Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2015-06-04 · Civilinė byla Nr. 2-478-855/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-04
Bylos Nr.
2-478-855/2015
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02908-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Volodko
Ieškovas
V. A.
Atsakovas
R. P.
Civilinė byla Nr. 2-478-855/2015
Teismo proceso Nr. 2-52-3-02908-2014-8Procesinio dokumento kategorija 42.10.; 52.2.; 52.3.VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 4 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, dalyvaujant ieškovui V. A., jo atstovei adv. Giedrei Gabrielei Burbienei, atsakovui R. P., jo atstovėms adv. Jurgitai Judickienei, adv. padėjėjai Karolinai Laurynaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovui R. P. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. P., prašydamas priteisti iš atsakovo 6531,97 € (22553,60 Lt) skolos už atliktus rangos darbus, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. balandžio pabaigoje žodžiu susitarė, kad ieškovas (rangovas) atliks rangos darbus atsakovo gyvenamajame name, esančiame Vilniaus r. Pagiriai, (duomenys neskelbtini), o būtent apšiltins putplasčiu ir paruoš tinkavimui dvi šio namo sienas, atliks tam tikrus papildomus darbus (pakalimų dažymas, latakų nuėmimas ir naujų sumontavimas, grindų balkone betonavimas), tam nupirks visas reikalingas medžiagas, o atsakovas už tai sumokės ieškovui 24200 Lt. Ieškovas visus sutartus darbus atliko tinkamai ir laiku, iš užsakovo nebuvo gavęs jokių pastabų ir pretenzijų dėl darbų kokybės, todėl 2014-06-09 išsiuntė atsakovui atliktų darbų aktą Nr. 1 „Fasado apšiltinimo darbai“ 25139,50 Lt sumai, bei atliktų darbų aktą Nr. 2 „Papildomai atlikti darbai“ 2414,10 Lt sumai, į kuriuos buvo įtraukta tiek ieškovo panaudotų statybinių medžiagų, tiek atliktų darbų, mechanizmų (pastolių nuomos) ir transporto kaina, tačiau atsakovas aktų nepasirašė, juos pilnai apmokėti atsisakė. Kadangi atsakovas už darbus ieškovui 2014-05-22 buvo avansu sumokėjęs banko pavedimais tik 5000 Lt, ieškovas prašė priteisti likusią sumą.

Atsakovas R. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. balandžio pabaigoje žodžiu su ieškovu sudarė rangos sutartį, pagal kurią ieškovas turėjo apšiltinti visą atsakovo namą, esantį Vilniaus r. Pagiriai, Naujoji g. 13, įskaitant pamatus, putų polistirenu ir padengti visas namo sienas dekoratyviniu tinku, taip pat išbetonuoti antro aukšto balkono aikštelę, apskardinti namą, atlikti tam tikrus papildomus darbus, o atsakovas įsipareigojo už tinkamai atliktus darbus sumokėti preliminariais paskaičiavimais sutartą 55000 Lt kainą. Ieškovas dirbo nuo 2014 m. balandžio pabaigos iki birželio pradžios, jam buvo viso sumokėtas 15000 Lt avansas: 10000 Lt grynais pinigais ir 5000 Lt banko pavedimais. Jau darbų atlikimo metu paaiškėjo, jog darbai yra netinkamos kokybės - namo sienos apšiltintos kreivai, vietomis susidarė nuo 2 iki 7 cm dydžio skirtumai tarp sienos lygių, apšiltinimui panaudotas ne tas polistirenas, kuris buvo sutartas ir pan.,- dėl ko ieškovui buvo nuolat žodžiu reiškiamos pastabos, prašyta ištaisyti darbo trūkumus, tačiau į tai nebuvo reaguojama. Atsakovui įspėjus ieškovą, kad kreipsis į nepriklausomą ekspertą, kad šis įvertintų jo darbo kokybę, ieškovas atsisakė pabaigti darbą, surašė raštelį, kuriame nurodė, kiek atsakovas jam yra skolininkas, surinko darbo priemones ir išvyko iš objekto. Dėl to, kad ieškovas neatliko visų sutartų rangos darbų (buvo apšiltintos ir paruoštos tinkavimui tik dvi namo sienos), o atliktus darbus atliko itin nekokybiškai, atsakovas 2014-08-18 sudarė sutartį su P. M. dėl ieškovo atliktų darbų trūkumų ištaisymo ir neatliktų darbų užbaigimo. P. M., įvertinęs ieškovo darbo defektus, surašė aktą, kuriame nurodė ieškovo atlikto darbo trūkumus, 2014-09-12 baigė sutartus rangos darbus, už ką atsakovas jam sumokėjo 39500 Lt. Kadangi ieškovas neatliko visų sutartų darbų, darbo rezultato atsakovui neperdavė, darbai atlikti nekokybiškai, didelė dalis ieškovo pirktų statybinių medžiagų buvo sugadinta, dėl netinkamai atliktų ir neužbaigtų darbų atsakovas patyrė papildomų nuostolių, jam nekyla pareiga apmokėti už tokius darbus ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Šalių paaiškinimais, liudytojų R. Š. ir M. P. parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. balandžio pabaigoje tarp ieškovo V. A., kuris verčiasi statybų darbų atlikimo veikla pagal verslo liudijimą (b.l. 23-24), ir atsakovo R. P. buvo sudaryta žodinė vartojimo statybos rangos sutartis, kuria ieškovas (rangovas) įsipareigojo apšiltinti putų polistirenu ir padengti dekoratyviniu tinku viso gyvenamojo namo, esančio Vilniaus r., Pagiriai, (duomenys neskelbtini), sienas, pamatus (cokolį), išbetonuoti namo antro aukšto balkono aikštelę, nudažyti pakalimų lentas, nuimti lietvamzdžius ir tam tikslui atlikti papildomus darbus, o atsakovas (užsakovas) įsipareigojo darbus, skirtus jo (šeimos) buitiniams ir asmeniniams poreikiams tenkinti, priimti, ir už darbus bei jiems panaudotas ieškovo įgytas statybines medžiagas sumokėti preliminariai sutartą 55000 Lt sumą, kuri galutinai turėjo paaiškėti darbų pabaigoje, įvertinus faktiškai rangovo atliktus darbus ir tam sunaudotas statybines medžiagas (CK 6.644 str., 6.672 str., 6.681 str.). Šalių susitarimą dėl būtent tokios sutartų rangos darbų apimties ir pobūdžio tiesiogiai ir netiesiogiai patvirtina, o tuo pačiu ieškovo V. A. poziciją dėl to, jog atsakovui neturint pakankamai piniginių lėšų viso namo apšiltinimui, šalys susitarė tik dėl dviejų gyvenamojo namo sienų ir cokolio apšiltinimo putų polistirenu bei jų paruošimo tinkavimui bei tam tikrų papildomų darbų atlikimo už 24200 Lt kainą paneigia tokie byloje esantys įrodymai:

