Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Nurodo, kad pareiškėjos tėvai N. N. ir A. N., 1964 m. sudarė santuoką. Būdami santuokoje, (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine nuosavybės teise įgijo butą, unikalus (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvui mirus niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo įforminimo. Palikimą faktiniu valdymu priėmė pareiškėjo motina, nes liko gyventi bute, kuris sutuoktiniams priklausė bendrosios nuosavybės teise, naudojosi mirusiajam priklausiusia buto dalimi, rūpinosi, prižiūrėjo ir tvarkė namų buitį, mokėjo mokesčius. (duomenys neskelbtini) N. N. mirė.

Faktas nustatytinas palikimui priimti.

Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Nagrinėjamos bylos atveju palikėjas, t. y. pareiškėjo tėvas, nebuvo sudaręs testamento. Tam, kad įpėdinis, t. y. pareiškėjo motina, įgytų palikimą, ji turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).

Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Pareiškėjos paaiškinimai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai – patvirtina faktą, kad pareiškėjos motina po savo sutuoktinio mirties palikimą priėmė faktiškai jį valdydama (LR CPK 178 str.). Yra visos aplinkybės, lemiančios būtinybę nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą: prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, nes nustačius, kad pareiškėjos motina faktiškai priėmė palikimą, atsiras teisiniai paveldėjimo santykiai.

Pažymėtina, kad nėra duomenų, kad kiti asmenys turtą paveldėjo, todėl darytina išvada, kad šioje byloje nustatytinas faktas gali sukelti teisines pasekmes.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-268, 270 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos E. M., gim. (duomenys neskelbtini), motina N. N., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusi po savo sutuoktinio A. N. , a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai jį valdydama.

Juridinis faktas nustatytas N. N., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.