Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Daliai Styrienei, kaltinamajam D. V., nedalyvaujant nukentėjusiajai N. V. (mirė 2014-01-11), viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas 2013-04-24 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. (dvi veikos) – viešaisiais darbais 5 (penkeriems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 valandų, po 20 valandų per mėnesį, 2013-10-24 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi neatlikta bausmės dalis - 53 valandos viešųjų darbų pakeistos areštu 8 (aštuonioms) paroms; bausmę atliko 2013-11-23;

teistumui neišnykus, kaltinamas padaręs du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. 2013 m. rugpjūčio 3 d., apie 20.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su motina N. V. metu, tyčia uždėjo pagalvę ant N. V. veido ir ją dusino, o nukentėjusiajai ištrūkus, jis sugriebė ją už kairės rankos ir ją suko, po to sugriebė už kairės kojos čiurnos ir suko, po to nukentėjusiąją stūmė į vonios patalpos duris ir taip smurtaudamas sukėlė N. V. fizinį skausmą.

Be to, jis 2014 m. sausio 7 d., apie 18.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su motina N. V. metu, tyčia sugriebė N. V. už rankų ir pakėlė jas aukštyn ir ranka sudavė jai vieną smūgį į veido sritį ir taip smurtaudamas sukėlė N. V. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Patvirtindamas kaltinamojo D. V. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, teismas rėmėsi iš dalies paties kaltinamojo parodymais, taip pat liudytojų D. Š., K. R., J. B., A. A., A. P., O. K. parodymais, duotais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, bei bylos rašytine medžiaga.

Kaltinamasis D. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies. Nepripažino sudavęs motinai į veido sritį, nurodė, kad rankas buvo sugriebęs, bet jų tikrai neišsukinėjo. Paaiškino, kad nelabai prisimena rugpjūčio 3 dienos įvykį. Nurodė, kad į vonios kambarį niekada motinos nestūmė, o už rankos buvo tik sugriebęs. Tą dieną buvo išgėręs nemažai alaus, gali būti ir daugiau, nei 10 l. Viskas atsitiko dėl girtumo. Tiksliai nepamena, dėl ko kilo konfliktas, jis buvo išgėręs, mama kažką pasakė, jam tai nepatiko. Galėjo būti, kad supykęs uždėjo mamai ant veido pagalvę.

Sausio 7 d. buvo atvažiavusi mamos sesuo iš (duomenys neskelbtini), su ją pavartojo alkoholio, susipyko ir ji tikriausiai iškvietė policiją. Katinamasis nurodė, kad tikrai nesudavė mamai į veidą, tačiau jis mano, kad mama tikrai nemeluotų prieš savo sūnų. Gali būti, kad buvo suėmęs motinai už rankų.

Kaltinamasis nurodė, kad po motinos mirties alkoholį vartoja dažnai, iki mamos mirties taip pat vartojo, bet ne taip dažnai. Supranta, kad negalima vartoti alkoholio dėl jo ligos. Supranta, kad epilepsijai kenkia alkoholis, nori ,,užsikoduoti“. Sutinka gydytis nuo alkohoizmo.

Liudytoja D. Š. teisme paaiškino, kad įvykio aplinkybių neprisimena ir prašė pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metų liudytoja paaiškino, kad 2013 m. rugpjūčio 3 d. dirbant ekipaže „521“ kartu su vyr. patruliu K. R. apie 20.55 val. iš Panevėžio apskr. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) vyksta buitinis konfliktas. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko N. V.. Minėta moteris buvo susijaudinusi ir apsiverkusi, paaiškino, kad jos sūnus D. V., gyvenantis kartu su ja, sugriebė jai už rankų ir kojų, sukiojo jas ir taip sukėlė jai fizinį skausmą, tačiau ant N. V. kūno akivaizdžių sužalojimų nepastebėjo. D. V. neigė, kad prieš mamą vartojo fizinį smurtą. D. V. ir N. V. buvo nustatyti girtumai. N. V. medikų pagalbos neprireikė. D. V. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Jiems atvykus į įvykio vietą kitų pašalinių asmenų bute nebuvo (1 t. b.l. 32-33).