Pirma, atsakovo R. P. paaiškinimai ir tame pačiame name gyvenančio liudytojo M. P. parodymai apie tai, kad buvo planuota ir su ieškovu buvo tartasi dėl viso mūrinio gyvenamojo namo sienų, kurių bendras plotas sudaro apie 470 kv.m., apšiltinimo 200 mm storio putų polistirenu, cokolio apšiltinimo 100 mm storio putų polistirenu, apšiltintų namo sienų užarmavimo ir cokolio paruošimo tinkavimui bei padengimo dekoratyviniu tinku, o taip pat dėl papildomų darbų atlikimo – lietvamzdžių nuėmimo, stogo pakalimų nudažymo, antro aukšto balkono aikštelės užbetonavimo ir pan., už susitikimo su ieškovu metu jo paties paskaičiavimais preliminariai nustatytą 55000 Lt sumą, į kurią įėjo tiek statybinių medžiagų, kurias turėjo įsigyti rangovas, kaina, tiek atlyginimas rangovui už darbus;

Antra, kartu su ieškovu dirbusio R. Š. parodymai apie tai, kad jis negali tiksliai pasakyti, ar su užsakovu buvo tartasi dėl viso namo apšiltinimo, cokolio impregnavimo ir apšiltinimo, ar tik dėl jo dalies;

Trečia, byloje esantys rašytiniai įrodymai - paties ieškovo ranka padaryti įrašai jo darbo kalendoriaus: a) „Birželio 6“ dienos lape, paliktame atsakovui, kuriame nurodyta visų darbų apimtis – 478 kv.m., nurodyti papildomai darbai – pakalimų dažymas, betonavimas, latakų, parapetų tvarkymas, bei kaina – 55060 Lt, o taip pat ieškovo paskaičiuota faktiškai atliktų dviejų namo sienų apšiltinimo bei tam sunaudotų medžiagų kaina (b.l. 65); b) „Birželio 10“ dienos lape, kuriame taip pat nurodomas viso namo sienų plotas – 470 kv.m., bei išvardijami papildomi darbai: apie 7 kv.m. ploto balkono betonavimas, pakalimų dažymas, plytų išmušinėjimas, vandens sistemos nuėmimas, pamatų hidroizoliacija, o taip pat nurodomas faktiškai ieškovo apšiltintų 200 mm putų polistirenu namo sienų plotas – apie 230 kv.m., bei apšiltintų 100 mm putų plistirenu sienų plotas be armavimo – apie 50 kv.m. (b.l. 28). Aplinkybę, kad atsakovo pateiktas ieškovo darbo kalendoriaus lapas, kuriame ieškovas užfiksavo ir paskaičiavo faktiškai atliktų darbų apimtis, sunaudotas statybines medžiagas bei nurodė gautą iš atsakovo pinigų sumą (b.l. 65), buvo surašytas ankščiau, negu ieškovo pateikti darbo kalendoriaus lapai, kuriais jis įrodinėja savo paaiškinimus dėl rangos sutarties turinio ir iš atsakovo gautos sumos (b.l. 27-28), netiesiogiai patvirtina ir tai, jog atsakovo pateiktas lapas surašytas ant „birželio 6 dienos“ kalendoriaus lapo, o ieškovo lapai surašyti ant vėlesnių, t.y. „birželio 10“ ir „birželio 11“ kalendoriaus lapų.

Ketvirta, byloje esančios atsakovo pateiktos namo nuotraukos Nr. 1-6 (b.l. 73-75), kurios, kaip matyti iš pateiktoje CD laikmenoje esančių duomenų, darytos 2014-06-07 ir 2014-06-08, t.y. iki ieškovo pasirašytų 2014-06-09 atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų parengimo ir vėlesnio išsiuntimo atsakovui, iš kurių matyti, jog iki nurodyto laiko buvo apšiltintos bei užarmuotos (paruoštos tinkavimui) ne tik dvi gyvenamojo namo sienos, užklijuotas putų polistirenu šių sienų cokolis (nuotraukos Nr. 2-6), bet ir pradėtos, bet nebaigtos šiltinti putų polistirenu kitos namo sienos ir jų cokolis (nuotrauka Nr. 1), taip pat vėliau, t.y. 2014 m. rugpjūtį – rugsėjį darytos nuotraukos Nr. 16, 17, 21, 22, 23, 25, kuriuse pavaizduota ieškovo iš dalies pradėta šiltinti (užklijuota putų polistirenu), bet neužarmuota namo siena, iš dalies matoma ir 2014-06-07 darytoje nuotraukoje Nr. 1, prie kurios veda dveji laipteliai;

Penkta, 2014-08-18 Paslaugų teikimo sutartis Nr. 2014/8/18, sudaryta tarp atsakovo R. P. ir P. M., bei liudytojo P. M. parodymai, iš kurių matyti kad būdamas nepatenkintas ieškovo atlikto darbo rezultatu, atsakovas iš esmės iš karto – maždaug po mėnesio nuo ieškovo išrašytų atliktų darbų aktų gavimo (aktai išsiųsti atsakovui 2014-07-03, b.l. 37) sudarė sutartį su kitu rangovu dėl ieškovo atlikto darbo trūkumų pašalinimo bei darbų užbaigimo, t.y. viso gyvenamojo namo, t.y. visų jo sienų ir cokolio) apšiltinimo bei užtinkavimo (apdailos) už 39500 Lt sumą, kas ir buvo padaryta (b.l. 63-64).

