Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad, skiriant tarnybinę nuobaudą, buvo pažeista tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra, nes Komisija, kuriai buvo pavesta atlikti tyrimą dėl galimai netinkamo automobilio naudojimo 2016 m. spalio mėn., nepagrįstai nutarė atlikti papildomą tyrimą – dėl automobilio naudojimo 2016 m. lapkričio 1–10 d. Tokiu būdu Komisija neteisėtai išplėtė tarnybinio tyrimo ribas. Be to, buvo pažeistos pareiškėjo teisės, nes Komisijos nariams buvo neteisėtai pateikti pareiškėjo asmeniniai duomenys – informacija apie jo buvimo vietas. Šiuo atveju turėjo būti patikrinta, ar teisingai pildomas kelionės lapas, o ne domėtasi, kur buvo vykstama automobiliu

Teigia, kad akivaizdžiai pažeisti tarnybinio nusižengimo tyrimo terminai, nes tarnybinis patikrinimas pradėtas 2016 m. lapkričio 10 d., o tarnybinio patikrinimo išvada surašyta tik 2016 m. gruodžio 19 d., taip pažeidžiant Tarnybinių nuobaudų taisyklių 11 ir 13 punktus. Matyti, kad tarnybinio patikrinimo išvadą pasirašė tik du Komisijos nariai, nors Komisija turi būti sudaryta iš trijų asmenų. O kadangi tarp pareiškėjo ir Komisijos narės D. P. yra kilęs konfliktas, pareiškėjui kyla abejonės dėl šios Komisijos narės nešališkumo. Pareiškėjui nebuvo pateikta visa informacija ir dokumentai, kuriais remiantis konstatuotas galimas tarnybinis nusižengimas.

Pasak pareiškėjo, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK) negalėjo dalyvauti pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrime. Nesutinka, kad padarytas pažeidimas dėl aplaidumo ir dėl savanaudiškų paskatų. Mano, kad, skiriant nuobaudą, turėjo būti atsižvelgta į tai, kad pažeidimas mažareikšmis, o pareiškėjo tarnybinė veikla buvo vertinama labai gerai. Tuo pačiu neteisėtai buvo sumažintas ir pareiškėjo darbo užmokestis. Nuo 2016 m. rugsėjo mėn. vyksta pareiškėjo asmeninis persekiojimas, kuris prasidėjo po konflikto su Agentūros direktoriumi.

Nesutinka, kad buvo pažeisti tarnybinio nusižengimo tyrimo terminai, nes tarnybinio tyrimo išvada buvo surašyta ir pateikta Agentūros direktoriui 2016 m. lapkričio 30 d., o ne 2016 m. gruodžio 19 d., kaip teigia pareiškėjas. 2016 m. gruodžio 19 d. Išvada buvo papildyta, gavus VTEK siūlymą, nes Išvadoje taip pat buvo konstatuotas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų nesilaikymas. Pabrėžė, kad Išvadą pasirašė visi Komisijos nariai, todėl nėra pagrindo teigti, jog Komisija buvo netinkamos sudėties. Nors pareiškėjas mano, kad Komisija buvo neobjektyvi ir nešališka, tačiau teise pareikšti nušalinimą jis nepasinaudojo, vadinasi, neturėjo abejonių dėl Komisijos narės D. P. nešališkumo.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui su 2016 m. lapkričio 14 d. pranešimu apie galimą tarnybinį nusižengimą buvo pateikta visa informacija ir dokumentai, kuri užtikrino pareiškėjo teisę pateikti pasiaiškinimą, o Komisija savo ruožtu surinko visus įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjo padarytą pažeidimą. Pareiškėjui darbo užmokestis buvo sumažintas, nutraukus paskirtos priemokos mokėjimą Agentūros 2016 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. AP-299, tačiau pareiškėjas praleido terminą šį įsakymą apskųsti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 14 d. pranešimu Nr. 11P-23 pareiškėjas buvo informuotas, jog yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nes galimai tarnybinis automobilis Nissan Leaf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairuoja pareiškėjas, buvo naudojamas ne tarnybos reikmėms.

