Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Z. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Z. M. pareiškimą dėl giminystės santykių judirinio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R., gimęs 1940 m. birželio 13 d. yra Š. R., sūnus; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R., gimęs 1940 m. birželio 13 d. yra Z. M. tėvas.Pareiškėja pareiškime nurodo, kad kartu su sutuoktinių ir vaikais gyvena Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio nuomininkė buvo jos senelė iš tėvo pusės Š. R.. 2014 m. gruodžio 18 d. Š. R. mirė, todėl pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl minėto buto nuomos sutarties sudarymo, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad norėdama sudaryti minėtą sutartį, kartu su prašymu turi būti pateikti dokumentai patvirtinantys giminystės ryšį: t. y. pateikti pareiškėjos gimimo liudijimą, jos tėvo gimimo liudijimą, arba dokumentų išrašus iš Vilniaus metrikacijos skyriaus. Prašomų pateikti dokumentų ji neturi galimybės, kadangi jos tėvas A. R., gimęs 1940 m. birželio 13 d. yra gimęs ir gyvenęs Rusijoje, ten pastarasis 2005 m. lapkričio 3 d. ir mirė. Tėvo mirties liudijimo pareiškėja taip pat negali pateikti, nes ryšių su juo nepalaikė. Pareiškėjos tėvas Lietuvoje niekada negyveno, todėl jokių duomenų apie jį Lietuvos Gyventojų registre nėra. Paaiškina, kad ir jos gimimo liudijime, kuris buvo išduotas Gusevo mieste, Kaliningrado srityje, įrašo apie tėvą taip pat nėra, nes jos tėvai nebuvo susituokę. Pagal Gyventojų registre esančius duomenis pareiškėjos senelė turėjo du vaikus : D. R., gimusį 1948 metai ir Z. Z., gimusią 1955 metais. Paaiškina, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos tėvas A. R. gimė Rusijoje, karo metu, būtent dėl šios priežasties Lietuvos gyventojų registre jokių duomenų apie jį nėra.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos Z. M. pareiškimą dėl giminystės santykių juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nustatė, kad pareiškėjos tėvas gimė ir gyveno Rusijos Federacijos teritorijoje, ten pat yra gimusi ir pati pareiškėja. Pagal 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose sutarties 29 straipsnio nuostatas, tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai, tėvystės nustatymo, įrašo tėvais nuginčijimo, vaiko kilmės iš šios santuokos nustatymo bylose sprendžiamos vadovaujantis įstatymais susitarusios šalies, kurios piliečių vaikas yra pagal gimimą. Vadovaujantis minėtos sutarties 32 straipsniu priimti sprendimus bylose dėl teisinių santykių, nurodytų 29-31 straipsniuose, kompetentingi teismai susitariančiosios šalies, kurios įstatymai tokias atvejais taikytini. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma Rusijos Federacijos teisė, kadangi tiek pareiškėjos tėvas kaip nurodo pati pareiškėja (jokių papildomų duomenų nėra pateikta) buvo Rusijos Federacijos pilietis, tiek pati pareiškėja yra šios šalies pilietė pagal gimimą (minėta faktą patvirtina pareiškėjos pateiktas gimimo liudijimas), pareiškimą atsiakytina priimti kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantė atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškimą.Nurodė, kad su teismo nutartimi nesutinka, nes pareiškėja Z. M. yra Lietuvos Respublikos pilietė, ji nėra Rusijos Federacijos pilietė, pareiškėjos senelė Š. R. buvo asmuo be pilietybės, tačiau turėjo leidimą nuolatos gyventi Lietuvoje. Z. M. tėvas A. R. gimė ir mirė Rusijoje, tačiau nėra patvirtintų duomenų, kad pastarasis buvo Rusijos Federacijos pilietis. Pareiškėja yra vienintelis gyvas prašomų nustatyti giminystės santykių subjektas ir vienintelis minėtų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymu suinteresuotas asmuo. Taigi, apeliantės nuomone, 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose šiuo atveju netaikytina.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta atsisakyti priimti pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą siekdama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, t.y. kad A. R. yra Š. R. sūnus ir kad Z. M. yra A. R. dukra. Pirmosios instancijos teismas atsisakė pareiškimą priimti kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pakeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalis 1 punktas). Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (CK 3.130 straipsnio 1 dalis). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).Apelaintė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nepagrįstai konstatavo, jog pareiškimas nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo pareiškėjos argumentu, kadangi pareikimai dėl juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymo yra teikiami pareiškėjos gyvenamosios vietos apylinkės teismui, išskyrus bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėja yra Lietuvos Respublikos pilietė, todėl byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtų teisminga Lietuvos Respublikos teismams.Remiantis CPK 447 straipsniu pareikime dėl juridinio fakto nustatymo turi būti nurodoma: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastis, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti.Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėja nustatyti juridinę reikšmė turintį faktą siekia tikslų sudaryti nuomos sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe dėl gyvenamojo būsto, kuriame gyveno su močiute iki močiutės mirties, tačiau pareiškėja nenurodo jokių priežasčių dėl kurių negalima gauti ar atkurti juridinę reikšmę turinčio fakto, nepateikia jokių įrodymų, kad siekė tokius dokumentus gauti, o taip pat, nepateikė jokių įrodymų, kad prašomas nustatyti juridinis faktas apskritai gali būti nustatomas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja pati nurodė, kad pagal Gyventojų registre esančius duomenis pareiškėjos senelė turėjo du vaikus: D. R., gimusį 1948 metai ir Z. Z., gimusią 1955 metais. Š. R. sūnus A. R. buvo gimęs karo metais, todėl apie jį Lietuvos gyventojų registre jokių duomenų nėra. Taip pat, apeliantė nurodė, kad jos tėvas gimė ir visą gyvenimą praleido Rusijoje, ji ryšių su tėvu nepalaikė ir jokių duomenų apie ji neturi. Iš teismui pateikto pareiškėjos gimimo liudijimo kopijos matyti, kad jame nėra įrašyta, jog pareiškėjos tėvas yra būtent A. R., asmenų pavardės nesutampa, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja turi nustatyti ne juridinę reikšmę turintį faktą, o tėvystę. Taigi, šiuo atveju tėvystės nustatymo klausimas negali būti išspręstas nustatant juridinę reikšmę turintį faktą.Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Nors pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, priėmė teisėta nutartį, kuria atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutarė:

Atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.