CK 6.644 str.1 d., 6.655 str. 1 d., 6.676 str. 2 d. iš tikrųjų įtvirtina užsakovo pareigą priimti atliktą darbą ir už jį sumokėti. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 6531,97 € (22553,60 Lt) skolos, teigdamas, jog laiku ir tinkamai atliko bei perdavė užsakovui visus sutartus ir jo 2014-06-09 atliktų darbų aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytus darbus, tuo tarpu atsakovas nepagrįstai atsisakė šiuos aktus pasirašyti bei, prieš tai sumokėjęs ieškovui 5000 Lt avansą, sumokėti ieškovui likusią darbų kainą.

Pirmiausia pažymėtina, jog kaip matyti iš atsakovo R. P. paaiškinimų, liudytojo M. P. parodymų ir byloje esančių rašytinių įrodymų, teismas, vadovaudamasis CPK 185 str. įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis bei teismų praktikoje suformuotais įrodymų tikėtinumo ir pakankamumo principais, turi pakankamą pagrindą išvadai, jog atsakovas pagal šalių sudarytą rangos sutartį viso yra sumokėjęs ieškovui 15000 Lt. Šalių paaiškinimai ir ieškovo banko sąskaitos išrašas (b.l. 36) patvirtina, jog atsakovas 2014-05-22 pervedė į ieškovo banko sąskaitą viso 5000 Lt, tuo tarpu atsakovo nurodytą aplinkybę, jog jis grynais pinigais perdavė ieškovui dar 10000 Lt, patvirtina liudytojo M. P. parodymai bei paties ieškovo ranka jo darbo kalendoriuje „Birželio 6“ dienos lapelyje padarytas įrašas apie tai, kad už darbus yra gauta 15000 Lt, todėl atėmus šią sumą iš lapelyje ieškovo paskaičiuotos faktiškai ieškovo atliktų dviejų sienų apšiltinimo bei papildomų (betonavimo, dažymo ir kt.) darbų ir sunaudotų medžiagų kainos (39200 Lt), likusi neapmokėta suma sudaro 24200 Lt (b.l. 65). Be to, aplinkybę dėl 10000 Lt sumokėjimo grynais pinigais ieškovui netiesiogiai patvirtina atsakovo R. P. banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, jog prieš šalių susitarimo dėl rangos sutarties sudarymą, t.y. 2014-04-14 atsakovas išgrynino iš banko sąskaitos būtent 10000 Lt, kuriuos, kaip nurodė, po dienos ar kelių ir perdavė ieškovui (b.l. 62). Ieškovo paaiškinimai, jog jo ranka padarytas įrašas „gauta 15000 Lt“ iš tikrųjų rodo ne iš atsakovo gautą pinigų sumą, o atsakovui suteiktą nuolaidą, kurią ieškovas gali gauti statybinėms medžiagoms, vertintinas kritiškai, kadangi juos paneigia aukščiau nurodyti įrodymai, be to, tokie ieškovo paaiškinimai prieštarauja logikai ir protingumo principui, nes visiškai nėra aišku: 1) kodėl statybos veikla, kaip pagrindiniu pajamų šaltiniu užsiimantis ir atitinkamą patirtį šioje srityje turintis ieškovas suteiktą, kaip jis teigia, atsakovui nuolaidą įvardino ne nuolaida ar kitu jai artimu terminu / žodžiu, o gautais pinigais („gauta“); 2) kokiu būdu viso statybinėms medžiagoms atsakovo statybos objekte, kaip nurodo pats ieškovas, ir kaip matyti iš jo pateiktų rašytinių įrodymų (b.l. 33-35), išleidęs 14938,60 Lt (14209,50 Lt pagal atliktų darbų aktą Nr. 1 ir 729,10 Lt pagal atliktų darbų aktą Nr. 729,10 Lt), galėjo gauti iš šių medžiagų pardavėjo net 15000 Lt nuolaidą, juo labiau, kad ieškovo pateiktose UAB „Kvadrosta“ PVM sąskaitose faktūrose ir jų apmokėjimą patvirtinančiuose čekiuose nurodytos konkrečios ieškovo už pirktas medžiagas sumokėtos pinigų sumos ir nėra jokių duomenų bei įrodymų apie suteiktas nuolaidas. Ieškovo argumentas, jog minėtus 10000 Lt atsakovas galėjo panaudoti apmokėjimui už kelionę, į kurią ruošė vykti atostogauti, paneigia tiek atsakovo R. P. paaiškinimai, tiek jo pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad atostoginė kelionė atsakovo buvo pirkta ir už ją sumokėta banko pavedimu (ne grynais pinigais) dar 2014 m. vasario mėnesį (b.l. 60-61). Pastarieji rašytiniai įrodymai, o taip pat sutarties su P. M. dėl 39500 Lt vertės darbų atlikimo sudarymo bei visiško įvykdymo 2014 m. rugpjūtį – rugsėjį faktas, taip pat netiesiogiai paneigia ir tą ieškovo akcentuotą aplinkybę, jog užsakovas neturėjo piniginių lėšų atlikti viso namo sienų apšiltinimą bei padengimą dekoratyviniu tinku, todėl su ieškovu buvo susitarta tik dėl dviejų namo sienų apšiltinimo bei užarmavimo.

