertinamas būtent jos, o ne kitų valstybės tarnautojų, elgesys.
Atsakovė nurodo, kad išnagrinėjus minėtus dokumentus buvo padaryta išvada, kad pareiškėja nuo 2021-05-11 perėmusi A. A. skundų nagrinėjimą, nepatikrinusi duomenų ir nekreipdama dėmesio į pareiškėjo prieštaravimus dėl ankstesnių jam teiktų atsakymų, visiškai pasitikint kitų darbuotojų anksčiau pateiktais duomenimis, nes savo rengtuose raštuose juos citavo iš esmės pažodžiui, o A. A. pastabas ir prieštaravimus ignoruodavo (pvz., teiginys, kad ketinamų perduoti dokumentų pakanka namo administravimui, yra nei logiškas, nei suprantamas).
Atsakovė nesutinka su tuo, kad pareiškėjos veiksmai nesukėlė neigiamų pasekmių – pats faktas, kad praėjus daugiau kaip pusantrų metų, procesas, turėjęs įvykti per trisdešimt dienų, nebuvo baigtas, buvusio administratoriaus atžvilgiu nebuvo ne tik, kad imtasi kokių nors poveikio priemonių, bet net ir nebuvo bandoma tai inicijuoti. Visa tai rodo formalų pareiškėjos požiūrį į pavestų funkcijų vykdymą.
Atsakovė teigia, kad pozicija, jog skyriuje taikoma praktika, nors galbūt ir neatitinkanti teisės aktų nuostatų, pašalina asmeninę atsakomybę, nėra priimtina. Tas pats pasakytina ir apie M. S. atsikirtimus dėl Seimo kontrolieriui nepateiktos informacijos, kai atsakomybę buvo bandoma perkelti visiems derinime dalyvavusiems asmenims, nors pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-07-20 sprendimu Nr. 1-890 (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020-02-12 sprendimo Nr. 1-397 redakcija) patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių 7.4 papunktį už projekto turinį atsakingas rengėjas.
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėja skunde aprašo kiekvieną skundžiamo Įsakymo punktą ir pažymi, kad su priimtu Įsakymu nesutinka, tačiau skunde dėsto argumentus, kurie iš esmės tapatūs pareiškėjos jau teiktiems paaiškinimams Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriui. Atsakovė pažymi, kad į pareiškėjos pateiktus argumentus atsakyta išvadoje.
Administracija nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog Taisyklės reglamentuoja Skyriaus vykdomos valdytojų veiklos priežiūros ir kontrolės procesą ir jose nenurodyta, kad Skyriaus specialistai turi teisę kontroliuoti daugiabučio namo valdymo perdavimo procesą, nors Taisyklės visiškai nereglamentuoja kontrolės veiksmų turinio, nes pareiškėja cituodama Nuostatų 7.11 papunktį visiškai nepasisakė dėl jo paskutinės nuostatos, kad „<...> iki perdavimo akto pasirašymo dienos administratorius atlieka jam priskirtas funkcijas“. Pažymi, kad minėtas papunktis nenustato konkretaus termino, tačiau, kaip nurodė pareiškėja, administratorius kontroliuojamas 30 dienų nuo įsakymo išbraukti namą iš administratoriaus administruojamų namų sąrašo, o toliau administratoriaus veiklos priežiūra bei kontrolė yra negalima (nepatikslinta, ar tai galioja ir administratoriui neįvykdžius prievolių). Toks aiškinimas yra teisiškai nepagrįstas, nes Nuostatų 7.11 papunktyje nustatytas 30 dienų terminas skirtas Administratoriui pateikti veiklos ataskaitą ir perduoti dokumentaciją ir turtą bei pasirašyti perdavimo aktą. Suėjus minėtam terminui ir neįvykdžius prievolių, atsiranda galimybė taikyti Administratoriui poveikio priemones, tačiau, tai anaiptol nereiškia pareigos Administracijai kontroliuoti Administratorių išnykimą.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad kaip ir pasisakyta išvadoje, rengiant atsakymus klausimais, kurie pagal kompetenciją priskirti konkrečiam įstaigos struktūriniam padaliniui, bendradarbiavimas itin svarbus. Teikiant informaciją turėjo būti laikomasi įstatymo viršenybės, išsamumo, objektyvumo principų (VAĮ 3 straipsnis), ko buvo pagrįstai tikimasi, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, pateikta informacija minėtų principų neatitiko. Pažymi tai, kad būtent rengėjams nustatyta pareiga, surinkus visą būtiną informaciją, kokybiškai ir teisiškai pagrįstai rengti raštų projektus. Tai nustatyta Savivaldybės tarybos 2020-02-12 sprendimu Nr. 1-397 patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių 7.4 papunktyje, nustatančiame pareigą vykdant pavestas užduotis, rengiant ir teikiant dokumentų projektus, įsigilinti į klausimo esmę, vengti skubotumo ir paviršutiniškumo, patikrinti, ar jie atitinka galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus. Nepasitikint pirminės grandies (rengėjo) veiksmais ir teikiama informacija viešojo administravimo paslaugų teikimas taptų sunkiai įmanomas.
Atsakovė pažymi, kad būtent M. S. teikė informaciją 2021-07-29 atsakymui Nr. A63-113/21(3.2.1E-AD24) ir rengė 2022-01-14 atsakymą Nr. A51-6144/22(3.3.10.2E-AD24) Seimo kontrolieriui. Išvadoje nurodoma, kad „Nepatikrinusi duomenų būtent ji įrašė tarnybiniame rašte 2021-07-26 tarnybiniame rašte Nr. A121-19011/21(2.1.19-BŪS) deklaratyvią frazę, kad „Administratoriaus ketinamų perduoti/perduotų Pareiškėjui dokumentų <...> pakanka Namo valdymui ir priežiūrai perimti bei vykdyti“, o į Seimo kontrolieriaus klausimus apskritai neatsakė“.
