Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. eAN2-178-417/2018

2018 m. birželio 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo laikinai einančios Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko pareigas E. K. (toliau – Institucija) skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria patenkintas M. P. prašymas dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutarimu, pakeistu 2016 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, M. P. buvo nubaustas už tai, kad 2016 m. birželio 20 d. 9.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. GGA267, atbuline eiga, nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo (šoninio tarpo), dėl to atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino. Iš įvykio vietos pasišalino apie įvykį nepranešęs nei nukentėjusiajam, nei policijai. M. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d. (toliau – ATPK), 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį skirta administracinė nuobauda – 868 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemonę trejiems metams. 2018 m. balandžio 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas M. P. prašymas, kuriuo jis prašo sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą. Prašyme nurodyta, kad jis naujų teisės pažeidimų nepadarė, praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo laiko, dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi.Skundžiama 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas tenkino M. P. prašymą ir sutrumpino 2016 m. liepos 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu, pakeistu 2016 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, M. P. paskirtą trejų metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir nustatė, kad jis paskirtą nuobaudą yra atlikęs nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Teismas, priimdamas tokį sprendimą, atsižvelgė į pažeidėjo teigiamą charakteristiką, tinkamą elgesį po pažeidimo padarymo ir nustatė, kad nėra pagrindo manyti, jog sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones paskyrimo terminą, nebus pasiekti nuobaudos tikslai. Bylos duomenys patvirtina, jog M. P. teisė vairuoti atimta jau daugiau nei 20 mėnesių, paskirta nuobauda pažeidėjui sukėlė neigiamas pasekmes ir jis suprato jų reikšmę gyvenimo kokybei.Skundu Institucija prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarimą, pakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimiSkunde nurodo, kad M. P. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra pagrindo, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad aplinkybės, jog šiuo metu yra praėję daugiau kaip pusė paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko, asmuo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu naujų administracinių pažeidimų nepadarė, yra teigiamai charakterizuojamas, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. Šiuo atveju teismas nenurodė išskirtinų aplinkybių, kuriomis remdamasis sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. M. P. dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti, ir tai nėra pagrindas trumpinti skirtos nuobaudos terminą, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė.Institucijos teigimu, M. P. padarė tyčinį, pavojingą administracinį teisės pažeidimą – pasišalino ir eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos. Darytina išvada, kad M. P. aiškiai suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, t. y. kliudė svetimą automobilį ir jį apgadino, tačiau pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje sąmoningai ignoravo, jo veika visiškai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl jam paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turi būti įvykdytas iki galo, nes kitaip nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai.Atsiliepimas į Institucijos skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), 5 straipsnyje, reglamentuojančiame senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad M. P. protokolas už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., ir tai, kad nutarimas dėl M. P. pripažinimo kaltu pagal minėtus pažeidimus buvo priimtas iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta, kartu ir klausimas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo sprendžiamas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Taigi nuobaudą paskyrusi institucija gali sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant klausimą dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies, tuo realizuojamas konstitucinis proporcingumo principas, reikalaujantis asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, yra beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Kartu pažymėtina, kad konkrečios situacijos aplinkybių atitiktis ATPK 329 straipsnyje nustatytoms aplinkybėms negali būti vien tik formali.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas M. P. taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje įrodytos visos ATPK 329 straipsnyje nustatytos sąlygos, kurioms esant galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, darytina išvada, kad, priešingai, nei teigiama Institucijos skunde, apylinkės teismo nurodytų aplinkybių pakanka ir jos yra reikšmingos tam, jog M. P. būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Apylinkės teismas, priimdamas sprendimą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, nurodė, kad M. P. pateikė visus dokumentus, kurie turi būti pateikti sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo klausimą. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas M. P. teismo paskirtą 868 Eur baudą sumokėjo, byloje yra policijos pažyma, iš kurios matyti, kad M. P. per nuobaudos paskyrimo laikotarpį naujų teisės pažeidimų nepadarė. Be to, byloje pateikta Kretingos rajono savivaldybės VšĮ Kretingos ligoninės vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma, patvirtinanti, kad M. P. vairuoti gali. Institucija pagrįstai skunde teigia, kad M. P. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau svarbu pažymėti, kad kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju M. P. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, eismo įvykio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis, kiti asmenys eismo įvykio metu nenukentėjo. Be to, M. P. per nuobaudos vykdymo laikotarpį naujų teisės pažeidimų nepadarė, o pažeidimo, už kurį paskirta nuobauda, pavojingumas ir pobūdis jau buvo įvertinti paskiriant nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų apie M. P. polinkį daryti naujus pažeidimus, o atvirkščiai, visi duomenys rodo, kad jis padarė tinkamas išvadas iš savo praeities klaidų ir ateityje naujų teisės pažeidimų nebedarys. Įvertinęs M. P. padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitus pažeidėją apibūdinančius duomenis, apygardos teismas pritaria Klaipėdos apylinkės teismo išvadai, jog byloje esančių duomenų pakanka išvadai, kad administracinės nuobaudos tikslai – auklėti, siekti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų, – jau pasiekti, todėl tikslinga sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, pagal kurį už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio, numatyta tik piniginė bauda nuo 600 Eur (šešių šimtų eurų) iki 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų), o teisės vairuoti transporto priemones nuo 1 (vienerių) iki 3 (trejų) metų atėmimas už šį pažeidimą gali būti skiriamas tik kaip administracinio poveikio priemonė. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, M. P. sukelto eismo įvykio metu didelės žalos nebuvo padaryta, jo padarytas pažeidimas atitinka šiuo metu galiojančio ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, už kurį yra skiriama bauda nuo 600 Eur iki 850 Eur. M. P. buvo paskirta 868 Eur bauda, t. y. didesnė bauda nei šiuo metu už analogišką pažeidimą numatytos piniginės baudos maksimumas, baudą jis yra sumokėjęs. Be to, už ANK 426 straipsnio 1 dalies pažeidimą taip pat galima skirti ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 3 metų, taigi šiuo metu numatytas maksimalus 3 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas atitinka buvusį minimalų ATPK 130 straipsnio sankcijoje numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Taigi įstatymų leidėjas naujuoju ANK sušvelnindamas nuobaudas už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pripažino, kad šis pažeidimas nėra laikomas tokiu pavojingu ir šiurkščiu, už kurį kiekvienu atveju privalomai turi būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Todėl galima teigti, kad anksčiau galiojusio ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos buvo per griežtos ir neproporcingai didelės palyginti su administraciniu nusižengimu padarytos žalos dydžiu, neatitiko administracinės nuobaudos skyrimo tikslų. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, bylos aplinkybes bei pareiškėjo kartu su prašymu pateiktus duomenis įvertino teisingai ir, patenkindamas M. P. prašymą dėl specialiosios teisės termino sutrumpinimo, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti, o Institucijos skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 18 d. nutartį nepakeistą ir laikinai einančios Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko pareigas E. K. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.