Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 70 parų arešto bausme;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalies ir 243 straipsnį subendrinta 60 parų arešto bausme;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį ir 227 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį 90 parų arešto bausme;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Z. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmeniu, o būtent: jis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 30 d. apie 7 val. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaunamąjį ginklą – pramoniniu būdu pagamintą 9 mm kalibro dujinį revolverį RG 59 Le Petit Nr. 0813589, priskiriamą C kategorijos ginklams, ir vieną šaudmenį – pramoniniu būdu pagamintą 9 mm kalibro revolverinį dujinį šovinį su „PV“ užtaisu, skirtą šaudyti iš 9 mm kalibro daugelio modelių C kategorijos šaunamųjų ginklų, bei juos su savimi nešiojo iki kol 2024 m. birželio 30 d. 7 val. pamatęs policijos pareigūnus jis šį ginklą su šaudmeniu išmetė į krūmus šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau policijos pareigūnai juos rado ir paėmė.

Šiais savo veiksmais A. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Z. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad 2024 m. birželio 30 d. iš ryto jis buvo pas save namie, adresu (duomenys neskelbtini), kartu name buvo sugyventinė I. B. ir motina T. Z.. Jie su sugyventinė I. B. vartojo alkoholinius gėrimus, buvo įsigiję 0,5 l degtinės ir 1 l alaus. Jiems vartojant alkoholinius gėrimus sugyventinei pradėjo skambinėti jam nepažįstamas vyras (žino tik vardą – A.), sugyventinei atsiliepus ir pradėjus kalbėti telefonu su vyru, išgirdo žodžius tokius kaip „neskambinėk jam, nerašinėk, nevažiuok čia, nes A. Z. turi ginklą“, tuo metu pas sugyventinę buvo įjungtas garsiakalbis, išgirdo, kad vyras (A.) jam pradėjo grasinti, kad atvažiuos ir perlauš jam kojas ir rankas ir pan., jam nesuvaldžius emocijų ir supykus jis nuėjo pas save į kambarį 1-ame aukšte ir pasiėmė dujinį revolverį savigynai nuo A., pas juos prasidėjo žodinis konfliktas tarp jo ir sugyventinės, konflikto metų jis tik kėlė toną, jokio fizinio smurto nenaudojo. Praėjus gan trumpam laikui, jis išėjo į namo kiemą atsipūsti, po to, pamatęs policiją, nedelsiant išmetė dujinį revolverį į krūmus, po to jį sulaikė policijos pareigūnai. Atvažiavus kitam policijos ekipažui nuo jo nuėmė antrankius ir pareigūnai pradėjo pildyti dokumentaciją. Taip pat nori parodyti, kad dujinio revolverio jis nepirko, o surado apie 2 mėnesius atgal Naujininkuose prie turgelio, prie suolelio, revolveris tiesiog gulėjo ant žolės, pamatęs revolverį pasiėmė jį sau ir nunešė namo, be jokių piktų kėslų, nesiruošė jo parduoti, panaudoti ir t. t. Atitinkamo leidimo šiam šaunamajam ginklui jis neturėjo ir neturi. Nori pabrėžti, kad A. jam iki įvykio pastoviai rašinėdavo, įžeidinėjo jį ir pastoviai grasino. Dėl dujinio revolverio laikymo namuose jis labai gailisi.

Be A. Z. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: liudytojų I. B., T. B. parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad A. Z. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 30 d. apie 7 val. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaunamąjį ginklą – pramoniniu būdu pagamintą 9 mm kalibro dujinį revolverį RG 59 Le Petit Nr. 0813589, priskiriamą C kategorijos ginklams, ir vieną šaudmenį – pramoniniu būdu pagamintą 9 mm kalibro revolverinį dujinį šovinį su „PV“ užtaisu, skirtą šaudyti iš 9 mm kalibro daugelio modelių C kategorijos šaunamųjų ginklų, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus A. Z. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bausme sutinka. Prašo skirti mažiau arešto parų, kadangi šiuo metu jam yra pritaikyta intensyvi priežiūra, todėl atsižvelgiant į tai prašo bausmę atlikti toliau su intensyvia priežiūra.

Skiriant bausmę A. Z. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, kaltinamojo asmenybę – praeityje teistas 7 kartus, baustas administracine tvarka, nedirbantis. A. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta A. Z. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą ir BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatant bausmės dydį, artimą arešto bausmės, numatytos už nusikaltimo padarymą, vidurkiui.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. Z. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

A. Z. neteisėtai disponuojamas šaunamasis ginklas ir šaudmuo yra nusikalstamos veikos įrankis, atitinka konfiskuotino turto požymį, todėl konfiskuotini (BK 72 straipsnis).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Z. skirti galutinę bausmę – 30 parų arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. Z. sulaikymo vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

A. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konfiskuoti pramoninės gamybos 9 mm dujinį revolverį RG 59 Le Petit Nr. 0813589 ir iššautą šovinį ir perduoti Išteklių agentūros prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Išteklių skyriui.

1. arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai;

2. nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r., tel. +37034656442) atlikti arešto bausmės;

3. nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.