Išvadoje taip pat pažymima, kad „<...> rengiant atsakymus klausimais, kurie pagal kompetenciją priskirti konkrečiam įstaigos struktūriniam padaliniui, bendradarbiavimas itin svarbus. Teikiant informaciją turėjo būti laikomasi įstatymo viršenybės, išsamumo, objektyvumo principų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis), ko buvo pagrįstai tikimasi, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, pateikta informacija minėtų principų neatitiko“.
Atsakovė dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad būtent rengėjams nustatyta pareiga surinkus visą būtiną informaciją kokybiškai ir teisiškai pagrįstai rengti raštų projektus, pagal Savivaldybės tarybos 2020-02-12 sprendimu Nr. 1-397 patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių 7.4 papunktį, kuriame nustatyta pareiga vykdant pavestas užduotis, rengiant ir teikiant dokumentų projektus, įsigilinti į klausimo esmę, vengti skubotumo ir paviršutiniškumo, patikrinti, ar jie atitinka galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.
Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyrius, reaguodamas į M. S. pateiktus paaiškinimus 2022-04-12 tarnybiniu raštu Nr. A121-8664/22(2.1.19-AD18) kreipėsi į skyriaus vedėją M. Ž., prašydamas pateikti informaciją tam tikrais klausimais. Administracija įvertinusi Seimo kontrolieriaus pažymą, pateiktus atsakymus, negali vertinti, jog pareiškėjos pateikiami argumentai ir įrodymai kokiu nors būdu paneigia pareiškėjos tarnybinę atsakomybę už akivaizdžiai padarytą tarnybinį nusižengimą, sukėlusį neigiamas pasekmes. Priešingai, Administracija turi teisinę pareigą užtikrinti, kad asmenys, padarę pažeidimus valstybės tarnyboje, būtų iš tikrųjų traukiami atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2004-12-13. nutarimas).
Atsiliepimas
Atsakovė mano, kad visos išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, nesudarantis pagrindo abejoti ginčijamu Įsakymu ir jį panaikinti. Be to, teigia atsakovė, Konstitucinio Teismo ir LVAT praktikoje akcentuojamas atsakomybės neišvengiamumo principas suponuoja ne tik Administracijos, bet ir teismo pareigą siekti, kad tarnybinius nusižengimus padariusiems asmenims nebūtų sudarytos sąlygos išvengti atsakomybės dėl jų padarytų pažeidimų.
Papildomais 2023-10-19 rašytiniais paaiškinimais atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, aptardama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties išvadas pažymėjo, kad teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartyje konstatavo, jog Išvadoje aiškiai išvardytos teisės normos, kurias tokiais savo veiksmais (neveikimu) pažeidė pareiškėja. Atsakovės įsitikinimu, Išvadoje buvo nuosekliai nurodyta visa eilė teisės normų ir konkrečių jų nuostatų, kurių pažeidimas buvo pareiškėjos veiksmuose konstatuotas. Kaip teigia atsakovė, pradėjus tarnybinį patikrinimą, buvo analizuojamos visos pareiškėją charakterizuojančios aplinkybės, tikrinti rašytiniuose paaiškinimuose pateikti argumentai, gauta Būsto administravimo skyriaus vedėjo nuomonė, todėl jokio pagrindo laikyti, neva, tyrimas nebuvo atliktas objektyviai ir visapusiškai, šiuo atveju nėra. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. 41-266/22, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda (pastaba) teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad Administracijos Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyrius atliko tarnybinį patikrinimą dėl Seimo kontrolieriaus pažymoje Nr. 4D-2021/2-1257 nurodytų aplinkybių pagal A. A. skundą. Pažymos rekomendacijų 21.1.5 papunktyje Administracijos direktoriui rekomenduota pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, siekiant išsiaiškinti savivaldybės pareigūnų pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą nagrinėjant pareiškėjo prašymus, vykdant Administratoriaus veiklos priežiūrą (kontrolę) ir teikiant informaciją Seimo kontrolieriui.
Seimo kontrolieriaus pažymoje išnagrinėtas A. A. skundas dėl UAB „Mano Būstas Vilnius“ galimo vilkinimo perduoti Namo administravimą jungtinės veiklos sutartimi įgaliotam asmeniui, taip pat Administracijos pareigūnų veiksmai (neveikimas), galimai netinkamai vykdant Administratoriaus veiklos priežiūrą ir kontrolę, nagrinėjant asmenų prašymus, skundus bei teikiant informaciją Seimo kontrolieriui. Pareiškėjo skundas pripažintas pagrįstu, konstatuota, kad Savivaldybė pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, atsakymus teikė neįvertinusi prašymų turinio, nepradėjo administracinės procedūros, nepateikė Seimo kontrolieriui prašomos informacijos.
Nustatyta, kad Namo patalpų savininkai 2020-09-24 sudarė jungtinės veiklos sutartį (JVS). Administracijos direktoriaus 2020-10-29 įsakymu Nr. 30-2511/20 Namas buvo išbrauktas iš Administratoriaus administruojamų objektų, o Administratorius informuotas, kad Namo savininkai sudarė JVS ir įpareigotas per mėnesį perduoti įgaliotajam asmeniui pastatą su visa jo dokumentacija ir kaupiamosiomis lėšomis, o Būsto administravimo skyriui (toliau – Skyrius) pateikti Namo bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo JVS dalyviams akto kopiją.