Agentūros direktoriaus 2016 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. AP-329 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pripažinta, kad pareiškėjas, einantis Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas, nesilaikė Agentūros darbo reglamento, patvirtinto Agentūros direktoriaus 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Agentūros vidaus tvarkos taisyklių ir darbo reglamento patvirtinimo“ 106 punkto, Agentūros tarnybinių automobilių naudojimo taisyklių, patvirtintų Agentūros direktoriaus 2014 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. AV-342 „Dėl tarnybinių automobilių“ (2016 m. gegužės 4 d. įsakymo redakcija) (toliau – Automobilių naudojimo taisyklės) 10 punkto, 13.1 papunkčio, 21 punkto reikalavimų, taip pat Tarnybinių automobilių saugojimo taisyklių, patvirtintų Agentūros direktoriaus 2014 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. AV-342 „Dėl tarnybinių automobilių“ (2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo redakcija) (toliau – Automobilių saugojimo taisyklės) 1.5 papunkčio, 2 ir 5 punktų reikalavimų, taip pat pažeidė Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo įstatymo 9 str. 1, 2 ir 3 punktus, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje 3 str. 1 d. 3 ir 6 punktus, Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1, 3, 6 punktus, 15 str. 1 d. 1, 3, 5, 10 punktus, Valstybės tarnautojų etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, 2.1, 4.2–4.3 ir 7.1 papunkčius ir padarė tarnybinį nusižengimą ir jam paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Tarnybinė nuobauda paskirta, atsižvelgiant į Komisijos 2016 m. lapkričio 30 d. Išvadą, kuri buvo patikslinta 2016 m. gruodžio 19 d. pagal VTEK 2016 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. S-2102-(1.5) pateiktą siūlymą, ir kurioje kaip tarnybinis nusižengimas įvertinti pareiškėjo veiksmai bei konstatuota, jog pareiškėjas 2016 m. spalio 13 d.–2016 m. spalio 6 d., 2016 m. spalio 9 d.–2016 m. spalio 14 d., 2016 m. spalio 16 d.–2016 m. spalio 22 d., 2016 m. spalio 24 d.–2016 m. spalio 29 d., 2016 m. lapkričio 1 d.–2016 m. lapkričio 4 d., 2016 m. lapkričio 6 d.–2016 m. lapkričio 7 d. naudojosi Agentūros tarnybiniu automobiliu ne tarnybos reikmėms, aplaidžiai ir nerūpestingai vykdė teisės aktuose nustatytas pareigas ir dėl aplaidumo padarė tarnybinį nusižengimą.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Valstybės tarnybos įstatymas nustato, kad už tarnybinius nusižengimus, t. y. už valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą dėl valstybės tarnautojo kaltės, valstybės tarnautojai traukiami tarnybinėn atsakomybėn – jiems skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos (2 str. 12 dalis, 28 straipsnis, 29 str. 1 dalis). Remiantis Valstybės tarnybos 29 str. 3 dalimi, už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; atleidimas iš pareigų.

Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu Agentūros Įsakymu jam paskirta nuobauda, nes buvo pažeistos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrinės taisyklės. Pareiškėjas teigia, kad Komisija nepagrįstai nutarė atlikti papildomą tyrimą – dėl automobilio naudojimo 2016 m. lapkričio 1–10 d., buvo pažeisti tarnybinio nusižengimo tyrimo terminai, Išvadą pasirašė tik du Komisijos nariai, be to, viena iš Komisijos narių galėjo būti nešališka, taip pat jam nebuvo pateikta visa informacija ir dokumentai, kuriais remiantis konstatuotas galimas tarnybinis nusižengimas.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (toliau – Taisyklės). Pagal šių Taisyklių 3–5 punktus tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba jiems gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą; valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo, šiam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją. Taisyklių 7–9 punktai numato, kad komisija surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kuriuo valstybės tarnautojas informuojamas apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir kartu pateikiama valstybės tarnautojui turima informacija apie tarnybinį nusižengimą; valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo gali pateikti komisijai rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo; valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, turi teisę teikti informaciją ir dokumentus, susijusius su tarnybiniu nusižengimu, dalyvauti tikrinant su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, pareikšti nušalinimą komisijai ar jos nariams, baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, susipažinti su motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga. Taisyklių 13–14 punktai nustato, kad, ištyrusi tarnybinį nusižengimą, komisija raštu pateikia valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus; jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda; valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo priima atitinkamu teisės aktu įformintą vieną iš sprendimų: pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą; pripažinti, kad valstybės tarnautojas tarnybinio nusižengimo nepadarė, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas nepadarė tarnybinio nusižengimo; pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinės nuobaudos neskirti.