Liudytojas K. R. teisme nurodė, kad tuo metu dirbo Kelių policijoje vyriausiuoju patruliu. Liudytojas paprašė teismo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kadangi neatsimena jokių įvykio aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. R. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 3 d. dirbant ekipaže „521“ apie 20.55 val. iš Panevėžio apskr. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas tarp sūnaus ir motinos. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), bute rado N. V. ir D. V.. Policiją kvietė N. V.. Minėta moteris paaiškino, kad bute ji gyvena kartu su savo sūnumi D. V. ir kad neblaiviam sūnui grįžus į namus tarp jų kilo konfliktas. N. V. nurodė, kad konflikto metu jos sūnus rankomis sugriebęs jai už rankų jas sukiojo, po to sukiojo jos kojas, ir taip jai sukėlė fizinį skausmą. N. V. buvo susijaudinusi, verkė. Kad ant N. V. matytųsi akivaizdžios sužalojimo žymės, nepamena. D. V. nurodė, kad susipyko su mama dėl to, kad ji draugauja su jam nepatinkančiu asmeniu, tačiau neigė, kad prieš savo motiną naudojo fizinį smurtą. N. V. ir D. V. buvo nustatyti girtumai. N. V. medicininės pagalbos atsisakė. D. V. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Jiems atvykus į įvykio vietą kitų pašalinių asmenų bute nebuvo (1 t. b.l. 34-35). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirto šiuos ikiteisminiame tyrime duotus parodymus. Papildomai parodė, kad jiems nuvykus minėtu adresu, kaltinamasis buvo girtas, nukentėjusioji buvo susijaudinusi, verkė, rodė rankas, už kurių suėmęs sūnus sukiojo. Pats kaltinamasis sakė, kad nieko nebuvo, nepripažino, kad taip darė.

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. kitiems byloje esantis įrodymams patvirtinti, teismas taip pat atsižvelgia ir į mirusios nukentėjusiosios N. V. ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, kurių metu nukentėjusioji parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 3 d. apie 20.10 val. ji sugrįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), iš sodo. Buvo pavargusi ir dėl to atsigulė miegamajame į lovą pagulėti. Maždaug po 10 minučių į namus sugrįžo jos neblaivus sūnus D. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris tik įžengęs pro duris į butą išvadino ją necenzūriniais žodžiais. Atėjęs į jos miegamąjį kambarį jis paėmė pagalvę, uždėjo ją jai ant veido ir ėmė spausti, sakydamas „Užmušiu“. Jis spaudė neilgai, jai oro nepritrūko. Ji labai išsigando, tačiau išsisuko nuo jo ir norėjo pabėgti, tačiau tada jis sugriebė jai už kairės rankos riešo ir ją sukiojo. Jai skaudėjo. Po to, paleidęs ranką, sugriebė už kairės kojos čiurnos ir sukiojo ją. Ji juto fizinį skausmą. Ji pradėjo šaukti ir jis ją paleido. Jai skaudėjo ranką ir koją, jos patino. Kai ji išsivadavo, jis pradėjo jai priekaištauti, kad ji sode neva intymiai bendrauja su kaimynu, ko tikrai nėra. Po to jis nuėjo į virtuvę, kur toliau šūkavo ir koliojosi. Ji supratusi, kad sūnus nenusiramins, užsirakino miegamajame ir telefonu iškvietė policiją. Sūnus prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą ir smurtauja būdamas neblaivus. Dėl to prieš jį ir anksčiau buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai (1 t. b.l. 16-20).

2013-12-03 parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji N. V. patvirtino apklausų metu duotus parodymus (1 t. b.l. 25-31).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1354/13(05) konstatuota, kad tikėtina, jog užduotyje nurodyti D. V. veiksmai N. V. galėjo sukelti fizinį skausmą (1 t. b. l. 24).

Iš protokolo – pareiškimo matyti, jog N. V. į policiją kreipėsi 2013-08-03 22.15 val. Pareiškime nurodė, jog 2013-08-03 apie 20.20 val. sugrįžo į namus neblaivus kartu gyvenantis sūnus D. V. ir jos atžvilgiu smurtavo (1 t. b.l. 5).