Administratoriui vilkinant perdavimo procesą, pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Administracijos Skyrių ir gaudavo atsakymus, kurie jo netenkino. Nuo 2021 m. gegužės mėnesio pareiškėjo skundus ir prašymus nagrinėjo Skyriaus Pastatų administravimo poskyrio vyriausioji specialistė M. S..
Įvertinęs vyriausiosios specialistės M. S. rengtus raštus ir atsakymus, nagrinėjant pareiškėjo skundus, veiksmų atitiktį Skyriaus ir Pastatų administravimo poskyrio nuostatams bei kitiems teisės aktams, Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyrius 2022 m. kovo 24 d. tarnybiniu raštu Nr. A121-6912/22(2.1.19-AD18) apie patikrinimo rezultatus informavo Administracijos direktorių, kuris, susipažinęs su minėtame rašte išdėstytomis aplinkybėmis, 2022-03-24 rezoliucija pavedė pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą Skyriaus Pastatų administravimo poskyrio vyriausiosios specialistės M. S. atžvilgiu dėl netinkamai vykdytos Administratoriaus veiklos kontrolės, priemonių nesiėmimo, kad Administratorius teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais perduotų Namo dokumentus naujajam valdytojui, pasirašytų perdavimo aktą bei pateiktų savo veiklos ataskaitą Savivaldybei ir įgaliotajam asmeniui, teisės aktų nuostatų netinkamo interpretavimo, klaidinančios informacijos Administracijos viduje teikimo ir prašomos informacijos Seimo kontrolieriui nepateikimo.
2022-03-31 buvo parengtas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. A164-13/22(3.4.53E-AD18), kuris tą pačią dieną pareiškėjai perduotas per Savivaldybės informacinę dokumentų valdymo sistemą „Avilys“ (toliau – DVS „Avilys“). Pranešime nurodyta, kad ji įtariama padariusi tarnybinius nusižengimus, nes nagrinėdama pareiškėjo skundus ir prašymus, susijusius su Administratoriaus vilkinimu perduoti Namo administravimą JVS įgaliotam asmeniui, galimai netinkamai vykdė Administratoriaus veiklos priežiūrą ir kontrolę, nesigilino į pareiškėjo prašymų turinį, dėl ko nuo 2020-11-29 iki 2022-02-24 (Seimo kontrolieriaus 2022-02-24 pažymos Nr. 4D-2021/2-1257 surašymo) Namas nebuvo perduotas, teikė pareiškėjui neteisingą, teisiškai nepagrįstą ir klaidinančią informaciją, nesigilino į prašymų esmę, netikrino faktinių duomenų, taip pat nepateikė prašomos informacijos Seimo kontrolieriui,
Pareiškėja 2022-04-07 raštu Nr. A121-8236/22(2.1.19-BŪS) pateikė paaiškinimą. Savo kaltės dėl visų pranešime nurodytų galimų pažeidimų ji nepripažino.
Administracijos darbuotoja, atlikusi tarnybinį patikrinimą, apibendrinusi surinktus duomenis, surašė išvadą, kurioje konstatavo, kad M. S. padarė tarnybinius nusižengimus dėl aplaidumo, nes nagrinėdama pareiškėjo skundus ir prašymus, susijusius su Administratoriaus vilkinimu perduoti Namo administravimą JVS įgaliotam asmeniui, teikė neteisingą, teisiškai nepagrįstą ir klaidinančią informaciją, nesigilino į prašymų esmę, netikrino faktinių duomenų, taip pat nepateikė prašomos informacijos Seimo kontrolieriui: 1) Vykdydama Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) VS „Avilys“ 2021-05-13 suformuluotą užduotį Nr. 63305460 atsakyti į pareiškėjo 2021-05-11 prašymą Nr. A97-19735/21(3.3.2.13K-AD24) informuoti, kokiais teisiniais aktais remiantis Namo Administratoriui nebuvo pritaikytos Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo VIII skyriaus 36 straipsnyje nustatytos administracinės priemonės ir kokia institucija įstatymais yra įpareigota vykdyti Administratoriaus veiklos priežiūrą ir kontrolę nuo JVS įregistravimo momento iki Administratoriui perduodant pastatą įgaliotajam asmeniui, parengė Skyriaus 2021-06-29 atsakymą Nr. A51-55961/21(3.3.2.26E-BŪS). Šiame atsakyme nurodė neteisingą, teisės aktų nuostatų neatitinkančią informaciją, kad daugiabučių namų valdymo perdavimas ir perėmimas neįeina į Skyriaus vykdomos valdytojų veiklos priežiūros ir kontrolės turinį, JVS sudarymas yra viena iš priežasčių besąlygiškai nepradėti neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo ir kad jokia institucija nurodytu terminu neturi teisės kontroliuoti Administratoriaus veiklos. Pasisakydama dėl atsakomybės taikymo formaliai nurodė, kad pareiškėjo minimas įstatymas nėra priimtas ir negalioja, nutylėdama, kad Namo perdavimo akto nepateikusiam Administratoriaus vadovui 2022-02-04 turėjo būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas už nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnyje, tačiau nesiaiškino ir nenurodė, dėl kokių priežasčių tai padaryta nebuvo; 2) Vykdydama DVS „Avilys“ 2021-07-20 suformuluotą užduotį Nr. 64190743 pateikti informaciją Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriui į tos pačios dienos paklausimą Nr. A121-18542/21(2.1.19-AD18) pateikti informaciją apie pareiškėjo keliamos problemos sprendimą, taip pat visą kitą informaciją, kuri būtų naudinga rengiant atsakymą pareiškėjui, atsakė 2021-07-26 tarnybiniu raštu Nr. A121-19011/21(2.1.19-BŪS). Rašte nurodė, kad Administratorius už tai, kad nevykdė Įsakymo 2 punkto įpareigojimo 2021-01-18 raštu Nr. A51-3954/21(3.3.2.26E-BŪS) buvo kviečiamas administracinio nusižengimo protokolo surašymui dėl ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo, tačiau jie neatsisako perduoti Namą, todėl skirti nuobaudą Administratoriui dėl Namo perdavimo akto nepateikimo nėra pagrindo. Šiuo atsakymu M. S. nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad pasižadėjimas ateityje perduoti