Nesutiktina su pareiškėju, kad Komisija nepagrįstai nutarė atlikti papildomą tyrimą – dėl automobilio naudojimo laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 10 d., nes 2016 m. lapkričio 14 d. pranešime Nr. 11P-23, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, nurodyta, kad Komisija pradėjo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą už laikotarpius nuo 2016 m. spalio 1–31 d. ir 2016 m. lapkričio 1–10 d., todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad tokiu būdu Komisija neteisėtai išplėtė tarnybinio tyrimo ribas.

Taip pat atmestini pareiškėjo argumentai, kad Komisija buvo netinkamos sudėties ir viena iš Komisijos narių buvo nešališka. Agentūros direktoriaus 2016 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. AV-283 buvo sudaryta komisija galimam tarnybiniam nusižengimui tirti iš šių Komisijos narių – A. T. K., D. P. ir R. S.. Šios Komisijos narės pasirašė tiek 2016 m. lapkričio 14 d. pranešimą Nr. 11P-23 apie galimą tarnybinį nusižengimą, tiek 2016 m. lapkričio 30 d. Išvadą Nr. 12P-20. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad Komisijos narė R. S. po atleidimo 2016 m. lapkričio 30 d. nepasirašė patikslintos 2016 m. gruodžio 19 d. Išvados nėra laikytina esminiu pažeidimu bei pakankamu pagrindu konstatuoti, jog Komisija buvo netinkamos sudėties. Taip pat byloje nėra duomenų, kad Komisijos nariai būtų išreiškę išankstinę nuomonę dėl pareiškėjo netinkamai atliktų veiksmų ir padaryto tarnybinio nusižengimo bei nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs Taisyklių 9 punkte numatyta teise pareikšti nušalinimą už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisijai ar jos nariui (-iams)), nors teigia, kad jam kilo abejonių dėl vienos Komisijos narės šališkumo dėl kilusio tarp jų konflikto. Kadangi šia teise tarnybinio nusižengimo tyrimo metu jis nepasinaudojo, darytina išvada, kad sutiko su Komisijos sudėtimi ir nesuabejojo Komisijos narių nepriklausomu bei objektyvumu. Pareiškėjas jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti tarnybinio nusižengimo tyrimo Komisijos galimą šališkumą ar suinteresuotumą neobjektyviai ištirti tarnybinį nusižengimą, ar nepagrįstai apkaltinti pareiškėją, nenurodo.

Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo pateikti visi dokumentai, kuriais remiantis konstatuotas pažeidimas. Iš Taisyklių nuostatų matyti, kad valstybės tarnautojas, tik baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, turi teisę susipažinti su motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga. Taigi Taisyklių nuostatos nereikalauja tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pateikti valstybės tarnautojui visų tyrimo metu gaunamų duomenų. Pažymėtina, kad pranešime apie galimą tarnybinį nusižengimą pareiškėjui buvo pateikta visa reikiama informacija apie tarnybinį nusižengimą, be to, kaip matyti, kartu su pranešimu pareiškėjui buvo pateikta Agentūros direktoriaus 2016 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. AV-283 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“, kopija, Agentūros Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo V. B. Tarnybinio pranešimo kopija kartu su pridedamais dokumentais, tarnybinio automobilio Nissan Leaf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo ataskaitos. Taigi pareiškėjas tyrimo metu disponavo pakankama informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas nekonkretizuoja, kokia tyrimo metu jam nepateikta informacija galimai sukliudė tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo. Antra vertus, tyrimo metu pareiškėjas neprašė pateikti jam konkrečių tyrimo metu surinktų duomenų. Pastebėtina, kad pareiškėjas nepateikia duomenų, jog, pasibaigus tyrimui, atsakovė būtų sudariusi kliūtis jam susipažinti su visa tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga.