2013-08-03 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad policiją kvietė N. V.. Įvykio vietoje nustatyta, kad N. V. nurodė, jog sūnus D. V. sukiojo jai rankas, kojas, sukeldamas fizinį skausmą (1 t. b.l. 6-9).

Iš 2013-08-13 apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 10-14).

2013-08-03 21.23 val. D. V. nustatytas 3,18 promilių alkoholinis girtumas (b.l. 73).

Liudytoja J. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis D. V. yra jos brolis, tik kito tėvo. Rugpjūčio 3 dienos atsitikimą ji priėmė kaip eilinį kivirčą. Mama daug ką slėpė, gal norėjo juos apsaugoti, daug ko nesakė. Ji tiki mama. Sausio 7 d. jai rėkdama paskambino mama, pasakė, kad ją sūnus muša. Tada ji liepė mamai kviesti policiją. Sakė, kad brolis kažkiek per veidą perbraukė, tačiau akivaizdžių mėlynių nebuvo. Mama buvo labai sunkus ligonis, įvykis įvyko sausio 7 d., o ji mirė sausio 11 dieną. Jai buvo labai sunku kvėpuoti. Kai išgėrė alkoholio, brolis gal kažkiek jai užgulė pilvą, jei ji būtų buvusi sveika, jai gal to nebūtų, bet jai labai buvo ištinęs pilvas, jai buvo labai sunku kvėpuoti. Liudytoja nurodė, kad mama labai mylėjo brolį. Jis labai geras žmogus, jautrus, bet viską padarė alkoholis. Brolis, sakė, kad nori susitvarkyti. Ji su sese jam pasiryžusios visapusiškai padėti, taip pat ir finansiškai. Ji labai prašė teismo skirti broliui priverstinį gydymą nuo alkoholio. Nemano, kad laisvės atėmimo bausmė jam padėtų.

Liudytojas A. A. teisme patvirtinio ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose pažymėjo, kad 2014 m. sausio 7 d. apie 19.30 val. patruliuojant kartu su vyr. patruliu A. P. iš Panevėžio apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), triukšmauja neblaivus sūnus. Nuvykus minėtu adresu nustatė, kad policiją kvietė N. V., kuri nurodė, kad jos sūnus D. V., gyvenantis kartu, panaudojo prieš ją fizinį smurtą. Minėta moteris nurodė, kad neblaivus sūnus triukšmauja, keikiasi ir naudoja prieš ją fizinį smurtą. N. V. paaiškino, kad D. V. sudavė jai per veidą ir tampė už rankų, tačiau ant N. V. kūno akivaizdžių sužalojimo žymių nesimatė. N. V. sirgo ir iš lovos nesikėlė. Minėta moteris buvo sutrikusi ir išsigandusi. Jos sūnus D. V. neigė, kad prieš savo motiną vartojo fizinį smurtą. D. V. buvo pristatytas į policijos komisariatą (1 t. b.l. 109-110). Teisme liudytojas papildomai pažymėjo, kad nukentėjusioji kaltino sūnų, kad prieš ją vartojo smurtą. Jis lygtai neigė, kad smurtavo, bet tokiais atvejais beveik visada visi neigia.

Liudytojas A. P. parodė, kad yra Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos vyriausiasis patrulis. Buvo gautas pranešimas, kad yra panaudotas smurtas artimoje aplinkoje. Su kolega A. A. nuvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Nuvykę, namuose rado kaltinamąjį, motina gulėjo ant patalo, buvo jos dukra. Motina pasakė, kad sūnus laužė rankas, smaugė dėl to nori rašyti pareiškimą. Nukentėjusioji gulėjo lovoje, negalėjo atsikelti, dukra ją prižiūrėjo. Akivaizdžių smurto požymių nesimatė, jos, kaip ligonio, visos kojos buvo mėlynėmis nusėtos. Kaltinamąjį jie išsivežė į policijos komisariatą. Vyriškis buvo išgėręs.