Namą ir pasirašyti aktą suėjus 30 dienų terminui po Administracijos direktoriaus įsakymo dėl Namo administratoriaus pasikeitimo neatleidžia nuo atsakomybės. Taip pat rašte nurodė klaidinančią, teisės aktų nuostatų neatitinkančią ir objektyviais duomenimis neparemtą informaciją, kad įgaliotam asmeniui perduotų ar ketinamų perduoti dokumentų pakanka Namo valdymui ir priežiūrai perimti bei vykdyti ir kad Administracija neturi įgaliojimų spręsti ginčų dėl Namo valdymo dokumentų (jų apimties) perdavimo ir teikti Administratoriui įsakmių nurodymų dėl dokumentų, kurių Administratorius galimai neturi ar dėl kitų priežasčių neperduoda, perdavimo (pateikimo); 3) Vykdydama DVS „Avilys“ 2022-01-04 suformuluotą užduotį Nr. 66521825 pagal kompetenciją pateikti Seimo kontrolieriui išsamią informaciją, ar Administratorius nustatyta tvarka ir terminais pateikė Savivaldybei savo veiklos, susijusios su administruojamu Namu, ataskaitą, kada; jeigu nepateikė, kodėl, nurodyti motyvuotas priežastis; kokių veiksmų Savivaldybė ėmėsi, jeigu nesiėmė, kodėl, nurodyti motyvuotas priežastis, pažeisdama Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio l dalį, prašomos informacijos nepateikė, o parengtame 2022-01-14 atsakyme Nr. A51-6144/22(3.3.10.2E-AD24) prašomų atsakymų ir informacijos nepateikė; 4) Rengdama anksčiau nurodytus raštus nesiaiškino, kokius dokumentus, vadovaujantis Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 (nauja redakcija nuo 2015-08-13) patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4 ir 7.11 punktais, Administratorius pateikė, kokių nepateikė ir kodėl.
Tokiais savo veiksmais (neveikimu) tarnautoja pažeidė: 1) Administracijos direktoriaus 2021-05-04 įsakymu Nr. 40-230/21 patvirtinto Administracijos Būsto administravimo skyriaus Pastatų administravimo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 8 punkto (nustatančio, kad Poskyrio vyriausiasis specialistas nagrinėja skundus ir kitus dokumentus dėl priežiūros ir (ar) kontrolės vykdymo ir rengia atsakymus), 11 punkto (nustatančio, kad vyriausiasis specialistas rengia ir teikia informaciją su priežiūra ir (ar) kontrole susijusiais sudėtingais klausimais); 2) Administracijos direktoriaus 2019-06-03 įsakymu Nr. 40-187/19 patvirtintų Administracijos Būsto administravimo skyriaus pastatų administravimo poskyrio nuostatų 9.1.2 papunkčio (nustatančio, kad Poskyris atlieka neplanuotus bendro naudojimo objektų valdytojų veiklos patikrinimus pagal patalpų savininkų skundų ir pranešimų turinį), 9.6 papunkčio (nustatančio, kad Poskyris nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus, prašymus ir siūlymus daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo klausimais); 3) Administracijos direktoriaus 2020-01-17 įsakymu Nr. 40-17/20 patvirtintų Savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių 87.1 papunkčio (numatančio, kad valstybės tarnautojai ir darbuotojai privalo vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, ministrų įsakymus ir kitus teisės aktus, Vilniaus miesto savivaldybės institucijų sprendimus, mero potvarkius, Administracijos direktoriaus įsakymus, tiesioginio vadovo ar jo pavaduotojo pavedimus, užduotis bei įpareigojimus, jei jie neprieštarauja įstatymams ir (ar) kitiems teisės aktams), 87.3 papunkčio (numatančio pareigą nepriekaištingai atlikti savo tiesiogines pareigas), 87.7 papunkčio (nustatančio pareigą teikti tik teisingą informaciją) ir 88.12 papunkčio (nustatančio draudimą atliekant tarnybines (darbines) funkcijas, teikti klaidingą informaciją); 4) Savivaldybės tarybos 2020-02-12 sprendimu Nr. 1-397 patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių 7.4 papunkčio (nustatančio pareigą vykdant pavestas užduotis, rengiant ir teikiant dokumentų projektus, įsigilinti į klausimo esmę, vengti skubotumo ir paviršutiniškumo, patikrinti, ar jie atitinka galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus), 8.2 papunkčio (nustatančio reikalavimą atliekant tarnybines pareigas vadovautis įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Savivaldybės institucijų sprendimais, mero potvarkiais, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais, tiesioginio vadovo pavedimais, užduotimis ir įpareigojimais), 8.8 papunkčio (nustatančio, reikalavimą teikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą); 5) Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nauja redakcija nuo 2015-08-13) patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 7.11 papunkčio (nustatančio, kad iki perdavimo akto pasirašymo dienos administratorius atlieka jam priskirtas funkcijas) ir 18 punkto (nustatančio, kad Administratoriaus veiklos, susijusios su Nuostatuose nurodytų funkcijų ir pareigų atlikimu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybė); 6) Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio l dalies (nustatančios, kad pareigūnai privalo Seimo kontrolierių reikalavimu nedelsdami pateikti jiems informaciją, dokumentus ir kitą medžiagą, būtinus jų funkcijoms atlikti); 7) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4, 5 ir 9 punktų (įtvirtinančių įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principus); Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto (nustatančio reikalavimą laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų) ir 4 punkto (nustatančio reikalavimą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis) reikalavimus.