Pagaliau, esant vartojimo teisiniams santykiams taikoma sutarties bei abejonių aiškinimo vartotojo naudai taisyklė, numatyta CK 6.193 str. 4 d., todėl ir nagrinėjamu atveju tiek aiškinant šalių žodinio susitarimo dėl rangos dalyko turinį, tiek vertinant aplinkybes dėl atsiskaitymo su rangovu, visos abejonės aiškintinos vartotojo, t.y. užsakovo naudai.

Tarp šalių iš esmės nekilo ginčo dėl jo, jog realiai faktiškai ieškovas atliko tos apimties ir pobūdžio darbus, kokie yra išvardinti jo paties bei jo sesers ranka rašytuose rašteliuose (b.l. 25-28, 65), ieškovo pasirašytuose 2014-06-09 darbų aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 (b.l. 29-30), kurie matyti iš atsakovo pateiktų nuotraukų, vaizdo įrašo, o taip pat ir šalių paaiškinimų bei liudytojų parodymų, t.y. faktiškai apklijavo putų polistirenu ir užarmavo apie 230 kv.m. namo sienų (t.y. dvi sienas), apklijavo putų polistirenu be armavimo apie 50 kv.m. namo sienų ir apie 40 kv.m. namo cokolio, nuėmė senas palanges, nudažė atitinkamą plotą pakalimo lentų, nuėmė dalį lietvamzdžių, užbetonavo balkoną ir pan., ir tam tikslui įsigijo bei panaudojo atitinkamos vertės šiuose aktuose bei prie ieškinio pateiktose PVM sąskaitose – faktūrose ir čekiuose (b.l. 33-35) nurodytas statybines medžiagas (kilo ginčas dėl šalių susitarimo apmokėti ieškovui už pastolių nuomą buvimo, apie kurį bus pasisakyta vėliau). Įvertinus aukščiau teismo nustatytas aplinkybes dėl ieškovo (rangovo) įsipareigojimo pagal žodinę rangos sutartį ne tik apšiltinti putų polistirenu, bet ir padengti dekoratyviniu tinku viso gyvenamojo namo, esančio Vilniaus r., Pagiriai, Naujoji g. 13, sienas, kurių plotas yra apie 470 kv.m., pamatus (cokolį) ir atlikti tam tikrus papildomus darbus (išbetonuoti namo antro aukšto balkono aikštelę, nudažyti pakalimų lentas, nuimti lietvamzdžius ir kt.), darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju rangovas neatliko visų sutartimi sulygtų darbų, t.y. neapšiltintino likusių namo sienų, cokolio, neparuošė jų tinkavimui, nepadengė viso namo sienų ir cokolio dekoratyviniu tinku, neįrengė lietvamzdžių visame name ir pan., o atlikto tik darbų dalį, kas savo ruožtu leidžia spręsti apie sutartinių įsipareigojimų pažeidimą.

Sprendžiant dėl atsakovo pareigos sumokėti ieškovui už jo faktiškai atliktus statybos darbus ieškovo atliktų darbų aktuose nurodytą, likusią atsakovo nesumokėtą sumą, t.y. 12553,60 Lt [27553,60 Lt (25139,50 Lt+2414,10 Lt) – 15000 Lt], atsižvelgtina į tai, kad pagal CK 6.676 str. 2 d. užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, tuo tarpu pagal CK 6.655 str. 1 d. užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu ankščiau nustatyto termino. Taigi, įstatymas užsakovo pareigą atsiskaityti už atliktus rangos darbus iš esmės sieja su dviem sąlygom: darbų rezultato perdavimu – priėmimu bei tinkamu ir savalaikiu darbų atlikimu, tačiau nagrinėjamu atveju teismas turi pakankamą pagrindą išvadai, jog šiuo atveju nėra nei vienos iš šių sąlygų.

Pagal CK 6.663 str. 1 d. rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Be to, pagal CK 6.684 str. 1 d. rangovas, esant statybos rangos sutarčiai, privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus, kuriais nagrinėjamu atveju gali būti laikomos LR Aplinkos ministro 2007 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. D1-219 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 2.01.10:2007 „Išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos“, o taip pat įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus įtvirtinančios Lietuvos statybininkų asociacijos 2012-03-07 Įsakymu Nr. 7 patvirtintos Statybos taisyklės ST 21895674.205.20.01:2012 "Fasadų įrengimo darbai. Išorinių tinkuojamų sudėtinių termoizoliacinių sistemų įrengimas" bei 2014-10-22 įsakymu Nr. 56 patvirtintos Statybos taisykles ST 2124555837.01:2013 „Atitvarų šiltinimas polistireniniu putplasčiu", ir sutartį, kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio darbų kokybės reikalavimai. Pagal CK 6.695 str. 1 d. rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių. Nagrinėjamu atveju kompleksiškai įvertinus byloje esančius įrodymus, vadovaujantis CPK 176 str., 185 str. įtvirtintais ir teismų praktikoje suformuotais įrodymų vertinimo principais, darytina išvada, jog ieškovas V. A., būdamas rangovas - verslininkas ne tik neatliko visų sutartimi sulygtų darbų, bet ir netinkamai, nekokybiškai atliko faktiškais atliktus rangos darbus, tuo pažeisdamas sutartinius įsipareigojimus bei CK 6.644 str. 1 d., 6.663 str., 6.665 str. normas, dėl ko užsakovui ne tik nebuvo atliktas ir perduotas visas darbų rezultatas, bet ir faktiškai atlikto darbo rezultatas negalėjo būti naudojamas pagal norimą paskirtį, kaip neatitinkantis sutarties sąlygų bei įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų, ir užsakovas buvo priverstas savo lėšomis šalinti faktiškai atliktų darbų trūkumus bei atlikti ieškovo neužbaigtus rangos darbus. Šią teismo išvadą patvirtina tokie byloje esantys įrodymai:

Pirma, atsakovo R. P. ir liudytojo M. P., faktiškai gyvenančių ginčo name ir kasdien stebėjusių, tikrinusių / galėjusių tikrinti ieškovo ir jo darbininkų darbą, paaiškinimai ir parodymai apie tai, kad dar ieškovui dirbant objekte ir klijuojant namo sienas putplasčiu, o vėliau jas armuojant, vizualiai matėsi nesunkiai pastebimi darbo trūkumai: nebuvo numuštos plytos po langais, nors dėl tokių darbų buvo tartasi, todėl pats atsakovas su liudytoju turėjo tą daryti vakarais, kai ieškovas išvykdavo iš objekto; sienos putų polistireno buvo klijuojamos, o vėliau ir armuojamos nelygiai, dėl ko net vizualiai, t.y. plika akimi asmeniui, nesančiam statybos srities specialistu, buvo matomi apie 2-6 cm. kreivumai; nebuvo tinkamai užsandarinami tarpai tarp sienos ir putų polistireno bei tarp putų polistireno lapų; ne visur buvo uždėtas tinklelis; buvo netinkamai, be nuolydžio į išorę užbetonuotos namo antro aukšto balkono aikštelės grindys, dėl ko lietaus vanduo kaupėsi į balkono vidų ir kt. Atsakovas ir liudytojas nurodė, jog į minėtus vizualiai matomus trūkumus buvo atkreipę ieškovo ir jo darbininkų dėmesį, tačiau į juos nebuvo aiškiai reaguojama, o atsakovui pasakius, jog ketina pakviesti į objektą kitą nepriklausomą specialistą, kuris įvertintų ieškovo darbą, jis su darbininkais 2014 m. birželio pradžioje paliko objektą ir išsivežė visus darbo įrankius, taip ir nepabaigę sutartų rangos darbų.

Antra, liudytojo P. M., pagal verslo liudijimą dirbančio statybos darbus (b.l. 127, 155-156), su kuriuo atsakovas R. P. 2014-08-18 sudarė rangos sutartį dėl ieškovo atliktų darbų trūkumų ištaisymo bei neatliktų darbų užbaigimo parodymai, bei rašytiniai įrodymai - pati rangos sutartis (b.l. 63-64) bei P. M. surašytas 2014-08-18 raštas – defektinis aktas (b.l. 66), iš kurių matyti, jog įvertinęs statybos objektą ir ieškovo atliktus darbus, kuriuos buvo paprašytas ištaisyti ir užbaigti, P. M. nustatė, jog: dvejose ieškovo užarmuotose sienose armavimo sluoksnio storis buvo mažesnis nei 3 m. ir akivaizdžiai matėsi armavimo tinklelis; putplasčio plokščių paviršius nebuvo nušlifuotas išdžiūvus klijų mišinius; galimo padidėjusio įtempio vietos (angokraščių ir sąramų kampuose) nebuvo sustiprintos stiklo audinio tinklelio juostomis; angokraščiai apskritai nebuvo armuoti stiklo audinio tinkleliu, o tik užglaistyti armavimo mišiniu; kai kur putų polistirenas nebuvo sutvirtintas smeigėmis, kas neatitinka įprastai tokiose darbuose naudojamų technologijų ir įprastai tokiems darbams keliamų reikalavimų. Be to, P. M. nustatė ir paslėptus darbų trūkumus, išaiškėjusius jam pradėjus dirbti darbus, nuplėšus dalį ieškovo užklijuotų putų polistireno lapų: klijavimo mišinys apie putų polistireno lapų – šilumą izoliuojančios plokštės nebuvo tepamas visu jos perimetru ties kraštais, o tik taškais; siūlės tarp plokščių nebuvo užsandarintos šilumą izoliuojančiomis medžiagomis; prieš pradedant klijuoti šilumą izoliuojančias plokštes nebuvo naudojamas cokolinis profiliuotis; vandens nubėgimo sistema buvo paslėpta šilumą izoliuojančiuose plokštėse; vandens nubėgimas balkone buvo sumontuotas ne į namo išorę, o į vidų. Dėl visų šių darbo trūkumų, būtina nuimti nekokybiškai suklijuotą putų polistireną, uždėti armavimo tinklelį, perglaistyti namo sienas ir cokolį armavimo mišiniu ir pan.

Trečia, visus aukščiau nurodytus ieškovo darbų trūkumus patvirtina atsakovo pateiktos, ir kaip matyti iš CD laikmenos duomenų, 2014-06-07, 2014-06-08, 2014-08-20, 2014-08-14, 2014-09-15 ir 2014-09-17 darytos statybos objekto – namo fasado nuotraukos bei 2014-06-01 darytas namo balkono vaizdo įrašas (b.l. 67, 73-96), t.y. tiek iki ieškovo 2014-06-09 atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų sudarymo ir išsiuntimo atsakovui darytos nuotraukos ir vaizdo įrašas, atspindintys statybų objekto padėtį ieškovui baigus darbus ir palikus objektą, tiek praėjus tam tikram laikui po darbų priėmimo – perdavimo aktų gavimo darytos nuotraukos, atspindinčios statybų objekto padėtį prieš kito rangovo – P. M. darbų pradžią:

- iš nuotraukos Nr. 1, matyti, kaip minėta, ieškovo pradėti, tačiau nebaigti vienos iš sienų putplasčio klijavimo darbai (b.l. 73); nors ieškovas, teigdamas jog su atsakovu buvo tartasi tik dėl dviejų kitų namo sienų apšiltinimo, ir liudytojas R. Š. neigė apskritai klijavę putplastį ant šios sienos, tačiau faktas, jog nuotrauka daryta 2014-06-07, t.y. dar tuo metu, kai ieškovas dirbo statybos objekte, ir iki paties ieškovo 2014-06-09 parengtų atliktų darbų aktų pasirašymo bei išsiuntimo atsakovui, o taip pat atsakovo R. P. paaiškinimai, liudytojų M. P., P. M. parodymai paneigia šiuos ieškovo teiginius;