Teismas, įvertinęs pareiškėjui pateikto Komisijos pranešimo apie galimą tarnybinį nusižengimą turinį, konstatuoja, kad jis atitinka Taisyklių reikalavimus. Pranešime pareiškėjas tinkamai informuojamas apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą jo atžvilgiu, jame pateikiama informacija apie konkrečius teisės aktų pažeidimus, naudojantis tarnybiniu automobiliu, apibūdinami konkretūs galimai neteisėti pareiškėjo veiksmai (t. y. naudojimasis tarnybiniu automobiliu ne tarnybos reikmėms ir ne darbo metu), jų atlikimo laikas, galimai pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys pareiškėjo tarnybinę veiklą. Pranešime prašoma pareiškėjo pateikti paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo, išaiškinamos Taisyklėse įtvirtintos tarnybinėn atsakomybėn traukiamo valstybės tarnautojo turimos teisės tarnybinio nusižengimo tyrimo metu. Taigi pranešimas visiškai atitinka Taisyklių reikalavimus, juo užtikrinta pareiškėjo kaip valstybės tarnautojo, kurio atžvilgiu atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, teisė žinoti, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu jis kaltinamas, ir teisė gintis nuo tokio kaltinimo. Pareiškėjas tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijai teikė išsamius paaiškinimus, todėl konstatuotina, kad pareiškėjo teiginiai dėl nepateiktos tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagos deklaratyvūs, todėl atmestini.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad tarnybiniu automobiliu naudojosi ne tik jis, bet ir kiti Agentūros darbuotojai ir tuo laikotarpiu, kuomet pareiškėjas galimai padarė tarnybinį nusižengimą, automobilis buvo priskirtas kitam Agentūros darbuotojui. Teigia, kad tarnybinio automobilio saugojimo vieta nebuvo konkrečiai nustatyta, o žodiniu Agentūros direktoriaus leidimu 2016 m. balandžio 5–6 d. pareiškėjui buvo leista saugoti ir laikyti automobilį prie pareiškėjo namo esančiame kieme.

Automobilių naudojimo taisyklių 13.1 papunktyje numatyta, kad naudotis tarnybiniu automobilius, jei nėra viršijama patvirtinta tarnybinio automobilio rida, turi teisę visi Agentūros darbuotojai vykstant tarnybos tikslais Vilniaus mieste tarnybiniais automobiliais, priskirtais Bendrųjų reikalų skyriaus darbuotojams, gavus sutikimą asmens, kuriam priskirtas automobilis. Taip pat pagal Automobilių saugojimo taisyklių 1.5 punktą kiti tarnybiniai ir specialieji automobiliai Vilniuje laikomi ir saugomi garaže, adresu: Visorių g. 30, Viliuje.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. spalio 13 d.–2016 m. spalio 6 d., 2016 m. spalio 9 d.–2016 m. spalio 14 d., 2016 m. spalio 16 d.–2016 m. spalio 22 d., 2016 m. spalio 24 d.–2016 m. spalio 29 d., 2016 m. lapkričio 1 d.–2016 m. lapkričio 4 d., 2016 m. lapkričio 6 d.–2016 m. lapkričio 7 d. Agentūros tarnybiniu automobiliu naudojosi pareiškėjas ir, kaip matyti, iš byloje esančių duomenų, tarnybinis automobilis buvo laikomas ne nurodytose saugojimo vietose. Tai skunde pripažįsta ir pats pareiškėjas, nurodydamas, kad gyvena šalia garažo, kad automobilis buvo saugiai laikomas jo kieme uždaroje teritorijoje, kad jis automobilį plaudavo, kraudavo iš buitinio tinklo. Tai, kad tarnybinis automobilis Nissan Leaf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra priskirtas kitam darbuotojui, nereiškia, kad pareiškėjui negali būti taikoma tarnybinė atsakomybė už tai, kad jis nesilaikė anksčiau paminėtos Automobilių naudojimo ir Automobilių saugojimo Taisyklėse numatytos tvarkos. Išvadoje konstatuota, kad Agentūros direktorius leidimo saugoti ir laikyti automobilį prie pareiškėjo namo esančiame kieme nedavė, nes nebuvo tarnybinio būtinumo. Taigi bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas pažeidė Automobilių naudojimo taisyklių 10 punkto, 13.1 papunkčio, 21 punkto reikalavimus, Automobilių saugojimo taisyklių 1.5 papunkčio, 2 ir 5 punktų reikalavimus, bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo įstatymo 9 str. 1, 2 ir 3 punktus.

