Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. A. L. ieškinį atsakovei UAB ,,Senas miškas“, tretiesiems asmenims A. R., V. V. dėl leidimo vykdyti miškotvarkos darbus pagal parengtą miškotvarkos projektą be bendraturčio sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Ieškovei M. A. L. kartu su bendraturčiais A. R., V. V. bei UAB „Senas miškas“ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 17,8900 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2009 m. sausio 22 d. susitarimu dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo bendraturčiai A. R., V. V., M. A. L. ir V. M. nusistatė žemės sklypo naudojimosi tvarką, pagal kurią A. R. naudojasi žemės sklypo Nr. 602-3A dalimi, V. V. – žemės sklypo Nr. 602-3B dalimi, M. A. L. – žemės sklypo Nr. 602-3C dalimi, V. M. – žemės sklypo Nr. 602-3D dalimi. Šis susitarimas 2009 m. sausio 26 d. įregistruotas viešajame registre – valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registre. 2018 m. spalio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 5633 V. M. jam priklausiusią žemės sklypo dalį pardavė atsakovei UAB ,,Senas miškas“.

Miškų ūkio paskirties žemės sklypo bendraturčiai parengė miškotvarkos projektą 2019-2029 metams ir atsakovei žodžiu pasiūlė jį pasirašyti. Atsakovė, susipažinusi su parengtu projektu, pasirašyti miškotvarkos projektą nesutiko, nenurodydama savo nesutikimo motyvų. Remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.81 straipsniu, ieškovė pateikė atsakovei oficialų pasiūlymą, pridėdama miškotvarkos projekto kopiją bei prašydama raštu pateikti savo sutikimą pasirašyti projektą arba motyvuotą atsisakymą, tačiau į raštišką pasiūlymą atsakovė nereagavo ir atsakymo į jį ieškovei nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ieškovei kartu su trečiaisiais asmenimis negalint naudotis žemės sklypu, vykdyti jame miškotvarkos projekte numatytų darbų yra pažeidžiamos žemės sklypo bendraturčių teisės naudotis žemės sklypu, gauti iš jo ekonominę naudą bei vykdyti miško priežiūros ir atkūrimo darbus. Pagal parengtą miškotvarkos projektą atliekami darbai atsakovei neapsunkins naudojimosi žemės sklypu, disponavimo juo, nesumažins priklausančios žemės sklypo dalies vertės.

Nurodo ir tai, kad ieškovei pateikus ieškinį, 2020 m. kovo 10 d., atsakovė atsiuntė ieškovės atstovui žiniai jai nusiųsto miškotvarkos projektą kopiją, kurioje atsakovė pasirašė kaip sutinkanti su miškotvarkos projektu, tačiau tai neatitinka įstatymo reikalavimų, nes sutikimas turi būti išreikštas parašu patvirtinus visus tris miškotvarkos projekto egzempliorius arba tai padarius kvalifikuotu elektroniniu parašu. Šių veiksmų atsakovė neatliko. Nors ieškovės atstovas, trečiasis asmuo ne kartą kreipėsi pas atsakovės vadovą siekdami, kad jis pasirašytų miškotvarkos projekte taip, kaip reikalauja teisės aktai, tačiau atsakovė vengė tai padaryti.

Atsižvelgus į tai, prašo jų ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, tarp kurių ir 60 Eur už ikiteisminiame etape atsakovei išsiųstą pasiūlymą.

Atsakovė su ieškiniu sutinka. Sutikimas grindžiamas šiais argumentais. Atsakovė gavo ieškovės jai pateiktą miškotvarkos projektą, sutinka, kad darbai būtų vykdomi remiantis šiuo miškotvarkos projektu ir savo sutikimą išreiškė pasirašydamas ant atsakovei pateiktos miškotvarkos projekto kopijos, šią kopiją išsiuntė ieškovės atstovui. Jeigu atsakovės sutikimas išreikštas netinkamai, tai atsakovės vadovas bet kada gali pasirašyti visuose trijuose miškotvarkos egzemplioriuose. Iki šiol tokių veiksmų neatliko, nes atsakovė nežinojo, kad jos sutikimas išreikštas netinkamai. Nurodo ir tai, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti 60 Eur išlaidų, susidariusių ikiteisminiame etape atsakovei siunčiant pasiūlymą dėl miškotvarkos projekto, mano, kad jos nesusijusios su bylos nagrinėjimu.