- iš nuotraukų Nr. 2-6 matyti, kad darbai, apšiltinant ir užarmuojant, t.y. paruošiant tinkavimui namo sieną (ieškovas patvirtino, kad atliko darbus šioje sienoje), nėra baigti, aplink namo langus nebaigta armuoti, nėra užglaistytas visas tinklelis, t.y. armavimo mišinio sluoksnio storis labai plonas ir pro jį matosi armavimo tinklelis, angokraščiai apskritai neužarmuoti tinkleliu, vizualiai matosi sienų nelygumai; sienų kampai nėra pilnai užglaistyti, t.y. paskandinti į armavimo mišinį;

- iš nuotraukos Nr. 7 matyti, jog latakas yra priglaustas tarp plytų ir apklijuotas putų polistirenu, t.y. vandens nubėgimo sistema įrengta šilumą izoliuojančiose plokštėse, o latako nuolydis padarytas į namo vidų, o ne į išorę, ką rodo atitinkamoje latako pusėje susikaupusios šiukšlės (b.l. 76);

- iš nuotraukos Nr. 8, rodančios ieškovo užbetonuotos namo antro aukšto balkono aikštelės dalį, bei 2014-06-01 daryto balkono vaizdo įrašo matyti, kad balkono betonavimo darbai nebaigti, palikti dideli tarpai tarp balkono paviršiaus ir sienos, apklijuotos putplasčiu, dalies, betonuojant nebuvo suformuotas nuolydis vandeniui į išorę, o priešingai – suformuotas nuolydis į namo vidų, dėl ko lyjant lietui vanduo kaupiasi balkono viduje bei teka į namo vidinę pusę, o ne į išorę (b.l. 77); nors ieškovas paaiškino, kad buvo atsakovo paprašytas tik užbetonuoti balkono aikštelę, nesuformuojant jokio nuolydžio, tokį nuolydį turėjo suformuoti plyteles ar kitą dangą ant betono ateityje klijuosiantys asmenys, tačiau šie ieškovo argumentai vertinti kritiškai, kadangi kaip paaiškino atsakovas R. P., parodė liudytojas P. M., ir kaip nurodo protingumo principas, akivaizdu, jog atvirtoje neuždengtoje balkono erdvėje, esant krituliams, gali kauptis vanduo, ir jo nubėgimui turi būti suformuotas nuolydis į išorę, o ne į vidų;

- iš nuotraukų Nr. 9-10 matyti dideli neužsandarinti (neužpildyti) tarpai tarp putų polistireno lapų, t.y. neužsandarintos atitinkamomis šilumą izoliuojančiomis medžiagomis siūlės tarp lapų (b.l. 78-79);

- iš nuotraukų Nr. 11, 24 matyti, jog atlikus kontrolinius įdūrimus, paaiškėjo, jog angokraščiai nebuvo armuoti tinkleliu, o tik užglaistyti armavimo mišiniu (b.l. 80, 91);

- iš nuotraukų Nr. 12-15, 18-20 matyti, jog siena yra ieškovo apšiltinta ir užarmuota nelygiai, matyti išdubimai, bangos (b.l. 81-84, 86-88);

- iš nuotraukų Nr. 16-17, 21-22, 25-30 matyti, kad nuplėšus kai kuriuos ieškovo užklijuotus putų polistireno lapus paaiškėjo, jog klijavimo mišinys buvo ant lapų tepamas keliais taškais, o ne visu jo perimetru ties kraštais (b.l. 85, 89-90, 92-96).

Ketvirta, IĮ „Bėruva“, atliekančios įvairius statybinius, apdailos ir renovacijos darbus, projektų vadovo G. D. pateiktas aukščiau nurodytose nuotraukose bei vaizdo įraše užfiksuotų rangos darbų 2015-03-30 įvertinimas – išvada (b.l. 152-154), kuri patvirtina aukščiau nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis nustatytas aplinkybes ir kurioje nurodoma, jog iš pateiktos medžiagos matyti, jog armavimo tinklas, apdailiniai armavimo kampeliai, tvirtinimo smeigės buvo naudojami ne visada fasado atliekamų darbų plote, o tik dalimis, nors turi būti naudojami visame fasado tvarkymo plote, kad tvirčiau ir geriau sujungtų dekoro medžiagas ant putplasčio plokščių ir darbas būtų kokybiškas; sienų lyginimas armavimo mišiniu ir tinkavimas kai kuriose vietose yra labai nelygus, „banguotas“; balkonas betonuotas be nuolydžio, betonavimui nebuvo naudota jokia hidroizoliacinė medžiaga siūlėms užtepti, kad netekėtų vanduo ir nesirinktų drėgmė, visas balkonas nebuvo teptas hidroizoliacine medžiaga, todėl vanduo per lietų teka net į namo vidų ar į pralaidžias ertmes (b.l. 154).

Tokiu būdu įvertinus aukščiau nurodytus, vienas kitam neprieštaraujančius įrodymus, o būtent ne tik galimai subjektyvaus pobūdžio atsakovo R. P. ir jo šeimos nario M. P., paaiškinimus, bet ir pakankamai objektyvaus pobūdžio atitinkamos srities specialistų, turinčių patirtį šioje srityje, vertinimus, statybos objekto būklę užfiksavusias fotonuotraukas ir vaizdo įrašą, bei rašytinius įrodymus, yra pagrindas daryti pakankamai aukšto tikėtinumo laipsnio išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovas V. A., būdamas rangovas ir savo srities specialistas, pažeidė rangos sutartimi prisiimtus bei įstatyme numatytus įsipareigojimus ir netinkamai, nekokybiškai atliko sutartyje sulygtus rangos darbus, dėl ko ieškovo faktiškai atliktų darbų rezultato, neatitinkančio įprastai tokiam rezultatui keliamų reikalavimų, nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, ir užsakovas savo lėšomis ir kito rangovo pasitelktu darbu buvo priverstas šalinti tokių darbų trūkumus bei, kaip minėta, užbaigti ieškovo neatliktus darbus.

Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kurie paneigtų aukščiau nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis nustatytas faktines aplinkybes bei jų pagrindu teismo padarytas išvadas. Nors ieškovas pateikė aukščiau nurodytose nuotraukose bei vaizdo įraše užfiksuotų ieškovo atliktų rangos darbų 2015-05-12 įvertinimą, atliktą statybos darbus atliekančios UAB „Kvadrosta“ vadovo A. J., turinčio atitinkamos srities išsilavinimą (b.l. 137A-144), tačiau šis rašytinis įrodymas nepaneigia aukščiau nurodytomis įrodinėjimo priemonės teismo nustatytų aplinkybių bei jų pagrindu padarytų išvadų, o priešingai, netgi iš dalies jas patvirtina. UAB „Kvadrosta“ įvertinime taip pat patvirtinama, jog iš fotonuotraukų galima spręsti, jog polistirolo klijavimo ir armavimo darbai nėra baigti, t.y. darbas yra pradėtas ir nebaigtas, todėl negalima vienareikšmiškai vertinti, ar technologiškai darbas atliktas blogai ar gerai. Rašte nurodoma, jog nebaigto darbo detales – mazgus galima pilnai sutvarkyti, juos papildomai praglaisčius armavimo mišiniu, nebaigtas vietas užarmuoti ir išlyginti, kas taip pat patvirtina ir atsakovo pateiktu P. M. 2015-08-18 defektiniu aktu, P. M. parodymais, IĮ „Bėruva“ 2015-03-30 raštu teismo nustatytas aplinkybes, jog mazgai nėra pilnai sutvarkyti, sienos nebaigtos armuoti, jos yra nelygios. Rašte nurodoma aplinkybė, jog renovuojant senos statybos namus, kurių sienos yra nelygios, mūro plytos išsikišę, kampai nestatūs, klijuojant polistirolą vietomis klijų sluoksnis gali svyruoti nuo 0,5 cm. iki 3 cm., o kartais ir daugiau, arba tenka klijuoti papildomą 1-2 m. storio polistirolo sluoksnį, norint išlyginti sienos plokštumą, tačiau nagrinėjamu atveju sienų nelygumai siekė net iki 6 cm ir vizualiai buvo aiškiai matomi (nuotraukos Nr. 2, 4, 5-6, 12-15, 18-20), ir jokių įrodymų dėl to, jog su užsakovų buvo susitarta, kad sienos nebus lyginamos pagal gulsčiuką, o bus lyginamos pagal plokštumą, kaip teigia ieškovas, byloje nėra. UAB „Kvadrosta“ įvertinime nurodoma, jog betonuojant balkoną betono paviršius gali būti lygus arba su mažu nuolydžiu, priklausomai nuo to, ar jis yra išneštas už sienos laukan, ar po stogu ir ar ant betono, tuo tarpu nagrinėjamu atveju matyti, jog balkono paviršius ne tik nėra lygus, bet ir su nuolydžiu, tačiau ne į išorinę namo dalį, bet į vidinę, kas akivaizdžiai prieštarauja protingumo principui ir įprastai tokios rūšies darbams keliamiems reikalavimams net ir tuo atveju, jeigu šalys iš tikrųjų buvo susitarusios betonuoti balkono aikštelę be jokio nuolydžio. Pagaliau, rašte akcentuojama aplinkybė, jog užsakovas galėjo samdyti statybos techninį prižiūrėtoją, kuris vertintų darbus, duotų nurodytus dėl trūkumų ir pan., šiuo atveju neeliminuoja paties rangovo, kaip savo srities specialisto, atlygintinai teikiančio paslaugas, pareigos atlikti darbą kokybiškai, tinkamai, pagal statybos norminių dokumentų reikalavimus, kad darbų rezultatą būtų galima naudoti pagal paskirtį.

Kadangi atsakovo ieškovui sumokėta 15000 Lt suma iš esmės padengia ieškovo sunaudotų ir iš dalies sugadintų statybinių medžiagų kainą, nurodytą 2014-06-09 atliktų darbų aktuose bei ieškovo pateiktose PVM sąskaitose – faktūrose ir čekiuose (15138,60 Lt), dėl kurios tarp šalių iš esmės ginčo ir nekilo, tuo tarpu ieškovas, kaip rangovas, visų sutartimi sulygtų darbų atsakovui neperdavė, o perduotus darbus atliko nekokybiškai, nėra CK 6.655 str. 1 d. įtvirtintų pagrindų atsakovo pareigai apmokėti už šiuos darbus konstatuoti.

Be to, ieškovas neįrodė prašomos priteisti 2400 Lt sumos už pastolių nuomą, atvežimą ir išvežimą bei šalių susitarimo dėl atsakovo įsipareigojimo atskirai apmokėti už pastolių nuomą. Pirma, atsakovas R. P. apskritai neigė tokio susitarimo buvimą. Antra, ieškovas ir su juo dirbęs liudytojas R. Š. negalėjo nurodyti, kiek laiko buvo naudojami pastoliai statybos objekte. Trečia, ieškovas paaiškino, kad pastoliai buvo pirkti statybos darbų pradžioje, šalys sutiko bei liudytojas A. M. patvirtino, kad ieškovas iš statybos objekto išvyko 2014 m. birželio pirmą savaitę, tačiau kaip matyti iš ieškovo pateiktos UAB „ES Baltic“ PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), pastoliai buvo ieškovo V. A. 2014-05-27 nupirkti už 7562,43 Lt (b.l. 31-32), t.y. iš esmės rangos darbų pabaigoje. Ketvirta, iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų (skelbimų dėl pastolių nuomos, įskaitant UAB „ES Baltic“ skelbimą) matyti, kad modulinių pastolių nuomos kaina svyruoja nuo 0,50 Lt iki 6 Lt už kv.m. (b.l. 105-111), todėl net ir turint omenyje, kad pastolių reikėjo apie 200 kv.m. plotui, jų nuomos kaina, nurodyta ieškovo, ženkliai viršija įprastą rinkos kainą, o jokių įrodymų, kurie ją pagrįstų (pvz., ieškovo susitarimų dėl pastolių nuomos už atitinkamą kainą su kitais nuomotojais), ieškovas nepateikė.

Specialiosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, o būtent CK 6.658 str. 3 d. numato, kad jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aišku, kad jis nebus tinkamai atliktas, užsakovas turi teisę nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo, - atsisakyti sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita, kad nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Be to, šio straipsnio 5 d. numato, kad jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti, šią teisę užsakovas turi ir tada, kai nustatomi paslėpti darbo trūkumai, todėl šiuo atveju atsakovo atsisakymas sumokėti likusią pinigų sumą už faktiškai ieškovo atliktus, tačiau nekokybiškus rangos darbus, laikytinas teisėtu.

Pažymėtina, kad CK 6.662 str. nuostatos, kuriais remiasi ieškovas, teigdamas, kad atsakovas šiuo atveju nesilaikė CK nustatytos rangos darbų trūkumų identifikavimo, pranešimo apie juos rangovui, šalinimo ir pan., tvarkos, ir kurios reglamentuoja užsakovo pareigas, pastebėjus perduotų darbų trūkumus, iš esmės skirtos tiems atvejams, kai darbai rangovo buvo tinkamai perduoti užsakovui, tačiau nagrinėjamu atveju darbai buvo tik vienašališkai rangovo palikti neužbaigti ir nebuvo priimti užsakovo. Teismų praktikoje taip pat suformuota, kad užsakovas netenka teisės remtis atliktų darbų trūkumų faktu tuo atveju, jeigu darbų perdavimas ir priėmimas buvo tinkamas, t. y. atitinka visas sutarties ar įstatymų nustatytas darbų priėmimo sąlygas, tuo tarpu esant ginčui, jog darbai nebuvo perduoti arba perduoti netinkamai, teismai turi tai įvertinti ne tik analizuodami darbų priėmimo aktą, bet turi pasisakyti, ar šie aktai atitinka sutarties ir įstatymo nustatytas sąlygas (pvz., LAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartis c.b. BUAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-235/2005). Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kuomet faktiškai ieškovo atlikti darbai buvo ieškovo perduoti atsakovui jo vienašališkai pasirašytu ir atsakovui pradėjus beveik mėnesiui išsiųstais atliktų darbų aktais, nors užsakovas tokių darbų priėmęs nebuvo, ir kaip nustatyta byloje, dar 2014 m. birželio pabaigoje ieškovas su savo darbininkais, pasiėmęs visas darbo priemones ir įrankius, paliko objektą, o per visą darbų laiką atsakovas nuolat reiškė ieškovui pastabas, prašydamas tuos trūkumus ištaisyti, todėl esant tokiai situacijai ir atsakovui supratus, jog ieškovas pabaigti darbus ir ištaisyti jo nurodytus darbų trūkumus neketina, faktas, kad atsakovas gautame atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte neįrašė darbų trūkumų, negrąžino akto ieškovui ir vėliau su ieškovu nebendravo, t.y. iš esmės neužfiksavo faktinės situacijos raštu, o tiesiog atsisakė apmokėti už nekokybiškus darbus bei ėmėsi veiksmų pats taisyti darbų trūkumus bei užbaigti rangos darbus, pasitelkiant kitą rangovą, šiuo atveju laikytinas formaliu ieškovo argumentus ir negali tapti pagrindu kitaip vertinti teismo nustatytas aplinkybes dėl ieškovo, kaip rangovo prievolių pagal vartojimo rangos sutartį pažeidimo.

Pagaliau, ieškovo argumento, jog atsakovas, turėdamas galimybę visą laiką stebėti darbus ir niekada nereikšdamas jokių pretenzijų ieškovui dėl darbų kokybės, apimties ir pan., neįrašęs darbų aktuose jokių trūkumų, darbo rezultatą priėmė ir buvo juo patenkintas, galėjo naudoti pagal paskirtą ir taip buvo pasiektas rangos sutarties tikslas, nelogiškumą ir nepagrįstumą patvirtina, kaip minėta, byloje neginčytinai įrodytas faktas, jog atsakovas, praėjus mėnesiui po ieškovo atliktų darbų aktų gavimo, sudarė sutartį su kitu rangovu dėl tokių pat darbų, kuriuos turėjo atlikti ieškovas, atlikimo bei ieškovo atlikto darbo koregavimo. Akivaizdu, kad jeigu užsakovas būtų priėmęs, kaip tinkamą, ieškovo atliktą darbą, ir ieškovo darbo rezultatą būtų galima naudoti pagal paskirtį, joks kitas rangovas nebūtų pasitelkiamas ir papildomos išlaidos atsakovo nebūtų patiriamos.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei argumentus, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tenkinti ieškovo ieškinį nėra teisinio pagrindo, be to, ieškinio patenkinimas ir atlyginimo už darbus priteisimas šiuo atveju, ieškovui neatlikus visų sutartyje numatytų rangos darbų, rangos darbus atlikus netinkamai, t.y. pažeidus savo sutartinius įsipareigojimus, prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų (b.l. 112-117, 157-173), atsakovas R. P. iš viso patyrė 1697,56 € išlaidų advokato ir advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, kurių turinys ir pobūdis detalizuojami pateiktoje suvestinėje, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, yra artimos paties ieškovo patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti sumai (1404 €, b.l. 145-151, 174-175), todėl šios išlaidos, įvertintus bylos pobūdį, sudėtingumą, atstovų darbo ir laiko sąnaudas, priteistinos iš ieškovo atsakovui. Atmetus ieškinį, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 3,31 € išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93, 246 str., 260 str., 268 str., 270 str., 307 str.,

nusprendė:

I. V. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilnius, (duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovui R. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus r. Pagiriai, (duomenys neskelbtini)) atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. A. atsakovui R. P. 1697,56 € (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 56 eurocentus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo V. A. į valstybės biudžetą 3,31 € (tris eurus 31 centą) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Renata Volodko