Tarnybinį tyrimą atlikusi darbuotoja, atsižvelgdama į tai, kad M. S. tarnybinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad savo kaltės ji visiškai nepripažįsta, todėl, tikėtina, kad analogiškus pažeidimus darys ir ateityje, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, išvadoje pasiūlė: 1) Pripažinti, kad Būsto administravimo skyriaus Pastatų administravimo poskyrio vyriausioji specialistė M. S. padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jai tarnybinę nuobaudą – pastabą; 2) Pavesti Būsto administravimo skyriaus vedėjui M. Ž. laiku ir tinkamai reaguoti į pasikeitimus Skyriuje ir užtikrinti sklandų darbų perskirstymą; 3) Siūlyti Būsto administravimo skyriui per 2 mėnesius nuo šios išvados surašymo organizuoti susitikimą su Aplinkos ministerijos atstovais ir kartu ieškoti būdų užkirsti kelią daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų (Savivaldybės paskirtų administratorių) vilkinimui perduoti namų dokumentus naujiems valdytojams.
Administracijos direktoriaus 2022-04-25 įsakymu Nr. 41-266/22 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos M. S. skyrimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir atsižvelgdama į M. S. tarnybinio nusižengimo tyrimo 2022-04-21 išvadą Nr. A164-15/22(3.4.53-AD18), skyrė Administracijos Būsto administravimo skyriaus Pastatų administravimo poskyrio vyriausiajai specialistei M. S. tarnybinę nuobaudą – pastabą už tai, kad ji, nagrinėdama A. A. skundus ir prašymus, susijusius su Administratoriaus vilkinimu perduoti Namo, administravimą JVS įgaliotam asmeniui, teikė neteisingą, teisiškai nepagrįstą ir klaidinančią informaciją, nesigilino į prašymų esmę, netikrino faktinių duomenų, taip pat nepateikė prašomos informacijos Seimo kontrolieriui. Įsakyme atkartojo išvadoje konstatuotus pažeidimus ir pažeistas teisės aktų nuostatas.
Pareiškėja, nesutikdama su jos atžvilgiu priimtu Įsakymu ir skirta drausmine nuobauda, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris, išnagrinėjęs bylą, 2022 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. 41-266/22.
Atsakovė sprendimą skundė apeliacine tvarka ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi jį tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja savo skunde, taip pat nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme pirmą kartą, tiek papildomuose paaiškinimuose teigia, kad tinkamai vykdė savo pareigas, todėl ji iš esmės nesutinka su tarnybinio patikrinimo išvadoje pateiktu jos veiksmų įvertinimu. Teigia, jog tarnybinio patikrinimo išvada yra neišsami, neištirti visi įrodymai, neįvertintos visos aplinkybės, teigia, kad jos veiksmuose nėra konstatuojama tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. neteisėti veiksmai, kilusi žala, priežastinis ryšys ir kita. Pareiškėja mano, kad išvadoje nėra nurodyta nė viena imperatyvi bei konkreti jai nustatyta pareiga, kurią ji, neva, pažeidė ar įvykdė netinkamai. Išvadoje yra pateikiamos tik prieštaringos ir deklaratyvios prielaidos ar manipuliatyvus teorinis vertinimas, kaip, neva, ji turėjo elgtis, ar ką turėjo atlikti, nors norminiai teisės aktai to imperatyviai neįtvirtina. Nurodo, kad Išvadoje aiškiai ir konkrečiai nėra apibrėžiama, kokią imperatyvią pareigą, neva, ji pažeidė, kaip ir nėra analizuojama kitų asmenų (valstybės tarnautojų) atsakomybė, jų veiksmai ir pan., juos vertinant ir gretinant kartu su jos atliktais veiksmais, jų sąveika ir panašiai.
Pareiškėja taip pat mano, kad Įsakymas buvo priimtas pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimus, kurie nustato tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo ir nuobaudos paskyrimo procedūrinius reikalavimus, t. y. procedūrinius terminus. Pagrindas, su kuriuo yra siejamas tarnybinio nusižengimo tyrimas yra 2022-02-24 pažyma Nr. 4D-2021/2-1257, tačiau pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėtas tik 2022-03-31, t. y., praėjus daugiau nei vienam mėnesiui. Taigi, akivaizdu, jog visi procedūriniai terminai priimant Įsakymą yra pažeisti, todėl vien šiuo savarankišku pagrindu Įsakymas yra naikintinas.
Sprendžiant, ar ginčijamu Įsakymu nuobauda pareiškėjai buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga yra paremta duomenimis, patvirtinančiais, kad pareiškėja padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. kad ji neatliko arba netinkamai atliko valstybės tarnautojo pareigų (-as), taip pat tai, ar atsakovė laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.
Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jis gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą (Taisyklių 3 punktas). Gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Taisyklių 4 punkte numatyta, kad valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo įpareigoja už įstaigos, kurioje šis valstybės tarnautojas eina pareigas, personalo tvarkymą atsakingą asmenį ar įstaigos administracijos padalinio, atsakingo už personalo tvarkymą, vadovą arba kitą įstaigos valstybės tarnautoją pradėti tirti tarnybinį nusižengimą. Vadovaujantis Taisyklių 5 punktu, valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo šiam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją. Esant pagrindui manyti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, komisiją sudaryti būtina.
Taisyklių 11 punktas apibrėžia tarnybinio tyrimo atlikimo terminus. Pagal šį punktą, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (komisija) tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo). Į tarnybinio nusižengimo tyrimo laiką neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ir atostogų. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai (Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyrius 2022-03-24 tarnybiniu raštu Nr. A121-6912/22(2.1.19-AD18) apie patikrinimo rezultatus informavo Administracijos direktorių, kuris, susipažinęs su minėtame rašte išdėstytomis aplinkybėmis, 2022-03-24 rezoliucija pavedė pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą Skyriaus Pastatų administravimo poskyrio vyriausiosios specialistės M. S. atžvilgiu, išvada dėl tarnybinio nusižengimo surašyta 2022-04-21. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kada buvo pradėtas patikrinimas ir vyko tarnybinio nusižengimo tyrimas, darytina išvada, jog atsakovė iš esmės laikėsi Taisyklėse nustatytos tarnybinio patikrinimo tvarkos ir terminų.
Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo dienos. Nagrinėjamu atveju Seimo kontrolieriaus pažyma Nr. 4D-2021/2-1257/3D-460 surašyta 2022-02-24, Įsakymas priimtas 2022-04-25, t. y., nepraleidus nuobaudos skyrimo termino.
Teismui tiriant ir vertinant darbdavio paskirtos nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti pareiškėjos konkrečius veiksmus (ar neveikimą), atliekant tarnybines užduotis, bei pateikti šių veiksmų įvertinimą pareiškėjos veiklą reglamentuojančių ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų teisės normų taikymo požiūriu.
LVAT, nagrinėdamas bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, yra nurodęs, kad įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui (žr. 2011-09-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A62–2207/2011; kt.). Be to, LVAT administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne vieną kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., 2008-12-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008 ir kt.).
Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas valstybės tarnautojų bendrąsias pareigas valstybės tarnautojas gali pažeisti konkrečiais veiksmais (neveikimu), kurie tuo pačiu metu pažeidžia ir atitinkamo specialiojo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą). LVAT tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra pabrėžęs būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio teisės normą, ir akcentavęs būtinumą nustatyti kokias konkrečias specialiųjų teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė tam tikrais savo veiksmais ar neveikimu (žr., pvz., 2012-09-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012; 201-10-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1449/2014). Valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi, nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti tam tikru būdu (žr., pvz., LVAT 2011-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A438–370/2011).
Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Kaip savo praktikoje yra išaiškinęs LVAT, tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, nustatytą Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuris yra blanketinė teisės norma, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai (žr. 2012-09-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012).
Apibendrinant pirmiau nurodytas ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei LVAT praktikoje suformuotas nuostatas dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė, teigdama, jog pareiškėja pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų reikalavimus, turi pateikti pakankamai įtikinamus įrodymus, kurie leistų konstatuoti, kad atsakovė įrodė, jog pareiškėjos (valstybės tarnautojos) veikoje (neveikime) yra tarnybinio nusižengimo sudėtis ir pagrįstai pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda už netinkamai įvykdytas pareiškėjai priskirtas funkcijas, nustatytas pareigybės aprašyme ar kituose teisės aktuose.
Nustatyta, kad pareiškėja M. S., vykdydama DVS „Avilys“ 2021 m. gegužės 13 d. suformuluotą užduotį Nr. 63305460 atsakyti į pareiškėjo A. A. 2021 m. gegužės 11 d. prašymą Nr. A97-19735/21(3.3.2.13K-AD24) informuoti, kokiais teisiniais aktais remiantis Administratoriui nebuvo pritaikytos Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo VIII skyriaus 36 straipsnyje nustatytos administracinės priemonės ir kokia institucija įstatymais yra įpareigota vykdyti Administratoriaus veiklos priežiūrą ir kontrolę nuo JVS įregistravimo momento iki Administratoriui perduodant pastatą įgaliotajam asmeniui, parengė Skyriaus 2021 m. birželio 29 d. atsakymą Nr. A51-55961/21(3.3.2.26E-BŪS). Šiame atsakyme pareiškėja nurodė, kad daugiabučių namų valdymo perdavimas ir perėmimas neįeina į Skyriaus vykdomos valdytojų veiklos priežiūros ir kontrolės turinį, o JVS sudarymas yra viena iš priežasčių besąlygiškai nepradėti neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo ir jokia institucija nurodytu terminu neturi teisės kontroliuoti Administratoriaus veiklos.
Tai vertintina kaip neteisinga, teisės aktų nuostatų neatitinkanti informacija. Pasisakydama dėl atsakomybės taikymo, pareiškėja formaliai nurodė, kad pareiškėjo A. A. minimas įstatymas nėra priimtas ir negalioja, nutylėdama, kad Namo perdavimo akto nepateikusiam Administratoriaus vadovui 2022 m. vasario 4 d. turėjo būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas už nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnyje, tačiau nesiaiškino ir nenurodė, dėl kokių priežasčių tai nebuvo padaryta.