Byloje nustatyta, kad M. A. L., A. R., V. V., UAB „Senas miškas“ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 17,8900 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė parengė miškotvarkos projektą 2019–2029 metams, pagal kurį šiuo laikotarpiu būtų vykdomi miškotvarkos darbai miškų ūkio žemės sklype. Atsakovė įstatymo nustatyta tvarka miškotvarkos projektui sutikimo nedavė. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija patvirtina, kad 17,8900 ha ploto miškų ūkio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei M. A. L., atsakovei UAB ,,Senas miškas“, tretiesiems asmenims A. R., V. V.. Juridiniuose faktuose nurodoma, kad 2009 m. sausio 22 d. yra sudarytas bendraturčių susitarimas Nr. 293 dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu. UAB ,,Senas miškas“ nuosavybės teises į dalį šio žemės sklypo įgijo pagal 2018 m. spalio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5633, pagal kurią savo nuosavybės dalį jai perleido buvęs savininkas V. M. (t. 1, el. b. l. 6). 2009 m. sausio 22 d. susitarimu bendrasavininkai A. R., V. V., M. A. L. ir V. M. susitarė dėl naudojimosi 17,8900 ha žemės sklypu tvarkos, ją pažymėjo žemės sklypo plane; susitarimas 2009 m. sausio 26 d. įregistruotas viešajame registre (t. 1, el. b. l. 6). 2019 m. šalių turimas žemės sklypas inventorizuotas, UAB ,,Hidroprojektas“ parengė Miškotvarkos projektą 2019–2029 metams; 2019 m. rugpjūčio 9 d. A. R., 2019 m. spalio 31 d. V. V. ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. M. A. L. sutiko su Miškotvarkos projektu ir tai patvirtino jo tituliniame puslapyje pasirašydami visuose trijuose miškotvarkos projekto egzemplioriuose; atsakovės UAB ,,Senas miškas“ parašo šioje vietoje nėra (t. 1, el. b. l. 6; t. 1, priedas Nr. 1). 2019 m. lapkričio 29 d. ieškovė išsiuntė atsakovei miškotvarkos projekto kopiją ir pasiūlė išreikšti dėl jo savo sutikimą ar argumentuotą nesutikimą (t. 1, el. b. 6). 2019 m. gruodžio 14 d. UAB ,,Senas miškas“ direktorius V. S. parašu patvirtino sutikimą, pasirašydamas Miškotvarkos projekto jam susipažinimui pateiktoje kopijoje (t. 1, el. b. l. 13,43–60; t. 1, b. l. 21). Ši kopija išsiųsta ieškovės atstovui 2020 m. kovo 9 d., gauta – 2020 m. kovo 10 d. (t. 1, el. b. l. 61; t. 1, b. l. 16).

Teismas konstatuoja:

I. Dėl ieškovės reikalavimo

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4. 75 straipsnio 1 dalis).

Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Taigi nuosavybė, būdama viena iš prigimtinių asmens teisių, jos savininkui, be teisių (valdyti, naudoti, disponuoti), sukelia ir tam tikrų pareigų. Visų pirma savininkas savo teises gali įgyvendinti tik tokiu būdu, kad nepažeistų galiojančių įstatymų reikalavimų. Be to, savininko nuosavybės teisių įgyvendinimas yra neatskiriamas nuo pareigos nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nuosavybės teisė gali būti ribojama, tačiau tik laikantis tam tikrų sąlygų. Visų pirma nuosavybės teisės apribojimas galimas, jeigu tam yra įstatyme nustatytas pagrindas, t. y. tik remiantis įstatymu. Nuosavybės teisės apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises, teisėtus interesus bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir konstituciškai svarbius tikslus. Nuosavybės teisių apribojimai turi nepažeisti proporcingumo principo – įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Interesų konflikto grėsmė dažnai kyla iš nuosavybės santykių įgyvendinimo. Kiekvienam asmeniui rūpi, kad jo turimo turto neatimtų bei netrukdytų juo naudotis. Tuo pačiu metu toks asmuo, naudodamasis savo nuosavybe, neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civilinė teisė reguliuoja laisvų asmenų, turinčių priešingus interesus, santykius. Juos reikia sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti socialinį kompromisą, užtikrinantį abiejų šalių interesų įgyvendinimą. Šiam tikslui tarnauja proporcingumo principas, įtvirtintas CK 1.2 straipsnyje, kuris reikalauja interesų – tiek viešojo ir privataus, tiek privačių interesų pusiausvyros.

Šio teisinio reguliavimo kontekste spręstina, kad žemės sklypo bendrasavininkas gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę (šiuo atveju leisti vykdyti miškotvarkos darbus pagal parengtą miškotvarkos projektą), bet šios teisės įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jo teises ar teisėtus interesus į jo nuosavybę.

Miškų įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad miško savininkai privalo laikytis šio įstatymo, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų, taip pat privalomų vykdyti miškotvarkos projekto dalių – pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, miško atkūrimo bei aplinkosaugos reikalavimų. Miškas tvarkomas, naudojamas ir atkuriamas pagal miškotvarkos projektus. Vidinės miškotvarkos projektai sudaromi visoms privačioms miško valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei (Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 8 punktas). Jeigu miškotvarkos projekto nėra, pagrindiniai kirtimai privačiose valdose arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančioje miško žemėje draudžiami, išskyrus pagrindinius kirtimus žemės sklypuose, kuriuose miško žemė užima iki 3 hektarų ploto (Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 13.3 papunktis). Atsižvelgus į tai, kad šalių miškų ūkio žemės sklypas yra didesnis nei 3 ha, šalims norint atlikti pagrindinius kirtimus, būtinas miškotvarkos projektas.

