- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-23
- Bylos Nr.
- I1-7672-422/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02104-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Lietuvos valstybė
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. T. su skundu (b. l. 2–4) kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir atsakovės atstovė, ir LAVL), priteisti 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad po 2019 m. spalio 15 d. atlikto tyrimo jam buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir skirtas vaistas „(duomenys neskelbtini)“, tačiau laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 13 d. paskirtas vaistas nebuvo išduotas. Tvirtino, kad dėl neskiriamo vaisto 2019 m. lapkričio 4 d., 2019 m. lapkričio 7 d., 2020 m. sausio 13 d. su skundais jis kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir 2020 m. vasario 10 d. su skundu kreipėsi į Marijampolės pataisos namus. Skunde teigė, kad negavus paskirto medikamentinio gydymo kiekvieną dieną jam teko kęsti nemalonius sveikatos sutrikimus, susijusius su (duomenys neskelbtini)liga, t. y. jautė maudimą dešinėje pusėje, pūtė pilvą, netoleravo kepto ir parūkyto maisto, jautė nuovargį ir silpnumą, sutriko tuštinimasis. Tvirtino, kad dėl negydomos ligos išgyveno baimės jausmą, jog negydomas (duomenys neskelbtini) išsivystys į (duomenys neskelbtini). Nuo patiriamos įtampos paniškai reaguoja į organizmo sutrikimus, pavargo. Skunde pabrėžė, kad ši problema jam yra aktuali ir skaudi, ir tai įrodo, jog jis aktyviais veiksmais, rašydamas laiškus, skundus atsakovei ir Kalėjimų departamentui, stengėsi atkreipti atsakovės dėmesį į problemą, tačiau vaistų nepaskirta. Nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų jis patyrė orumo pažeminimą, neigiamą poveikį sveikatai, didelį diskomfortą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 20–27). Nurodė, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-709/1R-193 patvirtintą Lėšų skyrimo pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems gydyti tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), lėšos, įskaitant ir priešvirusiniam gydymui skirtiems medikamentams, buvo skirtos tik nuo 2019 m. lapkričio mėnesio, tačiau šis teisinis reglamentavimas galiojo tik iki 2020 m. sausio 1 d. Paaiškino, kad LAVL medikamentai buvo perkami vadovaujantis Aprašu, t. y. sudarant sutartį su tiekėju. Sąskaitas už vaistus LAVL pateikdavo Teritorinei ligonių kasai, tačiau ši tvarka galiojo iki 2020 m. sausio 1 d. Nagrinėjamu atveju vaistų pirkimas užtruko, nes vyko derinimas tarp tiekėjų, kuris privalomas pagal minėtus teisės aktus, todėl iki 2020 m. sausio 1 d. nebuvo galimybės nupirkti viso reikiamo medikamentų kiekio (įskaitant ir pareiškėjui rekomenduoto priešvirusinio medikamento „(duomenys neskelbtini)“). Skunde atkreipė dėmesį, jog dėl didelio tokių medikamentų poreikio ir riboto finansavimo iki 2020 m. sausio l d. pacientams gydymas buvo skiriamas eilės tvarka, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę ir klinikinės diagnozės paskirtą datą.
Pažymėjo, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymui, pagal kurį Ligoninė užkrečiamosiomis ligomis sergantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems paskirtus medikamentus, tarp jų ir „(duomenys neskelbtini)“, gali įsigyti išrašant kompensuojamųjų vaistų receptus. Tačiau, kad tai įgyvendintų, Laisvės atėmimo vietų ligoninė turėjo atitikti ir įvykdyti reikalavimus, privalomus, siekiant užtikrinti tokių medikamentų įsigijimą ir tiekimą suimtiesiems ir nuteistiesiems, todėl tik įvykdžius numatytus reikalavimus, dėl kurių vyko derinimas tarp Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, šis procesas užtruko. Pažymėjo, kad šiuo metu tokių medikamentų išdavimas užtikrinamas taip, kaip numato teisės aktai. Paminėjo ir tai, kad šį procesą taip pat pailgino situacija dėl koronaviruso plitimo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsiliepime atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas LAVL direktoriaus 2020 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. NK-102 paskirtas į LAVL gydomojo skyriaus tvarkinio pareigas. Pareiškėjas prašydamasis būti įdarbintas skundų dėl sveikatos būklės neišsakė, o tai nagrinėjamu atveju prieštarauja pareiškėjo skunde išdėstytiems teiginiams. Atsakovės atstovės nuomone, pareiškėjo reikalavimai neturtinei žalai atlyginti yra nepagrįsti, grindžiami tik jo subjektyviais samprotavimais. Įrodymų, patvirtinančių, jog dėl LAVL teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pareiškėjui kilo neigiamų padarinių, nepateikta. Taip pat akivaizdu, kad tarp pareiškėjo tariamai patirtos žalos ir gydymosi LAVL priežastinio ryšio nėra, todėl neturtinės žalos priteisimui nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl to, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninė neužtikrino vaistų išdavimo laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 13 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka, o šio straipsnio 2 dalis numato, kad pirminio lygio ambulatorinę arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina Laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pataisos įstaigų patalpose.
Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 (ginčo laikotarpiu galiojusi redakcija su pakeitimais ir papildymais) (toliau – ir Nuostatai), Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – valstybės politikos įgyvendinimas vykdant kardomąją priemonę – suėmimą, arešto ir laisvės atėmimo bausmes ir teikiant ambulatorines ir stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, arešto ar laisvės atėmimo bausmė (toliau – suimtieji ir nuteistieji) (1 punktas). Laisvės atėmimo vietų ligoninė, siekdama nustatyto veiklos tikslo asmens sveikatos priežiūros srityje, užtikrina suimtiesiems ir nuteistiesiems būtinąją medicinos pagalbą visą parą (8.1 punktas); teikia suimtiesiems ir nuteistiesiems asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nurodytos Laisvės atėmimo vietų ligoninei išduotoje licencijoje (8.2 punktas); užtikrina suimtųjų ir nuteistųjų sveikatos priežiūrą ir kontrolę (8.3 punktas); užtikrina lygias suimtųjų ir nuteistųjų teises į teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (8.7 punktas).
Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-101 (toliau – Aprašas), 4 punkte numatyta, kad įstaigos, planuodamos joms skirtas lėšas ir rengdamos asignavimų sąmatą, šioje sąmatoje numato lėšas vaistiniams preparatams įsigyti. Lėšos turi būti planuojamos taip, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems būtų užtikrintos tos pačios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kaip ir asmenims, esantiems laisvėje. Aprašo 19–20 punktuose numatyta, kad vaistinių preparatų atsargos įstaigos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių poreikis, o sveikatos priežiūros padalinyje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydomuosiuose skyriuose neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio. Vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais remiantis suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašais Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap), ar Stacionarinėje tuberkuliozės ligos istorijoje (forma Nr. 003-9/a) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a).
Pažymėtina, kad šiuo atveju LAVL yra atsakinga už pataisos įstaigoje kalinamų nuteistųjų, turinčių sveikatos problemų, aprūpinimą vaistais ir medicinos priemonėmis. Taigi, administracinėje byloje turi būti įvertinta, ar LAVL tinkamai vykdė šią pareigą.
Byloje nustatyta, kad M. T. 2019 m. spalio 15 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose atlikta kepenų biopsija ir nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Rekomenduotas priešvirusinis gydymas vaistu (duomenys neskelbtini), 100/40 mg 3 tab./d. 8 sav. (vaistas „(duomenys neskelbtini)“) (b. l. 10).
Atsakovės atstovė atsiliepime ir atsakyme pareiškėjui nurodė, kad medicinos dokumentų išraše pateikta rekomendacija gydymui, tačiau tai nėra vaistų paskyrimo (išrašymo) dokumentas (b. l. 6, 22). Teismo vertinimu, asmeniui diagnozuota liga ir gydymo vaistais rekomendacija yra pagrindas skirti efektyvų gydymą. Medicinos dokumentų išraše atsakovės atstovė nurodė, jog pareiškėjui vaistai išrašyti LAVL pasirašius sutartį su Teritorine ligonių kasa (b. l. 20). Atsakovės atstovė nepateikė į bylą konkrečių duomenų, kada pareiškėjui buvo išrašyti vaistai, todėl ši aplinkybė vertintina pareiškėjo naudai. Iš byloje esančių atsakymų pareiškėjui matyti, kad lėšos vaistams įsigyti buvo skirtos 2019 m. lapkričio mėnesį (b. l. 6, 7). Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, kurie eliminuotų atsakovės atstovės pareigą užtikrinti pareiškėjui būtinąją medicinos pagalbą, t. y. aprūpinti pareiškėją jam paskirtais vaistais (Nuostatų 8.1 punktas) ir užtikrinti tos pačios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kaip ir asmenims, esantiems laisvėje.
Atsakovės atstovės atsiliepime ir atsakymuose pareiškėjui nurodomas argumentas, jog vaistai, skirti lėtiniam (duomenys neskelbtini) gydyti, yra labai brangūs, todėl buvo sudaroma gydymo laukiančių asmenų eilė, teismo vertinimu, yra nepagrįstas ir pažeidžia LAVL Nuostatų 8.7 punktą, pagal kurį LAVL privalo užtikrinti lygias suimtųjų ir nuteistųjų teises į teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Taigi, atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad LAVL netinkamai vykdė pareigą aprūpinti pareiškėją jam paskirtais vaistais, užtikrinti tos pačios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kaip ir asmenims, esantiems laisvėje, ir užtikrinti lygias suimtųjų ir nuteistųjų teises į teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, todėl pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Tai sudaro pakankamą pagrindą padaryti išvadą, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, t. y. patyrė neturtinę žalą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio byloje yra nurodęs, kad vaistų negavimas nustatytu laikotarpiu pareiškėjui sudarė prielaidas patirti dvasinių išgyvenimų (nepatogumų) (kilti neturtinei žalai CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme), tarp padaryto atsakovės atstovo pažeidimo ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys ir atsakovei kyla viešoji civilinė atsakomybė CK 6.271 straipsnio 1 dalies prasme, o šios išvados nepaneigia atsakovės atstovės nurodomos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) gydymas labai brangus, ilgai užtruko derinimas tarp tiekėjų, keitėsi vaistų išrašymo tvarka, aprūpinimo vaistais procesas pailgėjo dėl koronaviruso plitimo, kadangi minėtai atsakomybei kilti kaltės sąlyga nėra būtina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-516-756/2020).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę, mastą, intensyvumą, pobūdį, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško ginčo byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1359-520/2020), įvertinęs tai, jog pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų apie jam kilusius negrįžtamus ar sunkius sveikatos sutrikimus dėl nustatyto teisių pažeidimo ar kitas sunkias neigiamas pasekmes, teismas sprendžia, kad 200 Eur dydžio atlygintinos neturtinės žalos dydis yra pakankamas pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis), 5 procentų dydžio metinės palūkanos yra priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2071-1062/2019). Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymu jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010).
Nagrinėjamu atveju yra aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti jam neturtinę žalą, į teismą kreipėsi 2020 m. rugpjūčio 17 d. (b. l. 2), administracinė byla teisme buvo iškelta 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi (b. l. 12). Atitinkamai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. T. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui M. T. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. rugpjūčio 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.