Aptariant minėtą pareiškėjos rengtą 2021 m. birželio 29 d. raštą Nr. A51-55961/21(3.3.2.26E-BŪS), kuris, neginčijama, nors ir buvo derinamas su kitais Administracijos darbuotojais ir pastabų negauta, vienok, Rašto turinys atskleidžia, kad pareiškėjui A. A. buvo atsakyta atmestinai, paviršutiniškai ir parodant, kad Būsto administravimo skyrius pareiškėjo keliamoms problemoms nebeskiria dėmesio. Tai matyti iš Rašte padrikai cituojamų Taisyklių bendrų nuostatų, bandant Administraciją atriboti nuo pareiškėjo keliamų namo valdymo perėmimo problemų, pasiūlant bendra tvarka kreiptis į teismą.
Pareiškėja, rengdama 2021 m. liepos 26 d. tarnybinį raštą Nr. A121-19011/21(2.1.19-BŪS), jame nurodė, kad Administratorius už tai, kad nevykdė Įsakymo 2 punkto įpareigojimo, 2021 m. sausio 18 d. raštu Nr. A51-3954/21(3.3.2.26E-BŪS) buvo kviečiamas administracinio nusižengimo protokolo surašymui dėl ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo, tačiau jie neatsisako perduoti Namą, todėl skirti nuobaudą Administratoriui dėl Namo perdavimo akto nepateikimo nėra pagrindo. Sutiktina, kad tokiu atsakymu pareiškėja nepagrįstai nepaisė fakto, jog pasižadėjimas ateityje perduoti Namą ir pasirašyti aktą suėjus 30 dienų terminui po Administracijos direktoriaus įsakymo dėl Namo administratoriaus pasikeitimo neatleidžia administratoriaus nuo atsakomybės. Taip pat rašte nurodė klaidinančią, teisės aktų nuostatų neatitinkančią ir objektyviais duomenimis neparemtą informaciją, kad įgaliotam asmeniui perduotų ar ketinamų perduoti dokumentų pakanka Namo valdymui ir priežiūrai perimti bei vykdyti ir kad Administracija neturi įgaliojimų spręsti ginčų dėl Namo valdymo dokumentų (jų apimties) perdavimo ir teikti Administratoriui įsakmių nurodymų dėl dokumentų, kurių Administratorius galimai neturi ar dėl kitų priežasčių neperduoda, perdavimo (pateikimo).
Administracijos direktoriaus 2021-05-04 įsakymu Nr. 40-230/21 patvirtinto Administracijos Būsto administravimo skyriaus Pastatų administravimo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 8 punktas nustato pareigą nagrinėti skundus ir kitus dokumentus dėl priežiūros ir (ar) kontrolės vykdymo ir rengti atsakymus, 11 punkte nurodyta, kad vyriausiasis specialistas rengia ir teikia informaciją su priežiūra ir (ar) kontrole susijusiais sudėtingais klausimais. Administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 40-17/20 patvirtintų Administracijos darbo tvarkos taisyklių (toliau – Darbo tvarkos taisyklės) 87.3 papunktyje numatyta pareiga nepriekaištingai atlikti savo tiesiogines pareigas, 88.12 papunktyje nustatytas draudimas teikti klaidingą informaciją.
Tokiu būdu, vertintina, kad pareiškėja netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 11 punkto, nustatančio, kad vyriausiasis specialistas rengia ir teikia informaciją su priežiūra ir (ar) kontrole susijusiais sudėtingais klausimais, reikalavimus, Darbo tvarkos taisyklių 87.3 papunkčio, 87.7 papunkčio (nustatančio pareigą teikti tik teisingą informaciją) ir 88.12 papunkčio Savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 1-397 patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių 7.4 papunktyje nustatyta pareiga vykdant pavestas užduotis, rengiant ir teikiant dokumentų projektus, įsigilinti į klausimo esmę, vengti skubotumo ir paviršutiniškumo, patikrinti, ar jie atitinka galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.
Išvadoje konstatuota, kad parengtame Skyriaus 2021-06-29 atsakyme Nr. A51-55961/21(3.3.2.26E-BŪS) nurodyta neteisinga, teisės aktų nuostatų neatitinkanti informacija, kad daugiabučių namų valdymo perdavimas ir perėmimas neįeina į Skyriaus vykdomos valdytojų veiklos priežiūros ir kontrolės turinį, JVS sudarymas yra viena iš priežasčių nepradėti neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo ir kad jokia institucija nurodytu terminu neturi teisės kontroliuoti Administratoriaus veiklos. Dėl atsakomybės taikymo, formaliai nurodyta, kad Pareiškėjo minimas įstatymas nėra priimtas ir negalioja, nutylėta kad Namo perdavimo akto nepateikusiam Bendrovės vadovui 2022-02-04 turėjo būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas už nusižengimą, nustatytą ANK 505 straipsnyje, tačiau dėl nežinomų priežasčių tai padaryta nebuvo.