Visų nuosavybės formų miškų vidinės miškotvarkos projektų rengimą, derinimą, tvirtinimą, registravimą, keitimą ir pripažinimą netekusias galios reguliuoja Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklės (Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių 1 punktas). Privačių miškų vidinės miškotvarkos projektą, be kita ko, sudaro ir privaloma jo dalis – titulinis lapas (miško savininko vardas ir pavardė arba juridinio asmens pavadinimas, žemės sklypo adresas ir kadastro numeris, projekto autoriaus vardas, pavardė ir parašas, projekto rengėjas, vadovo ar jo įgalioto asmens parašas ir anspaudas, jeigu jis antspaudą privalo turėti, miškų inventorizacijos metai, vidinės miškotvarkos projekto derinimo žymos, vidinės miškotvarkos projekto tvirtinimo žyma, vidinės miškotvarkos projekto registracijos numeris, vidinės miškotvarkos projekto galiojimo laikotarpis, užsakovo vardas ir pavardė, data, parašas ties žyma „susipažinau“) (Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių 12.1 punktas). Vidinės miškotvarkos projektas derinimą vykdančiai institucijai teikiamas raštu, skaitmenine ar elektronine forma. Raštu derinti pateikiami trys miškotvarkos projekto egzemplioriai (Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių 28 punktas).

Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste spręstina, kad miškotvarkos projekto tituliniame puslapyje privalo būti miško savininko parašas ties žyma ,,susipažinau“, turi būti parengti trys tokio miškotvarkos projekto egzemplioriai. Iš aptartų įrodymų matyti, kad atsakovė nėra nustatyta tvarka pasirašiusi nė vieno iš trijų miškotvarkos projekto egzempliorių. Atsakovės vadovo parašas miškotvarkos projekto kopijoje negali būti pripažintas tinkamu aukščiau aptartų teisės aktų nuostatų įvykdymu. Atsakovė jokių argumentų, kad ieškovės iniciatyva parengtas miškotvarkos projektas pažeidžia jos teises ar teisėtus interesus į nuosavybę nenurodė.

Atsakovės argumentai, kad ji miškotvarkos projektuose nepasirašė dėl nežinojimo atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl jos paaiškinimai, kad ji tinkamai sutikimo neišreiškė dėl teisės aktų nežinojimo, parodo jos aplaidų, neatsakingą požiūrį į teisės aktų nuostatų laikymąsi.

Įvertinus anksčiau aptartus argumentus, pripažintina, kad atsakovė be teisėto pagrindo nepasirašo miškotvarkos projekto tituliniame lape ieškovei siekiant vykdyti miškotvarkos darbus pagal pateiktą miškotvarkos projektą, todėl ieškovei tokia teisė pripažintina teismo sprendimu.

II. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 735 Eur: 75 Eur žyminis mokestis, kurio sumokėjimą patvirtina kvitas (t. 1, el. b. l. 6), 660 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kuriuos patvirtina pinigų priėmimo kvitai (t. 1, el. b. l. 77–80; t. 1, b. l. 31–34).

Išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad ieškovo atstovas surašė ieškinį, atstovavo dvejuose teismo posėdžiuose, kurie truko 2 val., yra pagrįstos ir neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių.

Atsižvelgus į tai, jos priteistinos iš atsakovės, nes ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovės argumentas, kad neturi būti priteisiamos advokato išlaidos, kurios susidarė ikiteisminiame etape ieškovei siunčiant pasiūlymą bendrasavininkei UAB ,,Senas miškas“ dėl miškotvarkos projekto patvirtinimo, atmestinos kaip nepagrįstos. Iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad 2019 m. lapkričio 29 d., ieškovės atstovas, siekdamas išspręsti tarp bendraturčių kilusį ginčą dėl miškotvarkos darbų vykdymo, oficialiu raštu kreipėsi į atsakovę, bendrasavininkę UAB ,,Senas miškas“ siekdamas ginčą išspręsti taikiai, tačiau atsakovė nebendradarbiavo ir nedėjo pastangų kilusiam ginčui išspręsti, nors jokių argumentą, pagrįstai leidžiančių nesutikti su pateiktu miškotvarkos projektu, neturėjo. Atsižvelgiant į tai, šios advokato paslaugos yra tiesiogiai susijusios su byla, su siekiu išspręsti ginčą taikiai, todėl šalims to nepavykus padaryti, jų atlyginimo klausimas turi būti išspręstas teismo sprendimu.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 14,20 Eur, jos priteistinos iš atsakovės, nes ieškinys patenkinamas visiškai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės M. A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti visiškai.

Leisti M. A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) vykdyti miškotvarkos darbus pagal parengtą Miškotvarkos projektą 2019-2029 metams be bendrasavininko UAB „Senas miškas“, į. k. 302777627, sutikimo.

Priteisti iš UAB „Senas miškas“, į. k. 302777627, 735 Eur (septynis šimtus trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų M. A. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš UAB „Senas miškas“, į. k. 302777627, 14,20 Eur (keturiolika eurų 20 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filia­las, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor bank, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medi­ci­nos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpi­nin­ko MAXIMA LT, UAB kaso­se; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo termi­­nalų siste­mos“ mokė­jimo savitarnos termi­na­luo­se FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ termi­naluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų opera­to­rius“ spaudos kioskuose.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.