Pareiškėjo teigimu, VTEK negalėjo dalyvauti pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrime.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje reikalavimų pažeidimas laikomas tarnybiniu nusižengimu. Pažeidus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms, valstybės tarnautojo veiklos etikos principams (Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 4 p.) (LVAT 2004 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-706/2004). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, tai privalu laikytis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme numatytų draudimų ir įpareigojimų. VTEK, atsižvelgdama į jai pateiktą Išvadą dėl R. Š. veikos, 2016 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. S-2102-(1.5) pripažino, kad pareiškėjo veiksmai iš esmės atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, tačiau R. Š. padaryto pažeidimas nelaikytinas šiurkščiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo prasme.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5 punktai numato, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai.

Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, 2.1, 4.2–4.3 ir 7.1 papunkčiai numato, kad valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, nesinaudoti valstybės ar savivaldybės nuosavybe ne tarnybinei veiklai, taip pat nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, neturėti asmeninių interesų ir nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems ar draugams, vykdydamas savo tarnybines pareigas, asmeniškai atsakyti už savo sprendimus.

Teismas nesutinka su skundo argumentais, kad Komisija nepagrįstai vertino, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas yra dėl aplaidumo ir dėl savanaudiškų paskatų, nes pažeidimas yra mažareikšmis, o pareiškėjo tarnybinė veikla buvo vertinama labai gerai.

Kaip minėta, Taisyklės reikalauja, kad motyvuotoje išvadoje nusižengimas būtų kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodyta jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, kaltės forma, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Taigi nagrinėjamu atveju Išvados konstatuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse nurodyti visi šie elementai – konkretūs pareiškėjo atlikti veiksmai, įvertinti kaip tarnybinis nusižengimas, jų padarymo diena, nurodytas teisinis veiksmų kvalifikavimas (kokios Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pareiškėjo pareigų atlikimą, nuostatos buvo pažeistos), išsamiai nurodytos tarnybinio nusižengimo įvykdymo aplinkybės, nurodyta kaltės forma, pažeidimo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Teismas vertina, kad Išvadoje ir skundžiamame Įsakyme pareiškėjo veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti kaip Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5 punktų, Valstybės tarnautojų etikos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu, 2.1, 4.2–4.3 ir 7.1 papunkčių nuostatų pažeidimas.

Pasak pareiškėjo, jam atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai sumažino darbo užmokestį.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Agentūros 2016 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. AP-218 pareiškėjui buvo paskirta 15 proc. pareiginės algos dydžio priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai padidėjęs darbų mastas, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Agentūros 2016 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. AP-299 pripažintas netekusiu galios Agentūros 2016 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. AP-218 „Dėl priemokos R. Š. nustatymo“. Šiuo atveju pasakytina, kad pareiškėjas, nesutikdamas įsakymu dėl jam panaikintos priemokos, turėjo teisę ją skųsti ir inicijuoti teisminį ginčą. Šioje administracinėje byloje įsakymas dėl priemokos R. Š. panaikinimo nėra ginčijamas.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą, nebuvo pažeistos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrinės taisyklės, numatytos Taisyklėse. Tarnybinio tyrimo komisija motyvuotoje išvadoje pareiškėjo veiksmus tinkamai įvertino kaip tarnybinį nusižengimą, nes buvo nustatyti visi būtini nusižengimo sudėties elementai. Pareiškėjui skundžiamu Įsakymu paskirta tarnybinės nuobaudos rūšis – griežtas papeikimas, parinkta teisingai įvertinus nusižengimo padarymo aplinkybes, jo pobūdį, pasekmes, pareiškėjui tenkančios atsakomybės laipsnį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ankstesnę labai gerai vertintą pareiškėjo tarnybinę veiklą.

Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo panaikinti skundžiamą Agentūros Įsakymą ir juo pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą, nėra, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo R. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.