Liudytoja O. K. teisme paaiškino, kad yra tyrėja. Įvykio dieną atvažiavo su kolega I. į įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus, nukentėjusioji moteris gulėjo lovoje, buvo jos dukra, kaltinamojo namuose nebuvo, daugiau žmonių namuose nebuvo. Priėmė pareiškimą iš nukentėjusiosios, kuri patvirtino, kad ją koliojo sūnus, tą patvirtino ir jos dukra. Nukentėjusioji sirgo labai sunkia liga, buvo pageltęs kūnas, ji sakė, kad ją tampė už rankų, kad skaudėjo, akivaizdžiai smurto žymių nesimatė. Ji akcentavo, kad nuo tampymo už rankų jai sukėlė skausmą. Ji buvo blaivi, ji buvo rimtas ligonis. Dukra aiškino, kad brolis panaudojo prieš mamą fizinį smurtą. Motina kalbėjo, kad ji nebegali kentėti, klausė, kodėl jis toks tapo, nes išgėręs pasidaro agresyvus. Būdamas blaivus yra paslaugus, prižiūrintis motiną.

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. kitiems byloje esantis įrodymams patvirtinti, teismas taip pat atsižvelgia ir į mirusios nukentėjusiosios N. V. ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, kurių metu nukentėjusioji parodė, gyvena kartu su savo sūnumi D. V. adresu (duomenys neskelbtini). 2014-01-07 sūnus visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 18.00 val. D. ją pradėjo kolioti įvairiais necenzūriniais žodžiais, paėmė už rankų ir jas pakėlė aukštyn norėdamas išsukti. Ji pasipriešinti neturėjo jėgų, kadangi serga onkologine liga, nevaikšto, guli patale. Pradėjo šaukti, kad jis paleistų jos rankas, o jis jai ranka trenkė per veidą. Lauždamas rankas bei trenkdamas per veidą, D. jai sukėlė fizinį skausmą. Dėl suduotų smūgių bei laužomų rankų jai jokie sužalojimai nebuvo padaryti, pas teismo medicinos ekspertus kreiptis negalės, kadangi nevaikšto. Sūnus D. dažnai vartoja alkoholinius gėrimus ir nuolat ją užgaulioja necenzūriniais žodžiais (b.l. 103).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 117/14 (05) konstatuota, kad tikėtina, jog užduotyje nurodyti D. V. veiksmai N. V. galėjo sukelti fizinį skausmą (1 t. b. l. 106).

Iš protokolo – pareiškimo nustatyta, jog N. V. į policiją kreipėsi 2014-01-07 21.40 val. Pareiškime nurodė, jog 2014-01-07 apie 18 val. namuose kartu gyvenantis sūnus D. V. laužė jai abi rankas, sudavė ranka per veidą (1 t. b.l. 96).

2014-01-07 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad policiją kvietė N. V.. Įvykio vietoje N. V. paaiškino, kad sūnus smaugė, sudavė į veidą ir tampė už rankų (1 t. b.l. 98-99).

2014-01-07 20.13 val. D. V. nustatytas 2,63 promilių alkoholinis girtumas (1 t. b.l. 120 ).