Kaip nustatyta Savivaldybė DVS „Avilys“ 2021-07-20 suformulavo užduotį Nr. 64190743 pateikti informaciją Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriui į tos pačios dienos paklausimą Nr. A121-18542/21(2.1.19-AD18) pateikti informaciją apie pareiškėjo keliamos problemos sprendimą, taip pat visą kitą informaciją, kuri būtų naudinga rengiant atsakymą Pareiškėjui, pareiškėja atsakė 2021-07-26 tarnybiniu raštu Nr. A121-19011/21(2.1.19-BŪS). Rašte nurodė, kad Administratorius už tai, kad nevykdė Įsakymo 2 punkto įpareigojimo 2021-01-18 raštu Nr. A51-3954/21(3.3.2.26E-BŪS) buvo kviečiamas administracinio nusižengimo protokolo surašymui dėl ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo, tačiau tai nėra atsisakymas perduoti namą, todėl skirti nuobaudą Administratoriui dėl Namo perdavimo akto pateikimo nėra pagrindo. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja atsakymu nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad pasižadėjimas ateityje perduoti Namą ir pasirašyti aktą neatleidžia nuo atsakomybės. Kartu rašte nurodė klaidinančią, teisės aktų nuostatų neatitinkančią ir objektyviais duomenimis neparemtą informaciją, kad Įgaliotam asmeniui perduotų ar ketinamų perduoti dokumentų pakanka Namo valdymui ir priežiūrai perimti bei vykdyti ir kad Savivaldybės administracija neturi įgaliojimų spręsti ginčų dėl Namo valdymo dokumentų (jų apimties) perdavimo ir teikti Administratoriui įsakmių nurodymų dėl dokumentų, kurių Administratorius galimai neturi ar dėl kitų priežasčių neperduoda, perdavimo (pateikimo).
Savivaldybė DVS „Avilys“ 2022-01-04 suformulavo užduotį Nr. 66521825 pagal kompetenciją pateikti Seimo kontrolieriui išsamią informaciją, ar Administratorius nustatyta tvarka
ir terminais pateikė Savivaldybei savo veiklos, susijusios su administruojamu Namu, ataskaitą, kada; jeigu nepateikė, kodėl, nurodyti motyvuotas priežastis; kokių veiksmų Savivaldybė ėmėsi, jeigu nesiėmė, kodėl, nurodyti motyvuotas priežastis. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja, pažeisdama Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio l dalį, prašomos informacijos nepateikė, o parengtame 2022-01-14 atsakyme Nr. A51-6144/22(3.3.10.2E-AD24) nurodė, kad „Iš Jūsų pateiktų ir Pareiškėjo Administracijai teiktų skundų turinio taip pat nematyti, kad Pareiškėjas būtų skundęsis dėl galimai nepateiktos Administratoriaus veiklos ataskaitos“.
Teismo įsitikinimu, kas iš esmės atsispindi tarnybinio nusižengimo tyrimo Išvadoje, į bendrą Skyriaus ir poskyrio situaciją dėl darbuotojų kaitos buvo atsižvelgta išsamiai tyrus ir vertinus ne tik M. S. veiksmus, bet ir visas faktines aplinkybes, susirašinėjimus tiek su A. A., tiek su Seimo kontrolieriumi, ir visų faktinių aplinkybių analizė ir byloje surinktų įrodymų viseto išnagrinėjimas bei įvertinimas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė pagrįstai pareiškėjos kaltę vertino pasireiškus aplaidumu. Kartu, buvo įvertintos ir visos M. S. teigiamai charakterizuojančios savybės, bei buvę skyriaus darbo nesklandumai ir tekęs darbo krūvis.
Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovė pateikė itin išsamius, objektyvius ir pagrįstus faktinėmis aplinkybėmis įrodymus, patvirtinančius visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų buvimą pareiškėjos veikoje (neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys, pasekmės), taigi, šiuo atveju buvo pagrindas taikyti tarnybinę atsakomybę.
Įvertinus išvadoje nurodytas aplinkybes, įrodymus, kurių pagrindu konstatuota, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, darytina išvada, jog buvo faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja padarė atsakovės nurodytus pažeidimus ir yra nustatyti visi teisės pažeidimo elementai.
Atsakovė tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko išsamiai, objektyviai, vertino visus įrodymus, jų tarpe ir įrodymus, galinčius paneigti pareiškėjos kaltę, o ne tik patvirtinančius pareiškėjos nusižengimo faktą. Taip pat buvo įvertintos ir pareiškėjos paaiškinime nurodytos aplinkybės dėl nagrinėjamos veikos metu egzistavusių faktinių aplinkybių.
Teismas, įvertinęs ginčo šalių paaiškinimus, byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, daro išvadą, kad priimtas Įsakymas dėl drausminės nuobaudos iš esmės atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, pareiškėjai pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda, taip pat teismas daro išvadą, kad paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba yra proporcinga padarytam pažeidimui, todėl ją naikinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje pažymėta, kad tyrimą atliekantis pareigūnas ar komisija turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ir paneigiančius tarnautojo tiriamą pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti jo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje išvadoje. Nors Taisyklėse nėra konkrečios normos, reglamentuojančios tyrimo eigą, tačiau teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą apie tokių reikalavimų tarnybiniam tyrimui įtvirtinimą (pvz., LVAT 2011-01-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-80/2011).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, proceso šalių paaiškinimus, teisinį ginčą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, teismas daro išvadą, kad Administracija išsamiai išanalizavo kaltės formą, nusižengimo padarymo aplinkybės bei kitas tarnybinei nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, atsižvelgus į reikšmingas aplinkybes ir surinkus pakankamai įrodymų dėl netinkamo pareigų vykdymo, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą 2022 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. 41-266/22. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad atsakovė iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą įsakymą, todėl jis paliekamas nepakeistas, pareiškėjos reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmetamas, o Įsakymas, kuriuo pareiškėjai paskirta nuobauda – pastaba, paliekamas nepakeistas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos M. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.