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad kaltinamasis D. V. yra mirusios nukentėjusiosios N. V. sūnus, jie kartu gyveno, taigi nukentėjusioji buvo kaltinamojo šeimos narys. Vertinant teisme ištirtus įrodymus, teismas neturi pagrindo nei vienų jų, išskyrus kaltinamojo D. V. paaiškinimus dėl to, kad nesudavė motinai į veidą ir rankų jai nesuko, netikėti, tai yra šie įrodymai atitinka įrodymų teisėtumo, leistinumo, nešališkumo principus. Kaltinamojo D. V. parodymus, kad jis motinos į vonią nestumė, jai į veidą nesudavė, rankų nesuko, teismas vertina kaip asmens siekį sušvelninti savo padėtį, kadangi tokius jo parodymus paneigia kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad nukentėjusioji galėtų apkalbėti sūnų, atvirkščiai, jos dukra J. B. teisme pažymėjo, kad mama labai mylėjo D. V., net ne apie visus tarp jų kilusius konfliktus ji pasisakydavo. Pats kaltinamasis parodė, kad jo mama nemeluotų. Be to, kaltinamasis nurodė, kad abiejų nusikaltimų padarymo metu buvo girtas, todėl ne viską prisimena, ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai iš dalies skiriasi nuo teisme jo nurodytų aplinkybių – ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad galėjo motinai suduoti į veidą netyčia. Kaltinamojo kaltę pagrindžia ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma – liudytojų, policijos pareigūnų parodymai. Pareigūnai iš karto po įvykio nuvykę į įvykio vietą ir bendravę su nukentėjusiąja N. V. paaiškino, kad moteris skundėsi kaltinamojo veiksmais ir tiksliai nurodė, kokius neteisėtus veiksmus jos atžvilgiu atliko D. V.. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad kaltinamojo kaltė 2013-08-03 ir 2014-01-07 smurtaujant sukėlus savo motinai fizinį skausmą ir tokiu būdu padarius LR BK 140 str. 2 d. numatytus nusikaltimus yra įrodyta.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę D. V. už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus bei tikslus, į nusikalstamų veikų stadiją, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo D. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamojo apsvaigimą nuo alkoholio patvirtina byloje esantys asmens blaivumo testai (1 t. b.l. 73, 120). Be to, pats kaltinamasis teisme patvirtino, kad jo elgesiui įtakos turėjo išgertas alkoholis, blaivas jis nebūtų taip pasielgęs.

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį D. V., teismas atsižvelgia į tai, kad yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė; kaltinamasis padarė dvi baigtas tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkiems nusikaltimams (LR BK 11 str. 3 d.); nusikaltimus kaltinamasis padarė savo silpnos sergančios motinos atžvilgiu, taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – D. V. teistas, nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl pagal LR BK 27 str. 1 d. jis pripažįstamas recidyvistu; kaltinamasis galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t. b. l. 57-63), D. V. psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose registruotas (1 t. b. l. 65), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2013-10-23 specialisto išvadoje Nr. 97TPK-162/2013 nustatyta diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę D. V. netikslinga (1 t. b.l. 70), D. V. policijai žinomas kaip asmuo, keliantis konfliktus buityje (1 t. b.l. 40). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, vadovaujantis bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 41 str., 61 str.) bei vertinant prokuroro nuomonę dėl bausmės paskyrimo, D. V. už padarytas nusikalstamas veikas skirtina bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, kurio dydis nustatytinas mažesnis, nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis (LR BK 50 str. 1, 2 d.). Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d. bausmės subendrintinos iš dalies sudedant ir kaltinamajam paskirtina galutinė subendrinta bausmė.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į D. V. bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2013-08-03 21.10 val. iki 2013-08-05 14.05 val. (1 t. 75-77) ir nuo 2014-01-07 19.50 val. iki 2014-01-09 14.05 val. (1 t. b.l. 121-123).

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, į tai, jog sužalojimai nebuvo padaryti, o tik sukeltas fizinis skausmas, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, todėl pasivadovavus LR BK 75 str. 1, 2 d., kaltinamajam D. V. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, skiriant įstatyme numatytus įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, bei baudžiamojo poveikio priemonę.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), bei nesiartinti prie motinos N. V., nebendrauti, neieškoti ryšių su ja, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintini.

Remiantis LR BPK 103 straipsniu, iš kaltinamojo priteistina valstybei 34 Lt proceso (pašto) išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

D. V., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 140 str. 2 d., ir jam paskirti :

už LR BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą (padarytą 2013-08-03) – laisvės atėmimą 8 mėnesiams;už LR BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą (padarytą 2014-01-07) – laisvės atėmimą 10 mėnesių.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti D. V. bausmę – 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Į D. V. bausmę įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2013-08-03 21.10 val. iki 2013-08-05 14.05 val. ir nuo 2014-01-07 19.50 val. iki 2014-01-09 14.05 val.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 3 p., 4 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą D. V. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, skiriant D. V. įpareigojimą – gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis LR BK 70 str., paskirti D. V. baudžiamojo poveikio priemonę – 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant darbus atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), bei nesiartinti prie motinos N. V., nebendrauti, neieškoti ryšių su ja, panaikinti.

Priteisti iš D. V. 34 Lt proceso (pašto) išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.